b97b63db-eb3d-40a8-94dd-e66cf0210918 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1609-1142/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00315-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 3.2.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Žilvinas Jaraminas sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams V. D. (nuotoliniu bÅ«du), R. D. (nuotoliniu bÅ«du), jų atstovui advokatui R. S. (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. D. ir R. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai V. D. ir R. D. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, juo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 14,6765 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį V. D. ir R. D. atkurta nuosavybės teisė, buvo sodyba, kurios pamatai iÅ¡likę iki Å¡ių dienų.

2. PareiÅ¡kime nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė pareiÅ¡kėjų seneliams S. D. ir B. D.. Jame buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai. LTSR valdžiai pradėjus vykdyti melioracijos darbus, gyventojai buvo iÅ¡keldinti, o gyvenamasis namas ir kiti statiniai 1977 m. liepos mėn. buvo nugriauti. Å iai dienai yra iÅ¡likę tik buvusios sodybos pastatų pamatai. Minėtas žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių, gamtinių, kompleksinių ir kraÅ¡tovaizdžio draustinių, valstybinio parko apsaugos į miÅ¡ko žemės apsaugos zonas. Tam, kad pareiÅ¡kėjai ant iÅ¡likusių buvusios sodybos statinių pamatų galėtų atstatyti buvusios sodybos statinius, bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

3. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. BylÄ prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų nustatytas praÅ¡omas juridinis faktas. BylÄ prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl juridinio fakto nustatymo. BylÄ prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija (buvęs pavadinimas – Salantų regioninio parko direkcija) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl juridinio fakto nustatymo. BylÄ prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

7. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai V. D., R. D. ir jų atstovas advokatas R. S. pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį patenkinti.

8. Pareiškėjas V. D. papildomai paaiškino, kad konkrečiai nurodyti kokio dydžio buvo senelių sodyba, negali, kadangi tuo metu, kai joje lankėsi buvo dar labai mažas. Pamena, tik kad toje sodyboje buvo pašarvotas jo senelis. Taip pat pamena, kad joje buvo dviejų aukštų namas, tvartai, kluonai. Sodyboje augo kedras, kuris tebėra išlikęs iki šiol. Visas vasaras praleisdavo pas močiutę sodyboje. Padėdavo šienauti, nuimti derlių. Sodyba buvo nugriauta apie 1980 m. Dauba buvo užsodinta eglėmis.

9. PareiÅ¡kėjas R. D. papildomai paaiÅ¡kino, kad seneliams priklausiusioje sodyboje leisdavo vasaras. Joje buvo namas, laiptai į kiemo vidų, iÅ¡ kairės pusės lauko virtuvė, dirbtuvės, jauja. DeÅ¡inėje pusėje buvo analogiÅ¡kas simetrinis pastatas – daržinė. PrieÅ¡ais namÄ buvo ilgas didžiulis tvartas. Kairiau buvo viÅ¡tidė. Pati teritorija – upelio slėnio dauboje. Dar iki Å¡ios dienos yra iÅ¡likęs rÅ«sys, buvusių statinių pamatai. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjams V. D. ir R. D. nuosavybės teise, lygiomis dalimis, priklauso 14,6765 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad dalį minėto sklypo, t. y. 0,2170 ha sudaro užstatyta teritorija, dalį, t. y. 0,0961 ha užima sodas. Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių, gamtinių, kompleksinių ir kraštovaizdžio draustinių, valstybinio parko apsaugos į miško žemės apsaugos zonas.

11. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdė pareiÅ¡kėjų senelis S. D.. Nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ pareiÅ¡kėjams buvo atkurtos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2000 m. kovo 1 d. sprendimais Nr. 6815 ir Nr. 6816 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“.

12. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo duomenimis iš Gintarų kaimo 1955 – 1979 metų ūkinių knygų nustatyta, kad S. ir B. D. šeimai priklausė gyvenamasis namas, tvartai, daržinė (pastatyti 1927 m.), kurie 1977 m. liepos mėn. buvo nugriauti.

13. Antstolės N. Š.-Stakeliūnienės 2020 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33-20-05 konstatuota, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išlikę buvusios sodybos pamatai, t. y. yra išlikę 4 pastatų pamatai ir kalne yra išlikęs rūsys. 14. 2020 m. vasario 26 d. geodezininko Z. Ž. Pamatų išdėstymo schemoje užfiksuoti sodybos statinių išlikę pamatai su jų LKS-94 sistemos koordinatėmis. 15. 2022 m. vasario 25 d. ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad atlikus archyvinės – kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad R.

D. ir V. D. kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1948 – 1985 m. laikotarpyje buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatais. Nustatytos identifikuotos sodybos centro stačiakampės koordinatės LKS-94 m. koordinačių sistemoje. Pateiktas identifikuotos sodybos centro išsidėstymo planas M 1:2000 Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje. Dėl fakto nustatymo.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę. Taigi, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

19. Juridinę reikÅ¡mę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Å i aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ). TokiÄ praktikÄ (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

20. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).

Atstatant identiÅ¡kus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natÅ«raliuose Å¡laituose apribojimai, Å¡ios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius iÅ¡dėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje pateiktas buvusio sodybos apibrėžimas - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, - nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu.

21. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Å¡iame įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, vienas iÅ¡ atvejų – buvusios sodybos privačioje miÅ¡ko žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę – nustatant juridinį faktÄ , turi tik Å¡ios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai V. D. ir R. D. yra antros eilės S. ir B. D. įstatyminiai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). PareiÅ¡kėjams nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 14,6765 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jie nori atstatyti seneliams priklausiusiÄ sodybÄ . Atsižvelgiant į tai, kad sodybos pastatai minėtame sklype nėra iÅ¡likę, tam, kad pareiÅ¡kėjai gautų statybÄ leidžiantį dokumentÄ , yra reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie sodybos buvimÄ .

23. Ä®rodinėjant buvusios sodybos faktÄ statinių ir sodų fizinio buvimo bÅ«du įrodymais gali bÅ«ti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali bÅ«ti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto iÅ¡vada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais apraÅ¡ais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali bÅ«ti laikomas nustatyta tvarka iÅ¡ Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

24. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai teismui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. balandžio 7 d. pažymÄ Nr. R4-1153, kuri patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų senelis S. D. iki nacionalizacijos valdė nekilnojamÄ jį turtÄ . Klaipėdos apskrities archyvo 2008 m. balandžio 21 d. archyvinė medžiaga Nr. (8.6)6R-775 patvirtina, kad S. ir B. D. (duomenys neskelbtini) valdė kaimo sodybÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktuose topografiniuose žemėlapiuose identifikuota sodybos vieta su statiniais. 2020 m. vasario 26 d. geodezininko Z.

Ž. Pamatų iÅ¡dėstymo schemoje užfiksuoti sodybos statinių iÅ¡likę pamatai su jų LKS-94 sistemos koordinatėmis. Sodybos buvimÄ ir jos vietÄ patvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte pateiktose iÅ¡vadose nurodyta, kad R. D. ir V. D. kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose 1948 – 1985 m. laikotarpyje buvo sodyba su gyvenamosios, pagalbinio Å«kio ir kitos paskirties pastatais bei nustatytos sodybos koordinatės. Antstolės 2020 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra iÅ¡likę 4 pastatų pamatai ir kalne įrengtas iÅ¡likęs rÅ«sys.

Pamatai seni, apaugę samanomis, vietomis įaugę į medžius. Didžioji dalis betoninių pamatų gerai matomi, matosi pastatų kontūrai, kita dalis tarpais išlikę akmenų ir betoninių blokų liekanos.

25. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, todėl vadovaujantis Å¡ia teisės norma, laikytina, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ faktÄ Ä¯rodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiÅ¡kėjai turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis).

26. KompleksiÅ¡kai įvertinęs pirmiau nurodytų įrodymų visumÄ , teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjai leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pareiÅ¡kėjų seneliams S. ir B. D. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas su priklausiniais). Å ioje byloje nekyla abejonių dėl iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiÅ¡kai pakankama konstatuoti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ . Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių sodybos buvimo faktÄ , byloje nėra. Dėl fakto juridinės reikÅ¡mės.

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjai įgis tam tikrÄ subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktikÄ , nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

28. PraÅ¡omÄ nustatyti faktÄ pareiÅ¡kėjai sieja su teisės atstatyti sodybÄ Ä¯gijimu, todėl nagrinėjamoje byloje praÅ¡omas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir MiÅ¡kų įstatymuose, atsiradimu, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjams teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta bÅ«tinoji sÄ lyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

29. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje:

1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas;

2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba;

3) sodybos buvimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra iÅ¡likę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miÅ¡ko teritorijoje, gali bÅ«ti patvirtintas vienu iÅ¡ nurodytų trijų bÅ«dų. Å iuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nes pareiÅ¡kėjų turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka Å¡iam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama CPK 445 straipsnyje numatyta sÄ lyga, jog teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

30. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu pareiÅ¡kėjams įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimÄ rengti atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , suformuoti žemės sklypÄ buvusiai sodybai atstatyti ir paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis bei gauti statybos leidimÄ sodybai atstatyti (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 14,6765 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį pareiÅ¡kėjams V. D. ir R. D. atkurta nuosavybės teisė, buvo sodyba, kurios pamatai iÅ¡likę iki Å¡ių dienų. Juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas sodybos atstatymo tikslu, t. y. tam, kad pareiÅ¡kėjai galėtų įgyvendinti statybos teisę – teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl statybos leidimo iÅ¡davimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas