Legislator Case Law & Legislation
b973664d-c4cd-4aa0-82fd-ad10d85fc591 AI generated

b973664d-c4cd-4aa0-82fd-ad10d85fc591 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number b973664d-c4cd-4aa0-82fd-ad10d85fc591
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 12 384,50 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 292,23 Eur palÅ«kanų, 6 % dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

b973664d-c4cd-4aa0-82fd-ad10d85fc591 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2017-07-17 sudaryta daugiau nei 100 draudimo sutarčių, o įmokų vėlavimas buvo gan įprastas ir vėlavimo laikotarpiai yra nuo 15 iki 55 dienų. 2017 m. yra 7 sutartys, kuriose draudimo įmokos nesumokėtos. Atsakovės pateikti duomenys apie draudimo įmokų mokėjimÄ patvirtino, kad atsakovė dažniausiai įmokas mokėdavo vienu metu pagal kelias ar keliolika sudarytų draudimo sutarčių. IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie praneÅ¡imus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, draudimo sutarčių nutraukimo, informacija apie nesumokėtas draudimo įmokas neleido konstatuoti, jog ieÅ¡kovei draudimo įmokų vėlavimas buvo visiÅ¡kai priimtinas ir tinkamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-352-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00903-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1.; 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ir atsakovės UAB “Hermes Asset Management” apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,Hermes Asset Management“ dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 12 384,50 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 292,23 Eur palÅ«kanų, 6 % dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2017-08-24 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2017-12-04 buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017-09-16 ir 2017-09-23 Vokietijoje įvyko du eismo įvykiai: trÅ«kus transporto priemonės „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) hidraulinei žarnai iÅ¡siliejo tepalai ir kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Opel Moka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė buvo atsakinga už eismo įvykių kilimÄ , ieÅ¡kovei Sutarties pagrindu atsirado pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė apskaičiavo ir kompensavo viso 12 384,50 Eur.

3. Nurodė, kad pagal sutarties nuostatas atsakovė 400 Eur dydžio draudimo įmokÄ turėjo sumokėti 2017-09-04, tačiau sumokėjo tik 2017-09-29. Kadangi atsakovė pradelsė sumokėti draudimo įmokÄ , prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 100 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2020 m. sausio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 3 169,18 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3169,18 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-05-30, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 281,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama draudiku, sÄ Å¾iningai ir tinkamai vykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir garantavo dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma. Nustatė, kad prisiimdama draudimo sutarties pareigas, ieÅ¡kovė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio pagrindu, priėmė atsakovės pavėluotai sumokėtÄ draudimo įmokÄ .

Atsakovės pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos priėmimas neriboja ieÅ¡kovės teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalies tvarka ir ieÅ¡kovė nėra saistoma pareigos nepriimti ar grÄ Å¾inti draudėjo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalį, nes iki tol draudimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nebuvo nutrÅ«kę. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinį remiantis vien tuo, kad sumokėta draudimo įmoka buvo priimta.

6. Teismas atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintomis Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis, kurių 29 punkte numatyta draudiko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti draudimo sutartį, todėl siekia pasipelnyti, atmesdama kitas įstatymo numatytas galimybes apginti savo interesus, vertino kaip nepakankamai pagrįstus. Teismo vertinimu, draudikas turi teisę, bet ne pareigÄ savo iniciatyva nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nesant imperatyvios pareigos draudikui kitos Å¡alies netinkamai vykdomÄ draudimo sutartį nutraukti ar taikyti kitas sutarčių nevykdymo pasekmes, ieÅ¡kovės veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti ar nesÄ Å¾iningi kitos draudimo sutarties Å¡alies atžvilgiu.

7. Teismas vertino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas ir atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo nepagrįsti. Nustatė, kad ieÅ¡kovė pirmÄ 675,50 Eur iÅ¡mokos dalį sumokėjo 2018-05-23, 11 709 Eur iÅ¡moka sumokėta 2018-10-25. Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi 2019-05-23, todėl vienerių metų terminas nėra praleistas.

8. Teismas vertino, kad nurodytos turtinės žalos dydis pagal byloje pateiktus įrodymus yra pakankamai pagrįstas ir patvirtina padarytos žalos faktÄ , pobÅ«dį bei dydį. Patirtos iÅ¡laidos valymui apskaičiuotos pagal iÅ¡siliejusios alyvos, faktinius darbo laiko ir sunaudotų medžiagų kiekius. Ä®vykis dėl kito automobilio apgadinimo patvirtintas policijos pažyma, eksperto aktais, sÄ skaitomis dėl automobilio remonto kaÅ¡tų, kompensacijų ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymais bei sÄ skaitomis už paslaugų teikimÄ .

Teismas nenustatė, kad patirtos iÅ¡laidos tarpininkams, administravimui yra nepagrįstos ar per didelės. Juolab, kaip nurodė Å¡alių atstovai, jų turimomis žiniomis apie autoįvykius nebuvo praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl tikėtina, kad apie įvykius ieÅ¡kovė sužinojo tik iÅ¡ užsienio žalų reguliavimo partnerių. Ko pasekoje draudikas negalėjo tiesiogiai dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes, negalėjo imtis priemonių sumokėti reikalaujamÄ draudimo iÅ¡mokÄ betarpiÅ¡kai bendraudamas su nukentėjusiais asmenimis ir iÅ¡kart po eismo įvykio, todėl atsirado papildomos žalos sureguliavimo iÅ¡laidos, sudarančios iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos dalį.

9. Teismas sprendė, jog yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tarp jų ir patirtos žalos dydis.

10. Teismas spręsdamas dėl grÄ Å¾intinos sumos dydžio atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes: draudimo įmokos sumokėjimas vėlavo 24 dienas, kas nėra itin trumpas laikotarpis lyginant su draudimo sutarties terminu 3 mėn., be to, draudimo sutartis sudaryta 2017-08-24 ir atsakovei jau nuo sutarties sudarymo turėjo pakankamai laiko atlikti įmokÄ . Atsakovės nurodytos įmokos nesumokėjimo priežastys, t. y. iÅ¡ esmės siekis kuo mažesniais kaÅ¡tais atlikti įmokas, jog darbuotojui nereikėtų kasdien ar nuolat kontroliuoti įmokų mokėjimÄ , nelaikė objektyvia priežastimi nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų.

Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2017-07-17 sudaryta daugiau nei 100 draudimo sutarčių, o įmokų vėlavimas buvo gan įprastas ir vėlavimo laikotarpiai yra nuo 15 iki 55 dienų. 2017 m. yra 7 sutartys, kuriose draudimo įmokos nesumokėtos. Atsakovės pateikti duomenys apie draudimo įmokų mokėjimÄ patvirtino, kad atsakovė dažniausiai įmokas mokėdavo vienu metu pagal kelias ar keliolika sudarytų draudimo sutarčių. IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie praneÅ¡imus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, draudimo sutarčių nutraukimo, informacija apie nesumokėtas draudimo įmokas neleido konstatuoti, jog ieÅ¡kovei draudimo įmokų vėlavimas buvo visiÅ¡kai priimtinas ir tinkamas.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė draudimo sutartyje yra nurodžiusi įmonės elektroninį paÅ¡tÄ , teismas sprendė, kad automatizuotu bÅ«du praneÅ¡imai galėjo bÅ«ti siunčiami atsakovei. IeÅ¡kovė ne anksčiau kaip po 10 dienų vėlavimo siųsdavo atsakovei praneÅ¡imus dėl įmokų vėlavimo, tačiau duomenų, jog toks praneÅ¡imas iki 2017-09-29 buvo iÅ¡siųstas ir dėl įmokos vėlavimo pagal 2017-08-24 sudarytÄ Sutartį, nėra pateikta, todėl teismas sutiko, kad atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad net neatsiskaičius laiku pagal draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja.

Kita vertus, atsakovė taip pat tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, kurių tinkamas vykdymas ieÅ¡kovei svarbus, nes draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iÅ¡ draudėjų, taip garantuojant draudikų stabiliÄ finansinę bÅ«klę, užtikrinančiÄ efektyviÄ draudimo apsaugos teikimÄ .

11. Teismas sprendė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė nevisiÅ¡kai tinkamai laikėsi Å¡alių bendradarbiavimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo principų. Taip pat atsižvelgė į tai, kad draudimo iÅ¡moka (12 384,50 Eur) daug kartų virÅ¡ijo draudimo įmokos dydį (400 Eur). Ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai, o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu 25 proc. iÅ¡mokos grÄ Å¾inimas bÅ«tų proporcingas ir adekvatus atsakovės atsakomybės už padarytÄ draudimo sutarties pažeidimÄ rezultatas ir atitiktų Å¡ių draudimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrÄ .

12. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (tenkinta 25 proc.), teismas atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai proporcingai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo 2020-01-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovės reikalavimas buvo reiÅ¡kiamas TPVCAPDÄ® 11, 22 straipsnių pagrindu, t. y. atsakovė, turėdama pareigÄ per draudimo sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėto draudimo įmokÄ , to laiku nepadarė ir per šį laikotarpį su apdrausta transporto priemone buvo padaryti du eismo įvykiai. IeÅ¡kovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga iÅ¡mokėti nukentėjusiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , nepaisant to, kad atsakovė pagal draudimo sutartį nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir Å¡ie pažeidimai turėjo esminės įtakos skundžiamos sprendimo dalies priėmimui.

15. Teismas nurodė, kad priteistina suma mažintina dėl tos priežasties, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ ir netinkamai vykdė draudimo sutartį. IÅ¡ teismo sprendimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas draudimo sutarties pažeidimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės sieja su tuo, kad ieÅ¡kovė priėmė pavėluotÄ draudimo įmokÄ ir nepranešė atsakovei apie tai, kad vėluojama sumokėti draudimo įmokÄ . Ä® bylÄ buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę draudimo teisiniai santykiai siejo pakankamai ilgai, o atsakovės elgesys, susijęs su pavėluotu draudimo įmokų mokėjimu, buvo dažnai pasikartojantis.

Nors Å¡ioje byloje įmokÄ sumokėti buvo pavėluota apie 24 dienas, tačiau šį terminÄ reikalinga vertinti viso atsakovės elgesio kontekste: laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2017-07-17 sudaryta daugiau nei 100 draudimo sutarčių, o įmokų vėlavimas buvo gan įprastas ir vėlavimo laikotarpiai yra nuo 15 iki 55 dienų. Nagrinėjant bylÄ teisme, atsakovė laikėsi pozicijos, kad sumokėti įmokÄ pavėlavo dėl tos priežasties, kad ji sudaro daug draudimo sutarčių, įmokas visuomet moka už keletÄ sutarčių ir todėl bÅ«na įmokų vėlavimų.

Tai reiškia, kad įmokos vėlavimo priežastis nebuvo svarbi.

16. Teismas nepagrįstai palaikė atsakovės pozicijÄ , kad ieÅ¡kovei neinformavus atsakovės apie pasekmes, kylančias pavėluotai sumokėjus įmokÄ , nepriminus apie vėluojamÄ mokėti įmokÄ , o galiausiai ieÅ¡kovei priėmus pavėluotÄ Ä¯mokÄ , atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai nebus taikoma jokia atsakomybė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudiko teisė reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas negali bÅ«ti ribojama TPVCAPDÄ® nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimÄ (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis) ar praneÅ¡imo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos aspektus vertino netinkamai.

17. Atsakovės pagrindinės veiklos sritis – transporto paslaugos, todėl jai yra (turi bÅ«ti) žinomi Å¡ios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieÅ¡taraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Draudimo sutartis buvo galiojanti, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiesiems asmenims, nepaisant to, kad draudėjas – atsakovė – netinkamai vykdė savo pareigas, kylančias iÅ¡ draudimo sutarties. Be to, įstatymu nėra numatyta galimybė draudikui nepriimti ar grÄ Å¾inti už galiojančiÄ sutartį sumokėtas įmokas. Taigi, priimdama atsakovės pavėluotÄ draudimo įmokÄ ieÅ¡kovė elgėsi teisėtai.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra privalomoji. Pagal Ä®statymo 6 str. 2 d. draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su asmenimis, kurie patys ar per savo atstovÄ pateikė praÅ¡ymus, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ , tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės anksčiau susiklostę santykiai turėtų bÅ«ti vertinami prieÅ¡ingai nei tai padaryta sprendime – atsakovei kreipiantis dėl draudimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė, net ir įvertinusi ankstesnį atsakovės elgesį dėl draudimo sutarčių vykdymo, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nes Ä®statymas tokios teisės ieÅ¡kovei nesuteikia.

Dėl tos priežasties negalima vertinti, kad toks ieÅ¡kovės elgesys, kai atsakovei vėluojant mokėti draudimo įmokas, ieÅ¡kovė Å¡ias įmokas priėmė, o vėliau sudarydavo kitas draudimo sutartis, reiÅ¡kė pritarimÄ atsakovės veiksmams, kurie iÅ¡ esmės reiÅ¡kė nuolatinį draudimo sutarčių pažeidimÄ . IeÅ¡kovės, kaip draudiko, veiksmai yra griežtai reglamentuoti vieÅ¡osios teisės normų, todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ turėjo vadovautis ne tik Civiliniame kodekse numatytais sutarčių vykdymo principais, bet ir vieÅ¡osios teisės principais.

19. Tai, kas iÅ¡dėstyta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, vykdydama draudimo sutartį, nepažeidė jokių Ä®statyme numatytų pareigų ir teismas, darydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė netinkamai vykdė draudimo sutartį ir Å¡iuo atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, galinčios suponuoti iÅ¡vadÄ , kad tokiam atsakovės elgesiui egzistavo svarbios aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu priteisti iÅ¡ atsakovės mažesnę sumÄ nei reikalauja ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu.

20. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Hermes Asset Management“ praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020-01-02 sprendimÄ toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad nėra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo neatitinka Å¡ioje byloje esančių aplinkybių. Å iuo atveju ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ savo korespondentui, pažeidusi įstatyme įtvirtintÄ draudimo iÅ¡mokos mokėjimo terminÄ , todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012 pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas nelaikytinas precedentu Å¡iai civilinei bylai, kadangi Å¡ių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.

22. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išmokėtas draudimo išmokas dėl dviejų atskirų įvykių, įvykusių skirtingu laiku. Eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Moka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko 2017-09-16, tuo tarpu tepalo išsiliejimas, trūkus vilkiko hidraulinei žarnai, įvyko 2017-09-23. Kadangi minėti įvykiai yra atskiri ir nesusiję, kiekvieno iš jų teisinis vertinimas (be kita ko ir ieškinio senaties termino aspektu) turi būti savarankiškas.

23. IeÅ¡kovė reikalavimÄ apmokėti už automobilį Opel Moka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2018-04-04, t. y. net po 6 mėnesių. Tuo tarpu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 1 d. yra nustatyta, kad atsakingas draudikas privalo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ apmokėti už automobilį Opel Moka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2018-04-04, ji privalėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ per 30 dienų, t. y. iki 2018-05-04.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 akivaizdu, kad įstatyme nustatytas 30 dienų terminas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ir su jo suėjimu atsiranda teisinės pasekmės - pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ .

25. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokÄ dėl automobilio Opel Moka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalėjo iÅ¡mokėti per 30 dienų, t. y. iki 2018-05-04, ieÅ¡kinio senaties terminas dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos susigrÄ Å¾inimo regreso tvarka prasidėjo nuo sekančios dienos, kai baigėsi įstatyme nustatytas terminas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti, t. y. nuo 2018-05-05. IeÅ¡kinio senaties terminas baigėsi po 1 metų, t. y. 2019-05-05. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mams pateikė 2019-05-23, o ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2019-05-05, ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

26. AnalogiÅ¡kais pagrindais konstatuotina, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir dėl kito įvykio - tepalo iÅ¡siliejimo, trÅ«kus vilkiko hidraulinei žarnai. Dėl Å¡io įvykio reikalavimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė gavo 2018-03-29, todėl privalėjo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ per 30 dienų, t. y. iki 2018-04-28. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2018-04-29 ir baigėsi po 1 metų, t. y. 2019-04-29.

27. Kadangi atsakovė šioje civilinėje byloje teismo prašė taikyti ieškinio senatį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ir tuo pagrindu neatmetė ieškovės ieškinio, nes ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškinį atmesti.

28. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį reiÅ¡kia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-4640306 pagrindu dėl pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalies. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. 02-4640306 buvo numatyta (1.5.1. punktas), kad draudimo įmoka už 12 mėnesių draudimo apsaugÄ yra 1604,40 Eur. Å i įmoka turėjo bÅ«ti mokama per 2 kartus (sutarties 1.5.2. punktas): 400 Eur - iki 2017-09-04; 1 204,40 Eur - iki 2017-12-04. 400 Eur draudimo įmokos sumÄ atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo, nedaug praleidusi jos mokėjimo terminÄ (mokėjimas buvo atliktas 2017-09-29). Pabrėžtina, kad mokėjimas yra atliktas tÄ patį mėnesį, kurį ir turėjo bÅ«ti atliktas.

29. Kadangi atsakovė pas ieÅ¡kovę draudžiasi daug transporto priemonių, mokėjimai einamuoju mėnesiu paprastai buvo atliekami vienu kartu už daug draudimo sutarčių. Tokia draudimo sutarčių apmokėjimo praktika tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo įprasta. IeÅ¡kovė atsakovei negrÄ Å¾ino jokių sumų, kaip neva už tokį laikotarpį, už kurį draudimo apsauga nebÅ«tų buvusi suteikta.

30. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės reikalavimus, susiklosto tokia situacija, kad ieÅ¡kovė gavo draudimo įmokos sumÄ , visÄ jÄ priėmė ir dar reikalauja grÄ Å¾inti visas pagal draudimo sutartį iÅ¡mokėtas sumas. Tokia ieÅ¡kovės pozicija iÅ¡ esmės yra tapati tokiai situacijai, kai draudimo sutarties apskritai nebÅ«tų ir ieÅ¡kovė tokiu atveju pati turėtų atlyginti žalÄ , jÄ patyrusiems asmenims.

31. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad atsakovės pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos priėmimas neriboja ieÅ¡kovės teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. tvarka ir ieÅ¡kovė nėra saistoma pareigos nepriimti ar grÄ Å¾inti draudėjo pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos dalį, nes iki tol draudimo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nebuvo nutrÅ«kę. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinį remiantis vien tuo, kad sumokėta draudimo įmoka buvo priimta.

32. Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos Å¡alies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Todėl už draudimo įmokÄ neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui.

33. Pažymi, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 5 d., jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Atsakovė vėlavo sumokėti draudimo įmokÄ , tačiau ieÅ¡kovė neprašė teismo priteisti delspinigių, o reikalauja priteisti visas iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, siekiant ne tik turėti gautÄ draudimo įmokos sumÄ , bet ir susigrÄ Å¾inti pagal draudimo sutartį iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, nors bÅ«tent už gautÄ draudimo įmokÄ ieÅ¡kovė pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį yra prisiėmusi neigiamų turtinių padarinių atsiradimo rizikÄ .

34. Pažymi, kad ieÅ¡kovė raÅ¡tiÅ¡ko praneÅ¡imo atsakovei nesiuntė ir neiÅ¡aiÅ¡kino pavėluoto draudimo įmokos sumokėjimo pasekmių, numatytų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Teismas nepagrįstai sprendė, kad toks praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas atsakovei automatizuotu bÅ«du. Jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų siuntusi atsakovei praneÅ¡imus apie nesumokėtas draudimo įmokas elektroniniu ar paprastu paÅ¡tu, ieÅ¡kovė tai galėtų nesunkiai įrodyti, tačiau ieÅ¡kovė atsakovei tokių praneÅ¡imų nesiuntė, todėl ir įrodymų apie praneÅ¡imų iÅ¡siuntimÄ nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė praneÅ¡imų apie nesumokėtas draudimo įmokas atsakovei nesiuntė ir todėl atsakovė jų negavo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti apie tikėtinumÄ , jog automatizuotu bÅ«du praneÅ¡imai galėjo bÅ«ti siunčiami atsakovei.

35. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neįvykdė jai nustatytos teisinės pareigos raÅ¡tu praneÅ¡ti atsakovei apie draudimo įmokos nesumokėjimÄ ir informuoti apie konkrečias įstatyme numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo teisines pasekmes, ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys net ir iÅ¡ dalies neturėjo bÅ«ti tenkinamas.

36. Pažymi, kad ieÅ¡kovė draudimo sutartyje nenurodė, kad nesumokėjus draudimo įmokos gali bÅ«ti taikomos ne tik netesybos (delspinigiai), bet ir regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡komos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Be to, transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-4640306 sÄ lygų 3.1.2. punkte yra nustatyta, jog draudimo liudijimas iÅ¡duodamas sumokėjus draudimo įmokÄ ar jos dalį. Å iuo atveju akcentuotina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡davė draudimo liudijimÄ atsakovei iki sumokant draudimo įmokÄ , kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė apskritai neteikė teisinės reikÅ¡mės įmokos sumokėjimo momentui. Todėl nėra teisinio pagrindo vertinti, kad dėl kiek pavėluoto draudimo įmokos sumokėjimo atsakovei turėtu kilti neigiamos materialinės teisinės pasekmės.

37. Pažymi, jog teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1011-115/2008, Nr. 2A-311- 115/2010, 2A-792-275/2010, 2A-688-567/2011) yra pasisakoma, kad pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Todėl bylas nagrinėję teismai yra nusprendę, jog tai, kad draudikas gavo draudimo įmokas, jas priėmė, nereiÅ¡kė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, yra pagrindu vertinti, jog draudėjas neturi grÄ Å¾inti draudikui dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų sumų. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes ir teisinius aspektus, konstatuotina, kad ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku teisiniu pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB “Hermes Asset Management” praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ esmės atsakovė savo atsiliepime iÅ¡dėsto tuos pačius argumentus kaip ir nurodo apeliaciniame skunde, juos palaiko. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliaciniai skundai atmestini. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ ir atsakovės UAB “Hermes Asset Management” apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

40. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41. Šalys nesutinka su teismo sprendimu. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę ieškovei reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovės. Atsakovė aplamai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista draudimo išmoka ir nurodo, kad ieškovė neįrodė įstatyme numatyto pagrindo reikalauti išmokėtos išmokos priteisimo, be to yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Su šalių apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017- 08-24 ieÅ¡kovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ir atsakovė UAB „Hermes Asset Management“ sudarė Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2017-12-04 buvo apdrausta automobilio „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje Å¡alys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarties 1.5.1 p., 1.5.2 p.).

Pagal sutarties nuostatas atsakovė 400 Eur dydžio draudimo įmokÄ turėjo sumokėti iki 2017-09-04. Draudimo įmoka pagal Å¡iÄ draudimo sutartį buvo sumokėta 2017-09-29. 2017-09-16 ir 2017-09-23 Vokietijoje automobilis „Mercedes Benz 1844L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į du eismo įvykius. 2017-09-23 įvykio metu trÅ«kus transporto priemonės hidraulinei žarnai iÅ¡siliejo tepalai, 2017-09-16 kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Opel Mokka“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Už eismo įvykius atsakinga atsakovės drausta transporto priemonė, todėl ieÅ¡kovė kompensavo: 475,50 Eur alyvos valymo iÅ¡laidas; 10 150,04 Eur transporto priemonei „Opel Mokka“ padarytÄ Å¾alÄ ; 1 758,96 Eur administravimo ir kitas iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė 2018-11-12 ir 2018-11-30 pateikė atsakovei pretenzijÄ 675,50 Eur ir 11 709 Eur sumai, tuo pagrindu, kad atsakovė pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 4640306 iki 2017 m. rugsėjo 4 d. nebuvo sumokėjusi draudimo sumos.

43. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų iÅ¡vadų iÅ¡ naujo nebekartoja ir pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentų. Dėl ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ apeliacinio skundo 44. Nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias jos teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovės.

45. Teismų praktikoje pažymima, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijai yra nustatytų pareigų pažeidimas, reikÅ¡mingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarka, bei kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).

Kasacinis teismas taip yra pažymėjęs, kad grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Be to, turi bÅ«ti įvertinami sutarties Å¡alių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriÅ¡kai, sudarant sutartį – suderinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013).

46. Kaip minėta, draudikui grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui yra svarbios Å¡ios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys. Vertindamas Å¡iuos kriterijus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė nevisiÅ¡kai tinkamai laikėsi Å¡alių bendradarbiavimo pareigos, sutarties vykdymo esminių principų. Nors ieÅ¡kovė ir nurodo, kad draudimo sutartį ji vykdė tinkamai, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad toks teiginys nėra visiÅ¡kai pagrįstas.

Draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šis principas taip pat svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių.

47. Kaip matyti, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė dėl nesumokėtos draudimo įmokos vėlavimo pagal 2017-08-24 sudarytÄ Sutartį bÅ«tų siuntusi atsakovei praneÅ¡imÄ dėl įmokų vėlavimo bei iÅ¡aiÅ¡kinusi atsakovei dėl Å¡ios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Taip pat nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusi į atsakovę žodžiu ar raÅ¡tu ir iÅ¡aiÅ¡kinusi atsakovei dėl įmokų tvarkos mokėjimo bei nesumokėjimo pasekmių.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2017-07-17 tarp Å¡alių buvo sudaryta daugiau nei 100 draudimo sutarčių, o įmokų vėlavimo laikotarpiai yra nuo 15 iki 55 dienų. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė toleravo tokį atsakovės elgesį dėl įmokų sumokėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė nepriekaiÅ¡tingai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus bei Å¡alių bendradarbiavimo draudimo santykiuose pareigÄ .

48. Pažymėtina, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuriÄ draudėjas draudimo sutarties sÄ lygomis moka draudikui už draudimo apsaugÄ , draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi bÅ«ti vykdoma tinkamai, jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, draudimo įmoka mokama ne laiku ar ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali bÅ«ti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijų ar nuostolių atlyginimo ir kt.

Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui (atsakovui) už pareigos mokėti draudimo įmokÄ pažeidimÄ . Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi bÅ«ti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Å ių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas ir tai reiÅ¡kia, kad dalies įmokos sumokėjimas, ar jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas.

49. Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas yra esminis draudimo sutarties pažeidimas, kas sudaro pagrindÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje numatytiems padariniams kilti, tačiau vertinti, kad atsakovė nesÄ Å¾iningai siekė draudimo apsaugos, dėl ko ji pilna apimtimi turėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , kolegijos vertinimu, pagrindo nėra.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovui) draudimas yra jo įprasta ūkinė - komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovui) – betarpiškai susijusi su pagrindine – krovinių vežimo keliais - veikla. Tokiu būdu ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms).

Å iuo atveju, kaip minėta nutarties 47 punkte, Å¡alys klausimo dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo nesprendė (ieÅ¡kovė neteikė atsakovei jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomos sutarties), todėl, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl kriterijų, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl draudikui grÄ Å¾intinos sumos dydžio (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis), pirmiau nurodytas aplinkybes (Å¡alių tarpusavio santykius ir jų pasirinktÄ elgesio variantÄ ) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino reikalautos grÄ Å¾inti iÅ¡mokos dydį.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, disponuodama informacija apie klientės draudimo nepriemokų dydžius, netinkamai vykdė bendradarbiavimo su atsakove pareigÄ , dėl ko turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį. Todėl spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais nustatytus grÄ Å¾inamos iÅ¡mokos dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus ar, kad priteista iÅ¡ atsakovės procentinė draudimo iÅ¡mokos suma neatitinka teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principų, pagrindo nėra. Be to dėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyto grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dydžio bus iÅ¡samiau pasisakyta Å¡ios nutarties dalyje dėl atsakovės apeliacinio skundo (nutarties 57-59 p.).

52. Tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip nei ieÅ¡kovė įvertino bylos aplinkybes ir kriterijus, reikÅ¡mingus sprendžiant dėl grÄ Å¾inamos iÅ¡mokos dydžio, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Dėl atsakovės UAB „Hermes Asset Management” apeliacinio skundo 53. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡o jÄ taikyti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

54. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

55. Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė draudimo iÅ¡mokas privalėjo iÅ¡mokėti per 30 dienų nuo gautų pretenzijų, t. y. iki 2018-04-29 ir iki 2018-05-04, todėl ir ieÅ¡kinio senaties terminas regresiniams reikalavimams pateikti suėjo 2019-04-29 ir 2019-05-04. Taigi, į teismÄ kreipdamasi 2019-05-23, ieÅ¡kovė praleido šį terminÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

56. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senatis pagal CK 1.127 straipsnį prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Å ioje byloje ieÅ¡kovė bÅ«tent regreso tvarka reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , todėl Å¡i teisės norma ir turi bÅ«ti taikoma. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2018-05-23 ir 2018-10-25 mokėjimo nurodymais.

Pareiga ir užsienio korespondentams iÅ¡mokėti iÅ¡mokas per 30 d., t.y. terminu, kuriuo remiasi atsakovė, teisės aktuose nenustatyta. Todėl, kolegijos vertinimu, nepagrįsta ieÅ¡kinio terminÄ skaičiuoti nuo 2018-05-04, kaip to reikalauja atsakovė. Pažymėtina, kad tokiÄ praktikÄ formuoja ir kasacinis teismas (2014-05-09 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-292/2014). Kadangi į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi nesuėjus vieneriems metams po 2018-05-23 iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

57. Nors apeliantė ir nurodo, kad tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi draudimo sutarčių apmokėjimo praktika, kad vienu metu yra sumokama už kelias draudimo įmokas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ir ta aplinkybė, jog draudikas jÄ priėmė, nepaÅ¡alina draudiko regreso teisės, nes to nenustatyta TPVCAPD įstatyme. Kaip jau minėta nutarties 48 punkte, pavėluotas draudimo įmokų sumokėjimas yra sutarties pažeidimo padarinių Å¡alinimas, kuris nepaneigia sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį įgyti.

58. Aplinkybė, jog atsakovė draudimo įmokÄ sumokėjo vėliau, ieÅ¡kovė jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra nustatytos kaip paneigiančios TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ draudiko teisę. Draudiko teisė reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas, savaime nėra ribojama (sÄ lygojama) TPVCAPDÄ® nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimÄ (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis) ar praneÅ¡imu apie draudimo įmokų draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Todėl apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovė nereikalavo sumokėti delspinigių, nepranešė apie galimas pasekmės dėl draudimo įmokų nemokėjimo nėra pagrindas, panaikinantis atsakovės pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾alÄ .

59. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“ 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Å ioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymÄ , todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį turi bÅ«ti taikomi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-524/2012).

GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui svarbios Å¡ios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog atsakovė vėlavo sumokėti įmokÄ 24 dienas, mokėtina įmoka nebuvo didelė (400 Eur), lyginant su iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, ieÅ¡kovė nesiuntė atsakovei praneÅ¡imo dėl draudimo įmokos vėlavimo pasekmių, ir priteisė iÅ¡ atsakovės 25 procentus jo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog įmokų vėlavimÄ bÅ«tų lėmusios svarbios priežastys. Ta aplinkybė, kad apeliantė dėl patogumo mokėjo vienu metu už kelias draudimo sutartis, kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pažeisti sutartyje nustatytus draudimo įmokų sumokėjimo terminus ir neeliminuoja pagrindo atsakovės atsakomybei kilti pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį. Kaip minėta, Å¡ios aplinkybės ir motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovės grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dydžio taikytini ir atsakant į ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus (nutarties 45-51 p.).

60. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

61. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino pateiktus Å¡alių įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, iÅ¡aiÅ¡kino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Taigi, apeliančių apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas už apeliacinių skundų parengimÄ , nespręstinas. Atsakovė UAB „Hermes Asset Management“ patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. sausio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hermes Asset Management“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), naudai 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Laimantas MisiÅ«nas