2019-10-09 Nr. AB-19087-3-62-3-01353-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-635-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01353-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl aktų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, prašydama visus atsakovo priimtus aktus pripažinti neteisėtais atgaline tvarka kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o jų pagrindu iš pareiškėjos išieškotus pinigus įpareigoti pervesti į pareiškėjos sąskaitą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai A. Č. terminą iki 2019 m. liepos 24 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde turi nurodyti teismo, kuriam teikiamas skundas, pavadinimą, tinkamai įvardinti savo procesinę padėtį. Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio nėra aišku, kokių teisinių pasekmių ji siekia, todėl siūlė skundo reikalavimus formuluoti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 23 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 17 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–93 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.). Teismas pažymėjo, kad teismo konstatavimas, jog atsakovo veiksmai neteisėti, negali būti savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus suinteresuotas asmuo gali pareikšti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Pažymėta, jog ginčijant konkretų atsakovo sprendimą, turi būti nurodytas jo neteisėtumo ar nepagrįstumo teisinis ir faktinis pagrindimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 7 p.). Prie skundo turi būti pridėti skundžiami aktai (sprendimai), taip pat dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog dėl nurodytų aplinkybių teismas negali išspręsti būtinų pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimų, todėl pareiškėjos interesais nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jai per nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Teismas išaiškino, jog nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai A. Č..

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje nustatytu terminu pareiškėja nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl teismas laikė, kad pareiškėja nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Teismas konstatavo, kad dėl šių aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundas grąžintinas pareiškėjai.

III. Pareiškėja A. Č. atskirajame skunde prašo bylą grąžinti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, o teisėją Jolantą Medvedevienę nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų ištaisyti buvo neįmanoma. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju ji skundė neteisėtus veiksmus, kuriuos atitinkama institucija atlieka viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjos teigimu, jos skunde nurodyti veiksmai akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir žmogaus teises. Pareiškėja teigia, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartyje nurodytų dokumentų (ginčijamų Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimų bei dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas) prie skundo ji negalėjo pridėti, nes jų iš viso nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos A. Č. skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjos skundo trūkumus, kuriuos pašalinti nustatė terminą iki 2019 m. liepos 24 d. Pareiškėja šioje nutartyje nurodytų trūkumų nešalino. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės teigia, kad ji šiuo atveju skundė neteisėtus veiksmus, kuriuos institucija atliko viršydama savo kompetenciją, ir pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo trūkumų ji negalėjo pašalinti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011).

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, ne kartą yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 str.) bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašė visus atsakovo priimtus aktus pripažinti neteisėtais atgaline tvarka kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o jų pagrindu iš pareiškėjos išieškotus pinigus įpareigoti pervesti į pareiškėjos sąskaitą.

Dėl pareiškėjos prašymo pripažinti visus atsakovo aktus neteisėtais pažymėtina, kad pareiškėja visiškai nedetalizavo, su kokiais konkrečiais atsakovo aktais ji nesutinka. Be to, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma tik pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus neteisėtais, yra nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti pervesti į pareiškėjos sąskaitą iš jos išieškotus pinigus taip pat buvo abstraktus ir neaiškus. Pareiškėja nedetalizavo, kokius pinigus (kokią sumą) ji prašo įpareigoti pervesti, kokiu pagrindu, taip pat nenurodo, ar prašymą pervesti pinigus į jos sąskaitą ji buvo teikusi atsakovui. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Taigi, teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog šiuo atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą pareiškėjai šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo nustatytų pareiškėjos skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) laikytini esminiais ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą. Pareiškėja nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, šioje byloje skundžiama 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Nors pareiškėja atskirajame skunde reiškia reikalavimą nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo teisėją Jolantą Medvedevienę pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių argumentų, kad ši teisėja, priimdama 2019 m. liepos 10 d. nutartį, buvo šališka. Be to, pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui būtų reiškusi nušalinimą teisėjai.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė