b975c381-4ee1-4bed-92b8-e22eb146ec3c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1216-162/2013                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00825-2013-6                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 15; 24; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2013 m. lapkričio 4 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Å iaulių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos l.e. direktoriaus funkcijas V.

V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2647 panaikinimo, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) panaikinimo bei 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:         pareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ (t. I, b.l. 8-10), praÅ¡ydamas:        1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. (1.7.)-SR-2647, kuriuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 25 d. praÅ¡ymo (reg.

Nr. ATP-1259) nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai;       2) panaikinti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. SP-2786-(7.2280), kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ ;       3) priteisti 10 000 litų neturinės žalos atlyginimÄ .       PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-278-526/2013, kurioje jis yra kaltinamasis.

Byloje neužtikrintas gynėjo dalyvavimas. 2013 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ dėl antrinė teisinės pagalbos užtikrinimo minėtoje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užvesta administracinė byla Nr. I-994-386/2013, kurioje pareiÅ¡kėjui reikalinga kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, tačiau Klaipėdos tarnyba 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2647 nepagrįstai nusiÅ¡alino nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo ir persiuntė jį nagrinėti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Å iaulių tarnyba), kuri tik 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Minėtame sprendime nurodytas praÅ¡ymas, kurio registracijos Nr. PR-2280-(7.2280), tačiau Å¡is faktas neatitinka tikrovės, nes pareiÅ¡kėjo pateiktas 2013 m. liepos 25 d. praÅ¡ymo registracijos Nr. ATP-1259. Nurodo, kad Å iaulių tarnybos sprendimÄ priėmė vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas V. V., tačiau sprendime nepateikti motyvai dėl jos kompetencijos nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimus, nėra duomenų apie jos įgaliojimus, todėl laikytina, kad sprendimÄ priėmė neįgaliotas subjektas.       Šiaulių tarnyba netenkino praÅ¡ymo nurodydama, kad pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog sprendimas subjektyvus, nepagrįstas, todėl netisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 ir 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 jam suteikta antrinė teisinė pagalba Vilniaus miesto apylinkės teisme tik dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apmokėjimo ir iki Å¡iol reali pagalba Å¡iose bylose neteikiama. 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1962-12 antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-1066-795/2013 teikti buvo paskirta advokatė D.

R., tačiau ji realios antrinės teisinės pagalbos neteikė. Taip pat 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-4-13 paskirtas advokatas M. V. bei 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 paskirtas advokatas V. J. realios antrinės teisinės pagalbos neteikė ir neteikia. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PKS-674-795/2013, kurioje realiai antrinę teisinę pagalbÄ teikia Å iaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) paskirtas advokatas R. R.

PareiÅ¡kėjas pažymi, jog iÅ¡ paminėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų realiai antrinė teisinė pagalba yra teikiama tik baudžiamojoje byloje Nr. PKS-674-795/2013. PareiÅ¡kėjas teigia, kad sprendime nurodytos aplinkybės dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neatitinka tikrovės, todėl sprendimas nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , jog abi tarnybos veikia prieÅ¡ jį tyčia, siekdamos sutrukdyti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . Dėl vilkinimo atlikti veiksmus bei nepagrįsto sprendimo priėmimas sudaro nepatogumus, patiria pergyvenimus, papildomas iÅ¡laidas.

Tokiu bÅ«du patiria neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 10 000 litų.       PareiÅ¡kėjas J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis 2013 m. spalio 22 d. 10.19 val. (t. II, b.l. 82). Iki teismo posėdžio pradžios negautas praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti, nepraneÅ¡tos neatvykimo priežastys. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 75 straipsnio 8 dalis numato, kad Å¡iame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena.

PareiÅ¡kėjui praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųstas 2013 m. spalio 22 d. (antradienį), todėl vadovaujantis aptarta teisės aktų nuostata laikytina, kad praneÅ¡imas jam buvo įteiktas 2013 m. spalio 23 d.       Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (tuo pačiu ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (t. II, b.l. 82). Atsiliepimu (t.

I, b.l. 109-115) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.        Atsiliepime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog 2013 m. liepos 25 d. tarnyboje gautas J. S. praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1259) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, kurioje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ pakeisti advokatÄ . PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl interesų konflikto praÅ¡o nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo nuÅ¡alinti tarnybos direktorių ir Teisės skyriaus vedėjos pareigas einančiÄ V.

M. Nurodo, kad nuo 2008 metų Klaipėdos tarnybos direktorius dėl interesų konflikto nuolat nusiÅ¡alina nuo administracinių procedÅ«rų, susijusių su pareiÅ¡kėju. Iki 2013 m. birželio 12 d. tokias administracines procedÅ«ras pavesdavo Tesiės skyriaus vedėjai ar jÄ pavaduojančiam asmeniui. Nuo minėtos datos nuo administracinių procedÅ«rų dėl interesų konflikto nusiÅ¡alina ir lakinai Teisės skyriaus vedėjos pareigas einanti V. M., nes 2013 m. birželio 12 d. Klaipėdos tarnyboje gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Å¡aukimas bei pareiÅ¡kėjo privataus kaltinimo skundas kaltinamajai V.

M. Be V. M. teisės skyriuje dirba du specialistai – M. V. ir T. K., kurie 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniais praneÅ¡imais informavo apie interesų konfliktÄ su pareiÅ¡kėju ir prašė nuÅ¡alinti juos nuo administracinių procedÅ«rų, susijusių su pareiÅ¡kėjo asmeniu. Nurodo, kad 2013 m. liepos 22 d. raÅ¡te Nr. (2.41)7R-5369 „Dėl nuomonės pateikimo“ Teisingumo ministerija, atsakydama į Klaipėdos tarnybos paklausimÄ , pateikė savo nuomonę, kad tuo atveju, kai Klaipėdos tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja yra priversti nusiÅ¡alinti nuo J.

S. praÅ¡ymų nagrinėjimo administracinių procedÅ«rų, Å¡iuos praÅ¡ymus nagrinėti ir sprendimus priimti galėtų Teisės skyriaus vyriausieji specialistai, o jeigu Å¡ie nusiÅ¡alintų nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų nagrinėjimo, tarnyboje nebelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus apreiÅ¡kėjo atžvilgiu, bÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus persiųsti artimiausiai tarnybai, t.y. Å iaulių tarnybai. Nurodo, jog 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-163 Klaipėdos tarnybos direktorius nusiÅ¡alino pats ir nuÅ¡alino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 25 d. praÅ¡ymo nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo ir perdavė šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti Å iaulių tarnybai, nes Klaipėdos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus J.

S. atžvilgiu. Teigia, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusiÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo, perduodant jį Å iaulių tarnybai, yra teisėti ir pagrįsti. 2013 m. liepos 29 d. raÅ¡tu Nr. (1.7.)-SR-2647 Klaipėdos tarnyba persiuntė nagrinėjimui pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir su Å¡iuo antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusius dokumentus bei apie priimtÄ sprendimÄ dėl nusiÅ¡alinimo nuo administracinės procedÅ«ros ir dokumentų persiuntimo informavo pareiÅ¡kėjÄ . 2013 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.22.)-SR-2836 Klaipėdos tarnyba suteikė Å iaulių tarnybai iÅ¡samiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjui teikiamÄ Å¡iuo metu antrinę teisinę pagalbÄ ir kurios teikimas yra eigoje bei tai patvirtinančių Klaipėdos tarnybos sprendimų kopijas.

       2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) Å iaulių tarnyba atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ , skundžiamÄ sprendimÄ pagrįsdama Klaipėdos tarnybos pateikta informacija. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo nesutikimas su Å¡iais duomenimis, teigimas, kad iÅ¡ tikrųjų jam antrinė teisinė pagalba teikiama tik vienoje byloje Nr. PK-674-795/2013 (toje pačioje byloje, kuriÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡kėlė Klaipėdos tarnybos tarnautojai V. M.) yra nepagrįsti.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį sudaro ne tik advokato teikiamos paslaugos, bet ir įstatymo leidėjo numatytos lengvatos – atleidimas nuo žyminio mokesčio, įvairių susijusių iÅ¡laidų kompensavimas. Tarnyba preziumuoja, kad visi pareiÅ¡kėjui paskirti advokatai teikia teisinę pagalbÄ teisėtai, pagrįstai ir sÄ Å¾iningai, o tarnyba tik organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , tačiau pati neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti advokato veiklos kokybės. Su visais pareiÅ¡kėjui baudžiamojoje byloje teikti antrinę teisinę pagalbÄ kada nors paskirtais advokatais tarnyba buvo sudariusi sutartis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2 punktas numato, kad Lietuvos advokatÅ«ra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , organizuoja antrinę teisinę pagalbÄ teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimÄ pagal antrinės teisinės pagalbos vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatÅ«ra, suderinusi su Teisingumo ministerija. PareiÅ¡kėjas manydamas, kad kuris nors iÅ¡ tarnybos jam paskirtų advokatų netinkamai atliko savo pareigas ir tuo padarė jam žalÄ , turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

Mano, kad tol, kol paskirto advokato veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbÄ teisėtumo prezumpcija teisės aktų nustatyta tvarka nėra paneigta, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl advokatų neveikimo yra nepagrįsti.        Klaipėdos tarnyba dėl skundžiamo Å iaulių tarnybos administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, kadangi jis priimtas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos tarnyba nusiÅ¡alino.       Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Klaipėdos tarnybos turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.       Atsakovė Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (tuo pačiu ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė) apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (t.

II, b.l. 82). Atsiliepimu (t. I, b.l. 30-32) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.       Atsiliepime Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavo pareiÅ¡kėjo J. S. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 dėl Klaipėdos tarnybos įpareigojimo pakeisti advokatÄ M. V. kitu advokatu. Nurodo, kad Å iaulių tarnyba kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ su praÅ¡ymu pateikti papildomÄ informacijÄ , keliose bylose yra faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui teikiama antrinė teisinė pagalba.

Atsižvelgusi į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos tarnyba raštu pateikė duomenis dėl bylų skaičiaus, kuriose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nustatė, kad prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Nors Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama 13 bylų, tačiau Šiaulių tarnyba sprendime įvardino tik faktiškai nagrinėjamas bylas, be to, netgi nurodė artimiausių procesinių veiksmų (posėdžių) datas, kad būtų akivaizdžiai aišku, jog sprendime paminėtos bylos yra faktiškai nagrinėjamos.

       Pažymi, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme, skaičiuojamos tik civilinės bylos, administracinės bylos ne dėl administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo prasme, kuomet pareiÅ¡kėjas yra bylos iniciatorius – teikia pareiÅ¡kimÄ ar skundÄ . Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad jei asmenys gauna socialinę paÅ¡alpÄ ar asmenys iÅ¡laikomi stacionariose socialinės globos įstaigose nori gauti tik Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nurodytÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos.

PareiÅ¡kėjas nepatenka į minėtų asmenų ratÄ , kadangi nepateikė tarnybai duomenų apie tai, kad jis yra socialinės paÅ¡alpos gavėjas ar yra iÅ¡laikomas stacionarioje globos įstaigoje. Siekiant įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas J. S. gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto prasme, skaičiuojamos ir tos bylos, kuriose antrinė teisinė pagalba teikiama vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ar apmokant kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas argumentas, kad jam antrinė teisinė pagalba faktiÅ¡kai yra neteikiama, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, kadangi tiek Klaipėdos, tiek Å iaulių tarnybų sprendimais pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo žyminių mokesčių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. tarnyboms pateikus iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti apmokamos pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos.       Teigia, kad skundžiamame tarnybos sprendime aiÅ¡kiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ faktinis pagrindas, kokiais objektyviais įrodymais vadovautasi priimant sprendimÄ , įvardinti atsisakymo motyvai bei teisės aktų normos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimÄ priimtas nepraleidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 3 dienų termino, jį pasirašė V.

V. Å iaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TD1-61(01.3) įgaliota pavaduoti tarnybos direktorių jo atostogų metu.       Pažymi, kad Å iaulių tarnyba turi atskirÄ nuo Klaipėdos tarnybos praÅ¡ymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo registrÄ , todėl skiriasi Klaipėdos tarnybos ir Å iaulių tarnybos to paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ registracijos numeriai. Å iaulių tarnyba savo sprendime nurodė savo praÅ¡ymo registracijos numerį.       Nurodo, jog tarnybos administracinės priemonės buvo proporcingos ir adekvačios, bÅ«tent todėl jos neturi bÅ«ti vertinamos kaip neteisėtos.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių faktų, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, dėl valstybės tarnautojų veiksmų. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus dėl žalos atlyginimo bei nepagrindė tarnybos sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei kitų skunde nurodytų argumentų, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Tretieji suinteresuoti asmenys, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ (t.

II, b.l. 82), į teismo posėdį neatvyko.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos specialistė laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas V. V. atsiliepimu į skundÄ (t. I, b.l. 26-27) praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Å iaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. TD1-61(01.3) buvo įgaliota pavaduoti tarnybos direktorių jo atostogų metu. Atlikdama jai pavestas funkcijas, pasirašė individualų administracinį teisės aktÄ â€“ skundžiamÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiÅ¡kiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ faktinis ir teisinis pagrindas bei kokiais objektyviais duomenimis tarnyba rėmėsi priimdama šį sprendimÄ .        Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. atsiliepimo į skundÄ nepateikė.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Vadovaudamasis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai į posėdį neatvyko nei proceso Å¡alys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems buvo praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, teismas nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.        Teisėjų kolegija konstatuoja       Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (1.7.)-SR-2972, kuriuo Klaipėdos tarnyba pranešė apie nusiÅ¡alinimÄ ir dokumentų persiuntimÄ Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai panaikinimo, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Å iaulių tarnyba) 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. SP-2786-(7.2505, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , panaikinimo bei 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

             Dėl Klaipėdos tarnybos nusiÅ¡alinimo ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo perdavimo nagrinėti Å iaulių tarnybai        Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. S. 2013 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ (praÅ¡ymo registracijos Nr. ATP-1259), praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 (t. I, b.l. 140-144). PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ dėl Klaipėdos tarnybos 2013 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 teikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr.PK-278-5262013 paskirto advokato M.

V. pakeitimu kitu advokatu. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 pateikto skundo kopijÄ , teismo Å¡aukimo kopijÄ bei metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ (t. I, b.l. 145, 146).        PareiÅ¡kėjas 2013 m. liepos 25 d. Klaipėdos tarnybai pateiktame praÅ¡yme taip pat prašė nuÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo Klaipėdos tarnybos direktorių R. V. bei Teisės skyriaus vedėjÄ V.

M. dėl interesų konflikto.       Klaipėdos tarnybos direktorius 2013 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl darbuotojų nuÅ¡alinimo priimant sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (t. I, b.l. 149) nuÅ¡alino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus nuo pareiÅ¡kėjo J. S. 2013 m. liepos 25 d. praÅ¡ymo registracijos Nr. ATP-1259 nagrinėjimo ir sprendimo projekto rengimo, nes praÅ¡oma suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo pakeisti advokatÄ M.

V. kitu advokatu (įsakymo 1 punktas) bei nusiÅ¡alino pats nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ perdavė nagrinėti Å iaulių tarnybai. Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 ir 5 dalimis, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu, bei siekdamas iÅ¡vengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, neÅ¡aliÅ¡ko ir pagrįsto sprendimo priėmimÄ . Klaipėdos tarnybos direktorius Å¡io įsakymo 3.1 punktu įsakė perduoti Å iaulių tarnybai nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir apie nusiÅ¡alinimÄ bei praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ perdavimÄ nagrinėti Å iaulių tarnybai informuoti pareiÅ¡kėjÄ (įsakymo 3.2 punktas).       IÅ¡ byloje pateikto pareiÅ¡kėjo skundo kopijos matyti, jog J.

S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ , praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje praÅ¡oma įpareigoti atsakovę Klaipėdos tarnybÄ pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ teikti baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 paskirtÄ advokatÄ M. V. pakeisti kitu advokatu.        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestÄ uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ , privalo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iÅ¡ Å¡io įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ), VieÅ¡ojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ ) ir kitais teisės aktais, skirtais vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektams.

Taigi bet kuris vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektas, priimdamas sprendimÄ vieÅ¡ojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektams. VieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, reiÅ¡kiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais.       Siekiant suderinti valstybėje dirbančių asmenų privačius ir visuomeninius interesus, suteikti vieÅ¡iesiems interesams pirmenybę prieÅ¡ privačius interesus ir tokiu bÅ«du užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ , Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 bei 4 punktai privalomai įpareigoja asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje: neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas); priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas).

Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas motyvuotu raÅ¡ytiniu sprendimu nuÅ¡alina valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«ros, kitų tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡io asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktÄ .       RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. birželio 12 d.

Klaipėdos tarnyboje gautas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Å¡aukimas bei privataus kaltinimo skundas Teisės skyriaus vedėjai V. M., iÅ¡ kurio paaiÅ¡kėjo, kad jai Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. PK-674-795/2013 pagal J. S. privataus kaltinimo skundÄ (t. I, b.l. 116-118).       IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog remiantis Klaipėdos tarnybos patvirtintu pareigybių sÄ raÅ¡u bei pareigybių apraÅ¡ymais, administracinėse procedÅ«rose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (suteikimo, atsisakymo suteikti, nutraukimo, sprendimų pakeitimo, pareiÅ¡kėjų skundų ir praÅ¡ymų nagrinėjimo) dalyvauja tarnybos vadovas ir Teisės skyriaus tarnautojai (t.

I, b.l. 119-137).        Teisės skyriuje dirbantys du vyriausieji specialistai M. V. ir T. K. 2013 m. liepos 29 d. tarnybiniais praneÅ¡imais informavo tarnybos direktorių apie interesų konfliktÄ su pareiÅ¡kėju J. S. buvimÄ bei paprašė nuÅ¡alinti juos nuo administracinių procedÅ«rų, susijusių su pareiÅ¡kėju (t. I, b.l. 145-146, t. II, b.l. 44-45).        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Ä®statymo leidėjas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumo, skaidrumo, t.y.

įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiÅ¡kiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).       Darytina iÅ¡vada, jog teisės aktai vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtina nusiÅ¡alinimo pareigÄ , todėl nagrinėjamu atveju Klaipėdos tarnybos direktorius, siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto, pagrįstai priėmė 2013 m. liepos 29 d.

įsakymÄ Nr. V-163, kuriuo nuo pareiÅ¡kėjo J. S. praÅ¡ymo nagrinėjimo nuÅ¡alino visus Klaipėdos tarnyboje dirbančius valstybės tarnautojus, kompetentingus nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.       Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kuri valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi nagrinėti praÅ¡ymÄ tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusiÅ¡alina nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo, Klaipėdos tarnyba pagal analogijÄ taikė Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241. ApraÅ¡o 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba, jei pareiÅ¡kėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiÅ¡kėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiÅ¡kėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, praÅ¡ymÄ perduoda nagrinėti Å iaulių tarnybai (6.2 punktas).

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir institucija, įgyvendinanti priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , - Teisingumo ministerija, kuri 2013 m. liepos 22 d. raÅ¡tu Nr. (2.41)7R-5369 (t. I, b.l. 152) iÅ¡aiÅ¡kino, kad Klaipėdos tarnyboje nebelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiÅ¡kėjo J. S. atžvilgiu, bÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo persiųsti nagrinėti artimiausiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, t.y.

Å iaulių tarnybai. Darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡ymo persiuntimas nagrinėti Å iaulių tarnybai atitinka ApraÅ¡o 6.2 punkto reikalavimus, o Å¡iuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo.        Skundžiamu 2013 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (1.7.)-SR-2647 „Dėl dokumentų persiuntimo ir praneÅ¡imo apie nusiÅ¡alinimÄ â€œ Klaipėdos tarnyba pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ kartu su kita medžiaga perdavė nagrinėti Å iaulių tarnybai (t.

I, b.l. 14), nepažeisdama ApraÅ¡o 3 punkte nustatyto termino. Skundžiamas sprendimas pareiÅ¡kėjui buvo įteiktas 2013 m. rugpjūčio 1 d.       Aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos tarnybos veiksmai nusiÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 25 d. praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, kurioje atsakovu yra Klaipėdos tarnyba, nagrinėjimo ir jį perduoti Å iaulių tarnybai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. (1.7.)-SR-2647 netenkintinas.

       Dėl Å iaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) panaikinimo        PareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 25 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATP-1259) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013, įsakymÄ dėl nusiÅ¡alinimo, metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ , skundo kopijÄ ir kt. Klaipėdos tarnyba persiuntė Å iaulių tarnybai, kuri minėtÄ praÅ¡ymÄ (kartu su kita siųsta medžiaga) gavo 2013 m. rugpjūčio 2 d., praÅ¡ymo registracijos Nr. PR-2280-(7.2280) (t.

I, b.l. 34). Pripažįstamas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo argumentas, jog skundžiamame sprendime nurodytas ne jo praÅ¡ymo registracijos numeris, nes Å iaulių tarnyba, kaip atskiras vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi atskirÄ nuo Klaipėdos tarnybos praÅ¡ymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo registrÄ , todėl skiriasi to paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 registracijos numeriai, nes Å iaulių tarnyba savo sprendime nurodė Å iaulių tarnybos registracijos numerį.       Byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga patvirtina, kad Å iaulių tarnyba kreipėsi į Klaipėdos tarnybÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Klaipėdos tarnyba 2013 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.22.)-SR-2863 suteikė Å iaulių tarnybai aktualiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ bei tai patvirtinančių Klaipėdos tarnybos sprendimų kopijas (t. I, b.l. 153-154, t. II. b.l. 5-43). Å iaulių tarnyboje Å¡i informacija gauta 2013 m. rugpjūčio 16 d. (t. I, b.l. 64-65).       Šiaulių tarnyba skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SP-2653-(7.2280) atsisakė pareiÅ¡kėjui J.

S. suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013 (t. I, b.l.

13) vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 3 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, t.y. dėl to, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose. Skundžiamame sprendime Šiaulių tarnyba nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog Klaipėdos tarnyba pateikė duomenis (reg. Nr. GDA-49(7.2279) dėl bylų skaičiaus, kuriose pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba bei patikrinusi teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad šiuo metu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui J.

S. yra teikiama daugiau kaip trijose nagrinėjamose bylose, o būtent:        1) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 dėl žalos atlyginimo. Byla prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigta nagrinėti;        2) Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 dėl žalos atlyginimo.

Byla prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigta nagrinėti;        3) Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 (pirmosios instancijos bylos Nr. 1-1066-795/2012, apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-880-255/2013) apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas. Byla prašymo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme nebaigta nagrinėti;

       4) Å iaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui teikiama Klaipėdos miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje yra privatus kaltintojas. Byla praÅ¡ymo nagrinėjimo metu teisme nebaigta nagrinėti.       Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjui teikiama teisinė pagalba dvejose civilinėse bylose ir dvejose baudžiamosiose bylose, iÅ¡keltose privataus kaltinimo tvarka, buvo užbaigta ar nutraukta nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba teikiama keturiose bylose Sprendime konstatuota, jog nesant papildomų duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose bÅ«tų nutrÅ«kusi ar pasibaigusi todėl, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, tarnyba turi pagrindÄ atsisakyti pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .       Šiaulių tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjui minėto sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.       Klaipėdos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013 bei 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013 antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui suteikta dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo neskiriant advokato bylose dėl žalos atlyginimo, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (t.

II, b.l. 30-33 ). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, civilinės bylos prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo baigtos nagrinėti. Klaipėdos tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012 apeliacinės instancijos teisme (apeliacinės instancijos bylos Nr. 1A-880-255/2013). Pareiškėjas šioje byloje yra privatus kaltintojas (t. II, b.l. 40-41). Šiaulių tarnybos 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui suteikta baudžiamojoje byloje Nr. PK-674-795/2013 dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje yra privatus kaltintojas (t. I, b.l. 107-108). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis, minėtos baudžiamosios bylos praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nebuvo baigtos nagrinėti.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Be to, Å¡i teisinė pagalba apima bylinėjimosi iÅ¡laidų bylose, iÅ¡nagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių iÅ¡laidų ir su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Antrinė teisinė pagalba baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2011)         Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ .

Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Vienas iÅ¡ tokių atvejų – aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose (11 straipsnio 7 dalies 4 punktas).       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad minėto straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡skyrus praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiÅ¡kimus privataus kaltinimo tvarka.

Aptariamoje teisės normoje nurodyta, kad jei asmenys, gaunantys socialinę paÅ¡alpÄ , ar asmenys, iÅ¡laikomi stacionariose globos įstaigose, nori gauti tik Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nurodytÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (t.y. atleidimas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos. Tai reiÅ¡kia, kad asmenys, gaunantys socialinę paÅ¡alpÄ ar iÅ¡laikomi stacionariose globos įstaigose, gali neribotai gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje nurodytÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Taigi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytÄ bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi bÅ«ti įtrauktos (iÅ¡skyrus nurodytÄ iÅ¡lygÄ ) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos, o civilinės bylos (iÅ¡skyrus bylas asmenų, gaunančių socialinę paÅ¡alpÄ ar iÅ¡laikomų stacionariose socialinės globos įstaigose dėl Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nurodytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos), administracinės bylos ne dėl administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosios bylos privataus kaltinimo tvarka, kai pareiÅ¡kėjas yra bylos iniciatorius (teikia pareiÅ¡kimÄ ar skundÄ ) yra įtraukiamos į įstatyme nurodytÄ bylų skaičių.

       Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jis yra socialinės pašalpos gavėjas ar yra išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje, todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad civilinės bylos, kuriose jam suteikta antrinė teisinė pagalba vien tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir apmokant kitas bylinėjimosi išlaidas, neturi būti įskaitomos į bylų skaičių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo prasme.

PareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai, kad baudžiamosiose bylose privataus kaltinimo tvarka antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, kadangi advokatai neatlieka savo pareigų, arba Å¡i pagalba teikiama netinkamai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jam paskirti advokatai neteikia realios teisinės pagalbos. Be to, paskirtų antrinę teisinę pagalbÄ teikti advokatų veikla nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.        Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui teikiama civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuriose suteikta antrinė teisinė pagalba nepatenka į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies taikymo sferÄ .

Byloje nesant duomenų, kad antrinė teisinė pagalba nurodytose bylose bÅ«tų nutrÅ«kusi ar pasibaigusi, preziumuojama, jog antrinė teisinė pagalba skundžiamame sprendime nurodytose bylose pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu buvo tęsiama, todėl egzistavo prielaidos taikyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ , nes buvo Å¡ios normos dispozicijoje numatyta sÄ lyga – teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui buvo teikiama daugiau kaip trijose bylose.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nustačius, jog asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, tai savaime nelemia atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ kitoje byloje pagrįstumo.

Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina kriterijų, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, esant įstatyme numatytai aplinkybei, gali pasinaudoti teise atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ konkrečiam pareiÅ¡kėjui, argumentuoti ir pagrįsti priimamÄ sprendimÄ teisiniais argumentais, paremtais objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ â€“ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ â€“ įpareigoja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai.

Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71/2011 pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimo taisykles.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, skirtingai negu to paties straipsnio 6 dalis, esant 7 dalyje numatytoms aplinkybėms, tarnybai leidžia pasirinkti atitinkamÄ elgesio modelį – realizuoti suteiktÄ teisę, ar ne, t.y. suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nepaisant minėtos faktinės aplinkybės, ar atsisakyti jÄ teikti.

Aptariamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi plačiÄ diskrecijÄ , tačiau neabsoliučiÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendime nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimÄ , t.y. motyvuoti ir paaiÅ¡kinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iÅ¡ minėto punkto kylančia teise.

Tokiu bÅ«du realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisinio tikrumo principas, kaip bendrasis Europos SÄ jungos principas, grindžiamas akivaizdžia bÅ«tinybe užtikrinti, kad teisės subjektai, kuriuos liečia valstybės administracinės priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį Å¡ioje sferoje (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Gerard Mulligan ir kiti prieÅ¡ Minister for Agriculture and Food, Ireland ir Attorney General, Nr. C-313/99, p.52).       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, ir jis praÅ¡o suteikti teisinę pagalbÄ dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar praÅ¡ymas suteikti teisinę pagalbÄ yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobÅ«dis, jų ryÅ¡ys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar praÅ¡omos teisinės pagalbos pobÅ«dis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar praÅ¡omos teisinės pagalbos pobÅ«dis bus kokybiÅ¡kas, efektyvus ir ekonomiÅ¡kas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės teisine pagalba, tiek materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010).

Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėtinės teisėjų kolegijos sprendime yra pažymėta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos diskrecijos teisei pagrįsti gali bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas, konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes, taip pat reikalavimus priimant bet kokį administracinį aktÄ nepažeisti bendrųjų teisės principų, konstitucinių žmogaus teisių. IÅ¡ paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos vienodos teismų praktikos akivaizdu, jog kai atsisakoma teikti antrinę teisinę pagalbÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, neužtenka konstatuoti vien kiekybinį rodiklį, t.y. teisinės pagalbos teikimÄ daugiau kaip trijose bylose.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrįstÄ pagrindÄ Å iaulių tarnybai nesinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta teise.

Skundžiamame sprendime Å iaulių tarnyba, atsisakydama suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ , rėmėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtimi, pažymėjo, jog siekiama ginti teisėtus interesus kitų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia ir reikalingiausia, tuo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, t.y. iÅ¡ esmės administracinės diskrecijos teisės įgyvendinimÄ pagrindė antrinės teisinės pagalbos teikimo principais. Å ios aplinkybės ir kriterijai, įvertinus tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dar keturiose bylose, pripažįstami pakankamais motyvais diskrecijos teisei atsisakyti suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯gyvendinti.

Minėtos aplinkybės analizuojant jas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų – lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo, ekonomiÅ¡kumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis – taikymo prasme, leidžia teigti, kad Å iaulių tarnybai patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl antrinė teisinės pagalbos suteikimo, jis bÅ«tų nesuderinamas su tais tikslais, kurių siekė įstatymų leidėjas, priimdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ .       Skundžiamo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje klaidingai nurodyta, kad analizuojamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl baudžiamojo proceso pradėjimo A.

D. Teisėjų kolegija Å¡iÄ aplinkybę vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nesudarančiÄ pagrindo konstatuoti skundžiamo Å iaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) neteisėtumÄ , nes iÅ¡ administracinio akto turinio akivaizdu, kad jis priimtas bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalba administracinėje byloje Nr. I-994-386/2013.       PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir tuo, jog sprendime nėra pateikti motyvai ir įrodymai dėl vyriausiosios specialistės V.

V. įgaliojimų priimti skundžiamÄ sprendimÄ .       Skundžiamo Å iaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. SP-2653-(7.2280) paraÅ¡o rekvizite nurodyta, kad vyriausioji specialistė V. V. yra laikinai einanti direktoriaus funkcijas. Å iaulių tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. TD1-61-(01.3), kuriuo V. V. įgaliota direktoriaus atostogų metu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. laikinai atlikti Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus funkcijas (t.

I, b.l.

33) yra Å iaulių tarnybos vidaus dokumentas. Minėtas įsakymas nėra sudėtine skundžiamo sprendimo dalimi, todėl teisės aktai nenumato tokio pobÅ«džio dokumento pateikimo pareiÅ¡kėjui.      Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Å iaulių tarnybos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. SP-2653-(7.2280) pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.        Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad administracinė byla Nr. I-994-386/2013, kurioje skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , iÅ¡nagrinėta ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo J.

S. skundas patenkintas. Taigi, antrinės teisinės pagalbos suteikimas minėtoje byloje pareiÅ¡kėjui tapo neaktualus.         Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo vilkinimo        Vertinant skundžiamo administracinio akto teisėtumÄ antrinės teisinės pagalbos suteikimo vilkinimo aspektu, pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Šio straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi, o jei nėra galimybės priimti sprendimÄ iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo.

Aptartas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 3 dienų termino priimti sprendimÄ eigos pradžia siejama ne su paties praÅ¡ymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (reikalavimÄ pagrindžiančių dokumentų, dokumentus, įrodančių praÅ¡ymÄ pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ ) gavimo data. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai kartu su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ minėti dokumentai nėra pateikti, nurodytas 3 dienų terminas neskaičiuojamas.       Nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Klaipėdos tarnyboje gautas 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. liepos 29 d. perduotas nagrinėti Å iaulių tarnybai.

Å iaulių tarnyboje Å¡is praÅ¡ymas gautas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Papildoma informacija ir dokumentai iÅ¡ Klaipėdos tarnybos buvo gauti 2013 m. rugpjūčio 16 d. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas 2013 m. rugpjūčio 19 d., priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Taigi praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytų terminų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo vilkinimo laikytinas nepagrįstu.              Dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo        PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ argumentuoja tuo, jog Klaipėdos tarnyba ir Å iaulių tarnyba veikia iÅ¡vien prieÅ¡ jį, trukdydamos gauti antrinę teisinę pagalbÄ , o toks elgesys sukelia pareiÅ¡kėjui pergyvenimus ir nepatogumus, todėl praÅ¡o priteisti 10 000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti.       Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.        Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.       Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė atsakovių neveikimo ar suinteresuoto veikimo tokiu bÅ«du, kad pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba nebÅ«tų teikiama.

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Klaipėdos tarnyba ir Å iaulių tarnyba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 25 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti.        Nors pareiÅ¡kėjas teigia patiriantis nepatogumus, pergyvenimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovės veikė neteisėtai ar pažeidė jų veiklÄ ir kompetencijÄ reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti.       Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u s p r e n d ė:

       pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                      Dalia Gumuliauskienė                                                                                               Remigijus Arminas                                                                                               Laimutė Jokubauskaitė