Legislator Case Law & Legislation
b979e920-522f-4e99-bc1d-b0ac57f69216 AI generated

b979e920-522f-4e99-bc1d-b0ac57f69216 · Regionų administracinis teismas

Case Number b979e920-522f-4e99-bc1d-b0ac57f69216
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui V. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

b979e920-522f-4e99-bc1d-b0ac57f69216 · Regionų administracinis teismas: Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl įsakymo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-366-644/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01764-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.2.; 55.1.1.

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui T. Š., jo atstovei advokatei R. M.,

atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui V. Z.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui L. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė skundÄ palaikė ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymÄ Nr. P-1018 „Dėl drausminės nuobaudos srž. T. Å . skyrimo, jo iÅ¡leidimo į atsargÄ ir skyrimo atlikti tarnybÄ rezerve“ (toliau – ir Ä®sakymas) ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ profesinę karo tarnybÄ . Pažymėjo, kad KraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-1018 už Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, pareiÅ¡kėjui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono 1-osios inžinerijos kuopos 3-iojo inžinerijos bÅ«rio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigų nuo 2018 m. liepos 4 d. Tuo pačiu Ä®sakymu nuo 2018 m. liepos 5 d. buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ .

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2018 m. kovo 19-20 dienomis neatvyko į tarnybÄ dėl blogos sveikatos bÅ«klės ir apie tai 2018 m. kovo 19 d. telefonu jis pranešė vadui, taip pat 2018 m. kovo 19-20 dienomis telefonu kontaktavo su tarnybos atstovais. Dėl blogos sveikatos bÅ«klės ir Å¡eimos gydytojo darbo laiko 2018 m. kovo 19 - 20 dienomis neturėjo galimybių kreiptis į gydymo įstaigÄ . Pablogėjus sveikatai 2018 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 30 d. jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas.

Pažymėjo, kad, tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos drausmės pažeidimo kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės (neįvertinta aplinkybė, kad liga buvo reali ir truko ilgÄ laikÄ , kad buvo skirtas gydymas ir atliekami tyrimai). Tarnybinis tyrimas buvo atliktas tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai, taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pasikėsino į esminius kariuomenės organizavimo principus ar diskreditavo kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , ar pažemino kario vardÄ . Nebuvo padaryta esminė žala kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsilepimu ir atstovas teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pagal Drausmės statuto 73 straipsnio 1 dalį, už savavaliÅ¡kÄ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ tarnybos vietos arba tyčinį ar dėl aplaidumo neatvykimÄ Ä¯ tarnybos vietÄ nustatytu laiku, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, už tÄ pačiÄ veikÄ , trukusiÄ ilgiau kaip vienÄ tarnybos dienÄ profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos. PareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 19-20 d. privalėjo vykdyti Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos bÅ«rio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas, tačiau minėtomis dienomis į tarnybÄ neatvyko ir neatvykimÄ pateisinančių dokumentų nepateikė. PareiÅ¡kėjas į tarnybÄ atvyko 2018 m. kovo 28 d. ir pateikė nedarbingumo pažymÄ , kuria pateisinamas neatvykimas į tarnybÄ už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 27 d. PareiÅ¡kėjas nepateisino neatvykimo į tarnybÄ 2018 m. 19-20 dienomis.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. balandžio 6 d. buvo supažindintas su Bataliono standartinės veiklos procedÅ«ra, kurioje nurodyta, jog kariai/darbuotojai, dėl ligos ar traumos gavę medicininę pažymÄ (forma 094/a) iÅ¡ civilinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, asmeniÅ¡kai tÄ pačiÄ ar pirmÄ jÄ darbo dienÄ privalo informuoti apie tai savo tiesioginį vadÄ ar virÅ¡ininkÄ telefonu, nurodydamas, kas ir kur iÅ¡davė medicininę pažymÄ , kokia skirto nedarbingumo trukmė, diagnozės kodas. PareiÅ¡kėjas, neatvykdamas į tarnybÄ be pateisinančių dokumentų dvi dienas, pažeidė Standartinės veiklos procedÅ«ros nuostatas ir padarė Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, už kurį yra numatyta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ tarnybos. Neatvykdamas į tarnybos vietÄ be pateisinančių dokumentų pareiÅ¡kėjas padarė reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ nustatytai karo tarnybos tvarkai. Pagal padaryto pažeidimo pobÅ«dį, kaltės formÄ , pareiÅ¡kėjo palikimas karo tarnyboje nėra galimas ir nėra suderinamas su karo tarnybos interesais.

Trečiasis suinteresuotas Lietuvos kariuomenė asmuo atsiliepimu ir atstovas teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, kuria remtasi priimant ginčijamÄ Ä®sakymÄ , buvo pagrįstai nustatyti drausmės pažeidimo požymiai, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, skirta pažeidimui proporcinga drausminė nuobauda. Atliekant tyrimÄ buvo vertinama, ar egzistuoja drausminę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos įvykio aplinkybės. Pagal Bataliono standartinės veiklos procedÅ«ros nuostatas, kariai dėl ligos ar traumos gavę medicininę pažymÄ iÅ¡ civilinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, asmeniÅ¡kai tÄ pačiÄ ar pirmÄ jÄ darbo dienÄ privalo informuoti apie tai savo tiesioginį vadÄ ar virÅ¡ininkÄ telefonu, nurodant, kas ir kur iÅ¡davė medicininę pažymÄ , kokia skirto nedarbingumo trukmė, diagnozės kodas. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs neatvykimÄ Ä¯ tarnybÄ 2018 m. kovo 19-20 dienomis pateisinantį medicininį dokumentÄ , prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas klaidinančiai teikė informacijÄ , tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už neatvykimÄ Ä¯ tarnybÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, taip pat savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali bÅ«ti sprendžiama apie visÄ kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų bei privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija. PareiÅ¡kėjui dėl netinkamo elgesio turėjo bÅ«ti taikytina griežčiausia drausminė atsakomybė - atleidimas iÅ¡ tarnybos, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. P-1018, kuriuo pareiškėjui T. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono 3-ojo inžinerijos būrio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas T. Å . nuo 2007 m. gegužės 14 d. vykdė profesinę karo tarnybÄ J. V. inžinerijos batalione, Bendrosios inžinerijos kuopoje. Nuo 2017 m. kovo 1 d. pareiÅ¡kėjas vykdė Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos bÅ«rio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas.

Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono vadas 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakė atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl T. Å . neatvykimo į tarnybÄ . Tarnybinį patikrinimÄ pavesta atlikti atsižvelgiant į J. V. inžinerijos bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos vado kpt. L. J. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 19-20 d. srž. T. Å . be pateisinamos priežasties nepasirodė tarnybos vietoje, o laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 27 d. karys imtinai turėjo nedarbingumÄ .

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , 2018 m. gegužės 17 d. patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. TPI-12 (toliau – Patikrinimo iÅ¡vada) konstatuota, kad T. Å . 2018 m. kovo 19-20 dienomis privalėjo vykdyti Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos bÅ«rio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas, tačiau karys minėtomis dienomis į tarnybos vietÄ neatvyko ir neatvykimÄ pateisinančių dokumentų nepateikė. Karys į tarnybos vietÄ atvyko 2018 m. kovo 28 d. ir pateikė pateisinimÄ dėl neatvykimo į tarnybÄ už laikotarpį 2018 m. kovo 21-27 d. Karys minėtomis dienomis turėjo nedarbingumÄ . Dokumentų, kurie pateisintų nebuvimÄ tarnyboje 2018 m. kovo 19-20 d. pareiÅ¡kėjas neturėjo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad T. Å . 2018 m. kovo 19 d. ryte Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos bÅ«rio vadui ltn. A. S. telefonu pranešė, jog serga, jam pakilusi temperatÅ«ra, vemia, todėl kreipsis į Å¡eimos gydytojÄ . T. Å . Bendrosios inžinerijos kuopos kuopininkui srž. D. K. 2018 m. kovo 19 d. ryte apie 7.30 val. SMS žinute pranešė, kad ketina važiuoti pas gydytojÄ ir rytoj atvyks į tarnybÄ , tačiau tarnyboje nepasirodė. Telefonu T. Å . D. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad gydytojas nedirbo ir Å¡iandien eis pas gydytojÄ , o po to atvyks į batalionÄ , tačiau į tarnybÄ neatvyko.

Patikrinimo iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad T. Å . 2017 m. balandžio 6 d. buvo supažindintas su Bataliono standartinėmis veiklos procedÅ«romis, kuriose nurodyta, kad bataliono privalomos karo tarnybos kariai, dėl ligos ar traumos gavę medicininę pažymÄ (forma 094/a) iÅ¡ civilinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, asmeniÅ¡kai tÄ pačiÄ ar pirmÄ jÄ darbo dienÄ privalo informuoti apie tai savo tiesioginį vadÄ ar virÅ¡ininkÄ telefonu, nurodydamas, kas ir kur iÅ¡davė medicininę pažymÄ , kokia skirto nedarbingumo trukmė, diagnozės kodas. Taip pat elgtis, kai medicininė pažyma pratęsiama (2 p.); Kariai dėl sveikatos bÅ«klės negalintys informuoti savo tiesioginių vadų ar virÅ¡ininkų, pasirÅ«pina, kad tai padarytų artimieji asmenys (3 p.). Kariai, gavę medicininę pažymÄ iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, per 3 darbo dienas po pažymos užbaigimo, jÄ bei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos (forma 027/a), kurį iÅ¡duoda gydantis gydytojas, pristato Karo medicinos tarnybos atitinkamam gydytojui (4 p.). T. Å . drausminę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad karys labai gailisi. T. Å . drausminę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad, neatvykdamas į tarnybos vietÄ 2018 m. kovo 19-20 d. T. Å ., padarė Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, už kÄ jam siÅ«lyta skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos.

KraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-1018 už Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, pareiÅ¡kėjui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono 3 inžinerijos bÅ«rio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigų nuo 2018 m. liepos 4 d. Å iuo Ä®sakymu nuo 2018 m. liepos 5 d. buvo nutraukta su T. Å . sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis, pareiÅ¡kėjui nurodyta grÄ Å¾inti Lietuvos kariuomenei 1344,97 Eur mokymosi iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjas iÅ¡leistas į atsargÄ .

PareiÅ¡kėjas nekvestionuoja Patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytų veiksmų padarymo fakto ir Å¡io įvykio aplinkybių, taip pat iÅ¡ esmės neginčija, kad neatvykdamas dvi dienas į tarnybÄ elgėsi netinkamai, padarė drausmės pažeidimÄ ir dėl to gailisi. Vis dėlto, pareiÅ¡kėjas nesutinka su Ä®sakymu ir teigia, kad į darbÄ neatvyko dėl blogos sveikatos bÅ«klės, kad jam skirta drausminė nuobauda yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui, kad drausmės pažeidimo kvalifikavimui nebuvo nustatytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės (neįvertinta aplinkybė, jog liga buvo reali, truko ilgÄ laikÄ , buvo skirtas gydymas ir pan.). Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo veiksmais nebuvo padaryta esminė žala kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai tarnybos tvarkai, o padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota kaip Å¡iurkÅ¡tus drausmės pažeidimas.

Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 21 straipsnyje nustatyta, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. Kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalimi, karys turi sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių virÅ¡ininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, nevirÅ¡yti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus (Ä®statymo 26 straipsnio 3 dalis). Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat kraÅ¡to apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka (Ä®statymo 26 straipsnio 4 dalis).

Bendrosios karių teisės ir pareigos detalizuojamos Karo tarnybos statuto 10 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad karys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų, krašto apsaugos sistemos statutų bei kitų teisės aktų nuostatų ir duotos priesaikos; tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus; laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos kodekso reikalavimų; elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų.

Karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – Statutas). Statuto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimas yra Å¡iame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ Å¡iame statute numatyta drausminė nuobauda. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, drausmės pažeidimai skirstomi į Å¡iurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Å iurkščiu drausmės pažeidimu laikoma Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kuriÄ Å¡is statutas numato drausminę nuobaudÄ (3 d.). Kitas drausmės pažeidimas - Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ Statutas numato drausminę nuobaudÄ . Konkrečios veikos, kurios pripažįstamos drausmės pažeidimais, iÅ¡dėstytos Statuto II dalyje „Drausmės pažeidimai“, nurodant, kurios iÅ¡ Å¡ių veikų laikytinos Å¡iurkščiais drausmės pažeidimais (Statuto II dalies I skyrius) ir kitais drausmės pažeidimais (Statuto II dalies II skyrius).

Taigi, iÅ¡ aptartų teisės normų turinio matyti, kad pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis drausmės pažeidimai yra diferencijuojami į Å¡iurkščius ir kitus drausmės pažeidimus, yra tai, ar dėl padaryto pažeidimo yra padaroma esminė žala kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tuo atveju, kai karys atlieka veikÄ , atitinkančiÄ konkretaus Statute įtvirtinto Å¡iurkÅ¡taus drausminio pažeidimo požymius, kartu jis padaro ir esminę žalÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Nagrinėjamu atveju aktualus Statuto 73 straipsnis, kuriame numatyta, kad už savavaliÅ¡kÄ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ tarnybos vietos arba tyčinį ar dėl aplaidumo neatvykimÄ Ä¯ tarnybos vietÄ nustatytu laiku, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariÅ«nui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iÅ¡ pareigų (Statuto 73 straipsnio 1 d.). Už tÄ pačiÄ veikÄ , trukusiÄ ilgiau kaip vienÄ tarnybos dienÄ ar padarytÄ sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos, kariÅ«nas paÅ¡alinamas iÅ¡ karo mokymo įstaigos (Statuto 73 straipsnio 2 d.).

J. V. inžinerijos bataliono vado 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Standartinės veiklos procedÅ«ros (toliau – Standartinės procedÅ«ros) 9.14.2 skirsnio 2-4 punktuose nustatyta, kad kariai/darbuotojai, dėl ligos ar traumos gavę medicininę pažymÄ (forma 094/a) iÅ¡ civilinės asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, asmeniÅ¡kai tÄ pačiÄ ar pirmÄ jÄ darbo dienÄ privalo informuoti apie tai savo tiesioginį vadÄ ar virÅ¡ininkÄ telefonu, nurodydami, kas ir kur iÅ¡davė medicininę pažymÄ , kokia skirto nedarbingumo trukmė, diagnozės kodas. Taip pat elgtis, kai medicininė pažyma pratęsiama. Kariai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, dėl sveikatos bÅ«klės negalintys informuoti savo tiesioginių vadų ar virÅ¡ininkų, pasirÅ«pina, kad tai padarytų artimieji asmenys. Kariai, gavę medicininę pažymÄ iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, per 3 darbo dienas po pažymos užbaigimo, jÄ bei iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ligos istorijos (forma 027/a), kurį iÅ¡duoda gydantis gydytojas, pristato Karo medicinos tarnybos atitinkamam gydytojui.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2 punktu, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai pateisina neatvykimÄ Ä¯ darbÄ (tarnybÄ ) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal Taisyklių 9 punktÄ , elektroniniai pažymėjimai dėl ligos iÅ¡duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį. Ambulatorinio gydymo metu pažymėjimai iÅ¡duodami tÄ dienÄ , kai nustatomas laikinasis nedarbingumas (Taisyklių 20 p.).

Kaip buvo minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 19-20 dienomis privalėjo vykdyti Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos bÅ«rio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas, tačiau minėtomis dienomis į tarnybos vietÄ jis neatvyko ir neatvykimÄ pateisinančių dokumentų nepateikė. Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neneigia ir pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. NesutikimÄ su ginčijamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjas motyvuoja tuo, kad 2018 m. kovo 19-20 dienomis į medikus nesikreipė dėl blogos sveikatos bÅ«klės, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (tarnybinių praneÅ¡imų, paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų), pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė netrukdė jam 2018 m. kovo 19-20 dienomis komunikuoti telefonu su karinio vieneto atstovais ir aptarinėti, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam atliekamas procedÅ«ras bei savijautÄ , nors, bylos duomenimis, realiai į gydymo įstaigÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2018 m. kovo 21 d. Teismas pažymi, kad pagal aukščiau minėtÄ reglamentavimÄ , jei pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad jis negalėjo atvykti į tarnybÄ , Standartinės veiklos procedÅ«roje nustatyta tvarka jis turėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl medicininio dokumento, kuris pateisintų jo neatvykimÄ Ä¯ tarnybÄ , iÅ¡davimo bei šį dokumentÄ pateikti tiesioginiam vadui ar virÅ¡ininkui, tačiau tokių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų gavęs tiesioginio vado ar virÅ¡ininko leidimÄ neatvykti į tarnybÄ 2018 m. kovo 19-20 dienomis. Teismas taip pat pažymi, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl blogos sveikatos bÅ«klės 2018 m. kovo 19-20 dienomis ar, kad minėtomis dienomis jam bÅ«tų atliekamos medicininės procedÅ«ros, ar skirtas gydymas, į bylÄ nebuvo pateikta.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ tarnybos be pateisinamos priežasties truko ilgiau nei vienÄ dienÄ , todėl, teismo vertinimu, jo veikla pagrįstai buvo kvalifikuota pagal Statuto 73 straipsnio 2 dalį, skiriant Å¡iame straipsnyje numatytÄ vienintelę galimÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ tarnybos. PareiÅ¡kėjo padarytas drausmės pažeidimas patenka į Statuto II dalies I skyrių „ŠiurkÅ¡tÅ«s pažeidimai“ ir pagal Statuto struktÅ«rÄ priskirtinas prie pažeidimų, sukeliančių esminę žalÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalį, kai Statute už drausmės pažeidimÄ numatyta konkreti drausminė nuobauda nesuteikia vadui (virÅ¡ininkui) galimybės rinktis iÅ¡ kelių alternatyvių drausminių nuobaudų arba kai vadas (virÅ¡ininkas) ar kraÅ¡to apsaugos generalinis inspektorius nustato, kad skirta per griežta drausminė nuobauda, kario vado (virÅ¡ininko) arba kraÅ¡to apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu, taip pat paties kario praÅ¡ymu kraÅ¡to apsaugos ministras ar Lietuvos kariuomenės vadas turi teisę skirti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ . Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas galėjo Statuto 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su praÅ¡ymu į Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrÄ dėl paskirtos nuobaudos suÅ¡velninimo, tačiau, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas tokia galimybe nepasinaudojo.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia iÅ¡tikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytÄ tvarkÄ , kad ji garantuotų tinkamÄ kariuomenės mokymÄ ir parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius. Karys privalo vykdyti žodžiu ir raÅ¡tu duodamus vado įsakymus. Taip pat jis savo elgesį privalo grįsti profesinės karo tarnybos sutartimi ir profesinio parengimo žiniomis. Kario elgesys turi bÅ«ti grindžiamas ne tik konkretaus įsakymo apimtimi, o turi bÅ«ti pagrįstas bendrais kario tarnybos principais bei duota priesaika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3200/2011). Tuo tarpu kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, neabejotinai sukelia esminę žalÄ kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, taip pat ir pakirsdamas visuomenės pasitikėjimÄ kraÅ¡to apsaugos sistema. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjas įvykdė Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad padaryta veika negalėjo sukelti esminės žalos kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai tarnybos tvarkai, atmestini kaip nepagrįsti.

Už tarnybos drausmės pažeidimus ar pareigų neatlikimÄ kalto kario atžvilgiu kraÅ¡to apsaugos ministras Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Pagal Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalį, karys, su kuriuo prieÅ¡ terminÄ nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, privalo, atsižvelgiant į Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sÄ lygas, atlyginti kraÅ¡to apsaugos sistemos iÅ¡laidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrui Ä®sakymu už Å¡iurkÅ¡taus drausmės pažeidimo padarymÄ pareiÅ¡kėjui paskyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, teismo vertinimu, teisėtai ir pagrįstai su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jam nurodyta grÄ Å¾inti mokymo iÅ¡laidas.

Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, tarnyba rezerve apibrėžta kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriÅ¡kai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose. Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumÄ , atrenkami ir skiriami atlikti tarnybÄ rezerve, atliekant jÄ parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigÄ atlikti karo tarnybÄ â€“ karo prievolę, t. y. privalo atlikti teisės aktų nustatytÄ pareigÄ valstybei. Taigi pagal paminėtas įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjas ginčijamu Ä®sakymu pagrįstai buvo paskirtas atlikti tarnybÄ rezerve.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Ä®sakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jį naikinti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į profesinę karo tarnybÄ , todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo T. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis