2024-09-18 Nr. CB-6045-2-68-3-12382-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3355

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12382-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 2 d. paduotu atsakovės J. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė J. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovo V. S. ieškinį tenkinęs iš dalies teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 12 500 Eur negrąžinto avanso, 6250 Eur netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (18 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 734,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir V. S. ieškinį atsakovei J. P. atmesti visiškai.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, apibrėžiančias pardavėjo atsakomybę (jos ribas) už parduodamo daikto trūkumus (CK 6.327 straipsnio 2 dalis ir 6.333 straipsnio 2 dalis). Kasaciniu skundu yra keliamas klausimas – ar pirkėjas gali būti pripažintas sąžiningu ir pagrįstai atsisakiusiu sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį motyvuojant turto trūkumais, kuomet preliminarią sutartį jis sudarė savo sprendimu neapžiūrėjęs perkamo turto, o perkamo turto trūkumus jis būtų pastebėjęs įprastinės apžiūros metu (skundo 10, 12 punktai). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis – bute nustatyti pelėsio židiniai, kuriems įtakos turėjo konstrukciniai namo trūkumai (skundo 16 punktas). Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti, tuomet laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). CK 6.327 straipsnio 2 dalis ir 6.333 straipsnio 2 dalis įtvirtina išimties taisyklę, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (skundo 18, 19, 35.1, 35.2 punktai).

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovė pardavinėjo butą su defektais ir apie tai ieškovas buvo informuotas iki preliminarios sutarties sudarymo. Ieškovas iki preliminariosios sutarties pasirašymo buvo informuotas, kad butas yra remontuotinas, ir tai rodo, kad bet kuris rūpestingas ir apdairus pirkėjas tokioje situacijoje betarpiškos apžiūros metu pasidomėtų apie tokio būsimo remonto mastą, esamus perkamo būsto trūkumus, ypač perkant nenaują butą ir nekilnojamojo turto agentui nurodžius, kad butui reikia remonto (skundo 20, 21 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nutarties 31 punkte netinkamai įvertino Buto defektų nustatymo ataskaitą, konstatavęs, kad pelėsio atsiradimas, drėgmės ir šalčio skverbimasis pro apskardinimo elementą į fasado vidų per netinkamą sandūrą – vertinama kaip paslėpti buto trūkumai, kuriems nustatyti reikėjo kvalifikuotos ne tik buto, bet ir namo, kuriame yra butas, išorinių konstrukcijų apžiūros, ir su specialiomis žiniomis susijusio pelėsio atsiradimo priežasčių vertinimo (skundo 24 punktas). Pelėsio atsiradimą kaip pagrindą nesudaryti preliminarios sutarties ieškovas bet kuriuo atveju būtų pamatęs, jei iki preliminarios sutarties pasirašymo būtų pasinaudojęs teise į buto apžiūrą (skundo 24.1-24.5 punktai).

3. CK 6.327 straipsnio 2 dalis ir 6.333 straipsnio 2 dalis – šiose normose pardavėjo atsakomybę šalinančia aplinkybe laikomas pirkėjo žinojimas arba negalėjimas nežinoti, kad perkamas daiktas turi trūkumų. Atsakovės vertinimu, įstatyme vartojama sąvoka „negalėjimas nežinoti“ turėtų būti aiškinama kaip apimanti ir tuos atvejus, kai pardavėjas trūkumų neslepia, o pirkėjas juos galėjo pamatyti, bet to nedarė savo valiniu sprendimu, taip parodydamas, kad jį tenkina bet kokia turto būklė.

4. Tarp ieškovo ir A. F. buvo susitarimas dėl bendro verslo vykdymo, t. y. butas po jo įgijimo turėjo būti suremontuotas su A. F. pagalba, vėliau parduotas ir gautas pelnas padalintas. Aplinkybių, susijusių su ieškovo ir A. F. susitarimais dėl bendro verslo vykdymo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iš viso nevertino, nors tai turi svarbią reikšmę nustatant, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis (skundo 29 punktas).

5. Atsakovė neatliko nesąžiningų veiksmų, o preliminarią sutartį pažeidė pats ieškovas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. P. 422 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. rugpjūčio 30 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 97.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas