2025-07-02 Nr. AB-11131-3-63-3-00095-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-216-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00095-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 23 d. administracinį aktą Nr. 2D-23416 (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta atlikti infrastruktūros plėtojimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių tyrimą ir atidėti 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-181026-00010 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) vykdymo veiksmus; 2) įpareigoti Inspekciją atlikti infrastruktūros plėtojimo aplinkybių, dėl kurių surašytas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 išsamų pakartotinį tyrimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2003 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ (toliau – ir Sutartis) dėl miesto apleistos 1 720 kv. m ploto valstybės žemės sutvarkymo ir jos prijungimo prie pareiškėjo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties pagrindu pareiškėjo lėšomis miesto žemės 1 720 kv. m ploto teritorijoje (patenka ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudojant pareiškėjo lėšas buvo įrengta vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų atšaka, privažiavimo kelias, apšvietimo stulpai, atlikti sklypo tvarkymo darbai (nugriauti esami vartai, tvoros dalys, išlygintas reljefas, pasodinti želdiniai, sutvarkytos teritorijos atitvaros įrengimas atkartojant gretimybėse esančią tvorą, šilumos tinklų kanalų sustiprinimas, elektros ir ryšių tinklų tiesimas, šiukšlių išvežimas ir kt.). Iš minėtos sutvarkytos 1 720 kv. m ploto teritorijos valstybė 2016 m. birželio 8 d. susiformavo sau 0,0536 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), su naudmenomis – 0,0053 ha tvora užstatyta teritorija ir 0,0483 ha želdynais. Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo nugriauti dalį infrastruktūros Žemės sklype.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nesutiko nugriauti dalį infrastruktūros Žemės sklype, kadangi nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės dėl žemės patikėtinio sutikimo, statytojo, savininko, statybos užbaigimo procedūrų vykdymo ir pan., todėl paprašė Inspekcijos atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą ir kol bus vykdomas aplinkybių tyrimas sustabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus. Inspekcija skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Inspekcija remiasi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. spendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kuriame nurodyta, jog Sutartis yra galiojanti ir faktiškai iš esmės įvykdyta. Teismai neįsigilino į pateiktą medžiagą, kurioje aiškiai matyti, kad statybos priėmimo – perdavimo dokumento, kuriame būtų nurodytas R. C. kaip statytojas, nėra. Pasibaigus Sutarčiai statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūra dalyvaujant pareiškėjui nebuvo atlikta. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad savivaldybė inicijavo statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūras, kuriose pareiškėjas kaip statytojas nėra fiksuojamas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei teismai, nei Inspekcija neįsigilino, jog žemės plotas statybos metu nebuvo suformuotas daiktu - nebuvo žemės sklypu, kad būtų galima taikyti STR 1.01.07:2002, be to II grupės nesudėtingam statiniui – tvorai, dėl kurios teisėtumo kilo ginčas, pagal tų metų galiojusius teisės aktus nebuvo reikalingas leidimas (STR 1.01.07:2002, 12 ir 12.2 punktai). Byloje nėra nustatytas tikrasis miesto žemės infrastruktūros užsakovas (statytojas), tai yra būtina, jeigu Inspekcijos pareigūnas nustato savavališką arba neteisėtą statybą. Neįsigilinta į aplinkybę, kad Privalomuoju nurodymu prašoma nugriauti būtent vieną iš infrastruktūros objektų, tą Institucija neigia prašanti. Visų be išimties infrastruktūros objektų statyba vyko pagal vieną ir tą pačią sutartį, t. y. vienu metu išplėtotos infrastruktūros visuma, kurią Institucija neįsigilinusi ir išsamiai neištyrusi visų aplinkybių skaido, nors 2003–2005 m. nebuvo nei užsakovu, nei kitu nagrinėjamų statybos teisinių santykių dalyviu.

6. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad į Inspekciją jis kreipėsi vadovaudamasis Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20.4 punktu, kuriame, be kita ko, numatyta galimybė Inspekcijos padalinio direktoriaus sprendimu, gavus skolininko prašymą, vykdymo veiksmus atidėti. Skundžiamu Raštu Inspekcija nepagrįstai atsisakė atlikti aplinkybių tyrimą ir neatidėjo vykdymo veiksmų.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. gavo pareiškėjo atstovo prašymą (reg. Nr. 1D-24205) sustabdyti visas procedūras, susijusias su priverstiniu statinio griovimu valstybinės Žemės sklype (toliau – ir Prašymas), kuriame taip pat prašoma imtis Inspekcijos kompetencijai priskirtų veiksmų stabdyti Privalomojo nurodymo griovimo Žemės sklype vykdymą iki kol bus atliktas Prašyme paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

9. Inspekcijos Raštu pareiškėjo atstovui pateiktas atsakymas nurodant, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes Prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu Privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinės Žemės sklype.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-179-662/2023 pažymėjo, jog administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020).

11. Inspekcija akcentavo, kad 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjui buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, nes neturėdamas statybą leidžiančio dokumento valstybinės Žemės sklype (šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) pastatė II grupės nesudėtingąjį statinį – tvorą.

12. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

13. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui ginčydamas 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir Privalomąjį nurodymą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Taigi, teismo sprendimas, kuriame teismas sprendė klausimą dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo, yra įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 str.). Teismas išnagrinėjo ir išsamiai pasisakė dėl Sutarties ir nurodė, jog nei 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose, nei Sutartyje nėra kalbama apie galimybę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui statyti tvorą gretimame valstybiniame Žemės sklype. Sutartyje aiškiai apibrėžtas jos dalykas, susitariant dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtojimo darbų (Sutarties 3 punktas) bei objektų, kurie neapima tvoros statybos ir nesudaro pagrindo statyti jokių kitų statinių, kurie nėra apibrėžti pagal Sutartį.

14. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, kurį grindė, be kitą ko, aplinkybėmis, kad nėra duomenų apie tai, jog įteisinant nuosavybės teisę į naujai suformuotą daiktą, būtų išspręstas antraeilio daikto (tvoros) likimas, kad statybos procesas pagal Sutartį nėra pabaigtas ir iki šiol nėra nustatytas miesto infrastruktūros statytojas. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1074-991/2021 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021 netenkintas pareiškėjo atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog neteisėtai pastatytos tvoros teisinė registracija (įteisinimas) nėra įmanomas ir nebuvo išnagrinėtos bylos dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo teiginiams apie tai, jog nenustatytas statytojas, o siekdamas įrodyti priešingai pareiškėjas turėjo ir galėjo tą padaryti nustatytu laiku, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir pasisakė ir dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie Sutartį, tvoros statybą bei valstybinės žemės kadastro duomenis (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021, 33–36 punktai).

15. Inspekcijos nuomone, skundžiamame Rašte pagrįstai ir teisėtai nurodyta, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes Prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu Privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype. Be to, iš pareiškėjo Prašymo turinio matyti, kad jo reikalavimas ir argumentai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymo eiga. Privalomuoju nurodymu Inspekcija niekada neprašė ir dabar neprašo nugriauti infrastruktūros objektų, Privalomuoju nurodymu nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą tvorą.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pasibaigus visiems teisminiams procesams, Privalomasis nurodymas 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2D-8160 buvo perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau šešis metus neįvykdo Privalomojo nurodymo, o tai reiškia, kad dėl nuo Privalomojo nurodymo surašymo dienos besitęsiančio jo neveikimo yra pažeidžiami Inspekcijos teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). „<...> statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015 ir kt.).

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nurodė, kad skundo nagrinėjimo ribos ir skundo dalykas apibrėžti 2023 m. birželio 12 d. teismo nutartimi ir konstatuota, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Inspekcijos Raštą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą Inspekcijai. Šiuo prašymu pareiškėjas Inspekcijos prašė iš naujo atlikti Sutarties pagrindu atlikto infrastruktūros plėtojimo aplinkybių ištyrimą ir sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą bei visas procedūras, susijusias su pagal Sutartį privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių žemės sklype) griovimu, keitimu, naikinimu.

19. Teismas nustatė, kad Inspekcijai 2022 lapkričio 24 d. pateiktas R. C. atstovo advokato prašymas iš naujo atlikti Sutarties vykdymo aplinkybių tyrimą, tikslu nustatyti: kokiu pagrindu Administracija valdė nesuformuotą valstybės žemės 1 720 kv. m. plotą; kokiu būdu, koks ir kam konkrečiai valstybės žemės patikėtinio sutikimas buvo išduotas statybos darbų vykdymui valstybės žemės 1 720 kv. m. plote; kas valstybės žemės patikėtinio sutikime nurodytas statytoju; ar nagrinėjamu atveju statybos darbams nesuformuotoje žemėje apskritai nereikėjo valstybės žemės patikėtinio sutikimo; kas ir kada užbaigė statybą; kas vykdė statybos užbaigimo procedūras; koks asmuo statybos užbaigimo dokumentuose nurodytas statytoju; visas kitas su minėtos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją pareiškėjas prašė sustabdyti visas be išimties procedūras susijusias su pagal Sutartį į privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių Žemės sklype) griovimu, keitimu, naikinimu. Taip pat prašoma stabdyti Privalomo nurodymo Žemės sklype vykdymą iki kol bus atliktas paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

20. Inspekcija Rašte nurodė, kad teismo sprendimas, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo, yra įsiteisėjęs, Privalomasis nurodymas perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 teismas taikė Privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes bei leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės Žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko. Inspekcija nurodė, kad Privalomasis nurodymas geranoriškai nevykdomas, Inspekcija atlieka veiksmus, numatytus Aprašo nuostatose, t. y. pareiškėjo savavališkai pastatyta tvora 2022 m. lapkričio mėn. yra įtraukta į prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Inspekcija konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo sustabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, kadangi pareiškėjo Prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu Privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype.

21. Teismas rėmėsi aktualiomis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Aprašo nuostatomis, LVAT praktika.

22. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje Nr. eAS-179-662/2023, priimtoje nagrinėjant atskirąjį skundą šioje byloje, akcentuojama, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Inspekciją vadovaudamasis Aprašo 20.4 punktu, kuris nustato Inspekcijos atsakingo pareigūno funkciją (įgaliojimus) nagrinėti skolininkų prašymus, spręsti dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, apie priimtus sprendimus informuoti kitus vykdymo procese dalyvaujančius asmenis (be kita ko, ir antstolį). Taigi, nors Privalomojo nurodymo (teismo sprendimo) vykdymas yra vykdymo proceso dalykas, tačiau Inspekcija, būdama privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizatoriumi, išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir pateikė skundžiamą Raštą, veikdama Priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatų pagrindu.

23. Pareiškėjo Prašyme institucijai akcentuota, kad šios aplinkybės paaiškėjo atsitiktinai kitų teisminių procesų metu, o skunde teismui akcentuojama ir tai, jog teismai nagrinėdami bylą neatsižvelgė į aplinkybę, kad savivaldybė inicijavo statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūras, kuriose pareiškėjas kaip statytojas nėra fiksuojamas, teismai neįsigilino, jog žemės plotas statybos metu nebuvo suformuotas daiktu.

24. Teismas nurodė, kad Inspekcija, ginčijamu Raštu atsisakydama tenkinti Prašymą nurodė, jog Sutartis nenumatė galimybės statyti tvorą gretimame valstybiniame Žemės sklype. Taip pat akcentuojama, kad cituojamos Sutarties turinys, jos teisėtumas buvo įvertinti vykusių teisminių procesų metu ir konstatuota, kad ji yra galiojanti.

25. Teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-371-538/2013, kurioje ieškovo R. C. ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendime teismas konstatavo, kad Sutarties 2 punktu Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti šios Sutarties 3 punkto įsipareigojimai. Minėta Sutartimi detaliojo planavimo organizatorius įsipareigojo savo lėšomis atlikti ginčijamos Sutarties 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotėkų tinklų atšakos paklojimo, kelio demontavimo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir atlikti kitus veiksmus. Ieškovui 2003 m. balandžio 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. 10- NS/03.

26. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-668/2014 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 3K3-188-687/2015 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

27. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu buvo įvertintas Sutarties turinys, jos teisinės pasekmės, apibrėžti objektai siekiami sukurti statybos proceso metu, kuriems išduotas statybos leidimas. Todėl atsakovas ginčijamame Rašte pagrįstai vienu iš argumentų, kuriuo grindžia atsisakymą atlikti pakartotinį aplinkybių ištyrimą, nurodo anksčiau cituojamus teismo procesinius sprendimus.

28. Ginčijamu Raštu atsisakymas atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą bei sustabdyti procedūras susijusias su infrastruktūros griovimu grindžiamas ir kitais teismo procesiniais sprendimais. Iš LITEKO viešų duomenų nustatyta, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas buvo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos e2-4206-901/2018 nagrinėjimo dalyku ir cituojamu sprendimu konstatuota, jog šis Privalomasis nurodymas yra teisėtas bei pagrįstas. Apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Inspekcija, kaip nurodoma ginčijamame sprendime, kreipėsi dėl priverstinio vykdymo ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/20/00366 dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 taikytos Privalomajame nurodyme nustatytos pasekmės.

29. Taigi, pareiškėjas esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kreipėsi į Inspekciją prašydamas atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą ir kol bus vykdomas aplinkybių tyrimas sustabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmus.

30. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 20.4. punkto nuostatos numato, jog vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Inspekcijos Departamento direktoriaus pasirašytu sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. Tačiau tai nereiškia, kad turi būti atliekamas pakartotinis aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisusiais teismo sprendimais, tyrimas.

31. Teismas pažymėjo, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimai įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir jie turi būti vykdomi. Todėl pareiškėjo argumentus dėl to, kad teismai neįsigilino į pateiktą medžiagą ir priėmė klaidingus sprendimus (skundo 18 punktas), teismas vertino kaip teisiškai nekorektiškus.

32. Teismas konstatavo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, pagrįstai ginčijamu Raštu atsisakė atlikti Sutarties vykdymo aplinkybių tyrimą bei sustabdyti procedūras, susijusias su Privalomojo nurodymo priverstiniu vykdymu, Raštas yra pagrįstas teisiniais argumentais bei motyvuotas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Nenustačius Rašto panaikinimo pagrindų, teismas jį pripažino pagrįstu bei teisėtu, o pareiškėjo skundą atmetė.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti: 1) panaikinti Inspekcijos Raštą; 2) įpareigoti Inspekciją atlikti infrastruktūros plėtojimo aplinkybių, dėl kurių surašytas Savavališkos statybos aktas, 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSD30-180126-00009 ir Privalomasis nurodymas, išsamų pakartotinį tyrimą; 3) įpareigoti Inspekciją pateikti nesuformuoto valstybinės žemės sklypo 1 720 kv. m. ploto patikėtinio sutikimą (leidimą) dėl infrastruktūros plėtojimo darbų šioje teritorijoje pagal Sutartį; 4) įpareigoti Inspekciją pateikti nesuformuotoje valstybinės žemės 1 720 kv. m. ploto teritorijoje 2003–2005 m. infrastruktūros išplėtojimo pagal Sutartį užbaigimo dokumentus (Komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktus, deklaracijas), arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34. Pareiškėjas, pakartodamas faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi, pareiškėjo nuomone, sprendimas yra neteisėtas, dėl to naikintinas.

35. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino, jog jis siekė inicijuoti administracinę bylą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigoti Inspekciją atlikti Prašyme nurodytus veiksmus tam, jog byloje būtų nustatytos visos svarbios bylai aplinkybės. Teismas neįvertino, kad Aprašo 20.4 punkte numatyta galimybė Inspekcijos padalinio direktoriaus sprendimu gavus skolininko prašymą vykdymo veiksmus atidėti. Remdamasis šiuo Aprašu, pareiškėjas prašė stabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą bei atlikti pakartotinį aplinkybių tyrimą, tačiau nei atsakovas nei teismas į tai neatsižvelgė.

36. Pareiškėjo vertinimu, kad iš Rašto turinio matyti, jog juo nėra išspręstas pareiškėjo klausimas, o tik formaliai atsisakyta tirti aplinkybes ir stabdyti procedūrą. Teismas nepagrindė išvados, kad atsakovui buvo objektyvios kliūtys pradėti administracinę procedūrą pagal Aprašo 20 punktą ir atlikti nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą. Teismas neįsigilino į aplinkybę, kad Privalomuoju nurodymu prašoma nugriauti būtent vieną iš infrastruktūros objektų, kuris pareiškėjui nepriklauso ir kurio pareiškėjas nevaldo.

37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2005 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Sutarčiai, už statybų procesą valstybės žemėje buvo atsakingas užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė). Būtent Savivaldybė vykdė statybos darbų užbaigimo procedūras ir privačiomis pareiškėjo lėšomis sukurtą turtą perdavė valstybei. Savivaldybė disponavo darbų rezultatu, nes pridavimą vykdė Savivaldybės įmonės, kurių akcininkė ji yra. Pastebi, kad buvo parengtos deklaracijos apie statybos užbaigimą, galbūt jose nurodant tikrovę neatitinkančius duomenis. Pažymi ir tai, jog būtent baigiamajame etape turi būti nustatyti statybos trūkumai ir duodami įpareigojimai statytojui juos pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.662 straipsnio 1 dalis), tačiau minėtuose procedūrose pareiškėjas, kaip statytojas, nėra fiksuotinas. Statytojai yra nurodomi visiškai kiti asmenys, kuriems įpareigojimai pašalinti statybos trūkumus nebuvo duoti.

38. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime rėmėsi išnagrinėtų kitų, ginčui neaktualių, bylų procesais. Teismas neįvertino tai, kad atsakovas pažeidė Aprašo 20.4 punktą, kadangi nepagrįstai atsisakė stabdyti Privalomąjį nurodymą bei atlikti pakartotiną aplinkybių tyrimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog Savivaldybė inicijavo statybos darbų priėmimo – perdavimo procedūras, kuriose pareiškėjas kaip statytojas nėra fiksuojamas, neįsigilino į tai, kad žemės plotas statybos metu nebuvo suformuotas daiktu.

39. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teikė pareiškimą dėl teisėjo R. A. nušalinimo, kadangi jis turi susiformavusią išankstinę nuomonę dėl šio ginčo, jis yra šališkas, todėl jo sprendimai šioje byloje negali būti laikomi pagrįstais. Teismas pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Inspekciją pateikti prašomus dokumentus nelaikė materialiais, todėl jų nenagrinėjo, o tiesiog netenkino. Tačiau nėra jokio procesinio sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta priimti skundo dalį dėl nurodytų reikalavimų, todėl skundas iš esmės liko neišnagrinėtas, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 3 dalies nuostatas.

40. Pareiškėjo vertinimu, teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės bei būdamas šališku, priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neįsigilino į aplinkybes, jog nenustačius tikrojo miesto infrastruktūros užsakovo (statytojo) be jokio pagrindo pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas nugriauti būtent vieną iš infrastruktūros objektų. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog dar nei karto, t. y. nei vienoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl infrastruktūros perdavimo-neperdavimo.

41. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog Inspekcija nestabdydama Privalomojo nurodymo bei nesiimdama jokių veiksmų dėl pakartotinio aplinkybių tyrimo, akivaizdžiai pažeidė Aprašo 20.4 punktą ir tuo pagrindu teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl to pareiškėjui kilo nepagrįsti ir neigiami padariniai. Aprašo 20.4 punktas kaip tik ir yra skirtas aplinkybių tyrimui. Todėl vien tai, kad yra surašytas Privalomasis nurodymas ir, kad jis kitais pagrindais buvo anksčiau ginčijamas teisme, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti Aprašo 20.4 punkto procedūras. Teismas bylą išsprendė visiškai formaliai ir netinkamai.

42. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl Sutarties vertinimo. Teismas neįsigilino, jog būtent pagal šią Sutartį miesto žemės 1 720 kv. m. ploto teritorijoje (patenka ir Žemės sklypas), panaudojant pareiškėjo lėšas buvo įrengta: vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų atšaka nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų valymo įrenginys, šaligatvis (duomenys neskelbtini), įvažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) su automobilių apsisukimo aikštele, gatvė apšvietimo stulpai su visa elektros instaliacija nuo (duomenys neskelbtini) į automobilių apsisukimo aikštelę ties (duomenys neskelbtini), 1 720 kv. m. sklypo tvarkymo darbai (nugriauti esami vartai, tvoros dalys, išlygintas reljefas, pasodinti želdiniai, sutvarkytos teritorijos atitvaros įrengimas atkartojant gretimybėse esančią tvorą, šilumos tinklų kanalų sustiprinimas, elektros ir ryšių tinklų tiesimas, šiukšlių išvežimas ir kt.). Darbai buvo atliekami pareiškėjo lėšomis. Teismas nevertino Sutarties turinio, kurioje aiškiai nurodyta, jog statybos priėmimo – perdavimo dokumentuose pareiškėjas nėra nurodytas kaip statytojas, jis nėra nei savininkas, nei valdytojas, nei patikėtinis. Taigi Privalomasis nurodymas surašytas ne tam asmeniui.

43. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš pareiškėjo Prašymo turinio neva matyti, kad jo reikalavimas ir argumentai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo principų, nes esant daugybei neaiškumų ir prieštaravimų, jų nevertino pareiškėjo naudai, tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo principus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

44. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

45. Atsakovas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes bei atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes, nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

46. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo skundo dalykas nagrinėjamu atveju yra Inspekcijos Raštas, kuriuo atsisakyta atlikti infrastruktūros plėtojimo Žemės sklype aplinkybių tyrimą ir atidėti Privalomojo nurodymo vykdymo veiksmus. Ginčijamu Raštu pareiškėjo atstovui pateiktas atsakymas nurodant, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes Prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu Privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype.

47. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo įvertinti pareiškėjui pateikto Inspekcijos ginčijamo Rašto turinį ir pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir nuspręsti, ar ginčijamas Raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, ar jo motyvai yra aiškūs ir pakankami, leidžiantys pareiškėjui suvokti esmines priežastis, lėmusias tokio sprendimo priėmimą. Inspekcijos nuomone, teismas negalėjo nagrinėti klausimų, kurie išeina už ginčo ribų ar pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

48. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino Sutarties turinio, kadangi teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino.

49. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl teisėjo šališkumo, atsakovas nurodo, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

50. Inspekcija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įvertino byloje esančius įrodymus bei teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodytas aplinkybes.

51. Atsakovas akcentuoja, kad Privalomasis nurodymas, pasibaigus visiems teisminiams procesams, buvo perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla.

52. Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjo atstovas nuolat inicijuoja įvairius teisminius procesus, tokiu būdu padėdamas skolininkui vilkinti ir taip užsitęsusį vykdymo procesą (civilinė byla Nr. e2-1074-991/2021, civilinė byla Nr. e2-1469-838/2021, civilinė byla Nr. e2-2334-1030/2021, civilinė byla Nr. eA2-662-1030/2022, civilinė byla Nr. e2S-1196-524/2021, civilinė byla e2-1074-991/2021, civilinė byla Nr. e2S-311-513/2021; civilinė byla Nr. eA2-8486-676/2023, civilinė byla Nr. e2S-1065-618/2023 ir kt.). Visose be išimties nurodytose bylose buvo išnagrinėtos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias jis tariamai įvardija kaip naujai paaiškėjusias.

53. Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto, kuriuo atsisakyta stabdyti procedūras, susijusias su priverstiniu statinio griovimu.

55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

56. Klaipėdos miesto savivaldybė 2003 m. vasario 3 d. sprendimu, patvirtino parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (kurio organizatoriumi buvo pareiškėjas), kuriuo taip pat nuspręsta pritarti sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui tarp savivaldybės ir projekto organizatoriaus. Detaliuoju planu buvo numatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas, išdėstyta atliktinų privalomųjų darbų seka, kad būtų realizuoti R. C. ketinimai ateityje prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą. Siekiant prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypą, kuriame yra bendrojo susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, turėjo būti atlikti infrastruktūros perkėlimo darbai. Pagal Sutartį R. C. įsipareigojo savo lėšomis atlikti jos 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotekų tinklų atšakos paklojimo, kelio išardymo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir atlikti kitus veiksmus, o savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti Sutarties 3 punkte nurodyti įsipareigojimai (Sutarties 2 punktas).

57. 2016 metais suformuotas valstybinės žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

58. Pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo jis įpareigotas iki 2018 m. liepos 26 d. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.

59. Inspekcijai 2022 lapkričio 24 d. pateiktas pareiškėjo atstovo advokato prašymas iš naujo atlikti Sutarties vykdymo aplinkybių tyrimą. Pareiškėjas prašė sustabdyti visas be išimties procedūras susijusias su pagal Sutartį į privačiomis lėšomis išplėtotos infrastruktūros objektų (įskaitant statinių ir želdinių Žemės sklype) griovimu, keitimu, naikinimu. Taip pat prašoma stabdyti Privalomo nurodymo Žemės sklype vykdymą iki kol bus atliktas paminėtų klausimų ir aplinkybių išsamus tyrimas.

60. Inspekcija Rašte konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo sustabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, kadangi pareiškėjo Prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu Privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype.

61. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo atmetė.

62. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą nurodė proceso teisės normų pažeidimus, taip pat argumentus dėl neteisingo bylos išnagrinėjimo.

V. 63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad teikė pareiškimą dėl teisėjo R. A. nušalinimo, kadangi jis turi susiformavusią išankstinę nuomonę dėl šio ginčo, jis yra šališkas, todėl jo sprendimai šioje byloje negali būti laikomi pagrįstais. Teismas pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Inspekciją pateikti prašomus dokumentus nelaikė materialiais, todėl jų nenagrinėjo, o tiesiog netenkino. Tačiau nėra jokio procesinio sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta priimti skundo dalį dėl nurodytų reikalavimų, todėl skundas iš esmės liko neišnagrinėtas, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 3 dalies nuostatas.

64. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus: 1) panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 23 d. Raštą, kuriuo atsisakyta atlikti infrastruktūros plėtojimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių tyrimą ir atidėti 2018 m. sausio 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo veiksmus; 2) įpareigoti Inspekciją atlikti infrastruktūros plėtojimo aplinkybių, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas, 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180126-00010 išsamų pakartotinį tyrimą.

65. Pirmosios instancijos teismas minėtus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

66. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde be minėtų reikalavimų buvo nurodyti prašymai: įpareigoti Inspekciją pateikti nesuformuoto valstybinės žemės sklypo 1 720 kv. m. ploto patikėtinio sutikimą (leidimą) dėl infrastruktūros plėtojimo darbų šioje teritorijoje pagal Sutartį; įpareigoti Inspekciją pateikti nesuformuotoje valstybinės žemės 1 720 kv. m. ploto teritorijoje 2003–2005 m. infrastruktūros išplėtojimo pagal Sutartį užbaigimo dokumentus (Komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktus, deklaracijas).

67. Pirmosios instancijos teismas (teisėjas R. A.), spręsdamas skundo priėmimo klausimą 2023 m. sausio 30 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Iš šios nutarties turinio matyti, kad skundo reikalavimais įvardinti minėti du reikalavimai – panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti atlikti išsamų pakartotinį tyrimą. Kiti minėti prašymai nurodyti procesinio pobūdžio prašymais.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Iš šios nutarties turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą buvo sprendžiama dėl administracinės bylos dalyko apimančio minėtus du reikalavimus (panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti atlikti išsamų pakartotinį tyrimą).

69. Atsižvelgiant į minėtų teismų procesinių sprendimų turinį, pareiškėjo suformuluotų prašymų turinį, kurie buvo teisingai įvardinti kaip procesinio pobūdžio prašymai, nėra pagrindo vertinti kitaip. Tuo labiau, kad apeliaciniame skunde pats vertinimas ir nėra kvestionuojamas, apsiribojant formaliais procesiniais priekaištais dėl minėtų prašymų neišnagrinėjimo.

70. Taigi skundo priėmimo procesas patvirtina, kad byloje buvo priimti nagrinėti reikalavimai panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti atlikti išsamų pakartotinį tyrimą, šie reikalavimai išnagrinėti priimant sprendimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas šiuos procesinius prašymus nepagrįstai kartoja ir prie apeliacinio skundo reikalavimų.

71. Nepagrįsti yra taip pat pareiškėjo motyvai dėl teisėjo šališkumo.

72. Pareiškėjo paaiškinimai bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO dokumentai patvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi perdavus skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, byla paskirta teisėjui R. K.. LITEKO nurodytas teisėjo paskyrimo panaikinimas nurodant priežastį (Panaikinta nutartis iš esmės neišnagrinėtoje byloje: Taisyklių 20.6. papunktis). Byla perduota teisėjui R. A..

73. 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas pareiškė nušalinimą teisėjui R. A.. 2023 m. rugsėjo 19 d. teisėjų A. M. ir E. K. nutartimi prašymas dėl teisėjo R. A. nušalinimo atmestas.

74. Byla buvo perduota nagrinėti teisėjui, kuris buvo atsisakęs priimti skundą, taigi nebuvo priėmęs procesinio sprendimo dėl bylos esmės. Pareiškėjo iškeltos abejonės dėl galimo teisėjo šališkumo atmestos išsprendus prašymą ABTĮ nustatyta tvarka (kolegijos teisėjų, kuriems nebuvo pareikštas nušalinimas).

75. Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo konstatuoti nagrinėjamoje byloje, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Konkrečiu atveju nebuvo pažeistas apribojimas teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo priėmimo klausimą) dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 43 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad sprendžiant klausimus dėl teisėjų nušalinimo / nusišalinimo negali susidaryti tokia situacija, kai neliktų teisėjų galinčių nagrinėti bylą. Taigi teisėjas gali nusišalinti arba būti nušalintas tik esant pagrindui, leidžiančiam konstatuoti jo galimą šališkumą.

VI. 76. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 (2022 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1V-96 redakcija) patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo 20.4 punkte buvo nustatyta, kad Departamento direktorius ir / ar Skyriaus vedėjas pagal kompetenciją: vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Departamento direktoriaus pasirašytu sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. SVP specialistas apie priimtus sprendimus nedelsiant informuoja skolininkus, viešųjų pirkimų specialistą (jei parengta paraiška ar sudaryta griovimo darbų rangos sutartis), teisininką, pasamdytą rangovą. Teisininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus informuoja atsakingą antstolį (o jeigu priimtas sprendimas atidėti vykdymo veiksmus – parengia antstoliui tokį prašymą) ir kitus asmenis, su kurių funkcijomis susijusi ši informacija.

77. Nagrinėjamu atveju Inspekcija Rašte pažymėjo, kad pasibaigus visiems teisminiams procesams (teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-1), Privalomasis nurodymas buvo perduotas vykdyti priverstinai ir užvesta vykdomoji byla. Klaipėdos apylinkės teismas taikė Privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes bei leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko (teisminio proceso Nr. 2-06-3-05476-2020-7). Inspekcija Rašte pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog privalomasis nurodymas ir toliau geranoriškai nevykdomas, Inspekcija atlieka Apraše nurodytus veiksmus – R. C. savavališkai pastatyta tvora 2022 m. lapkričio mėn. yra įtraukta į prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Inspekcija neturi teisinio pagrindo stabdyti Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo procedūrų, nes prašyme nurodomi klausimai dėl infrastruktūros plėtojimo nėra susiję su priverstiniu Privalomojo nurodymo vykdymu ir reikalavimu nugriauti savavališkai pastatytą tvorą Žemės sklype. Privalomuoju nurodymu Inspekcija neprašė nugriauti infrastruktūros objektų.

78. Pirmosios instancijos teismas patvirtino Inspekcijos išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali būti tiriamos pakartotinai aplinkybės, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo vertinimu.

79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašyme keliami klausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiose teismų sprendimuose, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo pagal Aprašo 20.4 punktą iš naujo spręsti dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Nagrinėjamu atveju prašyme nebuvo nurodytos iškilusios nenumatytos aplinkybės ar svarbios priežastys, dėl kurių Inspekcija turėjo stabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus. Inspekcija teisingai konstatavo, kad nagrinėjamam atvejui reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiose teismų procesiniuose sprendimuose ir neturėjo pagrindo konstatuoti, jog yra svarbios priežastys dėl kurių Inspekcija turėjo stabdyti griovimo darbų vykdymą, nes tokios priežastys nenurodytos prašyme.

VII. 80. Kaip teisingai paminėta Inspekcijos Rašte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00658-2011-0) išnagrinėta civilinė byla byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad ieškovas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra 2002 m. gruodžio 10 d. parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano organizatorius. Šis detalusis planas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu, kuriuo taip pat nuspręsta pritarti sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui tarp savivaldybės ir projekto organizatoriaus. Sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo šalių pasirašyta 2003 m. vasario 17 d. Tik pasirašius šią sutartį, įsigaliojo Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimas. Detaliuoju planu buvo numatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas, aiškiai išdėstyta atliktinų privalomųjų darbų seka, kad būtų realizuoti ieškovo ketinimai ateityje prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą. Siekiant prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypą, kuriame yra bendrojo susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, turėjo būti atlikti infrastruktūros perkėlimo darbai. Pagal ginčo sutartį ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti jos 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotekų tinklų atšakos paklojimo, kelio išardymo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir atlikti kitus veiksmus, o atsakovas (savivaldybė), vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti Sutarties 3 punkte nurodyti įsipareigojimai (Sutarties 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie tinkamą darbų perdavimą į savivaldybės balansą, kaip tai nustatyta Sutarties 3.7 punkte, byloje nėra.

81. Minėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00658-2011-0) R. C. ieškinys atmestas.

82. Kaip teisingai paminėta Inspekcijos Rašte, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-01681-2018-1) nustatyta, kad inspekcija 2018 m. sausio 25 d. ieškovui (statytojui) R. C. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, kuriame nurodė, jog „nesudėtingas II grupės statinys (tvora) pastatytas valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento“. 2018 m. sausio 26 d. atsakovė ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-180126-00009, kuriuo pareikalavo „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005“. Taip pat atsakovė 2018 m. sausio 26 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00009, kuriuo pareikalavo „nevykdyti jokių statybos darbų valstybinės žemės sklype, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai“. Byloje buvo keliamas klausimas, ar valstybinėje žemėje pastatyta tvora yra savavališka statyba, jeigu ieškovas turėjo lūkesčių valstybinės žemės sklypo dalį įsigyti ir tvorą statė, vadovaudamasis 2003 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 50 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu ir su Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryta sutartimi dėl infrastruktūros plėtojimo. R. C. reikalavimai dėl Privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu yra atmesti. Kasacinį skundą atsisakyta priimti.

83. Kaip teisingai paminėta Inspekcijos Rašte, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi tenkintas pareiškėjos antstolės A. R.-Ž. pareiškimas. Skundžiama nutartimi teismas taikė 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes: leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos antstolės A. R.-Ž. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 nevykdymo pasekmių taikymo bei baudos skyrimo iš esmės išsprendė teisingai (teisminio proceso Nr. 2-06-3-05476-2020-7).

84. Minėtuose teismo įsiteisėjusiose dokumentuose nustatyta, kad (statytojui) R. C. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, jog „nesudėtingas II grupės statinys (tvora) pastatytas valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento, 2018 m. sausio 26 d. Inspekcija R. C. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi 2018 metais yra priimtas administracinis sprendimas, kuris išnagrinėjus teisminį ginčą tapo galutiniu administraciniu sprendimu, kuris negali būti ginčijamas. Administracinio sprendimo subjektas yra aiškus, administraciniu sprendimu nustatytos pareigos yra aiškios. Taigi pareiškėjo R. C. atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas turi būti vykdomas, yra vykdomas. Todėl Inspekcija neturėjo pagrindo nagrinėjamoje byloje priimti administracinio sprendimo, kurio pagrindu galutinio administracinio sprendimo vykdymas būtų atidedamas arba būtų iš naujo tiriamos aplinkybės dėl jo teisėtumo.

85. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo teismo sprendimo privalomumo principą, būtinumą vykdyti šiuos sprendimus ir pagrįstai iš naujo nesvarstė aplinkybių išnagrinėtų įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Minėta, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas tapo galutiniu administraciniu sprendimu. Pareiškėjo abejonės keliamos dėl galutinio administracinio sprendimo yra atmestos minėtose bylose, kur buvo sprendžiama dėl Sutarties, dėl Privalomojo nurodymo, galiausiai dėl vykdymo veiksmų CPK nustatyta tvarka. Šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad teismuose yra išnagrinėtos ir kitos bylos iškeltos pareiškėjo iniciatyva, palankūs sprendimai pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti. Taigi Inspekcija neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo motyvuotai išdėstydama savo poziciją Rašte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį Raštą pripažino teisėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė