b974ae7b-e5ab-47f4-b0c4-502cde18db7f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-2053-527/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėjas Darius Kantaravičius;

procesinių sprendimų kategorijos: 110; 121.14; 122.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

          Â

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. Ž. atskirÄ jį

skundÄ dėl Jonavos r. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2722-813/2010 (c. b. Nr. 2-2722-813/2010) pagal ieÅ¡kovės „Achemos“ kredito

unijos ieškinį atsakovams L. V.,

J. Ž. ir G. B. dėl negrÄ Å¾intos paskolos grÄ Å¾inimo.

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Jonavos rajono apylinkės teismas, priėmęs ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl 23 096,65 Lt skolos (pagal 2005-06-09 paskolos sutartį Nr. 05-00075 ir 2005-06-09 laidavimo sutartis Nr. 05-0075 bei Nr. 05-00075), 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei 173 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų (skolininkų) priteisimo, tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ (b. l. 15-16), taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kovės reikalavimų užtikrinimui, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės argumentus, jog skolininkai savo prievolių nevykdo jau ilgÄ laikÄ , net ir iÅ¡siuntus įspėjimus dėl susidariusios skolos jie nereagavo, o praÅ¡oma priteisti skola yra gana didelė, areÅ¡tavo 23 269,65 Lt sumai atsakovams (skolininkams) priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas skolininkus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, o nesant ar nepakankant reikalavimo užtikrinimui skolininkų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areÅ¡tavo skolininkų pinigines lėšas, esančias pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio pobÅ«džio, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, praÅ¡oma priteisti suma yra pakankamai didelė, skolininkai (atsakovai) skolÄ grÄ Å¾inti gera valia vengia jau ilgÄ laiko tarpÄ , į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, be to, ieÅ¡kovei nėra žinoma jų turtinė padėtis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė visų skolininkų atžvilgiu, nes jie ieÅ¡kovei atsako kaip solidarÅ«s skolininkai.

Atsakovas J. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 1-2) praÅ¡o panaikinti Jonavos r. apylinkės teismo 2010-09-08 nutartį. Atsakovas nurodo, kad jis 2005-06-09 pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-00075, pagal kuriÄ užtikrino prievolę, jog paskolos gavėja L. V. grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei 30 000 Lt pagal paskolos sutartį 2005-06-09 Nr. 05-00075. Laidavimo

sutartį atsakovas pasirašė suklydimo įtakoje savo bendradarbio N. P. prašymu, kuris jam paaiškino, kad buto

pirkimui ima 30 000 Lt paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir kad jÄ gauti reikalingi du laiduotojai. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, atsakovas jos turinio neskaitė, be to, atsakovas yra lenkas, lenkų kalba baigė vidurinę mokyklÄ ir technikumÄ , todėl labai gerai lietuvių kalbos nemoka, ypatingai raÅ¡yti ir skaityti. Atsakovas patikėjo savo bendradarbiu N. P., kad jis ima paskolÄ ; pasitikėjo, nes jiedu dirba tame pačiame ceche, be to, atsakovas manė, kad N.

P. paskolÄ mokės tvarkingai. L. V. atsakovas nepažįsta, jÄ matė vienintelį kartÄ . Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs, kad paskolos sutartis sudaroma jos vardu, nebÅ«tų pasirašęs laidavimo sutarties, nes ja neturėjo pagrindo pasitikėti. Apie tai, kad paskolos sutartis įforminta L. V. vardu, atsakovas sužinojau 2010 m. vasario mėn., kada gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės apie tai, kad L. V. nemoka paskolos pagal sutartį. Kadangi L. V. už gautÄ paskolÄ Ä¯gijo vieno kambario butÄ , esantį Jonavoje, Chemikų g. 32-17, yra pagrindas butÄ areÅ¡tuoti ir nukreipti į jį paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o, pardavus šį butÄ , atlyginti paskolÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų atsakovas mano, jog teismas nesant teisėto pagrindo nutarė areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ ir pinigines

lėšas 23 096,65 Lt sumai. Atsakovo šeimos materialinė padėtis yra sunki, žmona T. Ž. dirba ½ etato

UAB „Jonavos Giedra“, darbo užmokestis 300-400 Lt, o atsakovo uždarbis taip pat yra sumažėjęs iki 2 000 Lt neatskaičius mokesčių, Å¡eima santaupų neturi, Å¡eimoje yra du vaikai, vienas iÅ¡ jų nepilnametis (16 metų), o kitas 18 metų, tačiau mokosi Kauno technologinio universiteto gimnazijoje 4 c klasėje. Vaikai yra gabÅ«s, sėkmingai dalyvauja Tarptautinėse ir Lietuvos Respublikos moksleivių olimpiadose. Norint užtikrinti vaikų mokymÄ si, juos iÅ¡leisti į olimpiadas, reikalingos lėšos. Jeigu L. V. skola bus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ atsakovo turto, nukentės atsakovo Å¡eimos ir vaikų interesai.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 49-50) ieÅ¡kovė praÅ¡o Jonavos r. apylinkės teismo 2010-09-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. IeÅ¡kovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ir vertinant bendrÄ pragyvenimo lygį ieÅ¡kinio suma yra pakankamai didelė, todėl jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , todėl gali padidėti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismas neturėjo teisėto pagrindo. Toks atsakovo teiginys teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad gali kilti reali grėsmė (didelė ieÅ¡kinio suma, susiklosčiusi ekonominė situacija), jog teismo sprendimas bus neįvykdytas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepažeidė CPK 145 str. 2 dalyje įtvirtinto ekonomiÅ¡kumo principo, nes teismas pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek buvo bÅ«tina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymÄ . Be to, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmę, nes, esant pareikÅ¡tam turtiniam reikalavimui, teismo sprendimo įvykdymÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju geriausiai užtikrintu atsakovo turto, areÅ¡tas. Atsakovas nepagrįstai kelia atskirajame skunde motyvus, susijusius su laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nesprendžia ieÅ¡kinio teisėtumo, jam užtenka įsitinkinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simas teismo sprendimas gali pasunkėti. BÅ«tent pirmosios instancijos teismas tÄ Ä¯vertino ir teisingai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK

329 str., nenustatyta.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimÄ , kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. į tai, ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Atsakovas atskirajame skunde nepateikė duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Priešingai,

atsižvelgdamas į jo paties atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei išnagrinėjusi apelianto pateiktus jos

turtinę padėtį apibÅ«dinančius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad bÅ«tų pagrindas laikyti minėtas priemones nereikalingomis. IÅ¡ 2010-09-14 pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį

bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo žmona 2010 m. sausio mėnesį gavo tik 229,43 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 364,22 Lt; 2010 m. kovo mėnesį - 454,59 Lt, t. y. gaunama atsakovės žmonos alga nesiekia šalyje nustatyto

minimalaus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius; didžiausias atsakovo žmonos atlyginimas nuo 2010 m. sausio mėn. buvo liepos mėn. - 633 Lt (b. l. 13). IÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio ir kitų pajamų pažymos Nr. 505 matyti, jog atsakovas stabilaus darbo užmokesčio negauna, kuris svyruoja nuo 1 667,40 Lt iki 2 505,85 Lt (b. l. 14). Å eimos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro daugiau kaip 2 000 Lt, tačiau, kaip nurodo pats atsakovas atskirajame skunde, jo Å¡eimos materialinė padėtis yra sunki, Å¡eima santaupų neturi, Å¡eimÄ sudaro keturi asmenys (b. l. 11), nors vienas iÅ¡ dviejų vaikų yra pilnametis, tačiau, kaip atsakovas nurodo, dar mokosi gimnazijoje, todėl abu vaikai yra iÅ¡laikomi. Tiek bylos duomenys, tiek atsakovo argumentai, kurie tik patvirtina grėsmę galimai ieÅ¡kovei palankaus sprendimo neįvykdymui arba apsunkinimui, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį bei neužtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realaus įvykdymo pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Konstatuotina, jog 23 096,65 Lt reikalavimo suma, atsižvelgiant į paties atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog, pasak paties atsakovo, jo Å¡eimos materialinė padėtis yra sunki, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, minėta suma vertintina kaip pakankamai didėlė atsakovui, todėl gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Bylos aplinkybės patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , atsakovas nepateikė duomenų apie savo gerÄ finansinę padėtį, nepaneigė, jog vengia atsikaityti su ieÅ¡kove,

todėl teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta,

atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jÄ naikinti arba keisti (CPK 337 str. 1 p.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, o apeliacinės instancijos teismas vertindamas laikinų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumÄ , nenagrinėja ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir jo pagrįstumo, todėl atsakovo argumentai, susiję su bylos esme ir ieÅ¡kinio pagrįstumu, palikti nevertintini.

Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog pagal CPK 146 str. 1 dalį pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali skolininkės praÅ¡ymu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti, jeigu skolininkė įmoka reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ arba už skolininkę yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 punktu, n u t a r i a :

atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Jonavos r. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                             Jolita

Cirulienė

Teisėjai                                                                                   Birutė

Bobrel

                                                                                               Gintautas

Koriaginas