Legislator Case Law & Legislation
2020-08-26 Nr. AB-15471-3-62-3-01813-2018-8 AI generated

2020-08-26 Nr. AB-15471-3-62-3-01813-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-08-26 Nr. AB-15471-3-62-3-01813-2018-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-08-26 Nr. AB-15471-3-62-3-01813-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas B. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1191-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01813-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. A. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, kur buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, nes gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau nei numatyta teisės aktuose, taip pat užimamų baldų plotas mažino bendrą miegamosios patalpos plotą. Be to, kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, stogo konstrukcijoje yra asbesto, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, laikydavosi didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, būdavo šalta, apšvietimas silpnas, ne daugiau kaip 40 lx. Patalpos prastai vėdinamos, elektros instaliacija netinkama. Gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai. Tualetų patalpose ne visi praustuvai veikė, buvo drėgna, maudytis po karštu vandeniu buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Tokiais veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis įvertino 10 000 Eur suma.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, kur jie dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus PN vadovaujasi teisės aktais ir užtikrina tinkamą oro temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose, santykinę oro drėgmę bei bendrą dirbtinį apšvietimą. Alytaus PN atskirame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos reikalavimus visuose pataisos namuose. Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato teisės normos. 4 ir 3 būry sanitarinis mazgas yra tvarkingas, atitinkantis higienos reikalavimus. Kaip numato teisės aktai, nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Nuteistieji paskirtuose būriuose po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogų dengtų bendrabučių Alytaus PN nėra. Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmone, įstaigoje pagal poreikį atliekančią dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 m. ieškinio senatį.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo B. A. skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 31 d., daliai pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. pritaikė ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

7. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas yra 44,34 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas yra 21,02 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,2 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas yra 44,28 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,69 kv. m; nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. balandžio 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, 4 miegamąjį, kurio plotas yra 44,24 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m; nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas yra 44,81 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, jog minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista.

8. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino ir iš netinkamo vėdinimo, žemos oro temperatūros, silpno apšvietimo, avarinės kamerų tipo patalpų būklės, asbestinio stogo, drėgmės, pelėsio. Atsakovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436, kurio išvadoje higienos reikalavimų pažeidimų nenustatyta, bei Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3. 1.12), kuriame higienos reikalavimų pažeidimų taip pat nenustatyta. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas), kuris patvirtina, kad, atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta bloga, stogo danga – ruloninė, nustatyta, kad kapitalinis remontas būtinas. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti pateikta informacija, nurodė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos patikrinimo metu nustatyta, kad 2 bendrabučio patalpoms būtinas remontas, tačiau nenustatyta, kad pastatas būtų avarinės būklės arba netinkamas gyventi. Pareiškėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl prastos statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teises ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad patalpose buvo šalta, silpnas apšvietimas, bet nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose kamerose ir kokiais konkrečiai laikotarpiais buvo netinkama oro temperatūra, kokio apšvietimo jam trūko (dirbtinio ar natūralaus apšvietimo), taip pat nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas buvo ne didesnis nei 40 lx. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl prastų klimatinių ir sanitarinių sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl argumentų, kad gyvenamojoje patalpoje buvo buitinių parazitų, teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei jie naikinami. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, todėl pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose teismas atmetė.

11. Pareiškėjo teiginius dėl ribojamos galimybės maudytis po dušu, teismas atmetė, nes pats pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu.

12. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas B. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog vienas iš pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų buvo tas, jog jam teko kalėti nehigieniškomis sąlygomis. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis – 2015–2016 m. patikrinimo aktais, tačiau atsakovas nepateikė patikrinimo aktų už 2017–2018 m., todėl pareiškėjo teiginiai liko nepaneigti. Taip pat teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą dokumentą, kuriame pripažįstama, kad Alytaus PN pastatas yra avarinės būklės.

15. Tai, kad Alytaus PN buvo sudariusi sutartį su kenkėjus naikinančia įmone, nepaneigia fakto, kad parazitų buvo apstu.

16. Alytaus PN pareigūnai kontroliuoja ten gyvenančių asmenų elgesį, todėl privalo užtikrinti, kad patalpos būtų valomos tinkamai.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

18. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Jis rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas B. A. kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. jis buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su higienos normų reikalavimų pažeidimais, pažymi, kad vertinant, ar buvo padaryti nurodyti pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017 ir kt.). Taigi pareiga paneigti pareiškėjo teiginius apie sąlygų kamerose, kuriose jis laikytas, neatitikimą Higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015 m. spalio 31 d., ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), reikalavimams teko Alytaus PN.

22. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose buvo netinkama oro temperatūra, dėl nepakankamos ventiliacijos – drėgna ir veisėsi pelėsis. Pagal HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; pagal HN 134:2015 39 punktą – ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Remiantis Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 užfiksuotais patikrinimo rezultatais, darytina išvada, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus (b. l. 30–33). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks patalpų vėdinimo būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Spręsdama dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, teisėjų kolegija, vadovaudamasi HN 134:2015 37 punktu, pažymi, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 nurodė, jog Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose, ir susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Patalpose, kurias jose gyvenantys asmenys reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko, užkertama galimybė perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų ir jose besiveisiančio pelėsio sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

23. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad gyvenamosiose patalpose žiemą būdavo labai šalta, jų apšvietimas buvo labai prastas. Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc., o gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Atsakovas duomenų apie oro temperatūrą ir apšvietimą gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, užfiksuotų rašytiniuose dokumentuose, nepateikė. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, visuose pataisos namuose nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos reikalavimus. Be to, atsakovas pažymėjo, kad vadovaujasi HN 134:2015 ir pataisos įstaigos patalpose užtikrina 200 lx dirbtinę apšvietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdė visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo, ventiliacijos, oro temperatūros sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Be to, teismo vertinimu, skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą oro temperatūrą ir netinkamas apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, teigdamas apie higienos normų reikalavimų pažeidimus, pareiškėjas apsiribojo trumpu ir apibendrintu apibūdinimu. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų oro temperatūros ir apšvietimo sąlygų atmetami kaip nepagrįsti.

24. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo pilna tarakonų ir graužikų. HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo sudariusi 2013 m. sausio 30 d. sutartį su V. M. individualia įmone (b. l. 37–38). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką sprendžiant dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-921-442/2019; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1415-502/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktos sutartys dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos paslaugų teikimo ir teiginys, kad šiomis paslaugomis Alytaus PN naudojosi pastoviai, pagal poreikį, nagrinėjamoje byloje paneigė pareiškėjo abstrakčiai nurodytos aplinkybes apie graužikų ir tarakonų buvimą jo naudotose patalpose.

25. Sprendžiant dėl pastato, kuriame ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, būklės, atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančiame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nekonstatuota. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nors ir yra nurodyta, kad 2-ajam bendrabučiui būtinas kapitalinis remontas, tačiau šio patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus PN taip pat nekonstatuota. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN pareigūnai nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose bei kitose patalpose, esant reikalui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, neprašė būti perkeliamas į kitas gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 22–25 punktuose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN bendrabučio gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

26. Byloje nenustačius aplinkybių, kad atsakovo atstovo darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė