2024-02-21 Nr. AB-3469-3-61-3-01761-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-367-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01761-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Huberto LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Huberto LT” (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20346, priimto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria konstatuota, kad V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. nelegaliai dirbo Bendrovėje ir panaikinti už tai Bendrovei skirtas baudas; 2) teismui atsisakius tenkinti šį reikalavimą, sumažinti UAB „Huberto LT“ skirtas pinigines baudas už šiuos pažeidimus, skiriant ne didesnę nei sankcijoje nurodyta minimali galima piniginė bauda, ją išdėstant dvejų metų laikotarpiui; 3) pakeisti Nutarimo likusią dalį, paskiriant Bendrovei švelnesnę nuobaudą (ne didesnę nei galima minimali pinginė bauda) ir ją išdėstyti dvejų metų laikotarpiui.

2. Pareiškėjas teigė, kad VDI pažeidimo faktą įrodinėja vieninteliu įrodymu – statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Objektas) rastu Registracijos žurnalu. VDI, atlikdama patikrinimą, neatsižvelgė į Bendrovės atstovų ir darbuotojų teiktus paaiškinimus, o taip pat ir į kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

3. Pareiškėjas nesutiko su VDI nustatytomis aplinkybėmis dėl darbuotojų V. D., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. nelegalaus darbo Bendrovėje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė ir jos vadovas, VDI atliekant tyrimą teikė informaciją, bendradarbiavo aiškinantis dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo, taip pat šį pažeidimą pripažino, nieko neslėpė. VDI nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė ne minimalią ar švelnesnę nei minimali, o sankcijos vidurkio dydžio piniginę baudą. Asmenys, apie kurių įdarbinimą nebuvo pranešta, pateikiant LDU formą, buvo įdarbinti, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, sumokėti visi mokėtini mokesčiai, nei valstybė, nei darbuotojai jokios žalos nepatyrė. VDI nepagrįstai skyrė 300 Eur baudą už šį pažeidimą, kai galėjo ir turėjo skirti net ne minimalią (200 Eur) baudą, o mažesnę nei minimali baudą. VDI, konstatuodama pažeidimą dėl nedeklaruoto darbo, neatsižvelgė į konkrečias faktines aplinkybes, nevertino Bendrovės bendradarbiavimo, prisipažinimo ir gailėjimosi dėl pažeidimo kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Netinkamas teisės aktų taikymas, įrodymų ir aplinkybių vertinimas lėmė, kad Bendrovei buvo paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda. Bendrovė ir jos vadovas neginčijo, kad tam tikri trumpalaikiai darbai (paties Bendrovės vadovo) buvo atliekami prastovų metu, švenčių metu, atitinkamai šio darbo tinkamai neapskaitant. Bendrovė neginčijo, kad du įsakymai dėl prastovų skelbimo buvo pasirašyti švenčių dienomis, to tinkamai neatspindint darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Nustatyti tik du atvejai (2021 m. sausio 1 d. ir 2021 m. gegužės 1 d.), kuomet įsakymai buvo pasirašyti švenčių dienomis. Pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

5. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus. VDI, konstatuodama asmenų nelegalaus darbo laikotarpius, rėmėsi Objekte rastu Registracijos žurnalu (jame darytais įrašais), nes būtent šiame žurnale esančių įrašų pagrindu Objekte dirbusiems asmenims (tiek Bendrovės darbuotojams, tiek asmenims, dirbusiems jos naudai nelegaliai) buvo apskaičiuojamas valandinis darbo užmokestis už išdirbtas dienas. Remiantis asmenų paaiškinimais nustatyta, kad įrašus Registracijos žurnale jie darė patys, tam, jog būtų užfiksuotas darbo dienos pradžios ir pabaigos laikas, pagal kurį Bendrovė galėtų apskaičiuoti jiems priklausantį atlygį ir Bendrovės atsakingi asmenys galėtų kontroliuoti asmenų atvykimą ir išvykimą iš Objekto, t. y. jų darbo laiką.

Pareiškėjo teiginys, jog Registracijos žurnale registravosi tiek Bendrovės darbuotojai, tiek asmenys, nedirbę jos naudai, prieštarauja bylos medžiagai ir Bendrovės atsakingo asmens V. R. 2021 m. birželio 9 d. paaiškinimams. Pranešimai apie V. D., S. K. ir B. Š. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti tik 2021 m. birželio 8 d., t. y. praėjus 6 dienoms po VDI atlikto patikrinimo. Iki pranešimų VSDFV teritoriniam skyriui pateikimo šie asmenys, nepriklausomai nuo to, kad su jais galbūt buvo pasirašytos darbo sutartys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dirbo nelegaliai.

Šio fakto nustatymas jau yra pakankamas pagrindas nelegaliam darbui konstatuoti ir atsakomybei už nelegalų darbą kilti. Pareiškėjo teiginiai, kad T. G. ir T. P. dirbo A. S. naudai, prieštarauja bylos medžiagai bei logikai dėl darbo užmokesčio dydžio, Bendrovės įrankių naudojimo ir kt. Darbo santykių egzistavimą rodo ir susiklosčiusių santykių tęstinumas. Nors su tam tikrais darbuotojais buvo sudarytos rangos sutartys, tačiau jos realiai nebuvo vykdomos, jų numeracija nėra nuosekli, kas suponuoja išvadą, kad rangos sutartis su A.

S. buvo sudaryta jau po VDI patikrinimo. A. S., A. C. ir S. T. darbus Bendrovėje vykdė ne savarankiškai, o kontroliuojami darbdavio, t. y. Bendrovės ir pakluso Bendrovės nustatytai tvarkai. Visi Objekte dirbantys asmenys, tiesiogiai susiję su UAB „Huberto LT“, darė įrašus Registracijos žurnale, nurodydami darbo laiko pradžią ir pabaigą. Asmenys Objekte taip pat buvo instruktuojami dėl darbuotojų darbų saugos Objekte. Bendrovėje nustatyta paslėpto nelegalaus darbo forma, t. y., kad realiai egzistavusius darbo santykius buvo mėginama slėpti, juos pridengiant civilinėmis sutartimis (imituojant civilinius santykius).

D. J. Bendrovės naudai nelegaliai dirbo nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., esant darbo sutarties požymiams ir realiai egzistavusiems darbiniams santykiams, atliko nuolatines darbų vadovo darbines funkcijas statybos Objekte. Su D. J. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

7. VDI nurodė, kad Bendrovė negalėjo įdarbinti Baltarusijos Respublikos piliečių S. ir T. T., nes jie nepateikė jiems išduotų leidimų dirbti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Uzbekijos piliečiai M. A. ir K. K. negalėjo būti įdarbinti ir dirbti Bendrovėje, nes jie įdarbinimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neteisėtai. Vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad darbas yra nelegalus. Tai, kad vėliau su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys, nekeičia nei pažeidimo esmės, nei veikos kvalifikavimo, nes darbo sutartys su užsieniečiais buvo sudarytos tik po VDI atlikto patikrinimo.

8. VDI vertinimu, Bendrovės atstovai tik iš dalies pripažino kaltę, neigė akivaizdžius pažeidimus, teisės aktus aiškino savo naudai, todėl pagrįstai nenustatyta Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bendrovei paskirtos baudos dydis atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 dalies 4 punkto, 57 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto sankcijose numatytus baudos vidurkius. Atsižvelgiant į Bendrovės atstovų pateiktus finansinius dokumentus, siekiant nevaržyti Bendrovės teisių, užtikrinti jos veiklos tęstinumą ir galimybę įvykdyti paskirtą finansinę sankciją, paskirtos baudos (finansinės sankcijos) mokėjimas išdėstytas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Bendrovei už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 57 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta 28 230 Eur bauda yra finansinė sankcija, paskirta būtent už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Šiame įstatyme numatytos už nelegalų darbą darbdaviui skiriamos baudos (finansinės sankcijos) minimali ir maksimali ribos, taip pat numatyta, kad bauda (finansinė sankcija) skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. VDI, priimdama Nutarimą, įvertino visas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo ir proporcingumo kriterijais skyrė Bendrovei finansinę sankciją, kuri yra proporcinga.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Huberto LT“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo ir darbo teisinių santykių pažeidimų UAB „Huberto LT“ ir 2022 m. vasario 24 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0801-0075 (toliau – ir Pažeidimo protokolas). Pažeidimo protokole konstatuota, kad: Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti nurodytiems asmenims nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą: 1) V. D., nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 2) S. K., nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 3) B. Š., nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 4) V. Č., nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 5) T. G., nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 6) T. P., nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 7) D. J., nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. imtinai darbų vadovo pareigose; 8) A. B., nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. spalio 5 d. pagalbinio darbuotojo pareigose; 9) A. S., nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 10) S. T., nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose; 11) A. C., nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. spalio 5 d. imtinai pagalbinio darbuotojo pareigose.

11. Pažeidimo protokole nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido dirbti Bendrovės naudai nurodytiems užsienio piliečiams nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 punktuose, ir nesudarė su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą: 1) Baltarusijos Respublikos piliečiui T. T., nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai; 2) Baltarusijos piliečiui S. T., nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. imtinai.

12. Pažeidimo protokole konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi įdarbino ir leido dirbti nurodytiems užsienio piliečiams nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 punktuose: 1) Uzbekistano piliečiui M. A., nuo 2021 m. lapkričio 16 d. ir ne anksčiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d., 2) Uzbekistano piliečiui K. K., nuo 2021 m. lapkričio 25 d. ir ne anksčiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė apie minėtų asmenų įdarbinimą nustatyta tvarka per EDAS sistemą nepranešė VDI ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (LDU forma). Bendrovė nesilaikė Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

13. Pažeidimo protokole taip pat nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Bendrovėje nebuvo žymimas faktiškai dirbtas laikas šventinėmis dienomis. Prastovų metu ir šventinėmis dienomis dirbo Bendrovės vadovas V. R.. V. R. šventinę dieną 2021 m. sausio 1 d. pasirašė įsakymą Nr. 53 dėl prastovų paskelbimo, tačiau žiniaraštyje dirbtas darbo laikas nepažymėtas.

14. Teismas nurodė, kad VDI, remdamasi Pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, 2022 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. NUIPBJ 20346 (Nutarimas), kuriuo UAB „Huberto LT“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 20 702 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 7 528 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 300 Eur baudą; už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 400 Eur baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Hubertas LT“ paskirta galutinė nuobauda – 28 230 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 2 352,50 Eur įmoką. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

15. Teismas aptarė ginčui aktualias Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas.

16. Teismas nustatė, kad VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai pagal VDI Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 10 d. pavedimą Nr. 994, 2021 m. birželio 2 d. apie 15 val. 45 min. atliko patikrinimą statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Objektas), kuriame buvo vykdomi daugiabučio (bendrabučio) remonto darbai. Objekte buvo rasti ir nustatyti dirbantys asmenys: V. D., S. K., B. Š., A. S., V. Č., D. J., Baltarusijos piliečiai T. T. ir S. T., S. T., A. C., P. S., Ž. S., R. U., A. S.. Pastato penktame aukšte du dirbantys, statybines šiukšles tvarkantys, asmenys: T. G. ir T. P. iš Objekto pasišalino. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Iš Dokumentų poėmio akto matyti, kad 2021 m. birželio 2 d. Objekte buvo rasti ir paimti šie daiktai: 2021 m. gegužės 6 d. Registracijos žurnalas (oranžinės spalvos), 2021 m. Darbo kalendorius (mėlynos spalvos), vaizdo įrašymo įrenginys.

17. Teismas nurodė, kad VDI nelegalaus darbo faktą nustatė vadovaudamasi asmenų paaiškinimais, Bendrovės vadovo paaiškinimu, VSDFV Vilniaus skyriaus informacinės sistemos duomenimis ir patikrinimo metu darbuotojų buitinėse patalpose rasto Registracijos žurnalo (oranžinės spalvos) duomenimis. V. D., S. K., B. Š., V. Č., A. S., D. J., S. T., A. C. paaiškinimais nustatyta, kad nurodyti asmenys Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytais laikotarpiais Bendrovės atsakingų asmenų nurodymu dirbo Objekte, atlygintinai atliko įvairius darbus Bendrovės naudai; Bendrovė su nurodytais asmenimis darbo sutarčių nesudarė.

18. Teismas nustatė, kad V. D. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, jog Objekte dirba ketvirtą dieną pagalbiniu darbininku, darbo grafikas nuo 8 val. iki 17 val., darbą susirado pagal darbo skelbimą socialiniuose tinkluose, atvyko nurodytu adresu į Objektą, buvo žadėta su juo sudaryti darbo sutartį. S. K. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirba pirmą dieną, darbo sutarties nepasirašė, su UAB „Huberto LT“ atstovu susitarė, kad Objekte atliks tinkavimo darbus. B. Š. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad su UAB „Huberto LT“ atstovu, vardu V. susitarė, kad Objekte dirbs mūrininko pareigose 8 valandas per dieną už 800 Eur be mokesčių, Objekte dirbo ketvirtą dieną, darbo sutarties dar nepasirašė. V. Č. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirbo vieną dieną, su UAB „Hubertas LT“ atstovu V. susitarė, kad dirbs aštuonias valandas per dieną mūrininko pareigose, darbo sutarties nepasirašė. A. S. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirba trečią dieną, Bendrovės, su kuria turi sudaryti darbo sutartį, atsakingų asmenų dar nematė, Objekte dirba pagalbiniu darbininku, tvarko šiukšles, šiukšles krauna į konteinerį, darbo užmokestis apie 30 Eur per dieną, darbą susirado per pažįstamą asmenį vardu A.. A. S. 2021 m. gruodžio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirbo nuo 2021 m. gegužės pradžios iki 2021 m. rugsėjo 15 d. pagalbinius darbus: griovimo, šiukšlių tvarkymo, dėl darbo susitarė su darbų vadovu vardu D., darbo užmokestis buvo valandinis, 40 Eur už valandą, darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., o už visą darbo laiką iš D. gavo maždaug 3 500 Eur, Rangos sutarties Nr. 27 3.1 punkte nurodytų darbų neatlikinėjo. Darbo įrankius: perforatorių, karutį, kastuvą, laužtuvą ir kitus gavo iš D.. Už suteiktus darbo įrankius jokio užmokesčio nemokėjo, darbuotojų nesamdė. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio pradžios D. nurodymu Registracijos žurnale darė įrašus apie darbo laiko pradžią ir pabaigą. Apie neatvykimą į darbą turėjo informuoti D. arba M..

19. Teismas nustatė, kad D. J. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, jog į Objektą atvyko žinodamas, jog Objekte vyksta statybos darbai ir yra parduodami butai. Į Objektą atvyko turėdamas tikslą ne tik apžiūrėti parduodamus butus, bet ir įsidarbinti. Kadangi Objekte atsakingų asmenų nebuvo, nusprendė susipažinti su darbų apimtimis. Objekte nedirbo. D. J. 2021 m. birželio 11 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „Huberto LT“ nedirba, Objekte būna V. R. prašymu ir susitarimo su juo pagrindu. Pastarojo prašymu bendradarbiauja su UAB „Huberto LT“, užsiima darbuotojų paieška, butų pardavimu, įrengimu. V. R. prašymu darbuotojams duoda nurodymus, turi planų vystyti statybų verslą. D. J. 2021 m. lapkričio 3 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirbo nuo 2021 m. balandžio 1 d., atliko pagalbinius ir kitus darbus, nes Objekte nebuvo darbų vadovo. Su V. R. susitarė pasirašyti darbo sutartį, tačiau darbo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Susitarė dirbti penkias dienas per savaitę, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio ir nuo 8 val. iki 17 val., tačiau dirbo ir vakarais ir savaitgaliais. Objekto renovacijos laikotarpiu buvo sutartas 2 000 Eur darbo užmokestis be mokesčių, kas mėnesį mokant po 1 000 Eur, o likusi dalis darbo užmokesčio turėjo būti išmokėta užbaigus Objekto renovaciją. Be pagalbinių darbų, Bendrovės vadovo nurodymu atliko ir kitus darbus, taip pat kontroliavo darbuotojus, fiksavo jų darbo laiką. Darbuotojams buvo mokamas 40– 45 Eur darbo užmokestis per dieną. Visą informaciją perduodavo Bendrovės vadovui V. R.. Bendrovėje dirbo iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

20. Teismas nurodė, kad S. T. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirba dvi savaites pagalbiniu darbininku, darbo užmokesčio negavo, Objekte dirba nuo 8 val. iki 17 val. A. C. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte dirba savaitę pagalbiniu darbininku, Objekte atlieka griovimo darbus, darbo užmokesčio negavo, nurodymus duoda M.. A. C. 2021 m. spalio 27 d. paaiškinime nurodė, kad UAB „Huberto LT“ dirbo pagalbiniu darbininku nuo 2021 m. gegužės 25 d. individualios veiklos pagrindu, Rangos sutartį sudarė su Bendrovės direktoriumi V., Objekte griovė sienas, daužė betoną, tvarkė šiukšles. Bendrovėje pasiūlė dirbti ir draugui A. B.. Objekte A. B. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. A. B. tvarkė šiukšles, vėliau betoną. Kartu su A. B. dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. A. B. Bendrovėje dirbo iki 2021 m. spalio 5 d. Per mėnesį jam buvo mokamas 600–700 Eur darbo užmokestis, nors sutartyje buvo įrašyta 20 Eur per dieną. Pagal sutartį dirbo nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 25 d. Nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. spalio 5 d. dirbo be sutarties, darbo užmokestis išliko nepakitęs. Koks buvo mokamas darbo užmokestis A. B., nežino. Nurodymus, kokius atlikti darbus jam ir A. B., davė Bendrovės direktorius V.. Darbo įrankius davė V., joks instruktažas pravestas nebuvo, dirbo su savo darbo rūbais. Patekimas į Objektą nebuvo kontroliuojamas.

21. Teismas nustatė, kad VSDFV informacinės sistemos 2021 m. birželio 3 d. duomenimis UAB „Huberto LT“ dirbo keturi asmenys: T. B., A. D., F. F., V. R.. VSDFV informacinės sistemos 2021 m. birželio 9 d. duomenimis UAB „Huberto LT“ dirbo septyni asmenys: T. B., A. D., F. F., V. R., S. K., V. D., B. Š.. VSDFV Utenos skyrius 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. (7.16E)DV_S-16856 informavo VDI Vilniaus skyrių, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis draudėjas UAB „Huberto LT“ pranešimą apie apdraustųjų S. K., V. D. ir B. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2021 m. birželio 8 d. 20 val. 36 min., pranešimas priimtas 2021 m. birželio 9 d. 12 val. 52 min. Pranešimą pateikė įgaliotas asmuo F. F.. Darbo sutartis su S. K. sudaryta 2021 m. gegužės 12 d., Nr. DV/2021. Darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda birbti nuo 2020 m. gegužės 14 d., jokios būtinosios darbo sąlygos nenurodytos. Darbo sutartis su V. D. taip pat sudaryta 2021 m. gegužės 12 d., Nr. DV/2021. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. gegužės 14 d., jokios būtinosios darbo sąlygos nenurodytos. Darbo sutartis su B. Š. taip pat sudaryta 2021 m. gegužės 12 d., Nr. DV/2021. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda birbti nuo 2020 m. gegužės 14 d., jokios būtinosios darbo sąlygos nenurodytos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad darbo sutartys su S. K., V. D. ir B. Š. buvo sudarytos po VDI patikrinimo, atlikto 2021 m. birželio 2 d. Objekte ir neatitinka Darbo kodekso 34 straipsnio nuostatų – jose nenurodytos darbo funkcijos, darbo apmokėjimas.

22. Teismas nurodė, kad Registracijos žurnalas pradėtas pildyti nuo 2021 m. gegužės 6 d. Registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad: V. D. Registracijos žurnale pasirašinėjo nuo 2021 m. gegužės 6 d., S. K. – nuo 2021 m. gegužės 17 d., B. Š. – nuo 2021 m. gegužės 6 d., V. Č. – nuo 2021 m. gegužės 7 d., T. G. – nuo 2021 m. gegužės 7 d., T. P. – nuo 2021 m. gegužės 7 d., A. S. – nuo 2021 m. gegužės 6 d., S. T. – nuo 2021 m. gegužės 19 d., A. C. – 2021 m. gegužės 24 d.

23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmestas Bendrovės vadovo V. R. skundas dėl VDI 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-218-2022 panaikinimo, kuriuo V. R. paskirta subendrinta 3 000 Eur dydžio bauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 23 d.

24. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje minėtoje administracinio nusižengimo byloje, nustatytas aplinkybes bei darbuotojų paaiškinimus dėl registravimosi Registracijos žurnale, sprendė, kad Registracijos žurnale esantys įrašai iš esmės atitinka ir darbuotojų paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą. Objekte dirbusių asmenų paaiškinimai ir Registracijos žurnale esantys įrašai patvirtina, kad Registracijos žurnale yra užfiksuotas darbuotojų darbo laikas, šių įrašų pagrindu Objekte dirbusiems asmenims buvo apskaičiuojamas ir mokamas jiems priklausantis darbo užmokestis, kontroliuojamas asmenų atvykimas ir išvykimas. Todėl VDI pagrįstai, remdamasi Registracijos žurnale esančiais įrašais, nustatė nelegaliai dirbančių asmenų Bendrovėje darbo pradžią. Bendrovės vadovo paaiškinimai, jog Registracijos žurnale registruodavosi visi asmenys, kurie atvykdavo į Objektą, yra nelogiški ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

25. Teismas aptarė Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatas dėl savarankiškai dirbančio asmens ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog A. S. nuo 2021 m. vasario 17 d. turėjo teisę verstis individualia veikla, S. T. – nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. spalio 6 d., o A. C. – nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. spalio 7 d.

26. Teismas aptarė esmines Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl rangos sutarčių ir pažymėjo, kad rangos sutartį Nr. 015, kuria Bendrovė siekia paneigti A. C. nelegalų darbą Bendrovėje, Bendrovė su A. C. sudarė 2021 m. gegužės 24 d. (toliau – ir Rangos sutartis Nr. 015). Kaip matyti šios sutarties, rangos darbai – pagalbiniai darbai nėra individualizuoti, rangos darbų įkainiai nenurodyti, apsiribojant nuoroda: „atlyginimas pagal atskirą susitarimą“. Pagal Rangos sutarties Nr. 015 2.3 punktą, užsakovui turi būti perduoti atlikti ir suskaičiuoti darbai, t. y. Bendrovei darbai turi būti perduoti išrašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymą ir sąskaitą faktūrą. Pagal Rangos sutarties Nr. 015 5.5 punktą, rangovas, t. y. A. C., įsipareigojo turėti ir aprūpinti save ir savo darbuotojus visomis reikalingomis darbų saugos, darbo priemonėmis ir įranga.

27. Teismas nustatė, kad Rangos sutartį Nr. 016, kuria Bendrovė siekia paneigti S. T. nelegalų darbą, Bendrovė su S. T. sudarė 2021 m. gegužės 24 d. (toliau – ir Rangos sutartis Nr. 016). Pagal šią sutartį rangos darbai – pagalbiniai darbai – nėra individualizuoti, rangos darbų įkainiai nenurodyti, apsiribojant nuoroda: „atlyginimas pagal atskirą susitarimą“. Pagal Rangos sutarties Nr. 016 2.3 punktą, užsakovui turi būti perduoti atlikti ir suskaičiuoti darbai, t. y. Bendrovei darbai turi būti perduoti išrašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymą ir sąskaitą faktūrą. Pagal Rangos sutarties Nr. 016 5.5 punktą, rangovas, t. y. S. T. įsipareigojo turėti ir aprūpinti save ir savo darbuotojus visomis reikalingomis darbų saugos, darbo priemonėmis ir įranga.

28. Teismas nurodė, kad Rangos sutartį Nr. 27, kuria Bendrovė siekia paneigti A. S. nelegalų darbą Bendrovėje, Bendrovė su A. S. sudarė 2021 m. gegužės 15 d. (toliau – ir Rangos sutartis Nr. 27). Pagal šią sutartį rangos darbai – pagalbiniai darbai – nėra individualizuoti, rangos darbų įkainiai nenurodyti, apsiribojant nuoroda: „atlyginimas pagal atskirą susitarimą“. Pagal Rangos sutarties Nr. 27 2.3 punktą, užsakovui turi būti perduoti atlikti ir suskaičiuoti darbai, t. y. Bendrovei darbai turi būti perduoti išrašant darbų priėmimo-perdavimo aktą, pažymą ir sąskaitą faktūrą, o pagal 5.5 punktą, rangovas, t. y. A. S., įsipareigojo turėti ir aprūpinti save ir savo darbuotojus visomis reikalingomis darbų saugos, darbo priemonėmis ir įranga.

29. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė nei VDI, nei teismui nepateikė darbų priėmimo-perdavimo aktų, pažymų ir sąskaitų faktūrų pagal Rangos sutartis Nr. 015, Nr. 016, Nr. 27. Kaip matyti iš A. C., S. T. ir A. S. paaiškinimų, visomis darbui reikalingomis priemonėmis juos aprūpino Bendrovė, minėti asmenys už Bendrovės suteiktas darbo priemones Bendrovei nemokėjo, darbuotojų nesamdė, pakluso Bendrovės vadovo nurodymams.

30. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog A. C., S. T. ir A. S., kaip ir kiti Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodyti asmenys, Objekte atliko darbą, kuris pagal savo pobūdį atitiko darbo santykius su Bendrove, buvo kontroliuojami ir pavaldūs Bendrovės vadovui, dirbo Bendrovės naudai, o Bendrovės į bylą pateiktos Rangos sutartys Nr. 015, Nr. 016, Nr. 27 nepaneigia A. C., S. T. ir A. S. nelegalaus darbo Bendrovėje fakto. Nors rangos sutartis su A. S. yra sudaryta anksčiau nei su A. C. ir S. T., jos numeris yra didesnis, t. y. neatitinka rangos sutarčių registracijos eiliškumo.

31. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog A. B. Bendrovės naudai neatliko jokių darbų. A. C. paaiškinimais nustatyta, kad Objekte A. B. pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., tvarkė šiukšles, vėliau – betoną. A. C. VDI nurodė, kad su A. B. Objekte dirbo nuo 8 val. ryto iki 17 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. A. B. Bendrovėje dirbo iki 2021 m. spalio 5 d. Pareiškėjo nurodyta teismo patvirtinta taikos sutartis, Bendrovės sudaryta su A. B. motina, nepaneigia A. B. nelegalaus darbo Bendrovėje. Priešingai, darbo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, patvirtina, kad mirusysis A. B. siekė, jog Bendrovė jam išmokėtų negautą darbo užmokestį. Reikalavimus A. B. reiškė ne A. C., o Bendrovei. Tai patvirtina, kad A. B. suprato, jog dirbo Bendrovės, o ne A. C. naudai. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, Bendrovė iš esmės neneigia, jog A. B. Objekte atliko tam tikrus darbus.

32. Teismas nurodė, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Finansinių sprendimų biuras“, atstovaujama D. J., Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytu laikotarpiu, atliko kokius nors veiksmus pagal Bendrovės išduotą įgaliojimą, nėra. Todėl teismas atmetė ir pareiškėjo skundo argumentą, jog D. J. Bendrovėje jokių darbo funkcijų neatliko ir Bendrovėje nedirbo.

33. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. Pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytu laiku buvo pavaldūs Bendrovei ir jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, Bendrovei su jais nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai.

34. Teismas aptarė ginčui aktualias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, Įstatymo nuostatas dėl užsieniečių darbo Lietuvos Respublikoje ir konstatavo, kad užsienietis, neturėdamas leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje ir neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos, sukurti (individualių) darbo santykių negali. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys.

35. Teismas nurodė, kad Baltarusijos Respublikos piliečių T. T. ir S. T. paaiškinimais nustatyta, kad šie užsieniečiai Objekte dirbo Bendrovės naudai: T. T. nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d., o S. T. – nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. birželio 2 d. T. T. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte atliko stažuotę, darbo sutarties su UAB „Huberto LT“ nepasirašė, dėl darbo tarėsi su UAB „Huberto LT“ atstovu vardu V., Objekte dirbo smulkius darbus, susijusius su smulkių statybinių atliekų tvarkymu, į Lietuvą atvyko turėdamas (D) tipo vizą. S. T. 2021 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad Objekte antrą dieną atliko stažuotę, darbo sutarties su UAB „Huberto LT“ nepasirašė, dėl darbo tarėsi su UAB „Huberto LT“ atstovu vardu V., Objekte dirbo nekvalifikuotą darbą, į Lietuvą atvyko turėdamas (D) vizą. Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, minėti užsieniečiai Bendrovėje įdarbinti nebuvo.

36. Teismas iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. rašto Nr. 10K-3532 nustatė, kad Baltarusijos Respublikos piliečiui T. T. Migracijos departamentas išdavė ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. 004504877 (kelionės tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje, kvietėjas viešoji įstaiga „Freedom House“), galiojančią nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. Baltarusijos Respublikos piliečiui S. T. Migracijos departamentas išdavė ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. 004504794, galiojančią nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d. ir ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. 004510198 (kelionės tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje, kvietėjas viešoji įstaiga „Freedom House“), galiojančią nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Teismas iš šių aplinkybių sprendė, kad nurodyti užsieniečiai Objekte dirbo be darbo sutarties ir neturėdami leidimo dirbti. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

37. Teismas nustatė, kad Bendrovė darbo sutartį su Uzbekistano Respublikos piliečiu M. A., sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Darbo sutartį su Uzbekistano Republikos piliečiu K. K. Bendrovė sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, minėti užsieniečiai Bendrovėje dirbo nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. raštas Nr. 10K-3532 patvirtina, kad Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą neišduoti Uzbekistano piliečiui M. A. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Stragera“ pagrindu, nes užsienietis neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų pagrindų. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K -3532 pažymėta, kad Uzbekistano pilietis M. A. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 16 d., turėdamas laikiną leidimą gyventi Latvijos Respublikoje. Užsienietis 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu įpareigotas išvykti iš Lietuvos, nes viršijo 19 dienų teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Užsieniečio 2021 m. gruodžio 2 d. prašymas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Huberto LT“ pagrindu nepriimtas, kadangi Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. jau buvo priėmęs sprendimą neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsienietis negali 1 metus teikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

38. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 10K -3532 taip pat nurodyta, jog Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą neišduoti Uzbekistano piliečiui K. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Stratgera“ pagrindu, nes užsienietis neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų pagrindų. Užsieniečio 2021 m. gruodžio 2 d. prašymas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „Huberto LT“ pagrindu nepriimtas, kadangi Migracijos departamentas 2021 m. birželio 4 d. jau buvo priėmęs sprendimą neišduoti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsienietis negali 1 metus teikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Migracijos departamentas šiam asmeniui buvo išdavęs ilgalaikę daugkartinę D tipo nacionalinę vizą Nr. 004505715, galiojančią nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (kelionės tikslas – gyventi Lietuvoje, kvietėjas UAB „Stratgera“). Migracijos departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 44U-3228 viza panaikinta, kadangi atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje Uzbekistano piliečiui K. K. buvo išduota ilgalaikė daugkartinė D tipo nacionalinė viza Nr. 004375285 (kelionės tikslas – darbas Lietuvoje, kvietėjas UAB „Nostrada“), galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. Viza 2021 m. kovo 29 d. panaikinta, nes Migracijos departamentas išdavė naują vizą.

39. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Uzbekistano piliečiai M. A. ir K. K. Bendrovėje įdarbinti nesilaikant imperatyvių Įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nurodytų sąlygų, t. y. trečiųjų šalių piliečiai įdarbinti neturint leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, neturint leidimo laikinai gyventi ar vizos. Tokiu būdu, Bendrovė, įdarbindama trečiosios šalies – Uzbekistano piliečius, pažeidė numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl jų darbas UAB „Huberto LT“ laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su jais buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jų įdarbinimą pranešta VSDFV. Pareiškėjo veiksmai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, o pažeidimą byloje patvirtina surinktų įrodymų visuma.

40. Teismas, spręsdamas dėl nustatyto pažeidimo Bendrovei nepranešus apie užsieniečių įdarbinimą aptarė Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 punkto nuostatas, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

41. Teismas nustatė, kad Bendrovė darbo sutartį su Uzbekistano Respublikos piliečiu M. A. sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Darbo sutartį su Uzbekistano Republikos piliečiu K. K. Bendrovė sudarė 2021 m. rugpjūčio 24 d., pagal kurią užsienietis Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Pranešimų apie šių užsieniečių įdarbinimą Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje ir Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka ir terminais Bendrovė nei VDI, nei Užimtumo tarnybai nepateikė. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teisinės reikšmės neturi aplinkybės, jog Bendrovė apie minėtų asmenų darbo pradžią informavo VSDFV bendra tvarka, kadangi tokie veiksmai nešalina darbdavio pareigos VDI ir Užimtumo tarnybai pateikti nustatytos formos pranešimą apie užsieniečių įdarbinimą. Todėl VDI išvada, kad Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pagrįsta.

42. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta ir dėl ginčo nėra, jog prastovų metu ir šventinėmis dienomis dirbo Bendrovės vadovas V. R., tačiau žiniaraštyje dirbtas darbo laikas nepažymėtas. Bendrovė neneigia Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Be to, Bendrovės vadovo V. R. darbas prastovų metu ir šventinėmis dienomis įrodytas byloje esančiais Bendrovės vadovo įsakymais. Bendrovė pripažįsta ir tai, kad šis darbo laikas nebuvo nurodytas apskaitos dokumentuose.

43. Teismas pažymėjo, kad remiantis bylos duomenimis, Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. VDI, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę.

44. Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas pareiškėjui baudą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą už pažeidimo, numatyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padarymą, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingas bei proporcingas baudas, kurių dydžiai atitinka sankcijose numatytus baudų vidurkius už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir užsienietį. Mažinti pareiškėjui paskirtas baudas nėra jokio pagrindo. VDI patikrinimą Objekte, kuriame Bendrovė vykdė statybos darbus, atliko 2021 m. birželio 2 d. Nepaisant to, Bendrovė ir toliau nesilaikė imperatyvių Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo reikalavimų.

45. Teismas nurodė, kad vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, UAB „Huberto LT“ paskirta galutinė nuobauda – 28 230 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 2 352,50 Eur įmoką. Galutinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų. Bendrovei galutinė nuobauda nustatyta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų. Tiek už atskirus Bendrovės padarytus pažeidimus paskirtos baudos, tiek galutinė subendrinta bauda nelaikytinos per griežtomis.

46. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas VDI kompetencijos ribose, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodytos Bendrovės padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 47. Pareiškėjas UAB „Huberto LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

48. Pareiškėjas nurodo, kad tiek VDI, tiek ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodami pažeidimus ir spręsdami dėl pažeidimo trukmės, vadovavosi Objekte rastu Registracijos žurnalu. Teismas nevertino ir neatsižvelgė, kad nei pareiškėjas, nei jo vadovas V. R., priešingai, nei Nutarime nurodė VDI, niekuomet nedavė jokių nurodymų, susijusių su registracija šiame žurnale. Nei pačiame žurnale, nei kokiose nors pareiškėjo vidaus taisyklėse nebuvo nurodyta, kas ir kokius įrašus, kokiu tikslu turi daryti. Kaip liudijo neva nelegaliai pas pareiškėją dirbę asmenys, šis žurnalas buvo laikomas vietoje, į kurią galėjo laisvai patekti su pareiškėju niekaip nesusiję asmenys, nes statybvietė didelė, bet kokie asmenys galėjo daryti bet kokius įrašus, nebuvo atliekama jokia stebėsena, kontrolė, siekiant užtikrinti įrašų teisingumą. Todėl toks įrodymas negali būti pareiškėjo neva padarytų pažeidimų įrodymu. Pareiškėjas teigia, kad šiuo aspektu teismas neatsižvelgė į V. D., B. Š., S. K. paaiškinimus. Nei Bendrovės tvarkos, nei paaiškinimų ar nurodymų, kad būtent pareiškėjo darbuotojai turi jame pasirašinėti, privalo rašyti darbo pradžios ir pabaigos laiką, turi daryti tikslius įrašus, kokiam tikslui jie skirti ar pan. – nebuvo.

49. Pareiškėjas pažymi, kad nėra ginčo, jog V. D., B. Š. ir S. K. buvo įdarbinti pas pareiškėją, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, nei darbuotojai, nei valstybės, nei VSDFV biudžetas dėl minimalaus vėlavimo apie įdarbinimą pranešti VSDFV nenukentėjo.

50. Pareiškėjas teigia, kad teismas, kaip ir VDI, V. Č. tariamai nelegalaus darbo laikotarpį taip pat grindė vieninteliu įrodymu – Registracijos žurnalu. Tačiau pats V. Č. paaiškino, kad jis įrašų jame nedarė, nors ir žinojo, jog yra kažkoks žurnalas. Kiti paaiškinimus davę asmenys nurodė, kad Registracijos žurnalas nebuvo niekaip saugomas, jame įrašus galėjo daryti iš esmės bet kas, užėjęs į Objektą. Todėl tai, kad tariamai V. Č. darbą Objekte pareiškėjo naudai patvirtinantys įrašai yra žurnale, dar nereiškia, jog jie buvo atlikti paties V. Č. ir, kad jie yra teisingi.

51. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai, vadovaudamasis tuo pačiu Registracijos žurnalu, sprendė T. P. ir T. G. dirbus būtent pas pareiškėją ir būtent tokiu laikotarpiu, kaip nurodyt žurnale. T. P. paaiškino, kad jam niekas neliepė žymėtis šiame žurnale, nebuvo jokios įmonės tvarkos ar kontrolės dėl įrašų žurnale darymo, taip pat nebuvo jokių paaiškinimų, nurodymų, ką ir dėl ko reikia į žurnalą rašyti. V. R. taip pat patvirtino, kad šis žurnalas buvo skirtas prižiūrėti, kas bendrai ateina ir išeina iš Objekto.

52. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl A. S. nelegalaus darbo pas pareiškėją nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. A. S. paliudijo, kad tikrai gerai atsimena, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti jau kitoje vietoje, o įrašai Registracijos žurnale nelaikytini patikimu įrodymu. Be to, A. S. individualios veiklos pažymą turėjo dar iki sudarant rangos sutartį su pareiškėju, paliudijo ją turintis ir iki šiol. Todėl nėra jokio pagrindo paneigti šalių susitarimo laisvę, susitariant dėl rangos darbų atlikimo.

53. Pareiškėjas nurodo, kad ir A. C. paaiškino galėjęs išvis nesižymėti žurnale, pasirašant nebuvo jokios priežiūros, kontrolės, taip pat nebuvo jokio instruktažo. A. C. paaiškino, kad individualios veiklos pažymą jam patarė išsiimti S. T., o A. B. nusprendė į Objektą dirbti atsivesti jis pats (t. y., A. C.). A. S., S. T. ir A. C. su pareiškėju siejo rangos teisiniai santykiai. Vien tai, kad sutartyje nebuvo pakankamai konkretizuoti atliktini darbai ar apmokėjimo už juos tvarka, šalims dėl to sutariant ir viena kitai reikalavimų dėl to nereiškiant, nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių nesiejo civiliniai teisiniai santykiai.

54. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl A. B. nelegalaus darbo ir palaiko skunde išdėstytą poziciją. Pareiškėjo nuomone, teismas ir šioje dalyje netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė A. B. nelegaliai dirbus pareiškėjo naudai.

55. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo atliktu vertinimu dėl D. J. vaidmens ir teisinių santykių, organizuojant darbus Objekte. D. J., kuris yra verslininkas, turintis ne vieną juridinį asmenį, jiems vadovaujantis, paaiškino, kad jis niekada nedirbo ir nesiekė dirbti pas pareiškėją, turėjo būti sudaryta civilinė sutartis tarp pareiškėjo ir D. J. įmonės. D. J. nurodė išėjęs iš Objekto, nebevykdęs ten jokių darbų, kai pats sugalvojo tai padaryti, į Objektą važiuodavo, kada norėjo ir kiek norėjo. Teismas turėjo atsižvelgti tiek į byloje esančius įrodymus, tiek į paties asmens subjektyvų situacijos, teisinių santykių vertinimą – D. J. nesiekė ir niekuomet netraktavo jį ir pareiškėją siejusių santykių kaip darbo santykių, o laikė turintis dalykinius, verslo, civilinius santykius su pareiškėju dėl statybų, siekė bendradarbiauti statybų sektoriuje, o ne dirbti samdomu darbuotoju pas pareiškėją. Be to, D. J. paaiškino neliepęs Objekte buvusiems asmenims pildyti Registracijos žurnalo, taip pat neprižiūrėjęs žurnalo ir / ar jame daromų įrašų, kad Objekte be pareiškėjo darbuotojų būdavo ir kitų darbuotojų, kas patvirtina pareiškėjo teiginius apie tai, kad registracijos žurnalo įrašais negali būti vadovaujamasi, sprendžiant, ar pareiškėjas padarė kokius nors pažeidimus, vertinant jų mastą ir trukmę.

56. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. Nutarime nurodytu laiku buvo pavaldūs pareiškėjui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, Bendrovei su jais nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai.

57. Pareiškėjo nuomone, teismas iš esmės tik perrašė VDI išvadas, tinkamai netyrė byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į skundą, tai patvirtina aplinkybė, kad teismas vertino pažeidimus, pvz. dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas neteikė skundo ir aiškiai nurodė neginčijantis ir neskundžiantis, pripažįstantis šiuos pažeidimus.

58. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas ir jo vadovas V. R. VDI atliekant tyrimą bendradarbiavo su VDI, teikė visą turimą informaciją ir dokumentus, dalį padarytų pažeidimų pripažino, dalis jų yra mažareikšmiai.

59. Pareiškėjas prašo atlikti tinkamą ir išsamų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą ir panaikinti teismo sprendimą bei Nutarimą ta apimtimi, kuria pareiškėjas skundė. Pareiškėjas palaiko teismui teiktame skunde nurodytus argumentus, vertina, kad teismas jų tinkamai neištyrė ir neįvertino.

60. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

61. VDI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei, įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką priėmė teisingą sprendimą ir paliko galioti VDI priimtą Nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. įsiteisėjusia nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-576/2023), UAB „Huberto LT“ vadovo V. R. atžvilgiu, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą. Šia Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta, kad V.

R., būdamas UAB „Huberto LT“, direktoriumi, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti asmenims nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., D. J., A. B.). V. R. taip pat siekdamas nuslėpti darbo teisinius santykius civilinėmis sutartimis ir esant darbo sutarties požymiams pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir leido dirbti asmenims nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (A.

S., S. T., A. C.). V. R. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, bei Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams ir įmonės naudai leido dirbti nurodytiems užsienio piliečiams nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 punktuose, ir nesudarė su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą: dėl Baltarusijos piliečių T.

T. ir S. T.. V. R. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kadangi įdarbino ir leido dirbti nurodytiems užsienio piliečiams nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, nurodytos Įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 punktus: dėl Uzbekistano piliečių M. A. ir K. K.. Atsakovo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, yra taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis nurodytų asmenų nelegalaus darbas faktas ir norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimai iš naujo neturėtų būti įrodinėjami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 62. Ginčas byloje kilo dėl VDI 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20346, priimto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui UAB „Huberto LT“ skirtų piniginių baudų už nustatytus pažeidimus sumažinimo, skiriant ne didesnę nei sankcijoje nurodyta minimali galima piniginė bauda, ją išdėstant dvejų metų laikotarpiui.

63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Nutarime nustatyti pažeidimai yra įrodyti, Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, VDI, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, paskirta bauda yra adekvati ir proporcinga, jos mažinti nėra pagrindo.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad nepagrįstai konstatuota, jog V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. nelegaliai dirbo Bendrovėje, nepagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pareiškėjas dalį padarytų pažeidimų pripažino, dalis jų yra mažareikšmiai. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo atlikti išsamų aplinkybių vertinimą bei tenkinti skundą.

65. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

66. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

67. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

68. Nutarimu VDI nutarė skirti pareiškėjui: už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 20 702 Eur baudą (11 x 1 882 Eur), už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 7 528 Eur baudą (4 x 1 882 Eur), už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 300 Eur baudą, už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą – 400 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, Nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė nuobauda – 28 230 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 2 352,50 Eur įmoką.

69. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

70. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

71. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija) buvo nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Įstatymo 62 straipsnio 7 dalis (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nustatė, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą užsienietį arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

72. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėtas darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką.

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad VDI tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytas veikas dėl Užimtumo įstatymo pažeidimų ir Nutarime pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas jas padarė. Byloje surinkti duomenys patvirtina nelegalaus darbo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme faktą, t. y., kad V. D., S. K., B. Š., V. Č., T. G., T. P., A. S., S. T., A. C., D. J. ir A. B. nelegaliai dirbo Bendrovėje. Pažymėtina, kad tiek VDI, tiek pirmosios instancijos teismas, konstatuodami nelegalaus darbo faktą, rėmėsi ne tik Objekte, kuriame minėti darbuotojai nelegaliai dirbo, rastu Registracijos žurnalu, bet ir kitais įrodymais – minėtų asmenų paaiškinimais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, VSDFV informacinės sistemos išrašais, darbo sutartimis ir kitais duomenimis, taip pat įvertino ir pareiškėjo pateiktas rangos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su VDI ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Be to, nelegalaus darbo Bendrovėje dėl tų pačių pažeidimų faktą patvirtina ir įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-576/2023, kuria palikta nepakeista Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis ir byloje konstatuota, kad Bendrovės vadovas V. R. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje. Aptarti procesiniai dokumentai pripažįstami turintys esminę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje, tokios praktikos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose panašiose administracinėse bylose (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2422-502/2023). Duomenų, paneigiančių aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, nenustatyta.

74. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

75. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus dėl Nutarime nustatytų pažeidimų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

76. Baudų skyrimą už Užimtumo įstatymo pažeidimus reglamentuoja šio įstatymo 60 straipsnis. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujantis ANK.

77. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija) 2 dalis nustatė, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija (VDI), skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

78. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.).

79. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

80. Sankcija už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nustatyta to paties straipsnio 4 dalies 3 punkte: bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nagrinėjamu atveju VDI nustatė, kad pareiškėjas minėtą įstatymo nuostatą pažeidė, pas jį nelegaliai dirbo 11 asmenų ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį taikė nurodytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį: 1 882 Eur. Bendras baudos dydis už minėtą pažeidimą: 20 702 Eur bauda.

81. Sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą nustatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte: bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nagrinėjamu atveju VDI nustatė, kad pareiškėjas minėtą įstatymo nuostatą pažeidė, pas jį nelegaliai dirbo 4 asmenys (užsieniečiai) ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį taikė nurodytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį: 1 882 Eur. Bendras baudos dydis už minėtą pažeidimą: 7 528 Eur bauda.

82. Sankcija už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą nustatyta šio straipsnio 3 dalyje ir yra: bauda nuo 200 iki 400 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 Eur už kiekvieną padarytą pažeidimą. Nutarimu pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta 300 Eur bauda.

83. Sankcija už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą nustatyta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte: bauda darbdaviui nuo 200 iki 600 Eur. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 Eur. Nutarimu pareiškėjui už šį pažeidimą skirta 400 Eur bauda.

84. Kaip minėta, Nutarimu pareiškėjui paskirta subendrinta nuobauda – 28 230 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 2 352,50 Eur įmoką.

85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

86. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdamas baudą jau įvertino VDI, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui minimalią baudą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir / ar dėl to turėtų būti mažinama ar būtų keičiama Nutarimo dalis dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Be to, pažymėtina, kad Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas padarė keturis Užimtumo įstatymo pažeidimus, o atsakovas, Nutarimu spręsdamas dėl baudų, jas subendrino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarimu paskirtos baudos, kurios mažinti nemato pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.

87. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės „Huberto LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys