2016-01-06 Nr. AB-564-3-61-3-04836-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-12-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-7356, kuriuo atsisakyta pateikti archyvinėje byloje Nr. 50295 saugomus dokumentus, ir įpareigoti atsakovą pateikti archyvinę bylą Nr. 50295, taip pat kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo įregistruoti žemės sklypai ir kadastriniai duomenys dėl žemės sklypų: 1) registro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (sodų bendrija (toliau – ir s. b.) „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“); 2) registro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“).

Paaiškino, kad atsakovui išsiuntė prašymą pateikti informaciją ir dokumentus dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų: 1) 0,0918 ha žemės sklypo, esančio s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“, registro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (32 skl.); 2) 0,0918 ha žemės sklypo, esančio s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“, registro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (12 skl.). Nurodytus duomenis dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų patvirtina Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. pažyma, pasirašyta vyr. žemėtvarkininkės G. J. (toliau – ir pažyma), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo dokumentai saugomi žemėtvarkos tarnybos archyve (bylos Nr. 50295). Pažymėjo, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus žemės sklypus, vadovaujantis Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenų baze, buvo perrašyta į Nekilnojamojo turto registrą nesprendžiant klausimo dėl duomenų teisingumo ir išsamumo. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012 panaikino įrašą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų registre dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančio s. b. „„(duomenys neskelbtini)““. Tvirtino, kad dėl Valstybinio žemės kadastro duomenų registro valdytojų kaltės registre yra klaidingai užregistruoti tam tikri juridiniai faktai: perrašius duomenis iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenų bazės į Nekilnojamojo turto registrą, atsirado įrašas, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso s. b. „„(duomenys neskelbtini)““ 32 sklypas, tačiau toks sklypas apskritai neegzistuoja. Kadangi neegzistuojantis 32 sklypas pareiškėjui nepriklauso, tai tokio įrašo panaikinimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2013 yra niekinis. Nurodė, kad pažyma patvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso s. b. „„(duomenys neskelbtini)““ 12 sklypas. Pažymėjo, kad minėtoje pažymoje yra klaida (nurodyta, kad sklypo Nr. 12:32, nors turėjo būti įrašas 32:12, nes s. b. „„(duomenys neskelbtini)““ yra 32 sklypas, o s. b. „„(duomenys neskelbtini)““ – 12 sklypas), kuri galbūt ir nulėmė tolimesnę klaidingą registraciją.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje įtvirtintus skundų padavimo terminus. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir patikrinęs archyve saugomus dokumentus, pateikė pareiškėjui ginčijamą 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad neturi prašyme nurodytos bylos, ir, vadovaudamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo priimtu įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012, paaiškino, jog pareiškėjui žemės sklypas, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas, pareiškėjas jo nepirko ir juo niekada nesinaudojo. 1993 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sandoriu pareiškėjas įgijo tik sodo sklypą s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo pateikti prašomą informaciją / dokumentus. Įvertinęs pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymus, atsakovo 2011 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. atsakymus, teismas sprendė, kad nors jie ir yra susiję, tačiau nevertintini kaip analogiški – pareiškėjas, gavęs atsakovo 2011 m. balandžio 5 d. raštą Nr. 48SS-656, sužinojo apie atsakovo atsisakymą pateikti sodo sklypo planą, o ne bylos Nr. 50295 dokumentus, kurių pareiškėjas prašė 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenis, teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas Nr. 48SD-(14.48.104)-7356 priimtas 2013 m. rugsėjo 24 d., o skundą teismui pareiškėjo atstovas išsiuntė 2013 m. spalio 4 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Iš civilinės bylos Nr. 2-1072-860/2012 medžiagos byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas aiškinosi aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nuosavybės teisių į 0,0918 ha žemės sklypą, esantį s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“., egzistavimu, ir padarė išvadą, kad nėra jokių dokumentų, pavirtinančių A. S. nuosavybės teisių įgijimą į žemės sklypą, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 0,0918 ha ploto, esantį s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje ir prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012 nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog neturi pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodytos bylos Nr. 50295, t. y. atsakovo atsisakymas pateikti bylos Nr. 50295 dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su byloje saugomais dokumentais yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą atsakovo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-7356 ir įpareigoti atsakovą pateikti archyvinę bylą Nr. 50295.

Iš pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymo teismas nustatė, kad jame buvo minimas tik žemės sklypas, esantis s b. „„(duomenys neskelbtini)““. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas valdytų žemės sklypą, esantį s. b. „„(duomenys neskelbtini)““. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012 panaikino įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 32, esantį s. b.

„„(duomenys neskelbtini)““ įregistravimo, taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog s. b. „„(duomenys neskelbtini)““ 12 sklypas nuosavybės teise priklauso M. K., priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas. Civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012 nei pats pareiškėjas, nei institucijos, į kurias buvo kreiptasi, nepateikė dokumentų, patvirtinančių A. S. nuosavybės teises į kurį nors žemės sklypą, esantį s. b. „„(duomenys neskelbtini)““. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kurių jis neturi.

Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus dėl žemės sklypo, esančio s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“, teismas nurodė, kad visi pareiškėjo atsakovui teikti prašymai yra susiję su s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, o dėl dokumentų, susijusių su žemės sklypu, esančiu s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, pareiškėjas į atsakovą nėra kreipęsis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas įpareigoti pateikti dokumentus, susijusius su žemės sklypu, esančiu s. b.

„„(duomenys neskelbtini)““, neatitinka pareiškėjo kreipimosi į atsakovą turinio, o skunde suformuluotu reikalavimu siekiama įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, dėl kurių pateikimo į atsakovą nebuvo kreiptasi. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo įregistruotas žemės sklypas ir kadastriniai duomenys (registro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypas, esantis s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, „(duomenys neskelbtini)“ k.) atmetė.

III. Pareiškėjas A. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė iš esmės analogiškai argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymėjo, kad pažymoje nurodyti duomenys sutampa su sklypo, esančio s. b. „„(duomenys neskelbtini)““, duomenimis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priešingai – jog duomenys neginčijamai sutampa su sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, duomenimis. Akcentavo, kad pažyma niekuomet nebuvo pripažinta negaliojančia, bei nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių bylos Nr. 50295 dingimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašymas pateikti archyvinę bylą Nr. 50295, kurioje yra dviejų žemės sklypų dokumentai, yra pakankamai aiškus ir juo nebuvo išreikštas prašymas pateikti tik s. b. „„(duomenys neskelbtini)““ dokumentus, kaip savo sprendime nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, pagal kurį atsakovas galėtų slėpti ar neteikti informacijos dėl aktualių žemės sklypų įsigijimo ir registravimo.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir reikšmingų aplinkybių nustatymu bei atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė iš esmės analogiškus argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiajame administracine teisme 2014 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjo prašymas nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą, nurodant, kad byloje pareiškėjo nuosavybe nurodomas svetimas žemės sklypo numeris – šie duomenys neatitinka pareiškėjo turimo žemės sklypo numerio.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti jam ir kitus dokumentus, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruoti žemės sklypai, esantys sodo bendrijoje „„(duomenys neskelbtini)““ bei sodo bendrijoje „„(duomenys neskelbtini)““ negali būti teisme nagrinėjamos bylos dalyku, nes tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs atsakovui, t. y., nustatyta tvarka nebuvo inicijavęs viešojo administravimo procedūros dėl šios informacijos jam suteikimo. Atitinkamai nesant šiuo klausimu atsakovo sprendimo, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovo veiksmai šiuo klausimu būtų teisėti ir pagrįsti, o tuo pačiu įpareigoti jį atitinkamai veikti.

Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal šio įstatymo nuostatas valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo asmenims pateikti tą informaciją, kuria jos disponuoja ir priešingai, informacijos kurios jos neturi – neprivalo ir teikti (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 2 d.; 2 str.; 3 str.; 16 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad tarp tų pačių šalių buvo kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012. Toje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. priimtame sprendime konstatavo, šias aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjant dabartinę bylą, o būtent:

kad Nekilnojamojo turo registro duomenys apie tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis „(duomenys neskelbtini)“ (bylos Nr. 50295), yra akivaizdžiai klaidingi;

kad šis žemės sklypas negalėjo būti nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, nes jis (žemės sklypas) teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas naudotis pareiškėjui bei nebuvo jo įsigytas nuosavybėn.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“ Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad minėtos aplinkybės, kurios yra nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu, yra privalomos teismui nagrinėjančiam dabartinę bylą bei nebegali būti šalių kvestionuojamos.

Iš pareiškėją atstovavusio advokato M. S. 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymo atsakovui nustatyta, kad reikalavimas pateikti bylos Nr. 50295 dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su šios bylos dokumentais, yra grindžiamas tuo, jog apie tokios bylos egzistavimą yra nurodyta Vilniaus raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotoje pažymoje (b. l. 32). Iš šios pažymos nustatyta, kad tai yra išrašas iš tuo metu veikusio nekilnojamojo turto registro duomenų banko, kurie vėliau buvo perkelti į šiuo metu veikiantį nekilnojamojo turto registrą bei kurie – duomenys apie žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“ priklausymą pareiškėjui, buvo panaikinti minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu. Iš to kas pasakyta daryta išvada, kad ir Vilniaus raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotos pažymos duomenys apie žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“ priklausymą pareiškėjui, tame tarpe apie bylos Nr. 50295 buvimą, yra klaidingi bei neatitinkantys tikrovės. Teismas sprendė, kad įrodymų vertinimo prasme aptartos aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad jis neturi bylos Nr. 50295 bei nedisponuoja joje esančia informacija. Šiuo atveju pažymėta, kad pareiškėjas savo priešingo pobūdžio teiginiams pagrįsti, kitų įrodymų, be minėtos Vilniaus raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotos pažymos, nepateikia. Visa tai apibendrinus daryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo bei teisingai atmetė jo skundą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas į šią bylą yra pateikęs jo turimus archyvinius duomenis apie kito žemės sklypo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, ir priklausančio pareiškėjui (b. l. 56-61), kas patvirtina atsakovo teiginius, jog jis nevengia pateikti turimų duomenų pareiškėjui apie jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Netenkinti pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai prijungti papildomus įrodymus, nutraukti bylą ir pan.. Iš teikiamų į bylą įrodymų nustatyta, kad jais yra dubliuojami byloje jau esantys įrodymai. Prašymas nutraukti bylą yra nekonkretus, nes iš jo neaišku ko siekia pareiškėjas. Ar jis atsisako skundo, ar siekia kokio kito procesinio rezultato. Nes šiame prašyme nėra nurodyti duomenys, kurie atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio ir 102 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y., šiame prašyme nėra aiškiai išreikšta pareiškėjo valia atsisakyti pradinio skundo bei tolesnio teisminio nagrinėjimo. Be to, pareiškėjas po 2014 m. birželio 16 d. teismui pateikto minėto prašymo nutraukti bylą, teismui teikė (2015 m. kovo ir balandžio mėn.) ir kitus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pan.

V. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015.

Pareiškėjas nurodo, kad turi žemės sklypo Nr. 12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5886 ir planą, taip pat žemės sklypo registraciją patvirtinančius duomenis. Nurodo nesutinkantis su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu. Teigia, kad sklypas Nr. 32 yra už sodo bendrijos „„(duomenys neskelbtini)““ ribų, miške, valstybinėje žemėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo atnaujinti procesą turinys turi atitikti reikalavimus, įtvirtintus ABTĮ 157 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad prašyme nurodoma: 1) teismo, kuriam prašymas paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė); 3) sprendimą (nutarimą, nutartį) priėmusio teismo pavadinimas; 4) įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas; 5) proceso atnaujinimo motyvai; 6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas 156 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 7) subjekto prašymo esmė; 8) prašymo surašymo vieta, data, pareiškėjo parašas. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) nuorašas. Reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą.

Prašymo atnaujinti procesą pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad procesas gali būti atnaujintas šiais atvejais: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 str. 1 d.).

Įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis nepagrįstas nei vienu iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. Galimai pareiškėjas prašyme nurodytas aplinkybes vertina, kaip sudarančias pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų kriterijų, t. y., kad: 1) jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012).

Be to, prašymas atnaujinti procesą paduotas praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo, nenurodant aplinkybių, kuriomis pagrįstas termino skaičiavimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo A. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra absoliučiai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė