b98508c7-6373-4eab-b3de-1374685af940 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-813/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16728-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“), nuteistajam S. B. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“), jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, nustatant, kad ji turi bÅ«ti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neiÅ¡baigtai nurodytas laikotarpis), termino pradžiÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 5 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. B. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nustatyta, kad jis 2020 m. balandžio 30 d., apie 21.20 val., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio A5 (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ . Po sukelto įvykio atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nams, kuomet nuo S. B. sklido alkoholio kvapas, 22 val. 18 min., pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, S. B. atsisakė tai daryti. Po to, 22 val. 31 min., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinai pareikalavus S. B. pasitikrinti blaivumÄ , jis atsisakė tai daryti, vengdamas neblaivumo patikrinimo.

2. Teismas skundžiame nuosprendyje konstatavo, kad S. B. veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad S. B. kaltas dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, vadovaudamasis nuosekliais liudytojų E. G., policijos pareigÅ«nų A. M., P. Ž., K. P. paaiÅ¡kinimais tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsisakymo pasitikrinti atvejai yra užfiksuoti policijos pareigÅ«no P. Ž. ir policijos pareigÅ«nės K.

P. suraÅ¡ytuose neblaivumo nustatymo aktuose, VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės S. B. įdėtiniame lape į sveikatos istorijÄ , įvykio vietoje ir gydymo įstaigoje buvusių policijos pareigÅ«nų turimų prie kÅ«no tvirtinamų kamerų vaizdo įraÅ¡ais. Teismo vidinį įsitikinimÄ , jog S. B. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , kai buvo nustatytas neblaivumo požymis, patvirtina ir byloje esantis įraÅ¡ytas iÅ¡ karto po eismo įvykio telefoninis pokalbis tarp policijos tyrėjos K. P. bei kaltinamojo žmonos A.

B..

3. Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir vertindamas įrodymus, nesiėmė priemonių, kad visi pateikti duomenys bÅ«tų kruopščiai iÅ¡nagrinėti, patikrinti su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis (pvz. su pareigÅ«nų asmeninėmis prie kÅ«no tvirtinamomis kameromis darytais vaizdo įraÅ¡ais), visiÅ¡kai netyrė nuteistojo iÅ¡sakytos versijos dėl įvykio aplinkybių, o tyrė tik jį kaltinančius įrodymus, nepagrįstai atmesdamas teisinančius, Å¡aliÅ¡kai vertindamas surinktų faktinių duomenų visumÄ .

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi prielaidomis, iÅ¡vadas darė remdamasis duomenimis, kurie neatitinka faktinės tikrovės ir prieÅ¡tarauja teisės aktams. Pripažindamas duomenis įrodymais, nevertino gautų duomenų teisėtumo, pripažindamas dalį duomenų įrodymais, teismas nevertino fakto apie galimÄ Ä¯rodymų leistinumo principo pažeidimÄ ir nesiėmė priemonių, kad Å¡is faktas bÅ«tų aptartas apkaltinamajame nuosprendyje. Teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas. 3.2.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai numatyta tik esant atitinkamoms sÄ lygoms:

1) asmuo betarpiÅ¡kai prieÅ¡ veikos padarymÄ vairuoja transporto priemonę neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus; 2) policijos pareigÅ«nas nustato neblaivumo požymius, o ne vienÄ iÅ¡ jų, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad asmuo yra neblaivus, po to įvertina bendrÄ asmens bÅ«klę;

3) policijos pareigÅ«nas iÅ¡reiÅ¡kia teisėtÄ reikalavimÄ nusistatyti neblaivumÄ ;

4) ir tik policijos pareigÅ«nui pagrįstai įtarus, kad asmuo yra neblaivus, ir Å¡iam pagal pareigÅ«no teisėtÄ reikalavimÄ atsisakius nusistatyti neblaivumÄ , padaroma BK 2811 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. 3.3. Apeliantas tikina, kad prieÅ¡ įvykį automobilį vairavo blaivus. Po įvykio praėjus apie valandai laiko į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai jo bÅ«klės nevertino, neblaivumo požymiai nebuvo nustatinėjami, pareigÅ«nams jokių pagrįstų įtarimų, kad jis įvykio vietoje gali bÅ«ti neblaivus, nekilo, jie jokio teisėto reikalavimo nusistatyti neblaivumÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, tik pasiÅ«lė „pÅ«sti“ į alkotesterį.

Policijos pareigÅ«nas įvykio vietoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu „nepÅ«s“, iÅ¡ jo bus paimtas kraujas blaivumui/neblaivumui nustatyti, su kuo jis žodžiu sutiko. Ä® VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę atvykus policijos pareigÅ«nams, jis buvo įsitikinęs, kad kraujas neblaivumui / blaivumui nustatyti paimtas, todėl apie tai ir pasakė policijos pareigÅ«nams. Jokie neblaivumo požymiai nei įvykio vietoje, nei ligoninėje nebuvo nustatinėjami, kÄ patvirtina du kartus policijos pareigÅ«nų suraÅ¡yti neblaivumo nustatymo aktai, kuriuose nefiksuotas nė vienas jo neblaivumo požymis. 3.4.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, konstatuodamas, jog asmens veikÄ kvalifikuojant kaip vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ savo neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų bylose, kadangi administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas. Kadangi nenustatyta, jog jis transporto priemonę vairavo neblaivus, negalima pripažinti, kad atsisakymas tikrintis neblaivumÄ buvo pavojingas poelgis, o bÅ«tent poelgio pavojingumas yra pirmas nusikalstamos veikos požymis ir veikos kriminalizavimo prielaida. 3.5.

Apeliaciniame skunde cituojamos KET 17 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „ Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo redakcija) su 2017 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1132 priimtais pakeitimas (toliau- Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės) 3, 6., 6.1 punktų, 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 “Dėl Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 5, 5.1, 5.2, 9, 9.1, 9.2, 9.2.1., 9.2.2, 9.3 punktų, Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d.

įsakymu Nr. V-1312, 2 punkto nuostatos ir teigiama, kad teismas, konstatuodamas, jog policijos pareigÅ«nai atliko visus Taisyklėse bei Instrukcijoje nurodytus veiksmus, jog patikrinti asmens neblaivumÄ , nes nustatė vienÄ iÅ¡ neblaivumo požymių - nuo asmens sklidusį alkoholio kvapÄ , vadovavosi ir savo įsitikinimÄ grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis ir Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, neatsižvelgdamas į Å¡ių aktualius pakeitimus, nesivadovaudamas Tvarkos apraÅ¡u, kas suklaidino teismÄ ir nulėmė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas iÅ¡vadas.

Dalyje dėl neblaivumo požymių nustatymo, teismas prieÅ¡tarauja pats sau: aptardamas Instrukcijos punktÄ , kuriame nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas gali įtarti, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ir (ar) apsvaigęs esant Å¡iems požymiais “ iÅ¡ burnos sklinda alkoholio kvapas....”, toliau tekste nurodo, kad pareigÅ«nai nustatė vienÄ iÅ¡ neblaivumo požymių “nuo asmens sklidusį alkoholio kvapÄ â€, tai yra kuris neįvardintas aukščiau minimoje teismo aptartoje Instrukcijoje. 3.6.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nei įvykio vietoje, nei VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje pareigūnai nenustatinėjo ir nenustatė jokių neblaivumo požymių, šie nebuvo užfiksuoti jokiuose dokumentuose, o kaltinime S. B. inkriminuotas neblaivumo požymis – „nuo S. B. sklido alkoholio kvapas“, nėra neblaivumo požymis ir tokie duomenys neduoda pagrindo pagrįstai įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Be to, turi būti nustatytas ne vienas neblaivumo požymis, kad būtų galima pagrįstai įtarti jog asmuo yra neblaivus.

Baudžiamojoje byloje esantys policijos pareigÅ«nų P. Ž. ir K. P. suraÅ¡yti 2020 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo aktai neužpildyti Tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka, juose nepažymėta, jog asmeniui buvo nustatytas bent vienas iÅ¡ neblaivumo požymių. 3.6.1. Policijos pareigÅ«no P. Ž. suraÅ¡ytame neblaivumo nustatymo akte nėra pažymėta, jog pareigÅ«nas nustatė bent vienÄ neblaivumo požymį, o tai leidžia manyti, kad įvykio vietoje Å¡is policijos pareigÅ«nas nenustatė jokių neblaivumo požymių ir neturėjo pagrindo pagrįstai įtarti, kad S. B. neblaivus.

IÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų vaizdo įrašų, fiksuotų policijos pareigÅ«nų prie kÅ«no tvirtinamomis kameromis įvykio vietoje, matyti, kad nuteistasis ir aplink jį esanti aplinka buvo nepertraukiamai filmuojama nuo 22:13:28 val. iki 22:23:28 val. Å iuo laikotarpiu nefiksuotas faktas, jog policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje bÅ«tų nustatinėję neblaivumÄ ir/ar nustatę neblaivumo požymius Tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka. Neblaivumo nustatymo aktas tuo metu taip pat nebuvo pildomas.

Policijos pareigÅ«nas P. Ž. neblaivumo nustatymo akte nepažymėjo, kad atliekamas veiksmas filmuojamas, todėl Å¡io neblaivumo nustatymo akto suraÅ¡ymo aplinkybės yra neaiÅ¡kios ir aukščiau nurodytų faktų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡is neblaivumo nustatymo aktas buvo suraÅ¡ytas kitu laiku, vietoje, nedalyvaujant nuteistajam, galimai tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 3.6.2. Policijos pareigÅ«nė K. P. savo suraÅ¡ytame neblaivumo nustatymo akte taip pat nepažymėjo nustačiusi bent vienÄ neblaivumo požymį, o tai, anot apelianto, leidžia manyti, kad ji, bÅ«dama VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje neturėjo pagrindo pagrįstai įtarti, kad jis neblaivus.

Nenustačius neblaivumo požymių, pareigÅ«nė neturėjo pagrindo vertinti bendrÄ asmens bÅ«klę ir reikalauti iÅ¡ jo atlikti 2 punkte nurodytus veiksmus. Be to, nuteistasis pažymi, kad tuo metu, kuris nurodytas neblaivumo nustatymo akte 23.50 val., jis buvo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje gulimoje padėtyje, stabilizuotas dėl IV-ojo stuburo slankstelio lūžio ir dėl tuo metu esamos sveikatos bÅ«klės ir padėties nebÅ«tų fiziÅ¡kai galėjęs eiti tiesa linija pėda po pėdos, stovėdamas pataikyti į nosies galÄ .

Dėl kokių priežasčių, pareigÅ«nė akte užrašė neteisingus duomenis, kad jis atsisakė tai padaryti, nežinoma. Akte nurodyta, kad Å¡is veiksmas yra filmuojamas, tačiau iÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų vaizdo įrašų, fiksuotų policijos pareigÅ«nų prie kÅ«no tvirtinamomis kameromis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje matyti, kad tuo laikotarpiu policijos pareigÅ«nai jam tik siÅ«lė nusistatyti neblaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, o jis atsisakė, motyvuodamas, kad paimtas kraujas.

Tačiau nefiksuotas policijos pareigÅ«nų jo bendros bÅ«klės vertinimas. Be to, vaizdo įraÅ¡as atspindi faktÄ , kad neblaivumo nustatymo aktas, kurio laikas nurodytas 23.50 val., tuo laikotarpiu nebuvo suraÅ¡ytas, kadangi įraÅ¡e tyrimui reikÅ¡mingu laikotarpiu matomas ekrane pareigÅ«no laikomas tuščias neblaivumo nustatymo akto blankas, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡is neblaivumo nustatymo aktas buvo suraÅ¡ytas kitu laiku, vietoje ir nedalyvaujant nuteistajam. 3.6.3. Teismas nesiėmė jokių priemonių paÅ¡alinti liudytojų P. Ž. ir K.

P. teisme duotuose parodymuose esančių prieÅ¡taravimų dėl policijos įstaigoje esančios tvarkos forminant asmens atsisakymÄ pasitikrinti neblaivumÄ . 3.7. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytoja E. G., kuri pirmoji su vyru po įvykio apie valandÄ laiko bendravo su nuteistuoju, negalėjo patvirtinti, jog automobilio salone jautė alkoholio kvapÄ . Liudytoja parodė, kad S. B. judesiai buvo koordinuoti, jis nesvirduliavo, kalba buvo riÅ¡li ir ji negalėjo pasakyti, ar jis buvo neblaivus. Tai papt nurodė, kad automobilio salone buvo dÅ«mai ir jautė kažkokį kvapÄ .

Teismas vertindamas parodymus, kaip turinčius įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tik dalyje dėl tariamo alkoholio kvapo salone, neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog automobiliui atsitrenkus į stulpÄ , iÅ¡siskleidė dvi automobilio saugos oro pagalvės, dėl ko salone buvo dÅ«mai ir kvapas. Anot apelianto liudytoja galėjo užuosti subliuÅ¡kusių oro pagalvių skleidžiamÄ kvapÄ , todėl teismas negalėjo liudytojos parodymų dėl kvapo vertinti kaip nuteistojo neblaivumo požymio.

O liudytojas G. G. parodė, kad po įvykio jis nuo S. B. jokio alkoholio kvapo nejautė, tai yra nematė ir nejautė jokių neblaivumo požymių 3.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesiėmė priemonių pašalinti liudytojo A. M. parodymuose esančių prieštaravimų. Pastarasis teisme primygtinai klausinėjamas neužtikrintai nurodė, jog įvykio liudytojai lygtai minėjo, kad jiems kilo įtarimas, kad vairavęs asmuo yra neblaivus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių jis neminėjo.

Nebuvo atsižvelgta ir vertintos aplinkybės, kad pareigÅ«nas apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu negalėjo paliudyti apie kai kurias ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nes nurodė, kad neprisimena, teisminio nagrinėjimo metu jis parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2020 m. balandžio 30 d. įvykio vietoje pareigÅ«nas naudojo asmeninę vaizdo kamerÄ , tvirtinamÄ prie kÅ«no, kuri taip pat neužfiksavo liudytojo A. M. teisme nurodytų aplinkybių. 3.9. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas nesiėmė priemonių paÅ¡alinti liudytojo P. Ž. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų.

Anot apelianto, liudytojo P. Ž. parodymai, kad prieÅ¡ iÅ¡vežant S. B. į ligoninę su juo bendravo ir užuodė alkoholio kvapÄ , negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais. Nors pareigÅ«nas P. Ž. savo 2020 m. balandžio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio nurodė, kad S. B. apžiÅ«rint medikams, apžiÅ«ros metu greitosios medicinos pagalbos darbuotoja patraukė žemyn jo burnÄ ir nosį dengusiÄ apsauginę kaukę ir iÅ¡ jo burnos pasklido alkoholio kvapas, tačiau tokie duomenys nebuvo užfiksuoti jokiuose vaizdo, garso įraÅ¡uose ar dokumentuose.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė kitokias aplinkybes, nekalbėjo apie iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , aiÅ¡kino, kad veido kaukę S. B. dėvėjo netaisyklingai, pastarajam kalbant ji judėjo, tačiau iÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų vaizdo įrašų matyti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jam veido kaukės nebuvo patraukę, pareigÅ«nas prie jo nebuvo pasilenkęs, todėl abejonių kelia faktas kaip jis galėjo užuosti kokį nors kvapÄ nuo nuteistojo, pats dėvėdamas veido apsauginę kaukę ir stovėdamas per atstumÄ .

Liudytojo paaiÅ¡kinimas, kodėl vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota, kaip buvo patraukta apsauginė kaukė, kelia abejonių, nes prie pareigÅ«nų krÅ«tinės pritvirtintos vaizdo kameros vaizdÄ fiksuoja iÅ¡ priekio, todėl jei kamera tuo metu buvo nukreipta nuo nuteistojo, tai ir P. Ž. turėjo bÅ«ti nusisukęs. 3.10. Abejonių liudytojų A. M. ir P. Ž. parodymų patikimumu kelia ir jų skirtingai nurodytos S. B., jiems atvykus į įvykio vietÄ , buvimo pozos. Nors jie minėjo, kad jis buvo ant neÅ¡tuvų, tik skirtingai nurodė jo pozÄ (vienas gulėjo, kitas sėdėjo), tačiau apeliantas tikina, kad tuo metu jis stovėjo ir kurį laikÄ su pareigÅ«nais bendravo jo nepaguldžius ant neÅ¡tuvų. 3.11.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, grįsdamas kaltę policijos tyrėjos K. P. parodymais, konstatavo faktÄ , kad S. B. kelis kartus atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau nevertino aukščiau nurodytų duomenų, kad policijos pareigÅ«nė jam nenustatė jokių neblaivumo požymių ir jai nebuvo pagrindo pagrįstai įtarti, kad jis neblaivus. 3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas konstatavo, kad S. B. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ ir gydytojų siÅ«lymu. Tokia iÅ¡vada, anot apelianto, padaryta remiantis dokumentu, kuriame tokie duomenys nefiksuoti.

Be to, Å¡i aplinkybė nebuvo tirta ir nagrinėta nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl Å¡ioje kaltinimo dalyje nuteistasis tikina negalėjęs pasinaudoti savo teise į gynybÄ ir duoti parodymus apie tai. Byloje yra nustatyta, kad S. B. į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo pristatytas 2020 m. balandžio 30 d. 22.31 val., kur iÅ¡ karto buvo pradėta teikti pirmoji medicininė pagalba, ir gydytojai ligoninėje jam neblaivumo nenustatinėjo. Be to, kadangi kaip to reikalauja Tvarkos apraÅ¡as, policijos pareigÅ«nai siuntimo į medicinos įstaigÄ asmens neblaivumui nustatyti nebuvo iÅ¡rašę, todėl medicinos darbuotojai neturėjo pareigos nustatinėti neblaivumÄ . 3.13.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi telefoniniu pokalbiu tarp policijos tyrėjos K. P. ir nuteistojo žmonos A. B., kuris buvo įraÅ¡omas neperspėjant A. B. apie daromÄ garso įraÅ¡Ä . Teismo vertinimas, kad A. B. su S. B. nesusikalbėjo dėl girtumo, o ne dėl konflikto, nepagrįstas jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis. Telefoniniame pokalbyje nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais faktiniais duomenimis nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl jis negali bÅ«ti laikomas kaip turintis įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę byloje. 3.14.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės policijos pareigÅ«nų veiksmų teisėtumu. Nurodoma, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko tik gavę antrÄ praneÅ¡imÄ , o pagal pirminį praneÅ¡imÄ net nevyko, nes Å¡io įvykio nevertino kaip eismo įvykio. PareigÅ«no suraÅ¡ytame pirmame neblaivumo nustatymo akte fiksuotas laikas - 22.18 val., kuris ir taip kelia abejonių, rodo, kad tariamas nuteistojo neblaivumo nustatymas buvo atliekamas praėjus jau vienai valandai po įvykio. AntrÄ kartÄ policijos pareigÅ«nai pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu prašė apie 23.50-00.02 val., tai yra praėjus daugiau kaip 2,5 valandos po įvykio.

Byloje duomenys apie tai, per kiek laiko pareigÅ«nai turi nustatyti asmens neblaivumÄ po įvykio, nėra iÅ¡reikalauti. 3.15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis, ar S. B. įvykio vietoje buvo blaivus/neblaivus ir ar jam buvo nustatyti blaivumo/neblaivumo požymiai, nevertino jo elgesio po įvykio, t. y., to, kad jis iÅ¡ vietos niekur nepasiÅ¡alino, nevengė bendrauti su įvykio vietoje buvusiais liudytojais, nesistengė nuslėpti įvykio pėdsakų ar panaÅ¡iai. Å ie duomenys, pasak nuteistojo, pagrindžia faktÄ , kad jis buvo blaivus, ir tik prieÅ¡ingas jo elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kitaip.

Kad jis po įvykio elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo koordinuoti, bÅ«tų patvirtinęs iÅ¡ degalinės “ (duomenys neskelbtini)” paimtas įvažiavimo į teritorijÄ vaizdo įraÅ¡as, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad tas įraÅ¡as bÅ«tų gautas. Paminėtas įraÅ¡as taip pat bÅ«tų padėjęs nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, tai yra kokioje padėtyje S. B. buvo, kai atvyko policijos pareigÅ«nai. FaktÄ , kad prieÅ¡ paguldant jį ant neÅ¡tuvų, jis įvykio vietoje apie 1,5-2 minutes bendravo su policijos pareigÅ«nais, elgėsi adekvačiai ir pareigÅ«nams nekilo jokių įtarimų apie tai, kad gali bÅ«ti neblaivus, bÅ«tų galėjęs patvirtinti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vaizdo įraÅ¡as, bet ir pačių pareigÅ«nų naudojamų kÅ«no vaizdo kameromis daromi įraÅ¡ai.

Ä®prastai atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai pradeda filmavimÄ nuo atvykimo momento, tačiau Å¡iuo atveju dėl neaiÅ¡kių priežasčių Å¡is vaizdo įraÅ¡as nebuvo daromas. Teisminio nagrinėjimo metu policijos pareigÅ«nai nesugebėjo tinkamai paaiÅ¡kinti, kodėl nebuvo filmuojamos 2 minutes nuo atvykimo, o filmavimas pradėtas tik nuo tada kai S. B. paguldė ant neÅ¡tuvų. 3.16. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliantas tvirtina, kad policijos pareigÅ«nai P. Ž. ir K.

P. padarė esminius, Å¡iurkščius pareiginius pažeidimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir Tvarkos apraÅ¡o II-ojo skyriaus „Neblaivumo nustatymas” reikalavimų, kas įtakojo neteisėtÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ . Teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę policijos pareigÅ«nų parodymais ir darydamas iÅ¡vadas, nevertino, kad liudytojų parodymai dalyje dėl nuteistojo tariamo neblaivumo fakto nustatymo nepatvirtinti jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis: vaizdo įraÅ¡ais, fiksuotais policijos pareigÅ«nų turimų prie kÅ«no tvirtinamomis kameromis, neblaivumo nustatymo aktais, liudytojų E. G. ir G.

G. parodymais. Byloje fiksuoti duomenys, kurie patvirtina tik patį faktÄ - atsisakymÄ nusistatyti blaivumÄ /neblaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, kurį jis pripažino nuo pat pradžių ir jo neneigė. 3.17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vados, jog S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė nuvažiavęs nuo kelio ir sukėlęs eismo įvykį, yra nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Nuteistasis nurodo, kad 2020 m. balandžio 30 d. apie 21.20 val. įvykio metu apgadino sau nuosavybės teise priklausantį automobilį ir susižalojo pats.

Asfaltas, kelio sankasa ar svetimas turtas įvykio metu nebuvo apgadinti. Jis pats įvykio vietoje buvo įsitikinęs, kad jokios žalos svetimam turtui nepadarė, todėl jo veiksmais nebuvo sukeltas eismo įvykis, apie kurį privaloma praneÅ¡ti policijai. Taigi Å¡iuo atveju jis neturėjo pareigos vykdyti ir KET 219 punkte, kuriame įtvirtintos vairuotojo pareigos įvykus eismo įvykiui, nustatytų reikalavimų. Kad jo veiksmuose nebuvo eismo įvykio sudėties, rodo tai, kad iÅ¡ įdėtinio lapo iÅ¡ ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) į ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ , įrašų matyti, kad jis sužalojimus patyrė važiuojant automobiliu, „susidÅ«ręs su pritvirtintu arba nejudamu objektu, per ne eismo įvykį“.

Kaltinimai iki bylos nagrinėjimo teisme, kad jis sukėlęs eismo įvykį, atsisakė nusistatyti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu jam nebuvo pareikÅ¡ti. Dėl Å¡ių priežasčių teismas, baigęs nagrinėti bylÄ , nepagrįstai konstatavo, kad jis sukėlė eismo įvykį, motyvuodamas tuo, kad buvo apgadintas jo automobilis ir susižalojo pats, ir pakeitė kaltinimo aplinkybes. Be to, byloje nebuvo fiksuoti duomenys, patvirtinantys eismo įvykio mechanizmÄ . 3.18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡vada, jog jis atsisakė nusistatyti neblaivumÄ esant teisėtam policijos pareigÅ«no reikalavimui, sukėlus eismo įvykį, nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis.

PareigÅ«nai įvykio vietoje teisėto reikalavimo dėl blaivumo / neblaivumo pasitikrinimo nepareiÅ¡kė, tai buvo tik jų praÅ¡ymas. Be to, pareigÅ«nai negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti jam reikalavimo pasitikrinti neblaivumÄ taip, kaip numato teisės aktai, kadangi nebuvo teisinio pagrindo. 2020 m. balandžio 30 d. atvykus į vietÄ policijos pareigÅ«nams, jis jokios transporto priemonės nevairavo, nuo tada, kai vairavo automobilį, buvo praėjusi beveik valanda laiko, to automobilio dėl apgadinimų jau nebuvo galima eksploatuoti, todėl jis negalėjo bÅ«ti laikomas transporto priemonės vairuotoju.

Tuo metu jis nebuvo įtariamas jokios nusikalstamos veikos padarymu ir nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, Tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka, policijos pareigÅ«nai nenustatė jo neblaivumo požymių, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jis neblaivus. VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam taip pat nebuvo nustatyti neblaivumo požymiai, pagal kuriuos bÅ«tų galima pagrįstai manyti, kad jis yra neblaivus. Teismas nevertino visų Å¡ių duomenų visumos ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nams jis atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , esant teisėtam jų reikalavimui. 3.19.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 2020 m. balandžio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. P. suraÅ¡ytas Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas negali bÅ«ti laikomas procesiniu dokumentu Å¡iame ikiteisminiame tyrime, turinčiu įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, kadangi Å¡is suraÅ¡ytas tuo metu, kai nebuvo nustatyti galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalies, požymiai, ir nepradėtas ikiteisminis, o suraÅ¡iusi pareigÅ«nė nei tuo metu, nei kaip rodo kiti baudžiamosios bylos duomenys, vėliau įvykio vietoje iÅ¡vis nebuvo, jos neapžiÅ«rėjo ir neužfiksavo tyrimui reikÅ¡mingų duomenų.

Šiuos duomenis pagrindžia pačios pareigūnės K. P. parodymai, vaizdo įrašai įvykio vietoje ir VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, policijos suvestinės ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys. Todėl šiuo protokolu paimti daiktai ir dokumentai: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. spalio 1 d. VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomi paimtais teisėtai. 3.20. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas.

Nurodoma, kad prokuroras baigiamosiose kalbose atsisakė dalies kaltinimo, motyvuodamas tuo, kad S. B. veika buvo baigta nuo atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ Ä¯vykio vietoje, kaltinime nurodyta aplinkybė dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumÄ VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ yra perteklinė. Tačiau teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės pakeitė kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, ir konstatavo, kad S. B. 2020 m. balandžio 30 d. vengė pasitikrinti blaivumÄ po „eismo įvykio“ (kaltinime nurodyta „po įvykio“) 22.18 val.

įvykio vietoje, vėliau 22.31 val. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, „pakartotinai pareikalavus“, taip pat 23.50 val. dar kartÄ atsisakė policijos pareigÅ«nams pasitikrinti neblaivumÄ . Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis sukėlė eismo įvykį ir Å¡i aplinkybė nebuvo inkriminuota, taip pat nebuvo tiriamas jo tariamas atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje 22.31 val. Kaltinime nenurodytos aplinkybės, kieno reikalavimu ir kam S. B. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ .

Teismo nevertinta aplinkybė, kad tuo metu medicininiuose dokumentuose fiksuotas tik S. B. pristatymas į ligoninę, po ko jam skubiai buvo teikiama pirmoji medicininė pagalba, netirta ir nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas įraÅ¡as medicininiuose dokumentuose apie atsisakymÄ â€žpÅ«sti į alkotesterį“. Teismas nurodydamas, kad S. B. tris kartus vengė neblaivumo nustatymo dėl tų pačių aplinkybių, neatsižvelgė, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta, nuo atsisakymo nusistatyti neblaivumÄ momento.

IÅ¡ kaltinimo nesuprantama, kada S. B., teismo nuomone, padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas apie Å¡ių aplinkybių pakeitimÄ teisiamajame posėdyje kaltinamajam nepranešė ir tuo grubiai pažeidė procesines teisės normas, o tuo pačiu priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.21. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jo veiksmai pasireiÅ¡kę tuo, kad jis pareigÅ«nams atsisakė pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, nebuvo pavojingi visuomenei ir negalėjo net užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Jis nurodo, kad automobilį sÄ moningai nukreipė į elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ , siekdamas iÅ¡vengti sunkių padarinių, tai yra saugodamas kitų žmonių sveikatÄ ir gyvybę, po įvykio jis buvo patyręs Å¡okÄ , iki tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai, vietoje buvo jau apie valandÄ laiko, paskutiniu metu jausdamas stiprius nugaros skausmus ir bÅ«damas fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai iÅ¡sekęs, o į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę pareigÅ«nams atvykus po įvykio praėjus daugiau kaip 2 val. 15 min., jis buvo veikiamas jau ne tik Å¡ių faktorių, bet ir vaistų. 3.22.

Teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo kaltės formos visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kad jo galimai padaryta nusikalstama veika gali bÅ«ti ne tyčinė, o dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apeliantas tikina, kad policijos pareigÅ«nai jam sakė, jog jeigu nepÅ«s, jam bus paimtas kraujas, su kuo jis sutiko, į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę atvykusiems pareigÅ«nams jis sakė, kad iÅ¡ jo paėmė kraujÄ dėl blaivumo / neblaivumo nustatymo. Iki pat grįžimo į namus po įvykio, buvo įsitikinęs, kad iÅ¡ jo buvo paimtas kraujas neblaivumui nustatyti.

Visi šie duomenys yra ištirti teisminio nagrinėjimo metu ir neginčijamai patvirtinti policijos pareigūnų naudojamų asmeninių vaizdo kamerų įrašuose tiek įvykio vietoje, tiek VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat liudytojos A. B. teisminio nagrinėjimo metu vykusios apklausos metu. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo padaryta veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip tyčinė, o teisingos kaltės formos nustatymas yra reikšmingas skiriant bausmę. 3.23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai konstatavo, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistasis tvirtina, kad viso proceso metu davė iÅ¡samius parodymus, stengdamasis nurodyti visas aplinkybes apie įvykį. Jo duoti parodymai buvo teisingi, nuoseklÅ«s, jais nebuvo siekiama suklaidinti tyrimÄ ar teismÄ . Kaltu padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino, kadangi nesutiko, kad jo veiksmai, dėl kurių buvo kaltinamas, buvo pavojingi visuomenei ir galėjo užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Kadangi kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, patvirtino tik patį faktÄ , kad jis atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ nurodytu bÅ«du, tai yra alkoholio kiekio matuokliu, todėl duodamas parodymus sutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad atsisakė pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu ir dėl to prisipažino, parodė, kad gailisi dėl Å¡ių savo veiksmų, tačiau sÄ moningai ir tyčia jis nevengė neblaivumo patikrinimo.

Tai yra jis iš esmė pripažino visas faktines aplinkybes nurodytas kaltinime, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 3.24. Teismas taip pat nevertino, kad S. B. savo veiksmais niekam jokios žalos nepadarė, jo veika nesukėlė jokių moralinių ar materialinių padarinių. Teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė bausmės skyrimo taisykles, dėl ko neteisingai buvo nustatytas paskirtos bausmės rūšies -baudos dydis. 3.25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje uždraudimo naudotis specialia teise-teise vairuoti transporto priemones klausimas visiškai nebuvo svarstomas ir aptartas.

IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies neaiÅ¡ku, kokiam konkrečiam terminui nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise - 2 metams 6 mėnesiams, ar 2 metams 6 dienoms. Nuteistasis nurodo, kad prieÅ¡ įvykį vairuodamas automobilį Å¡iurkščiai KET reikalavimų nepažeidė, transporto priemonę vairavo blaivus, turėdamas teisę Å¡iÄ vairuoti. Administracine tvarka baustas tik kartÄ už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kas rodo, kad jis nėra linkęs daryti KET pažeidimus. Nuosprendyje nenurodyta, kokiais nuteistojo veiksmais pasireiÅ¡kė inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymas naudojantis specialia teise, todėl atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apelianto nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones paskyrimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas. 3.26.

Nuteistojo įsitikinimu, teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį ir dėl to nepagrįstai konfiskavo jam priklausantį automobilį. S. B. nurodo, kad jam priklausančiu automobiliu nebuvo padaryta jokia baudžiamajame įstatyme uždrausta veika ir Å¡is negali bÅ«ti laikoma BK uždraustos veikos padarymo priemone. Nuteistasis tikina, kad prieÅ¡ įvykį jam priklausantį automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti, Å¡iurkščiai KET nepažeidė, eismo įvykio nesukėlė. Atsisakymas pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu atvykusiems policijos pareigÅ«nams, negali bÅ«ti siejamas kaip padarytas su nuteistajam priklausančiu automobiliu, todėl Å¡is negali bÅ«ti konfiskuotas BK 72 straipsnio pagrindais.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tvirtina, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones ir nuteistajam priklausančio automobilio konfiskavimo paskyrimu.

Dėl įrodymų vertinimo ir S. B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje 6. Nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nuosprendį grindė prielaidomis, pripažindamas duomenis įrodymais, nevertino gautų duomenų teisėtumo, ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančių įrodymų visumÄ , skundžiamÄ nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.

7. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å ios BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir įrodymus tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistojo S. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

9. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi Å¡io straipsnio dispozicija yra apraÅ¡yta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui bÅ«tų galima inkriminuoti Å¡io straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

10. Nagrinėjamoje byloje S. B. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y., dėl to, kad vairuodamas automobilį, nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ , po sukelto įvykio atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nams, kuomet nuo S. B. sklido alkoholio kvapas, pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, S. B. atsisakė tai daryti tiek įvykio vietoje, tiek pakartotinai pareikalavus ligoninės priėmimo skyriuje.

11. Tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ingai nei tai supranta apeliantas, nebÅ«tina nustatyti, jog asmuo transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus. Atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bÅ«tinos sÄ lygos yra neblaivumo požymių nustatymas ir asmens vengimas pasitikrinti neblaivumÄ . Kokie ir kiek neblaivumo požymių turi bÅ«ti nustatyta, įstatymas nedetalizuoja. Tad nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad nustačius tik vienÄ neblaivumo požymį ir asmeniui vengiant neblaivumo patikrinimo, atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį negalima.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti.

12. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. B. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistÄ jį (tuo metu – kaltinamÄ jį) S. B., liudytojus A. M., P. Ž., K. P., E. G., G. G., A. B., taip pat iÅ¡tyrė dokumentus, vaizdo įraÅ¡us, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. B. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

13. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. apie 21.20 val. S. B., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio A5 (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ , dėl ko buvo apgadintas S. B. vairuotas automobilis, sužeistas pats automobilio vairuotojas S. B.. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tai buvo eismo įvykis ir jis turėjo pareigÄ tikrintis neblaivumÄ . Visgi sutikti su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo.

14. Eismo įvykio sÄ voka yra aiÅ¡kiai apibrėžta įstatyme. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Aptariamu atveju S. B. jo vairuojamu automobiliu nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ , kaip minėta, buvo apgadintas S. B. vairuotas automobilis ir sužeistas pats S. B.. Tad Å¡is įvykis visiÅ¡kai atitinka eismo įvykio sÄ vokÄ . Tam, kad įvykį bÅ«tų galima laikyti eismo įvykiu pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, nebÅ«tina, kad bÅ«tų apgadintas ir svetimas turtas ar sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimÄ dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio svetimo turto sugadinimÄ ar kito asmens sveikatos sutrikdymÄ .

Kad aptariamas įvykis laikytinas eismo įvykiu, nepaneigia ir ta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko ne pagal pirminį praneÅ¡imÄ , o tik gavę praneÅ¡imÄ apie tai, jog automobilio vairuotojas skundžiasi nugaros skausmu.

15. Kadangi pagal pirminius duomenis S. B. buvo įtariamas padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto – elektromobilių krovimo stotelės stulpo apgadinimÄ , painiojosi nurodydamas aplinkybes, sÄ lygojusias eismo įvykio kilimÄ , o galiausiai ir atsisakė jas nurodyti, klausinėjant apie įvykio aplinkybes darėsi dirglus (užfiksuota pareigÅ«nų naudotomis prie kÅ«no tvirtinamomis asmeninėmis vaizdo kameromis), be to, pareigÅ«nas P. Ž. nurodė užuodęs iÅ¡ S. B. burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , todėl policijos pareigÅ«nai vykdydami savo tarnybines pareigas, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo patikrinti, ar S. B. yra blaivus, o pastarasis privalėjo vykdyti policijos pareigÅ«nų reikalavimÄ pasitikrinti blaivumÄ , nes tokia pareiga yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte, kur nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nų reikalavimas tiek įvykio vietoje, tiek vėliau ligoninėje S. B. pasitikrinti blaivumÄ buvo visiÅ¡kai teisėtas ir netgi bÅ«tinas įvertinus įvykio aplinkybes. Remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, kurie turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

16. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl policijos pareigÅ«nų pareigos patikrinti S. B. neblaivumÄ , vadovavosi teisės aktais, neatsižvelgdamas į Å¡ių teisės aktų aktualias redakcijas, rėmėsi negaliojančiu teisės aktu. Teismas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99, 99.1, 99.2., 99.3; 99.4, 100, 100.1, 101.3, 101.5 punktų nuostatomis, nors Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“, buvo pripažintas netekusiu galios 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir patvirtinta naujos redakcijos Policijos patrulių veiklos instrukcija, kuri galiojo ir nagrinėjamo įvykio metu. Tačiau Å¡ioje Instrukcijoje nedetalizuoti policijos pareigÅ«nų veiksmai nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus, atliekant neblaivumo tikrinimÄ ar pavedant atlikti medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui nustatyti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Paminėti veiksmai yra reglamentuoti Tvarkos apraše, kurio nuostatas apeliaciniame skunde išdėstė nuteistasis ir kuriomis vadovaujasi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kadangi S. B. nėra pripažintas kaltu dėl paminėtų negaliojančio teisės akto nuostatų pažeidimo ir jos buvo svarbios tik teismui dėstant argumentus dėl policijos pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies trūkumai nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį naikinti.

Šie pažeidimai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme, analizuojant policijos pareigūnų veiksmus nagrinėjamoje situacijoje, remiantis ir Tvarkos aprašo nuostatomis. Tačiau siekiant, kad skundžiamame nuosprendyje neliktų formuluočių, keliančių abejonių dėl šio nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies šalintinos pacituotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99, 99.1, 99.2., 99.3; 99.4, 100, 100.1, 101.3, 101.5 punktų nuostatos.

17. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte yra nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra neblaivus. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad tiek į įvykio vietÄ , tiek vėliau į ligoninę atvykę policijos pareigÅ«nai reikalavo S. B. pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu. Nors S. B. tvirtina, kad jokio reikalavimo pasitikrinti neblaivumÄ policijos pareigÅ«nai jam neiÅ¡sakė, o tik paprašė pÅ«sti į alkotesterį, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo reikalaujama atlikti paminėtÄ veiksmÄ .

Tai, kad pasiÅ«lymas pasitikrinti neblaivumÄ iÅ¡reiÅ¡kiamas kaip praÅ¡ymas, o ne kategoriÅ¡kas reikalavimas, vairuotojo nuo pareigos leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam, ar nėra neblaivus, neatleidžia. Kaip jau ir anksčiau minėta, policijos pareigÅ«nai transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų blaivumÄ tikrina bÅ«tent specialiomis techninėmis priemonėmis, o asmeniui atsisakius tai daryti dėl subjektyvių priežasčių, policijos pareigÅ«nai neprivalo asmens pristatyti į gydymo įstaigÄ , kur jo neblaivumas bÅ«tų patikrinamas kitomis priemonėmis – priduodant kraujo mėginį etilo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 bei 9 punktuose ir Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatyta, kad tik tuo atveju, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, Å¡ie asmenys pristatomi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Taigi, vien tai, kad asmuo atsisako tikrintis neblaivumÄ alkotesteriu, kai galimybė atlikti tokį patikrinimÄ objektyviai egzistuoja, yra pakankamas pagrindas jo veiksmus traktuoti kaip vengimÄ tikrintis neblaivumÄ .

Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys ir policijos pareigÅ«nų P. Ž. ir K. P. parodymai patvirtina, kad tiek greitosios medicinos pagalbos medikai įvykio vietoje, tiek medikai ligoninės priėmimo skyriuje kategoriÅ¡kai nurodė, jog S. B. pagal savo sveikatos bÅ«klę gali neblaivumÄ pasitikrinti pÅ«sdamas į alkotesterį. Taigi S. B. privalėjo nedelsdamas paklusti tokiems reikalavimas ir juos vykdyti. Tačiau pastarasis tai daryti atsisakė. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje po keleto siÅ«lymų pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu S. B. susierzino, tapo dirglus ir kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti:

„AÅ¡ nesitikrinsiu nieko, aÅ¡ nieko nedarysiu dabar, nieko visiÅ¡kai nedarysiu...“. Dirglumas ir susierzinimas dar labiau iÅ¡ryÅ¡kėjo pastarajam bÅ«nant gydymo įstaigos priėmimo skyriuje. Vos tik policijos pareigÅ«nams įėjus į palatÄ ir prisistačius, pareiÅ¡kė, kad atsisako su jais bendrauti, nes jam skauda ir taip nori. Vėliau juos visiÅ¡kai ignoravo, nebendravo, į klausimus neatsakinėjo, nepasirašė neblaivumo nustatymo akte, o galiausiai ėmė juos vyti lauk. AtsisakymÄ pasitikrinti neblaivumÄ S. B. taip pat motyvavo ir tuo, kad iÅ¡ jo yra paimtas kraujas, tačiau VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pacientui blaivumas alkotesteriu nebuvo nustatinėjamas, kraujas neblaivumui nustatyti nebuvo paimtas. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K.

P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje bendraujant su budinčiu gydytoju pastarasis nurodė, kad S. B. atsisakė nusistatyti blaivumÄ ir su ligoninės turimu alkotesteriu, kai buvo atvežtas. Å i aplinkybė užfiksuota ir vaizdo įraÅ¡e, kuris darytas ligoninės priėmimo skyriuje policijos pareigÅ«nams bendraujant su gydytoju, byloje esančiame VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus įdėtiniame lape į ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ .

Apie tai, kad asmuo savo lėšomis bÅ«tų siekęs atlikti medicininę apžiÅ«rÄ neužsiminta, nors vaizdo įraÅ¡uose ir jų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad apie Å¡iÄ galimybę jam buvo paaiÅ¡kinta tiek įvykio vietoje, tiek ligoninės priėmimo skyriuje. Tačiau S. B. tokia galimybe nepasinaudojo ir neblaivumo savo lėšomis nesitikrino. Akcentuotina, kad neblaivumÄ pasitikrinti buvo praÅ¡oma net kelis kartus, nuteistajam ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad už vengimÄ tikrintis neblaivumÄ , kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastarasis alkotesteriu neblaivumo nesitikrino.

18. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nei įvykio vietoje, nei VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje pareigūnai nenustatinėjo ir nenustatė jokių neblaivumo požymių, šie nebuvo užfiksuoti jokiuose dokumentuose, o kaltinime S. B. inkriminuotas neblaivumo požymis – „nuo S. B. sklido alkoholio kvapas“, nėra neblaivumo požymis ir tokie duomenys neduoda pagrindo pagrįstai įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Be to, turi būti nustatytas ne vienas neblaivumo požymis, kad būtų galima pagrįstai įtarti jog asmuo yra neblaivus.

Sutikti su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo. Liudytojas policijos pareigÅ«nas P. Ž. teisme paaiÅ¡kino, kad kažkuriuo momentu buvo priėjęs prie ant neÅ¡tuvų gulėjusio transporto priemonės vairuotojo ir nuo pastarojo užuodė alkoholio kvapÄ . Asmuo buvo su kauke, tačiau ji nebuvo prispausta, Å¡alia stovėjusi medikė Å¡iek tiek patraukė kaukę ir pasijuto iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas. Å ias aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, užfiksavęs 2020 m. balandžio 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio.

Aplinkybę, kad medikai, pasakę, jog gali pÅ«sti, patraukė kaukę žemyn, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas policijos pareigÅ«nas A. M.. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ jis patvirtino teisiamajame posėdyje, prašė jais vadovautis, kadangi dėl praėjusio laiko tarpo tiksliai visų aplinkybių jau nepamena. Jis taip pat nurodė, kad alkoholio kvapo neužuodė, kadangi nebuvo priėjęs prie pat S. B., su pastaruoju bendravo pareigÅ«nas P. Ž., o pareigÅ«nas A.

M. kalbėjo su liudytojais, kurie irgi nurodė, jog jiems kilo įtarimas, kad transporto priemonę vairavęs asmuo buvo neblaivus.

19. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skirta liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymų analizei, kritikuojami jų parodymai apie 2020 m. balandžio 30 d. įvykio aplinkybes, įskaitant ir S. B. neblaivumo požymius, teigiant, kad jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti. Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti minėtų liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti. Liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Jų nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šių liudytojų parodymai viso proceso metu iš esmės nekito. Policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pagrindu jiems kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti S. B., nenustatytas. Jų parodymai esminėse detalėse neprieštarauja vieni kitiems, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

Šių liudytojų parodymuose esantys nedideli neatitikimai paaiškinami tuo, kad liudytojai dėl savo darbo pobūdžio – yra policijos pareigūnai, dėl įvairių įvykių gausos kasdieniniame darbe galėjo kai kurių aplinkybių neprisiminti ar jas prisiminti netiksliai.

20. Abejoti liudytojų P. Ž. ir A. M. nurodyta aplinkybe, kad greitosios medicinos pagalbos medikė vienu metu buvo patraukusi S. B. kaukę žemyn, neduoda pagrindo ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog Å¡is veiksmas nebuvo užfiksuotas P. Ž. naudota kÅ«no vaizdo kamera. PeržiÅ«rėjus P. Ž. naudota kÅ«no vaizdo kamera darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog jame užfiksuota, kad P. Ž. ir S. B. bendravimas nebuvo trumpalaikis. P. Ž., bendraudamas su S. B., kol pastarasis gulintis ant neÅ¡tuvų nebuvo įkeltas į greitosios medicinos pagalbos automobilį, didžiÄ jÄ laiko dalį buvo prie pastarojo galvos, o vaizdo kamera tuo metu fiksavo ne nuteistojo veidÄ , o žemiau krÅ«tinės esančias kÅ«no dalis.

Dėl Å¡ios priežasties liudytojų A. M. ir P. Ž. nurodytas veiksmas – kaukės patraukimas žemyn, nebuvo užfiksuotas, tačiau atsižvelgus į 19 punkte nurodytus argumentus, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad liudytojai Å¡ioje dalyje, kaip kad teigia apeliantas, davė melagingus parodymus. Be to, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota ir tai, kad S. B. iÅ¡ties kaukę dėvėjo netaisyklingai, jis jos nebuvo užsidėjęs ant nosies, kaip ir nurodė liudytojas P. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (teisme jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ ), o kalbant kaukė judėjo, nebuvo sandariai prispausta (Å¡ias aplinkybes P. Ž. paminėjo ir apklausos teisme metu).

Kad P. Ž. parodymai apie užuostÄ iÅ¡ S. B. burnos sklindantį alkoholio kvapÄ yra teisingi, galima spręsti ir iÅ¡ liudytojų K. P. ir E. G. parodymų bei vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės apie S. B. teiravimÄ si dėl užuodžiamo kvapo. Kitų objektų apžiÅ«ros protokole ir vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ įvykio vietos užfiksuota, kad tuo metu, kai S. B. buvo paguldytas ant neÅ¡tuvų, Å¡is teiravosi, ar medikė jaučia kokį nors kvapÄ , kas įvertinus visÄ Å¡iÄ situacijÄ , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis teiraujasi bÅ«tent dėl to, ar jaučiamas alkoholio kvapas.

Liudytoja policijos pareigÅ«nė K. P. paaiÅ¡kino, kad ligoninėje neužuodė iÅ¡ S. B. burnos sklindančio alkoholio kvapo, kadangi visi buvo su kaukėmis, be to, buvo laikomasi saugaus atstumo, S. B. vengė bendrauti su policijos pareigÅ«nais. Tačiau kadangi S. B. atsisakė gultis į ligoninę ir jam nebuvo kur dėtis, buvo sutarta, kad jis kartu vyks į policijos komisariatÄ ir ten lauks atvykstančių jį pasiimti giminaičių. Važiuojant automobiliu į policijos komisariatÄ vyko pokalbis ir tada bÅ«nant automobilyje nuo asmens pasijautė sklindantis nežymus alkoholio kvapas.

Liudytoja E. G., kuri iÅ¡kart po eismo įvykio priėjo prie automobilio ir bendravo su vairuotoju, apklausiama teisme nebuvo tikra dėl to, ar atidariusi automobilio dureles ji užuodė alkoholio kvapÄ . Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji aiÅ¡kino, kad buvo kvapas salone kaip ir alkoholio, bet tvirtai to pasakyti negali, nes automobilio salone buvo ir dÅ«mų kvapas. Nors Å¡i liudytoja nebuvo tikra dėl to, ar jautė nuo S. B. sklindantį alkoholio kvapÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, jai mintis apie tai, kad vairuotojas buvo neblaivus, buvo kilusi.

Sugretinus jos parodymus su liudytojų P. Ž. ir K. P. parodymais, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojos jaustas kartu su dÅ«mų kvapu susimaišęs automobilio salone buvo ir alkoholio kvapas, kadangi vėliau iÅ¡ S. B. burnos sklindantį alkoholio kvapÄ užuodė ir P. Ž. bei K. P.. Tarp policijos tyrėjos K. P. ir nuteistojo sutuoktinės A. B. vykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as sprendžiant dėl S. B. neblaivumo požymių aptariamo įvykio metu, nors teismas juo ir vadovavosi, ypatingos įrodomosios reikÅ¡mės neturi, kadangi ji įvykio vietoje nebuvo ir prieÅ¡ pat įvykį S. B. nematė, tad jai negalėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės apie tai, ar jis prieÅ¡ vairuodamas transporto priemonę vartojo alkoholinius gėrimus, ar ne.

IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nė K. P., vykdama savo įgaliojimus, apie įvykį ir apie S. B. atsisakymÄ gultis į ligoninę dėl patirtos traumos pranešė kaltinamojo žmonai A. B., kuri stiprių emocijų lydimais savo pasisakymais iÅ¡dėstė nepasitenkinimÄ vyro elgesiu, užsiminė apie galimÄ vyro girtavimÄ , o teisme ji paaiÅ¡kino, kad tyrėjos buvo ne taip suprasta. Teisėjų kolegijos vertimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pokalbį pripažino įrodymu, nes jis nebuvo gautas neleistinu bÅ«du, t. y. nebuvo pareigÅ«nės iÅ¡provokuotas, o kaltinamojo sutuoktinė turėjo pasirinkimo teisę kÄ kalbėti, suprato, kad kalba bÅ«tent su policijos pareigÅ«ne.

Visgi ir be šiame telefoniniame pokalbyje užfiksuotų duomenų byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai buvo nustatytas S. B. neblaivumo požymis.

21. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad policijos pareigÅ«nas P. Ž. nebuvo nustatęs nei vieno S. B. neblaivumo požymio. IÅ¡ S. B. burnos sklindantis alkoholio kvapas yra pagrindinis neblaivumo požymis ir, prieÅ¡ingai nei kad teigia apeliantas, jo nustatymo pakanka, esant vairuotojo atsisakymui pasitikrinti neblaivumÄ , veikos pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.

22. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad abu byloje esantys neblaivumo nustatymo aktai (22.18 val. ir 23.50 val.) yra užpildyti netinkamai, juose neužfiksuoti neblaivumo požymiai, tačiau vien dėl Å¡ios priežasties konstatuoti, kad nei vienas neblaivumo požymis iÅ¡vis nebuvo nustatytas ir daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyti objektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalies požymiai, nėra pagrindo. Ä®statyme nėra imperatyviai nurodyta, kad neblaivumo požymiai yra nustatinėjami tik remiantis neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis.

Baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikÅ¡mę atskiroms įrodymų rÅ«Å¡ims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumÄ bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir specialÅ«s teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo bÅ«dus bei metodus. Tad nors neblaivumo nustatymo aktuose nebuvo užfiksuotas nei vienas S. B. neblaivumo požymis, tačiau apie tai, kad policijos pareigÅ«nas P. Ž.

S. B. gulint ant neÅ¡tuvų prie greitosios medicinos pagalbos automobilio ir medikei patraukus pastarojo kaukę žemyn, pajuto iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , nurodyta įvykio dienÄ raÅ¡ytame jo tarnybiniame praneÅ¡ime. Å i aplinkybė užfiksuota ir vėlesniuose jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

23. Vertinant policijos pareigÅ«nės K. P. suraÅ¡ytÄ neblaivumo nustatymo aktÄ , sutiktina, kad jis taip pat turi tam tikrų trÅ«kumų, jame nepažymėti nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad į ligoninę patikrinti S. B. neblaivumÄ K. P. vyko, kaip pati nurodė, vedama žmogiÅ¡kumo, nes manė, kad gal įvykio vietoje asmuo dėl sveikatos bÅ«klės deramai neįvertino galimų pasekmių, jau po to, kai policijos pareigÅ«nas P. Ž. įvykio vietoje buvo nustatęs pagrindinį neblaivumo požymį – iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , pabendravusi su įvykio vietoje buvusiais pareigÅ«nais ir iÅ¡ jų sužinojusi, kad vairuotojas atsisako tikrintis neblaivumÄ motyvuodamas savo sveikatos bÅ«kle.

Galimybės nustatyti asmens neblaivumo požymius ligoninės priėmimo skyriuje buvo apsunkintos, kadangi visi asmenys buvo su apsauginėmis veido kaukėmis, laikomasi saugaus atstumo, S. B. buvo gulimoje padėtyje, be to, atsisakė bendrauti su pareigūnais, buvo nusisukęs, mažai kalbėjo. Šias aplinkybes patvirtina ne tik K. P. parodymai, bet ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Visgi, kaip jau ir minėta, į ligoninę atvykusiems pareigūnams jau buvo žinoma, kad į eismo įvykį patekęs asmuo, vairavęs transporto priemonę, galimai yra neblaivus.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei tai, kad tuo metu buvo manoma, kad S. B. yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ (atsitrenkdamas savo vairuojamu automobiliu į elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ Å¡Ä¯ apgadino ir tik ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas atsakymas, kad žala svetimam turtui visgi nepadaryta), nesant iÅ¡raÅ¡yto siuntimo kraujo mėginiui paimti, vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 puntu, policijos pareigÅ«nė K.

P. privalėjo patikrinti S. B. neblaivumÄ . Kaip jau ir anksčiau minėta, policijos pareigÅ«nai tikrinimÄ atlieka metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, tačiau S. B. tokį tikrinimÄ nesat jokių objektyvių priežasčių vėl atsisakė atlikti, nors jam ir buvo iÅ¡aiÅ¡kinti atsisakymo tikrintis neblaivumÄ teisiniai padariniai. O tai, kad K. P. suraÅ¡ytame neblaivumo nustatyto akte nebuvo pažymėti nustatyti neblaivumo požymiai, savaime nereiÅ¡kia, jog asmeniui jie iÅ¡ties nebuvo nustatyti ir kad asmuo negalėjo bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

24. Kadangi S. B. atsisakė bendrauti su pareigūnais ir vykdyti bet kokius jų nurodymus, varė juos lauk, akivaizdu, kad jis atsisakė atlikti ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 3 punkte ir Tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatytus veiksmus, kas ir pažymėta K. P. surašytame akte. Iš dalies sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad šių veiksmų jis ir nebūtų galėjęs atlikti, nes tuo metu ligoninėje buvo gulimoje padėtyje, bet įvertinus tai, kad jis atsisakė atlikti bet kokius policijos pareigūnų prašomus veiksmus, buvo nusiteikęs priešiškai pareigūnų atžvilgiu, neblaivumo nustatymo akte pažymėjimas, kad jis atsisako bendro asmens būklės įvertinimo, nelaikytinas neteisingu. Visos kitos neblaivumo nustatymo grafos užpildytos, juose nurodytos aplinkybės atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis.

25. Apeliantas tikina, kad yra neaiÅ¡kios Å¡io, o taip pat ir policijos pareigÅ«no P. Ž. suraÅ¡yto neblaivumo nustatymo aktų suraÅ¡ymo aplinkybės, kad juose nurodytais laikais jie nebuvo pildomi, todėl negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais byloje. Sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo. S. B. bÅ«nant ligoninės priėmimo skyriuje policijos pareigÅ«nų darytame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad 23.50 val. jam buvo siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ , jis buvo įspėjamas dėl filmavimo, aiÅ¡kinami atsisakymo tikrintis neblaivumÄ teisiniai padariniai.

Po nesėkmingo bandymo užmegzti kontaktÄ su S. B., policijos pareigÅ«nas rankose laikydamas neblaivumo nustatymo aktÄ nuėjo prie stalo ir ėmė kažkÄ raÅ¡yti. Ä®vertinus tai, kad po to buvo praÅ¡oma, jog S. B. pasiraÅ¡ytų pareigÅ«no laikomÄ dokumentÄ , pagrįstai manyti, kad neblaivumo nustatymo aktas jau buvo užpildytas, tik nepasiraÅ¡ytas. Å iame kontekste taip pažymėtina, kad BPK 179 straipsnis, reglamentuojantis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimÄ , leidžia tyrimo veiksmÄ atliekančiam asmeniui protokolÄ suraÅ¡yti ne tik tyrimo veiksmo metu, bet ir tuoj pat jį pabaigus.

Å ios nuostatos taip pat aktualios ir kitų procesinių dokumentų pildymui. Vien dėl to, kolegijos nuomone, dar nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog K. P. ir P. Ž. suraÅ¡ytuose neblaivumo nustatymo aktuose nurodyti duomenys yra neteisingi, o liudytojai duoda neteisingus parodymus apie atliktus paminėtus veiksmus. Be to, kiekvienas įrodymas, kiekviena faktinė aplinkybė, kolegijos nuomone, turi bÅ«ti vertinama ne atsietai, kaip tai daro apeliantas skunde, o kartu su kitais įrodymais, o Å¡iuos įrodymus įvertinus kartu su kitais byloje esančiais duomenis, galima daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl S. B. kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

26. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis pripažįsta faktinę aplinkybę, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumÄ alkotesteriu, tačiau tikina, kad tai daręs, kadangi buvo įsitikinęs, kad iÅ¡ jo bus paimtas kraujas neblaivumo nustatymui. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, daryto įvykio vietoje, tarp policijos pareigÅ«no P. Ž. ir S. B. iÅ¡ties buvo kalba apie kraujo tyrimÄ . P. Ž. jam aiÅ¡kino, kad pasitikrinti neblaivumÄ bÅ«tina ir jei jis nesutinka tikrintis alkotesteriu, iÅ¡ jo ligoninėje bus paimtas kraujas, tačiau Å¡i paslauga yra mokama.

Kaip jau ir anksčiau minėta, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 bei 9 punktuose ir Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nustatyta, kad tik tuo atveju, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, Å¡ie asmenys pristatomi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Å iuo atveju S. B. neblaivumo tikrinimo objektyvios priežastys netrukdė atlikti, tad ir siuntimas gydymo įstaigai atlikti šį tyrimÄ nebuvo suraÅ¡ytas.

Tad pats asmuo turėjo domėtis ir siekti, kad iÅ¡ jo bÅ«tų paimtas kraujas neblaivumo nustatymui. Tačiau pristatytas į gydymo įstaigÄ , S. B. nereikalavo, jog iÅ¡ jo bÅ«tų paimtas kraujo mėginys neblaivumo nustatymui, nors tokia galimybė jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta dar įvykio vietoje, o pakartotinai jÄ iÅ¡aiÅ¡kino ir į ligoninę atvykę policijos pareigÅ«nai. Tad galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. B. iÅ¡ties ir nesiekė, kad jo neblaivumas bÅ«tų patikrintas paimant kraujÄ už Å¡iÄ paslaugÄ jam pačiam susimokant.

Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ , reikÅ¡mės neturi.

27. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama S. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ , kad S. B. policijos pareigÅ«nams nustačius neblaivumo požymį bei pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , neblaivumo patikrinimo vengė.

S. B. realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia. S. B. elgesys nagrinėjamo įvykio metu – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigÅ«nams pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kai buvo nustatytas pagrindinis neblaivumo požymis – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas (nuosprendžio nustatomojoje dalyje įvardintas nuo S. B. sklindančiu alkoholiu kvapu) ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ teisinės pasekmės – rodo, kad S. B. vengė pasitikrinti neblaivumÄ , atlikdamas tokius veiksmus suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo neveikimo pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. B. veiksmus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl BPK 255 straipsnio taikymo 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas, iÅ¡ esmės pakeitė kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, apie Å¡ių aplinkybių pakeitimÄ teisiamajame posėdyje kaltinamajam nepranešė ir tuo grubiai pažeidė procesines teisės normas, o tuo pačiu priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog S. B. 2020 m. balandžio 30 d. vengė pasitikrinti blaivumÄ po „eismo įvykio“, nors kaltinime nurodyta „po įvykio“, nurodė, kad 22.18 val. įvykio vietoje, vėliau 22.31 val. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, „pakartotinai pareikalavus“, taip pat 23.50 val. dar kartÄ atsisakė policijos pareigÅ«nams pasitikrinti neblaivumÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

29. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

30. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytÄ veikÄ , sudaro pagrindÄ jÄ kvalifikuoti kaip nusikalstamÄ ar turi reikÅ¡mės skiriant bausmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014). Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme.

31. AiÅ¡kinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žfaktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų“, pažymėtina, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai nagrinėjant bylÄ teisme nustatoma, jog nusikalstama veika padaryta kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu bÅ«du, ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar Å¡ios naujos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiÅ¡kinama, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ ; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia.

32. S. B. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad vairavęs transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra 2020 m. balandžio 30 d. apie 21.20 val., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio A5 (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“, teritorijoje esantį elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ . Po įvykio, kuomet nuo S. B. sklido alkoholio kvapas, pareikalavus S. B. pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, jis atsisakė, be to VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinai pareikalavus S. B. pasitikrinti blaivumÄ , jis atsisakė, tokiu bÅ«du jis vengė neblaivumo patikrinimo.

33. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį S. B. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nustatyta, kad jis 2020 m. balandžio 30 d., apie 21.20 val., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio A5 (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ . Po sukelto įvykio atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nams, kuomet nuo S. B. sklido alkoholio kvapas, 22 val. 18 min., pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, S. B. atsisakė tai daryti. Po to, 22 val. 31 min., VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinai pareikalavus S. B. pasitikrinti blaivumÄ , jis atsisakė tai daryti, vengdamas neblaivumo patikrinimo.

34. IÅ¡ nurodytų kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik patikslino faktines aplinkybes, nurodydamas, jog atvykus medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nams po sukelto įvykio atsisakė pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekiu matuokliu, sukonkretino laikus, kada buvo praÅ¡oma pasitikrinti blaivumÄ Ä¯vykio vietoje ir kada VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, kadangi pareikÅ¡tame kaltinime Å¡ie laikai nebuvo detalizuoti.

35. Vertindama tokį pirmosios instancijos teismo padarytÄ nusikalstamos veikos aplinkybių pakeitimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis. Tokia iÅ¡vada darytina todėl, kad teismo patikslintos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kada tiksliai buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumÄ , neturėjo jokios įtakos S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikÅ¡mės gynybai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neblaivumo nustatymo aktuose užfiksuotÄ jų suraÅ¡ymo laikÄ , vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus laikus, kuomet S. B. buvo reikalaujama pasitikrinti blaivumÄ Ä¯vykio vietoje ir VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, tik sukonkretino nusikaltimo padarymo laikÄ , patikslino, kokiomis aplinkybėmis, po kokio įvykio (t. y., sukelto įvykio) buvo reikalaujama pasitikrinti blaivumÄ . Toks nusikalstamos veikos laiko ir aplinkybių sukonkretinimas, pasirėmus duomenimis, kurie nuteistajam buvo žinomi, nelaikomas faktinių aplinkybių pakeitimu iÅ¡ esmės skirtingomis ir yra galimas, nes nepablogina nuteistojo teisinės padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybÄ .

Bylos proceso metu gynyba buvo orientuota paneigti tai, kad S. B. sukėlė eismo įvykį, taip pat paneigti jam nustatytÄ neblaivumo požymį, akcentuota, kad S. B. veiksmuose nebuvo tyčios vengti neblaivumo patikrinimo. Taigi nėra pagrindo manyti, kad dėl pirmosios instancijos teismo patikslintų nusikalstamos veikos aplinkybių gynyba Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti kitokia.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu S. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime.

37. Visgi teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atlikto byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo analizę, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytas S. B. VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinio atsisakymo pasitikrinti blaivumÄ laikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad 22 val. 31 min. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinai pareikalavus S. B. pasitikrinti blaivumÄ , jis atsisakė tai daryti, vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokiu laiku jis tik buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. K. P. suraÅ¡ytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad Å¡is veiksmas buvo atliekamas 2020 m. balandžio 30 d. 23.50 val. Toks reikalavimo pasitikrinti blaivumÄ laikas užfiksuotas ir policijos pareigÅ«nų naudojamomis kÅ«no vaizdo kameromis darytuose vaizdo įraÅ¡uose. Todėl nusikaltimo padarymo laikas byloje tikslinamas ir nustatoma, jog S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

38. S. B. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nustatyta, kad jis 2020 m. balandžio 30 d., apie 21.20 val., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio A5 (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį elektromobilių krovimo stotelės stulpÄ . Po sukelto įvykio atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nams, kuomet nuo S. B. sklido alkoholio kvapas, 22 val. 18 min., pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu, S. B. atsisakė tai daryti. Po to, 23 val. 50 min., VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinai pareikalavus S. B. pasitikrinti blaivumÄ , jis atsisakė tai daryti, vengdamas neblaivumo patikrinimo.

39. Toks nusikalstamos veikos padarymo laiko patikslinimas apeliacinės instancijos teisme, pasirėmus objektyviais duomenimis, kurie iÅ¡ bylos medžiagos buvo žinomi nuteistajam, nelaikytinas faktinių aplinkybių pakeitimu iÅ¡ esmės skirtingomis ir nuteistojo teisinės padėties nepablogina bei jo teisės į gynybÄ nepažeidžia. Dėl nuteistajam S. B. paskirtos bausmės 40. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė bausmių skyrimo taisykles, dėl ko neteisingai buvo nustatytas paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies – baudos dydis, tačiau sutikti su Å¡iuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.

41. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

42. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. B. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikas, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka.

43. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , į jo asmenybę, kad anksčiau neteistas, per paskutinius vienerius metus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , yra vedęs, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pirmosios instancijos teismas S. B. skyrė Å¡velniausiÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Pažymėtina, kad baudos už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ dydis straipsnio sankcijoje nenurodomas, todėl jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rÅ«Å¡is ir nusikaltimų kategorijas. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimÄ galima skirti nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam skyrė 100 MGL (5000 eurų) baudÄ , taigi nustatė bausmės dydį, artimÄ minimaliam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies dydžiui, todėl laikyti Å¡iÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ir dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

44. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuteistojo kaltės formÄ . Kad S. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia plačiau pasisakyta 27 punkte atsakant į apelianto argumentus dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, todėl Å¡ie argumentai nekartojami.

45. Apeliaciniame skunde menkinamas ir S. B. padaryto nusikaltimo pavojingumas, teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo veiksmais niekam jokios žalos nepadarė. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamasis kodeksas 2811 straipsniu buvo papildytas, siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai.

Vengimo tikrintis neblaivumÄ kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principo užtikrinimu. Taigi, apelianto teiginiai, kad jo padaryta veika yra nepavojinga ir kad jis iÅ¡vis neturėtų bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis formalioji, veika baigta nuo atsisakymo tikrintis neblaivumÄ momento. Jei S. B., vairuodamas transporto priemonę, bÅ«tų padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį žalÄ kitiems asmenims, jis bÅ«tų traukiamas atsakomybėn atitinkamai pagal sukeltus padarinius.

Tad tai, kad Å¡iuo atveju aplinkiniams nebuvo padaryta žala, reikÅ¡mės vertinant S. B. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ neturi.

46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nenustatyta S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėjo bÅ«ti pripažinta prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu teiginiu. 46.1. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru.

O kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes. 46.2. Nagrinėjamu atveju S. B. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, buvo įsitikinęs, kad Å¡i veika jam nepagrįstai inkriminuota, menkino savo veiksmų pavojingumÄ , savaip interpretavo byloje esančius įrodymus, tvirtino, kad jam nebuvo nustatytas nei vienas neblaivumo požymis, siekė pateisinti savo veiksmus.

Nuoširdaus gailesčio dėl savo neteisėtų veiksmų neišreiškė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl BK 68 straipsnio taikymo 47. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones atėmimo nėra motyvuota, kad iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nėra aišku, kuriam laikotarpiui asmeniui uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, tačiau vien dėl to pripažinti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai nėra pagrindo.

48. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 281 ir 2811 straipsniuose numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistÄ jį.

49. Nagrinėjamojo byloje yra nustatyta, kad S. B. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ po eismo įvykio, kai nustatytas neblaivumo požymis, pareigÅ«nų ne kartÄ praÅ¡omas pasitikrinti blaivumÄ , kategoriÅ¡kai atsisakė tÄ daryti. Vienerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka taip pat už pavojingo KET pažeidimo padarymÄ â€“ nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kas rodo, kad jis nėra pavyzdingas, visuomet Kelių eismo taisyklių reikalavimų paisantis vairuotojas.

Todėl siekiant užkirsti keliÄ tolimesniam Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimui ir nusikalstamų padarinių sukėlimui, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas uždrausti nuteistajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi S. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas (2 metai 6 mėnesiai) yra Å¡iek tiek mažesnis, nei draudimo naudotis specialia teise vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis), laikyti, kad Å¡is terminas yra per ilgas, neproporcingas nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumui, nėra pagrindo.

50. Kad S. B. uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirtas 2 metams 6 mėnesiams, akivaizdu iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuspręsta S. B. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is), nenurodant ar 6 dienoms, ar 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumas yra aiÅ¡ki raÅ¡ymo apsirikimo klaida, kuri iÅ¡taisytina, kadangi nekeičia nuosprendžio esmės. Å ios klaidos iÅ¡taisymas nesuponuoja S. B. teisės į gynybÄ suvaržymo, jo teisinės padėties pabloginimo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo 51. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymÄ . Pagal minėto straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

52. Nors nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti S. B. vairuotÄ transporto priemonę, teigia, kad kadangi nebuvo nustatyta, jog jis neblaivus vairavo transporto priemonę, todėl taikyti transporto priemonės konfiskavimo nėra pagrindo, nes nėra BK 72 straipsnyje nustatytų konfiskuotino turto požymių, tačiau sutikti su Å¡iais nuteistojo teiginiais taip nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicija sudaryta iÅ¡ alternatyvių, nusikalstamÄ veikÄ atitinkančių požymių.

Vienas iÅ¡ jų, už kÄ S. B. pagrįstai buvo nuteistas, yra transporto priemonės vairavimas esant nustatytiems neblaivumo požymiams ir vengimas neblaivumo patikrinimo. Visų BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo vengimas nustatyti girtumÄ asmeniui, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bÅ«tų neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, punktais, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti. Patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytÄ nusikalstamos veikos laikÄ , nustatant, jog S. B. 23.50 val. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pakartotinai pareikalavus pasitikrinti blaivumÄ , jis atsisakė tai daryti, vengdamas neblaivumo patikrinimo.

PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies cituotas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99, 99.1, 99.2., 99.3; 99.4, 100, 100.1, 101.3, 101.5 punktų nuostatas. IÅ¡taisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , vietoje formuluotės, kad S. B. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is), nurodyti, kad S. B. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis Aurelijus Rauckis