2022-11-23 Nr. AB-28520-3-62-3-01167-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-753-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01167-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 18 d. jam buvo atliktas šlapimo testas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas yra vartojęs narkotinių medžiagų. Pareiškėjas pareigūnams paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d. jam jau buvo atliktas šlapimo testas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, kuri nustatė, kad pareiškėjas buvo vartojęs (duomenys neskelbtini). Tačiau Pravieniškių PN-AK 2019 m. spalio 18 d. pareiškėjui vėl atliko šlapimo testą, kuris buvo teigiamas, todėl pareiškėjas buvo nubaustas 30 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį.

3. Pareiškėjo teigimu, nuo 2019 m. spalio 16 d., kuomet jam pirmą kartą buvo atliktas šlapimo testas, iš pareiškėjo organizmo narkotinės medžiagos dar nebuvo pasišalinusios, todėl testą atliekant 2019 m. spalio 18 d. buvo nustatytas tų pačių narkotinių medžiagų vartojimo faktas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis yra antrą kartą baudžiamas už tą patį narkotinių medžiagų vartojimą. Į pareiškėjo paaiškinimus, kad negalima taip greitai atlikti naujo testo, pareigūnai nekreipė dėmesio.

4. Pareiškėjas iškėlė abejonę minėtų testų patikimumu. Pareiškėjas nurodė neskundęs teismui paskirtos administracinės nuobaudos, nes manė, jog ji neturės jam didelių neigiamų pasekmių. Baudą sumokėjo.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad jam kreipusis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paaiškėjo, kad būtent dėl baustumo už padarytą administracinį nusižengimą jis negali būti paleistas lygtinai. Pareiškėjas nurodė, kad turėjo išeiti į laisvę 2020 m. spalio 22 d., tačiau jo nepagrįstas nubaudimas už administracinį nusižengimą sąlygojo tai, jog lygtinis paleidimas jam nebuvo taikytas. Tai pareiškėjui sukėlė sunkias teisines ir moralines pasekmes. Be to, pareiškėjas buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, kurioje patyrė daugiau laisvių suvaržymų, prastesnes kalinimo sąlygas.

6. Pareiškėjas teigė dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, t. y. neteisėtai atlikus pareiškėjui apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo testą, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, dvasinėmis kančiomis, orumo pažeminimu. Pareiškėjas buvo perkeltas kalėti prastesnėmis sąlygomis, negalėjo išeiti į laisvę, todėl nukentėjo ir pareiškėjo artimieji, nes jie tikėjosi, kad pareiškėjas bus paleistas lygtinai ir galės gyventi su savo šeima.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2019 m. spalio 16 d. pareiškėjui Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje būtų atliktas testas. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie ankstesnį testą nebuvo, pataisos įstaigos pareigūnams įtarus, kad nuteistasis gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jam buvo atliktas greitasis testas. Atsakovo atstovo nuomone, Pravieniškių PN pareigūnai, 2019 m. spalio 18 d. atlikdami nuteistojo patikrinimą dėl galimo apsvaigimo, elgėsi laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.

9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pagal Aprašo 15 punktą, suimtajam (nuteistasis) nesutikus su greitojo tyrimo rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų apskundęs testo rezultatus.

10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) Lygtinio paleidimo komisijos 2020 m. spalio 22 d. nutarime Nr. 81/04-1073 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 81/04-918 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nėra nurodyta, kad 2019 m. spalio 18 d. atliktas narkotikų testas būtų esminis kriterijus, vertinant pareiškėjo galimybes taikyti jam lygtinį paleidimą. Testo atlikimas pats savaime niekaip neįtakoja nuteistojo reputacijos, todėl, atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti pataisos namų pareigūnų veiksmai. Mano, kad skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, 2019 m. spalio 18 d. atliekant pareiškėjui šlapimo testą, siekiant nustatyti narkotinių medžiagų vartojimo faktą.

14. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. spalio 18 d. Pravieniškių PN-AK buvo atliktas apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo testas (šlapimo testas), kurio rezultatas buvo teigiamas (rasta (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateikto akto matyti, jog pareiškėjas pasirašytinai sutiko, kad jam būtų atliekamas testas, taip pat pasirašytinai nurodė sutinkantis su akto išvada (teigiamu tyrimo rezultatu). Minėtame akte pareiškėjui raštu buvo nurodytos sutikimo bei nesutikimo su tyrimo rezultatais teisinės pasekmės. Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad su aktu susipažino ir su jo išvada sutinka, todėl šiuo atveju, vadovaujantis Aprašo 15 ir 19 punktų nuostatomis, pareiškėjui pasirašytinai sutikus su tyrimo rezultatu, atsakovo atstovas neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo tiriamąją medžiagą siųsti į toksikologijos laboratoriją. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis žodžiu prieštaravo testo atlikimui, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, be to, pagal Aprašo nuostatas, asmens sutikimas arba nesutikimas su tyrimo rezultatais įforminami raštu.

15. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjui pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 5-ojo policijos komisariato tyrėjo siuntimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje 2019 m. spalio 16 d. buvo atliktas šlapimo mėginio tyrimas ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 18 d. atliktų šlapimo testų rezultatai parodė tų pačių pareiškėjo iki 2019 m. spalio 16 d. vartotų narkotinių medžiagų vartojimo faktą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nevartojo narkotinių medžiagų nuo 2019 m. spalio 16 d. šlapimo testo atlikimo iki 2019 m. spalio 18 d. testo paėmimo. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius laikė subjektyviu pareiškėjo situacijos vertinimu, juolab, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas jam paskirtą baudą už administracinio nusižengimo padarymą.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teigė, jog dėl paskirtos baudos už administracinį nusižengimą (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) jis nebuvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau iš byloje pateiktų Marijampolės PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų matyti, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas nebuvo taikytas dėl pareiškėjo kriminalinės istorijos, kitų elgesio ypatumų ir polinkių, todėl minėta bauda nebuvo komisijos sprendimą nulėmęs galutinis veiksnys.

17. Teismas pabrėžė, kad asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau pareiškėjas jų nepateikė. Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių pareiškėjo nurodytą patirtą neturtinę žalą, todėl nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro 2021 m. birželio 2 d. atsakymą į pareiškėjo paklausimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540-1121/2020 kopiją.

19. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. spalio 16 d. jis buvo sulaikytas ir pas jį buvo rasta (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šią narkotinę medžiagą vartojo dar būdamas laisvėje ir minėtą dieną narkotikus vartojo net kelis kartus. Teigė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja 2021 m. birželio 2 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo paklausimą, kuriame nurodė, jog narkotinės medžiagos šlapime gali būti nuo 1 iki 3 parų. Pareiškėjo nuomone, 2019 m. spalio 18 d. tyrimą atlikęs pareigūnas turėjo žinoti šią informaciją, jog šlapimo tyrimas bus teigiamas, vien dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 16 d. buvo vartojęs narkotines medžiagas. Pareiškėjas tvirtina aiškinęs tyrimą atliekančiam pareigūnui, jog tyrimas nebus objektyvus, tačiau atsakovo atstovo darbuotojai nenorėjo pareiškėjo klausyti, surašė tarnybinį protokolą ir privertė pareiškėją pasirašyti ant visų reikiamų dokumentų.

20. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo atstovas savo pareigas atliko netinkamai, neatsakingai, nerūpestingai, neatidžiai, todėl užkirto pareiškėjui teisę būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos ir padarė pareiškėjui bei jo artimiesiems žalą.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo atstovo teigimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo išvadas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas jam paskirtą baudą už administracinio nusižengimo padarymą. Atsakovo atstovas mano, kad teismas pagrįstai sprendė, jog administracinių nuobaudų už padarytą administracinį nusižengimą teisėtumo tyrimas nėra ir šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

24. Atsakovo atstovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, 2019 m. spalio 18 d. atliekant pareiškėjui šlapimo testą, siekiant nustatyti narkotinių medžiagų vartojimo faktą, atlyginimo priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kartu pateikdamas naujus įrodymus (Respublikinio priklausomybės ligų centro 2021 m. birželio 2 d. atsakymą į pareiškėjo paklausimą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540-1121/2020 kopiją).

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas įrodymus, nepateikė prašymo pridėti naujus įrodymus prie bylos, visiškai nemotyvavo, kodėl būtina pridėti prie bylos pateikiamus įrodymus, t. y. nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria nevertinti pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai neteisėtai 2019 m. spalio 18 d. atliko jo šlapimo testą, nes, pareiškėjo teigimu, šlapime dar buvo narkotinių medžiagų po 2019 m. spalio 16 d. narkotikų vartojimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2019 m. spalio 18 d. atliktas šlapimo testas ir jo rezultatų pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta nuobauda sudarė pagrindą netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 18 d. atliktų šlapimo testų rezultatai parodė tų pačių pareiškėjo 2019 m. spalio 16 d. vartotų narkotinių medžiagų vartojimo faktą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija pastebi, kad šių aplinkybių objektyviai patikrinti nebėra galimybės, nes pareiškėjas ginčijamo šlapimo testo atlikimo metu sutiko su testo rezultatais, jų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, administracinio teisės pažeidimo protokolu paskirtą baudą sumokėjo. Aplinkybių, kad jis buvo priverstas pasirašyti ant visų reikiamų dokumentų, pareiškėjas taip pat nedetalizavo, todėl nesant nuginčytiems 2019 m. spalio 18 d. atlikto šlapimo testo rezultatams teisėjų kolegija, vien tik pareiškėjo paaiškinimų pagrindu, negali paneigti Pravieniškių PN-AK pareigūnų 2019 m. spalio 18 d. nustatytą narkotinių medžiagų vartojimo faktą.

35. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad 2019 m. spalio 18 d. atliktas šlapimo testas ir jo rezultatų pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta nuobauda sudarė pagrindą netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, jog iš byloje pateiktų Marijampolės PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų (b. l. 8–14) matyti, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas buvo netaikytas dėl pareiškėjo kriminalinės istorijos, kitų elgesio ypatumų ir polinkių, todėl minėta bauda nebuvo komisijos sprendimą nulėmęs galutinis veiksnys. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) sumokėjo tik po Marijampolės PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimo priėmimo (b. l. 17), kadangi minėtame nutarime, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 5 dalies nuostatas, buvo įvertinta, kad pareiškėjo atveju lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik sumokėjus baudą ir praėjus trims mėnesiams po baudos sumokėjimo. Taigi iš Marijampolės PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimo motyvų matyti, kad ne pats administracinio nusižengimo padarymo faktas, o baudos nesumokėjimo faktas, buvo vienas iš veiksnių, lėmusių neigiamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad antrą kartą svarstant pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2019 m. spalio 18 d. nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas taip pat nebuvo pagrindinis veiksnys, lėmęs neigiamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimą. Iš Marijampolės PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo motyvų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu neigiamas sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2020 m. spalio 26 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda už uždraustų daiktų turėjimą (mobiliojo ryšio telefoną), t. y. 2020 m. spalio 22 d. nutarimu jam skirtus lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimus pareiškėjas įvykdė nevisiškai, taip pat į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus (aukšta rizika), pareiškėjo kriminalinę istoriją, kitus elgesio ypatumus ir polinkius, paskirtos bausmės trukmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent paties pareiškėjo elgesys / vedamas gyvenimo būdas turėjo įtakos jo prašymo dėl lygtinio paleidimo netenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

37. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

38. Byloje nėra konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo nurodyto pažeidimo įtaką jo psichinei ir fizinei sveikatai, todėl pareiškėjo teiginiai apie nepatogumus, emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, orumo pažeminimą pagrįstai teismo įvertinti kaip abstraktūs ir deklaratyvūs. Byloje nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo tariamos žalos. Todėl pareiškėjui neįrodžius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, padarytos neturtinės žalos fakto, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir nurodytos žalos, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

39. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius