2022-01-19 Nr. AB-1529-3-61-3-02680-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-7-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02680-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Interstorm (Curacao) N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Interstorm (Curacao) N. V. skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Interstorm (Curacao) N. V. (toliau – ir įmonė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2020 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. DIE-355 „Dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo interneto svetainėje www.sll365.com“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo verslo partneriai 2020 m. liepos 17 d. informavo jį, kad įmonė Lietuvos Respublikoje yra įtraukta į Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas apie tai sužinojo tik tiek, kad Sąraše nurodyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3777-463/2020, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Azartinių lošimų įstatymas, Įstatymas) 207 straipsniu, tenkino Tarnybos prašymą išduoti leidimą duoti privalomą nurodymą tinklo paslaugų teikėjui ir (ar) finansų institucijai. Pareiškėjas teigė, kad jo atstovai 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie įmonės atžvilgiu vykdomą veiklos tyrimą ir su administracine byla Nr. eI2-3777-463/2020 susijusią informaciją, tačiau jokių duomenų pareiškėjas negavo, taip pat teismo nebuvo suteikta prieiga prie minėtos elektroninės bylos kortelės. Tarnyba tik 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškėjo atstovui visą prašomą tyrimo informaciją, iš kurios paaiškėjo, kad Tarnyba, be kita ko, priėmė Įsakymą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.

3. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Įsakymas turi būti panaikintas, nes įmonė nebuvo informuota apie jos atžvilgiu vykdomą tyrimą, jai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo pozicijos ir gintis. Be to, Įsakymo turinys įmonei ir po jo priėmimo nebuvo žinomas, Įsakymas buvo pateiktas susipažinti tik po prašymų pateikti šią informaciją. Pareiškėjo teigimu, nežinodamas konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo pripažintas nelegaliai vykdančiu lošimų veiklą, jis iš esmės negalėjo ginti savo interesų. Pažymėjo, kad priimant Įsakymą buvo padarytas teisės būti išklausytam bei esminis viešojo administravimo principų pažeidimas, nes pareiškėjui nebuvo pranešta nei apie inicijuotą Tarnybos tyrimą, nei apie priimtus sprendimus įmonės atžvilgiu.

4. Pareiškėjas nurodė, kad įmonė yra registruota Nyderlandų Karalystėje ir jokios lošimų veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo. Įmonės veikla nėra orientuota į Lietuvos rinką, t. y. pareiškėjas nesiekia pritraukti klientų iš Lietuvos, savo veiklos Lietuvoje nereklamuoja, lošimų tinklapis nėra pritaikytas Lietuvos vartotojams, nes jiems nėra galimybės pasirinkti rodyti puslapį lietuvių kalba. Be to, pati Tarnyba tyrimo išvados 2.3 punkte pažymėjo, kad visa informacija pateikiama anglų kalba, ir nors informacija yra pateikiama ir kitomis kalbomis, tačiau lietuvių kalbos pasirinkimo nėra. Pasak pareiškėjo, asmenys iš Lietuvos net neturi galimybės registruotis į įmonės lošimų puslapį, nes prieiga užblokuota paties pareiškėjo, o šią aplinkybę patvirtina įmonės puslapyje nurodytos taisyklės. Nors Tarnyba teigė prisijungusi prie pareiškėjo svetainės, tačiau atsakovas neanalizavo minėtų taisyklių, nebandė atlikti mokėjimo, nesiaiškino, ar mokėjimas iš Lietuvos vartotojo būtų priimtas. Pareiškėjas akcentavo, kad įmonei mokėjimai iš Lietuvos nėra įmanomi, pareiškėjas nėra gavęs mokėjimų iš Lietuvos klientų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl priimto Įsakymo įmonės partneriai ir kiti subjektai atsisako bendradarbiauti su pareiškėju kaip nepatikimu partneriu, taip pat įmonei atsisakoma vykdyti finansines paslaugas ir visi šie veiksmai sukelia jam ypatingą žalą.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus (toliau – ir Skyrius) darbuotojai 2020 m. gegužės 8 d. užfiksavo, jog interneto svetainėje www.sll365.com vykdomi galimai nelegalūs nuotoliniai lošimai, todėl Tarnyba dėl to pradėjo tyrimą. Skyriaus darbuotojai 2020 m. gegužės 11 d. apsilankė minėtoje interneto svetainėje ir pagal joje pateiktą informaciją užfiksavo, kad www.sll365.com svetainė yra valdoma ir naudojama įmonės InterStorm (Curacao) N. V., kurios registracijos Nr. 137453 ir kuri registruota adresu 17 Santa Rosaweg, Willemstad, Kiurasao.

Įmonei 2016 m. kovo 3 d. išduota sublicencija Nr. #8048/JAZ2016-003 organizuoti lošimus internete, kurią išdavė bendrovė Antillephone N. V., esanti pagrindinės licencijos Nr. #8048/JAZ, kurią išdavė centrinė Nyderlandų Antilų centrinė vyriausybė, savininkė. Atsakovas, atlikęs tyrimą nustatė, jog pareiškėjas interneto svetainėje vykdo nuotolinius lošimus, kurie prieinami ir Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi Tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, todėl įmonė laikytina nuotolinių lošimų veiklos vykdytoja interneto svetainėje www.sll365.com.

Atsižvelgdama į tai, Tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama išduoti leidimą, be kita ko, duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainėje www.sll365.com prieinamą informaciją ir duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitoms finansų įstaigoms nutraukti visas finansines operacijas, susijusias su pareiškėju. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3777-463/2020 Tarnybos prašymą tenkino visiškai.

Tarnybos direktorius tuo pagrindu 2020 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-397 „Dėl privalomų nurodymų davimo“, kuriuo davė privalomą nurodymą Lietuvos Respublikoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams skubiai panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę www.sll365.com, nukreipiant paslaugų gavėjus į Tarnybos informacinį tinklalapį blokuojama.lpt.lt, taip pat davė privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su InterStorm (Curacao) N. V., ir įtraukti interneto domeno vardą sll365.com į Sąrašą.

Atsakovas pažymėjo, kad šis įsakymas Lietuvoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams buvo išsiųstas Tarnybos 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. 2E-650 „Dėl privalomo nurodymo“. Atsakovas pabrėžė, kad jis informaciją apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus skelbia viešai, t. y. savo interneto svetainėje skelbia Sąrašą, kuris nuolat pildomas.

8. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato galimybės išbraukti domeną sll365.com iš Sąrašo, užblokavus prieigą prie šios svetainės. Pašalinti domeną sll365.com iš Sąrašo būtų galima tik tuo atveju, jeigu įmonė gautų licenciją organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje. Tyrimo metu interneto svetainė www.sll365.com atsidarė prisijungus iš Lietuvos Respublikos ir ši interneto svetainė nebuvo blokuojama, joje galėjo registruotis nauji lošėjai, prisijungę iš Lietuvos, taip pat sukurti savo paskyrą ir atsidaryti sąskaitą.

9. Atsakovo teigimu, teisės aktai nustato, jog prašant teismo leidimo atlikti tam tikrus veiksmus Tarnyba neturi teisinio pagrindo informuoti pareiškėją, todėl skundo argumentai, jog įmonė neturėjo galimybės tinkamai pareikšti savo nuomonės, turi būti atmesti. Atsakovo vertinimu, Įsakymas priimtas tinkamai vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo Interstorm (Curacao) N. V. skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo teisė būti išklausytam atliekant tyrimą buvo pažeista, pažymėjo, kad Azartinių lošimų įstatyme pats tyrimo atlikimas ir jo tvarka nėra reglamentuota. Tačiau pagal vėlesnius Tarnybos atliekamus veiksmus akivaizdu, kad procesas turi būti operatyvus, jame dalyvauja tik Tarnyba bei jame turi būti užtikrintas pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumas; Įstatymas nenustato, kad apie tai turėtų būti informuojamas subjektas, kurio atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas.

12. Analizuodamas poįstatyminį teisinį reguliavimą, susijusį su Tarnybos veikla ir atliekamais tyrimais, teismas taip pat pažymėjo, kad niekur nėra įtvirtinta Tarnybai pareiga atliekant tyrimą apie galimą neteisėtą lošimų organizavimą nuotoliniu būdu, kaip nagrinėjamu atveju, informuoti patį tiriamąjį subjektą, ar iš jo reikalauti paaiškinimų ir pan. To nenustato nei Tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 įsakymu Nr. 1K-062, nei Tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-7, nei Tarnybos atliekamų tyrimų taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. DI-764 (toliau – ir Taisyklės), nei kiti teisės aktai.

13. Teismas nesivadovavo pareiškėjo skunde nurodyta teismų praktika, kurioje, pasak pareiškėjo, yra įtvirtinta jo teisė būti išklausytam ir žinoti apie atliekamą tyrimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika yra susijusi su visiškai kitais (skirtingais) teisiniais santykiais ir jų aiškinimu, nei ši byla, t. y. minėtose bylose ir šioje nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui būtinai privalėjo būti pranešta apie pradėtą tyrimą ir pareikalauta pateikti paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju susiklostė specifiniai lošimų priežiūros teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialus Azartinių lošimų įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Pareiškėjo teisė gintis nuo jam nepalankių sprendimų arba sprendimų, darančių įtaką jo teisėms ir interesams, yra užtikrinama gavus medžiagą iš Tarnybos, – atitinkamus sprendimus skundžiant teismui ir pasisakant dėl jų esmės, t. y. dėl pareiškėjo vykdomos azartinių lošimų veiklos (ne)teisėtumo. Vien tai, kad pareiškėjas iš karto apie pradėtą tyrimą nebuvo informuotas ir jo nebuvo pareikalauta pateikti paaiškinimų (skundžiamą Įsakymą gavo vėliau), teismo nuomone, nėra pagrindas išvadai, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

15. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nėra pagrindo jį pripažinti nelegaliai lošimų veiklą vykdančiu subjektu; jis yra registruotas Nyderlandų Karalystėje ir jokios lošimų veiklos Lietuvoje nevykdo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, su tuo sutinka ir pats pareiškėjas, kad jis neturi licencijos organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo. Spręsdamas klausimą, ar byloje yra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog jis Lietuvoje jokių nuotolinių lošimų neorganizuoja, teismas bylos duomenimis nustatė, kad Tarnybos Skyriaus darbuotojai 2020 m. gegužės 8 d. užfiksavo, jog interneto svetainėje www.sll365.com galbūt vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai. Tai buvo nustatyta prisijungiant iš Lietuvos prie minėtos svetainės, naudojant prisijungimo vardą: LPT_Testas. Pagal gautą informaciją buvo pradėtas tyrimas, kurio metu Tarnybos Skyriaus darbuotojai 2020 m. gegužės 11 d. dar kartą apsilankė interneto svetainėje www.sll365.com ir pagal šioje svetainėje pateiktą informaciją nustatė, kad www.sll365.com svetainė yra valdoma ir naudojama pareiškėjo (byloje nėra ginčo dėl to, kad ši internetinė svetainė yra valdoma ir naudojama būtent pareiškėjo). Tarnybos Skyriaus darbuotojai interneto svetainėje www.sll365.com prisiregistravo kaip lošėjai, susikūrė savo paskyrą bei atsidarė lošimo sąskaitą, t. y. minėtoje internetinėje svetainėje darbuotojai prisijungė naudodami šiuos prisijungimo duomenis: prisijungimo vardas: LPT_Testas; slaptažodis: Ukmerges222; elektroninio pašto adresas: LPT_Testas@yahoo.com. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtino ir prie atsiliepimo pateikti minėto puslapio ekrano momentiniai vaizdai.

16. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai - Tarnybos darbuotojai T. K. ir J. M., kurie atlikinėjo tyrimą, paliudijo (ypač liudytoja J. M.), jog lošėjams skirtuose internetiniuose puslapiuose, kuriuos jie nuolat stebi, buvo gauta informacija apie tai, jog pareiškėjas yra patikimas lošimų organizatorius ir iš Lietuvos galima prisijungti prie minėto internetinio puslapio (www.sll365.com) bei jame lošti. J. M. dar nurodė, kad minėtame puslapyje buvo prisiregistruota iš Lietuvos, naudojant Lietuvos IP adresą, kaip darytų įprastas vartotojas (lošėjas). Buvo prisiregistruota nauju lošėju, susikurta paskyra bei atsidaryta sąskaita. Dar nurodė, kad niekur nebuvo jokių kliūčių nei registruojantis lošėju, nei atsidarant paskyrą bei sąskaitą, nei šiame internetiniame puslapyje (www.sll365.com) naršant, renkantis lošimą ir pan.

17. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, kad vartotojas (lošėjas) iš Lietuvos minėtame internetiniame puslapyje (www.sll365.com), kurį valdo ir naudoja pareiškėjas, galėjo be jokių kliūčių sudalyvauti lošimuose (pažymėtina, kad internetinės svetainės blokavimas pagal šalių IP adresus nėra sudėtingas, tai visiškai formalus veiksmas). Tai reiškia, kad pareiškėjas nuotoliniu būdu organizavo lošimus ir Lietuvoje. Vien tai, kad tyrėjai patys nesudalyvavo jokiame lošime (neatliko statymų), teismo nuomone, nepaneigė šioje byloje nustatytų aplinkybių (leidžiami atlikti veiksmai), jog lošimai minėtoje internetinėje svetainėje iš Lietuvos buvo įmanomi iki kol Tarnyba ėmėsi atitinkamų veiksmų bei šią svetainę blokavo.

18. Teismas pažymėjo, kad internetinėje svetainėje www.sll365.com buvo organizuojami Azartinių lošimų įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatyti lošimai: lošimai automatu; stalo lošimai; lažybos. Nurodyti lošimai atitinka Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus azartinio lošimo požymius. Taigi, būtent šiuose azartiniuose lošimuose nuotoliniu būdu galėjo netrukdomai sudalyvauti ir vartotojai (lošėjai) iš Lietuvos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo nustatyta tvarka gautos licencijos ir leidimo teikti (organizuoti) nuotoliniu būdu atitinkamus lošimus Lietuvoje, todėl, teismo vertinimu, atsakovas skundžiamu Įsakymu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra laikytinas nelegalios lošimų veiklos vykdytoju Lietuvoje.

19. Dėl pareiškėjo pateiktų internetinės svetainės www.sll365.com puslapio ekrano momentinių vaizdų, kurie, pasak pareiškėjo, patvirtino, kad iš Lietuvos registruotis minėtame puslapyje nėra galimybės, teismas nurodė, jog neaišku, iš kokio konkrečiai internetinio puslapio šie vaizdai yra padaryti, be to, neaišku, kada tai buvo padaryta, priešingai, nei atsakovo pateiktuose puslapio momentiniuose vaizduose. Taigi nepaneigta, kad jie buvo padaryti kitu metu. Teismas vertino, kad šie įrodymai niekaip nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų, kad 2020 m. gegužės 8 ir 11 d. iš Lietuvos buvo galima minėtoje internetinėje svetainėje registruotis lošėju, susikurti savo paskyrą ir atsidaryti sąskaitą, t. y. dalyvauti lošimuose nuotoliniu būdu.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje pateiktos registracijos sąlygos ir taisyklės nepaneigė, jog pareiškėjas Lietuvoje vykdė nelegalią lošimų veiklą. Teismas pažymėjo, kad vien taisyklių turėjimas, tačiau nesiimant realių veiksmų, kurie užkirstų kelią lošėjams iš Lietuvos dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir nepašalina pareiškėjo atsakomybės. Teismo įsitikinimu, pasirinkti lietuvių kalbą galimybės nebuvimas aptariamoje internetinėje svetainėje ir pan. taip pat nepaneigia šioje byloje nustatytų svarbių aplinkybių.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, jog buvo bandyta atsidaryti sąskaitą, įnešti lėšas, t. y. kad buvo suteiktos lošimų paslaugos. Teismas nurodė, jog Tarnybos tarnautojas ne tik prisiregistravo kaip naujas žaidėjas, susikūrė paskyrą, bet ir atsidarė lošimų sąskaitą. Internetinėje svetainėje www.sll365.com pateikiami šie sąskaitos papildymo būdai: kreditinėmis ar debetinėmis banko kortelėmis, elektroninėmis mokėjimo sistemomis „Paysafecard“, „ecoPayz“, „Skrill“, „Neteller“, „Astropaycard“, „Much Better“ ir kriptovaliuta. Nors Tarnybos darbuotojas lėšų neįnešė į atsidarytą sąskaitą, tačiau iš sąskaitos papildymo būdų, kurių vienas yra kriptovaliuta, akivaizdu, kad nėra jokios kontrolės įnešant lėšas į lošimų sąskaitą.

22. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad vien užsiregistravimas ir įmonės puslapio stebėjimas nėra laikomas lošimu, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nuotolinių lošimų vykdytoju Lietuvoje. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Tarnybos Skyriaus darbuotojas ne tik užsiregistravo pareiškėjo valdomoje ir naudojamoje internetinėje svetainėje www.sll365.com, bet ir susikūrė lošėjo paskyrą bei atsidarė sąskaitą, todėl Tarnybos Skyriaus darbuotojas negali būti laikomas tik internetinės svetainės stebėtoju. Stebėtojui nėra būtina jokia registracija ir pan. Tarnybos Skyriaus darbuotojui buvo suteikta teisė registruotis kaip lošėjui, susikurti paskyrą, atsidaryti sąskaitą. Šie duomenys, teismo nuomone, yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas vykdė (organizavo) Lietuvoje nuotolinius lošimus.

23. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, neturėdama licencijos ir leidimo, Lietuvoje vykdė nuotolinius azartinius lošimus, t. y. sudarė galimybę Lietuvos klientams dalyvauti jo organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose internetinėje svetainėje www.sll365.com iki tol, kol Tarnyba ėmėsi veiksmų ir blokavo pareiškėjo svetainę, sprendė, kad Tarnyba Įsakyme pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas laikytinas nelegalios lošimų veiklos vykdytoju Lietuvos Respublikoje. Teismas neturėjo pagrindo atsakovo Įsakymą vertinti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III. 24. Pareiškėjas Interstorm (Curacao) N. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad atsakovo Įsakymas priimtas pažeidžiant nustatytą individualaus administracinio akto priėmimo procedūrą, dėl to pareiškėjas nepagrįstai pripažintas nelegaliai lošimų veiklą vykdančiu subjektu Lietuvos Respublikoje.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisės būti išklausytam pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, tiesioginės pareigos pranešti apie atliekamą tyrimą, kurio pasekmė bus tiriamojo subjekto interesus paveikiantys sprendimai, neįtvirtinimas teisės aktuose, neatleidžia Tarnybos nuo teisės aktuose nustatytos pareigos viešojo administravimo subjektui užtikrinti bendrųjų administracinių principų laikymąsi, tame tarpe ir teisę į gynybą. Nei Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 2 dalyje, nei kituose teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra numatyta išimtis ar draudimas Tarnybai informuoti subjektą apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą ir atliekamus veiksmus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Tarnybai priimant Įsakymą buvo padarytas teisės būti išklausytam ir esminis viešojo administravimo principų pažeidimas, nes pareiškėjui nebuvo pranešta nei apie inicijuotą Tarnybos tyrimą, nei apie priimtus sprendimus. Vien pagrindinių procedūrų pažeidimas, pasak pareiškėjo, buvo pakankamas pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė VAĮ 8 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas vykdo lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismas neatsižvelgė į Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą azartinio lošimo sąvoką, dėl to neįvertino, jog Tarnybos pateikti įrodymai nebuvo pakankami pripažinti, kad pareiškėjo valdomoje svetainėje vartotojams iš Lietuvos yra sudaroma reali galimybė lošti.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime neįvertino, jog Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu nenustatė Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 1 dalies antrosios sąlygos „nuotolinius lošimus organizuoja Lietuvos Respublikoje“. Nei Azartinių lošimų įstatyme, nei kitame teisės akte nėra reglamentuoti kriterijai, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kas yra lošimų veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje, tačiau, pasak pareiškėjo, vien lošimų svetainės prieinamumo iš Lietuvos nepakako pripažinti pareiškėją nelegalios lošimų veiklos vykdytoju Lietuvoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vienintelė aplinkybė, kuri lėmė pareiškėjo pripažinimą nelegalios veiklos vykdytoju Lietuvos Respublikoje, buvo ta, jog svetainė prieinama Lietuvoje, nors Tarnybos išvadoje Nr. PATI-29 nėra nurodyta, kad pareiškėjas nelegalius lošimus vykdė Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, siekiant nustatyti, ar subjektas vykdo veiklą kurioje nors šalyje, yra būtina nustatyti daugiau ir svaresnę reikšmę turinčias aplinkybes, ne vien aplinkybę, jog prie pareiškėjo svetainės galima prisijungti iš Lietuvos. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas taip pat neįvertino vienos svarbiausių aplinkybių, jog Tarnybai atliekant tyrimą ir priimant Įsakymą net nebuvo ištirta, ar pareiškėjo svetainėje apskritai galima lošti prisijungus iš Lietuvos; nurodė, kad pareiškėjo svetainės taisyklių 4.2 punkte numatyta, jog „Dėl įvairių teisinių ir komercinių priežasčių neleidžiama atsidaryti sąskaitų ar naudotis jomis tiems klientams, kurie įsikūrę ar registruoti tam tikros jurisdikcijos šalyse, įskaitant, bet neapsiribojant, ...Lietuvą ...“..

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovo teigimu, teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis turėjo būti informuotas apie Tarnybos pradėtą tyrimą, ir kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad Azartinių lošimų įstatyme pats tyrimo atlikimas ir jo tvarka nėra reglamentuota, tačiau pagal vėlesnius Tarnybos atliekamus veiksmus akivaizdu, kad procesas turi būti operatyvus, jame dalyvauja tik Tarnyba bei jame turi būti užtikrintas pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumas. Įstatymas nenustato, kad apie tai turėtų būti informuojamas subjektas, kurio atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas. Pasak atsakovo, Tarnyba privalėjo vadovautis ne tuo metu galiojusio VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis administracinės procedūros nuostatomis, kuomet asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, turi būti informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą bei priimtą individualų administracinį aktą, bet specialiuoju įstatymu – Azartinių lošimų įstatymu, kurio 207 straipsnyje nustatytos kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas vykdo lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas teigė, kad nėra jokio pagrindo jį pripažinti nelegaliai lošimų veiklą Lietuvoje vykdančiu subjektu, nes jis yra registruotas Nyderlandų Karalystėje ir jokios lošimų veiklos Lietuvoje nevykdo, teismas pragrįstai konstatavo, kad Tarnyba turėjo pagrindą pripažinti pareiškėją nelegalios lošimų veiklos vykdytoju Lietuvos Respublikoje. Pasak atsakovo, Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, kad vartotojas (lošėjas) iš Lietuvos minėtame internetiniame puslapyje (www.sll365.com), kurį valdo ir naudoja pareiškėjas, galėjo be jokių kliūčių sudalyvauti lošimuose, o tai reiškia, kad pareiškėjas nuotoliniu būdu organizavo lošimus ir Lietuvoje. Vien tai, kad Tarnybos darbuotojai (tyrėjai) patys nesudalyvavo jokiame lošime (neatliko statymų), atsakovo nuomone, nepaneigia nustatytų aplinkybių (leidžiami atlikti veiksmai), jog lošimai minėtoje internetinėje svetainėje iš Lietuvos buvo įmanomi iki tol, kol Tarnyba ėmėsi atitinkamų veiksmų bei šią svetainę blokavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. DIE-355 „Dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo interneto svetainėje www.SLL365.com“, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Įsakymu Tarnyba konstatavo, kad bendrovė „InterStorm (Curacao) N.V.“, pažeisdama Azartinių lošimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnyje nustatytus reikalavimus, interneto svetainėje www.SLL365.com, organizuoja lošimus neturėdama Priežiūros tarnybos išduotos licencijos ir leidimo organizuoti nuotolinius lošimus, todėl yra laikytina nelegalios lošimų veiklos vykdytoja Lietuvos Respublikoje; nutarė, vadovaudamasi Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais ir 2 dalimi, pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

34. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3777-463/2020 Tarnybos prašymas buvo patenkintas, to pagrindu Tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. DIE-397 „Dėl privalomų nurodymų davimo“, kuriuo davė privalomą nurodymą Lietuvos Respublikoje veikiantiems tinklo paslaugų teikėjams skubiai panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę www.sll365.com, nukreipiant paslaugų gavėjus į Tarnybos informacinį tinklalapį blokuojama.lpt.lt, taip pat davė privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ir kitoms finansų įstaigoms nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su InterStorm (Curacao) N. V., ir įtraukti interneto domeno vardą sll365.com į Sąrašą. Informacija apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus skelbiama viešai, t. y. Tarnybos interneto svetainėje skelbiamas Sąrašas, kuris nuolat pildomas.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Azartinių lošimų įstatyme 207 straipsnyje numatyta, jog atliekamas tyrimas turi būti operatyvus, lošimų priežiūros teisiniai santykiai reglamentuojami specialiomis normomis, todėl pareiškėjas apie tyrimą neturėjo būti informuojamas, o teisę būti išklausytam, teikti savo paaiškinimus gali įgyvendinti skųsdamas Tarnybos sprendimus teismui. Teismas Tarnybos pateiktus įrodymus vertino kaip pakankamus patvirtinti faktui, jog pareiškėjo interneto svetainėje www.sll365.com galbūt vykdomi nelegalūs nuotoliniai lošimai, Tarnybos veiksmus blokuojant svetainę pripažino teisėtais, Įsakymą motyvuotu ir pagrįstu.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, akcentavo, kad taikydama poveikio priemones, Tarnyba privalėjo vadovautis VAĮ 8 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimais, be to, nebuvo ištirta aplinkybė, ar pareiškėjo svetainėje apskritai galima lošti prisijungus iš Lietuvos; nurodė, kad pareiškėjo svetainės taisyklių 4.2 punkte numatyta, jog klientams iš Lietuvos nėra galimybės atidaryti sąskaitų ar naudotis jomis.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

38. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

39. Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnis, reglamentuojantis kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones, numato, kad Priežiūros tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę: 1) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai; 2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegalią nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalios lošimų veiklos vykdytojų organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai; 3) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti nuotolinius lošimus, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti; 4) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai vykdyti lošimus (1 d.). Be to, Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinio lošimo paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai (3 d.).

40. Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Priežiūros tarnyba, siekdama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. <...> Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėto teisinio reglamentavimo paskirtį – taikyti kovos su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemones, šiam tikslui būtiną operatyvumą ir įstatymo leidėjo numatytą pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumo užtikrinimą, pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnio nuostatos yra specialios ir Tarnyba kreipdamasi į teismą dėl leidimo išdavimo veiksmams atlikti neprivalo informuoti pareiškėjo apie pradėtą tyrimą, paprašyti jo paaiškinimo. To nenustato nei Tarnybos nuostatai, nei Tarnybos atliekamų tyrimų taisyklės, nei kiti teisės aktai. Pareiškėjo argumentai, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįsti ir atmestini. Pažeidėjo informavimas apie numatytų priemonių taikymą gali būti kliūtimi efektyviam jų taikymui, jo interesų apsaugą užtikrina Tarnybos prašymo išduoti leidimą teisminė patikra bei galimybė ginčyti pritaikytų priemonių pagrįstumą bei teisėtumą, teisminiame procese reikalaujant apginti pažeistas teises bei išsakant visus savo prieštaravimus ir argumentus.

42. Kitą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dalį sudaro teiginiai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarnybos pateikti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjo valdomoje svetainėje vartotojams iš Lietuvos sudaroma reali galimybė lošti. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu objektyviu bei išsamiu apelianto ginčijamo fakto vertinimu (žr. nutarties 15–22 p.), pažymi, kad apeliantas nepateikė Tarnybos bei pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjui, siekiančiam paneigti Tarnybos pateikiamus duomenis, nepakanka pareikšti abejones, nesutikimas turi būti pagrindžiamas įrodymais. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai iš esmės tapatūs nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui, jie išsamiai aptarti teismo sprendime, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjui priklausančios svetainės taisyklėse pažymėta, jog klientams iš Lietuvos atsidaryti sąskaitų ar naudotis jomis nėra galimybės, niekaip nepaneigia Tarnybos nustatytų faktų, kad niekur nebuvo jokių kliūčių nei registruojantis lošėju, nei atsidarant paskyrą bei sąskaitą, nei šiame internetiniame puslapyje (www.sll365.com) naršant, renkantis lošimą ir pan., taigi padaryta išvada dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų – atitinkamų lošimų organizavimo Lietuvoje nuotoliniu būdu be nustatyta tvarka gautos licencijos ir leidimo yra pagrįsta.

43. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, nenurodė nei realaus, jo veikloje reikšmingo šio administracinio akto poveikio jo materialiosioms teisėms, nei pasirinkto savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybos priemonių. Pareiškėjas savo poziciją byloje grindė argumentais, kad Lietuvoje nevykdo veiklos, neorganizuoja lošimų ir pan., tai reiškia, kad Tarnybos pritaikytos priemonės jo materialiesiems interesams nesukelia jokio realaus juntamo poveikio. Kita vertus, net jei būtų pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl jo teisėtų interesų pažeidimo Sprendimu, kai nėra ginčijami administraciniai aktai – Tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. DIE-397 „Dėl privalomų nurodymų davimo“ bei jo pagrindu duoti privalomi nurodymai, administracinėje byloje pareiškėjo teisės niekaip negali būti ginamos, nes net pareikštų reikalavimų galimo tenkinimo atveju būtų tik konstatuojamas administracinio akto galimo neteisėtumo faktas, tačiau tai neturėtų realios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms; taigi vien dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmestinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007). Nagrinėjant skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016, ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, nenustačiusi pagrindų pareiškėjo apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas iš esmės atmestas pagrįstai, palieka nepakeistą.

45. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Interstorm (Curacao) N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė