2022-05-16 Nr. BB-3391-1-01-1-32528-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-1340/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32528-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

išnagrinėjo nuteistojo D. B. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą dalyvauti tris mėnesius elgesio pataisos programoje ir BK 48 straipsnio 6 dalies pagrindu BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką nuteistasis turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo. Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo D. B. atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 71,01 Eur G. V. gydymo išlaidų.

2. D. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties vieną kartą dešiniu kumščiu smogė G. V. į krūtinę ir taip padarė jam dešinės pusės devinto šonkaulio lūžį, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkintas nuteistojo D. B. apeliacinis skundas ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

4. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinį skundą.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Nuteistojo D. B. gynėjas advokatas M. Dūda prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį: D. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, atsižvelgiant į mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Pareiškėjas nurodo:

5.1. Pagal Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje nurodytas aplinkybes teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, t. y. BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistojo D. B. veiksmuose nėra nustatyti visi BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtent nenustatytas būtinasis objektyviosios pusės požymis – pavojingi padariniai.

5.2. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tik tuomet, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis nukentėjusio asmens sužalojimas ar susargdinimas. Vadovaujantis BK 141 straipsniu, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus Taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką), nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele.

5.3. D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, suduodamas vieną kartą dešiniu kumščiu G. V. į krūtinę, padarė jam dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimą, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami nuteistojo veiksmais G. V. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, vadovavosi VšĮ Plungės ligoninės gydytojo chirurgo K. G. 2020 m. rugpjūčio 14 d. išrašu iš ligos istorijos Nr. 20/6636 (toliau – Gydytojo išrašas), kuriuo nukentėjusiajam diagnozuotas dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimas, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto D. Vitkaus pateikta 2020 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvada Nr. G. 1451/2020(03) (toliau – Specialisto išvada), kad G. V. nustatytas dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padarytas vieną kartą smogiant kumščiu į dešinės krūtinės pusę devinto šonkaulio lygyje, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o apeliacinės instancijos teismas vadovavosi dar ir specialisto D. Vitkaus paaiškinimais, duotais apeliacinės instancijos teisme.

5.4. Taigi nagrinėjamu atveju teismo medicinos ekspertas pateikė Specialisto išvadą dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto, kuria rėmėsi teismai, kaip to reikalaujama pagal BK 141 straipsnio ir Taisyklių nuostatas. Kita vertus, Specialisto išvados turinys leidžia daryti išvadą, kad teismo medicinos ekspertas D. Vitkus G. V. tiesiogiai neapžiūrėjo, tyrimą atliko ir išvadą dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pateikė remdamasis išimtinai jam pateiktais medicininiais dokumentais, t. y. VšĮ Plungės ligoninės ambulatorinės G. V. asmens sveikatos istorijos duomenimis, kitaip tariant, tik patvirtino nukentėjusįjį po įvykio apžiūrėjusio gydytojo chirurgo K. G. nustatytą diagnozę (dešinės pusės devinto šonkaulio lūžimą) ir, atsižvelgdamas į užduotyje atlikti tyrimą nurodytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad gydytojo chirurgo nustatytas sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką bei aplinkybes ir galėjo būti padarytas vieną kartą smogiant kumščiu į dešinės krūtinės pusę devinto šonkaulio lygyje bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5.5. Iš 2021 m. kovo 4 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų ir 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje aptartų teismo medicinos eksperto D. Vitkaus paaiškinimų matyti, kad ekspertas paaiškino, jog aptariamą tyrimą atliko ir išvadą teikė remdamasis tik medicininiais dokumentais, t. y. G. V. po įvykio apžiūrėjusio gydytojo chirurgo K. G. užfiksuotais duomenimis ir jo nustatyta dešinės pusės devinto šonkaulio lūžio diagnoze; abejonių dėl šio lūžimo jam nekilo, nes jį nustatė gydytojas chirurgas, jis rentgenogramoje matė lūžį, jam pagrindinis dalykas buvo rentgenograma, o dėl rentgenogramos konsultavo radiologas; koks radiologas konsultavo, pasakyti negali, bet praktika yra tokia, kad apžiūri chirurgas, jis nustato diagnozę, paskiria gydymą, o dėl rentgenogramos konsultuoja radiologas – dažnai net ne tą dieną, bet vėliau; jokių kitų požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie šonkaulio lūžį (paraudimo, patinimo, traškėjimo čiuopiant), išskyrus skausmingumą palei dešinį apatinį krūtinės ląstos šonkaulių lanką, chirurgas neaprašė, echoskopinio tyrimo, kuris tokiais atvejais atliekamas, siekiant išsiaiškinti, ar pilvo ertmėje nėra kraujo, skysčio, ar nepažeisti vidaus organai, metu vidaus organų pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta.

5.6. Nors teismo medicinos ekspertas D. Vitkus apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad diagnozę, kuria jis rėmėsi, nustatęs gydytojas chirurgas rentgenogramoje matė lūžį ir kad dėl rentgenogramos konsultavo radiologas, tačiau byloje esančiame Gydytojo išraše užfiksuoti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Šiame dokumente yra įrašas, kad G. V. krūtinės ląstos rentgenogramoje matyti devinto šonkaulio lūžimas dešinėje, tačiau kartu nurodyta, kad radiologo aprašymo dar nėra. Duomenų apie kokią nors specialisto radiologo konsultaciją, kurią akcentavo teismo medicinos ekspertas, kaip ir duomenų, kad specialisto radiologo aprašymo pagrindu pirminė diagnozė būtų buvusi tikslinama, nėra. Iš teismo medicinos eksperto paaiškinimų teismui matyti, kad aplinkybę, jog dėl rentgenogramos konsultavo radiologas, jis tiesiog preziumavo, remdamasis jam žinoma praktika. Be to, teismo medicinos eksperto D. Vitkaus paaiškinimai, duoti apeliacinės instancijos teisme, patvirtina, kad šiam specialistui tyrimui atlikti kartu su G. V. sveikatos istorija nei įvykio dieną atlikta nukentėjusiojo krūtinės ląstos rentgenograma ar specialisto radiologo aprašymas, nei duomenys apie pakartotinai atliktą rentgenogramą, kuri buvo rekomenduota chirurgo, ar tolesnį nukentėjusiojo gydymą taip pat nebuvo pateikti (nors tyrimas buvo atliktas ir išvada pateikta 2020 m. rugsėjo 9 d.) ir ekspertas jų nevertino.

5.7. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams tinkamai neįvertinus susidariusios situacijos ir nuteistojo viso proceso metu duotų nuoseklių parodymų, kad jis G. V. tokio sužalojimo nepadarė ir negalėjo padaryti, apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti tik šioje stadijoje į procesą įstojusio D. B. gynėjo prašymą dėl įvykio dieną nukentėjusiajam atliktos rentgenogramos, taip pat pakartotinės rentgenogramos ir jų aprašymo išreikalavimo (gynybai neturint jokių galimybių tokius duomenis gauti savarankiškai), šie duomenys buvo gauti tik po to, kai, įsiteisėjus dėl D.

B. priimtam nuosprendžiui, 2021 m. birželio 22 d. G. V. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su ieškiniu dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, o ieškinį priėmęs teismas, įvertinęs D. B. atstovo advokato R. Dobrovolskio atsiliepime į G. V. ieškinį pateiktus argumentus (kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiajam padarytą dešinės pusės devinto šonkaulio lūžį ir sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą), 2021 m. liepos 21 d. nutartimi įpareigojo G.

V. pateikti teismui visus medicininius dokumentus dėl patirto sužalojimo. Nukentėjusysis pateikė teismui ligos istoriją, kurioje esantys medicininiai dokumentai patvirtina aplinkybes, kad VšĮ Plungės ligoninės gydytojo chirurgo K. G. išraše nurodyta dešinės pusės devinto šonkaulio lūžio pirminė diagnozė buvo nustatyta be specialisto radiologo konsultacijos ir rentgenogramos aprašymo ir įrodo, jog chirurgo konstatuotas ir teismo medicinos eksperto patvirtintas dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis nukentėjusiajam niekada nebuvo padarytas.

Taip VšĮ Plungės ligoninėje 2020 m. rugpjūčio 14 d. 1.57 val. atlikto diagnostinio tyrimo, būtent G. V. tiesinės ir dešinės įstrižinės krūtinės ląstos organų rentgenogramos, aprašyme (forma E02-va, aprašymo Nr. 2462853102), kurį pateikė gydytojas radiologas A. T. (pažymėtina, kad šis aprašymas į sistemą pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 17 d.), nurodyta: „Pleuros sinusai laisvi, laisvo oro nematyti, diafragmos kupolai lygūs, diferencijuoti; plaučiuose kontuzinių pakitimų nematyti, tarpuplautis nepraplitęs; aiškių šonkaulių lūžių nematyti“, ir pateikta išvada – „trauminių pakitimų nematyti“. 2020 m. rugpjūčio 24 d.

VšĮ Plungės ligoninėje pakartotinai atlikus G. V. krūtinės ląstos diagnostinį tyrimą (priekinę rentgenogramą), pateiktas aprašymas: „Sinusai laisvi; diafragmų kontūrai diferencijuojasi; kairio plaučio viršūnėje yra smulkūs fibroziniai židinukai; plaučių šaknys dalinai struktūriškos, kairė patraukta aukštyn; širdies šešėlis normos ribose; kaulinių pakitimų nematyti“, ir pateikta išvada – „pakitimai po kairio plaučio TB?“ (forma E02-va, aprašymo Nr. 2484758705, pateiktas gydytojo radiologo A. T.).

5.8. Gavus šiuos G. V. VšĮ Plungės ligoninėje 2020 m. rugpjūčio 14 ir 24 d. atliktų diagnostinių tyrimų rezultatus, nuteistojo D. B. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 446 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi su pareiškimu į prokurorą ir prašė pradėti procesą dėl paaiškėjusių pirmiau aptartų aplinkybių, susijusių su nuteistajam inkriminuotu nukentėjusiajam padarytu sužalojimu, pateikdamas minėtus diagnostinių tyrimų aprašymus ir 2021 m. spalio 21 d. teismo medicinos gydytojo dr. P. Petreikio konsultacinę išvadą Nr. 0088/21 (kurioje nurodyta, kad devinto šonkaulio lūžio diagnozė nustatyta klaidingai, nes, du kartus atlikus krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą, šonkaulio lūžis nebuvo diagnozuotas). Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajai prokurorei 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu atsisakius pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojui 2021 m. gruodžio 28 d. nutarimu atmetus nuteistojo gynėjo skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo, pastarasis procesinis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Šis teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. prokurorų nutarimus, konstatuodamas, kad prieštaravimai tarp dviejų gydytojų specialistų (chirurgo ir radiologo) pateiktų skirtingų išvadų dėl šonkaulio lūžio (ne)buvimo, iš kurių tik viena buvo pateikta į baudžiamąją bylą ir tik ja remiantis buvo surašyta Specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, kelia pagrįstų abejonių dėl D. B. padarytos veikos kvalifikavimo ir dėl to pateikti duomenys turi būti tinkamai ištirti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skundą, 2022 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį panaikino ir paliko galioti 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. prokurorų nutarimus, taip užkirsdamas kelią minėtų aplinkybių detalesniam ištyrimui.

5.9. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, būtent tai, kad Specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas rėmėsi išimtinai nukentėjusįjį apžiūrėjusio gydytojo chirurgo nustatyta diagnoze, neabejodamas, jog ji buvo nustatyta remiantis specialisto radiologo rentgenogramos aprašymu ar bent jau konsultacija, nors net du kartus atlikus G. V. krūtinės ląstos rentgenogramą specialistai radiologai šonkaulio lūžio nediagnozavo. Taigi, priešingai nei konstatavo teismai, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo sužalojimas (dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis) buvo objektyviai ir neabejotinai nustatytas. Atsižvelgiant į tai, baudžiamasis įstatymas, D. B. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikytas netinkamai. 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nustatyti D. B. veiksmai, vieną kartą dešiniu kumščiu smogiant G. V. į krūtinę, kurie, atsižvelgiant į BPK 451 straipsnyje įtvirtintus baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindus, nėra ginčijami, turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam, nes jokie kiti sužalojimai, kurie galėtų būti vertinami kaip nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatyta tvarka Specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto nekonstatuoti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo D. B. gynėjo advokato M. Dūdos pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

8. Nuteistojo gynėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu teigdamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes (Specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas rėmėsi išimtinai nukentėjusįjį apžiūrėjusio gydytojo chirurgo nustatyta diagnoze, neabejodamas, jog ji buvo nustatyta remiantis specialisto radiologo rentgenogramos aprašymu ar bent jau konsultacija, nors specialistai radiologai, net du kartus atlikus G. V. krūtinės ląstos rentgenogramą, šonkaulio lūžio nediagnozavo) nuteistojo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

9. Minėta, kad pagal BPK 451 straipsnio 2 punktą baudžiamoji byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BPK 451 straipsnyje nustatytais bylų atnaujinimo pagrindais ir sąlygomis, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, įrodymai neanalizuojami ir nevertinami.

10. Pareiškime nurodytais argumentais iš esmės kvestionuojamos byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo. Pareiškėjas ginčija netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, siedamas jį su teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimu, nurodydamas kitas, teismų netirtas aplinkybes, taip keldamas abejones dėl byloje įvertintos specialisto išvados pagrįstumo, kuri nustatyta tvarka nėra paneigta (pavyzdžiui, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nėra nustatytas įrodymų netikrumas ar specialisto išvados melagingumas). Tokie pareiškimo argumentai pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nesudaro.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo gynėjo pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 2 punkte nurodytą sprendimą, todėl baudžiamoji byla neatnaujintina, o pareiškimas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. B. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė