2021-11-24 Nr. AB-24887-3-61-3-02519-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-664-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02519-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą pareiškimą atsakovui V. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S., V. S. (V. S.), valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2021 m. sausio 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija), kurios pagrindu įregistruotas statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), galiojimą; įpareigoti atsakovą V. S. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti Deklaracijos ir 2020 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu atliktą statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikti teismui patikslintą pareiškimą, kuriame būtų patikslinti ar papildyti pareiškimo reikalavimai.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą pareiškimą laikė nepaduotu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, įvertino Inspekcijos patikslintą pareiškimą, nustatytų trūkumų pobūdį ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai visų pareiškimo trūkumų, nurodytų teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, nepašalino.

Teismas atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjo pareiškimo turinio bei nagrinėjamos situacijos matyti, jog pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, tačiau nepagrindė, kaip jo pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės kreipiamasi į teismą. Dėl šių priežasčių, įvertinęs prašyme išdėstytą susiklosčiusią situaciją dėl gyvenamojo namo rekonstravimo galbūt neteisėto dokumento pagrindu, neturint statybą leidžiančio dokumento, buvo vertinama, jog Inspekcijos pareiškime suformuluoti reikalavimai nėra tinkami ir pakankami. Teismas taip pat nustatė, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimas yra būtina teisinė procedūra prieš Inspekcijai atliekant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, ir nurodė, kad teismas, nagrinėdamas Inspekcijos pareiškimą dėl Deklaracijos panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pripažinimo savavališka statyba. Teismui kilo abejonės dėl antrojo pareiškimo reikalavimo tikslingumo, kuriuo siekiama, kad teismas įpareigotų atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą su prašymu išregistruoti ginčijamą Deklaraciją. Teismo vertinimu, reikalavimas turėtų būti formuluojamas taip, kad nesusidarytų situacija, jog, atsakovui nesikreipus į VĮ Registrų centrą, teisės aktams prieštaraujantys dokumentai nebus išregistruoti.

Teismo vertinimu, Inspekcija, patvirtinusi Deklaraciją ir ją užregistravusi, priėmė administracinius sprendimus, kurie sukėlė materialinius teisinius padarinius – jų pagrindu buvo atlikta pastato rekonstrukcija ir pan. Todėl Inspekcija, siekdama pašalinti administracinių sprendimų sukeltus neigiamus padarinius, teismo vertinimu, turi ne tik pareikšti reikalavimus dėl Deklaracijos galiojimo ir registracijos panaikinimo, bet ir dėl šių veiksmų sukeltų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, nes tik taip būtų pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. apginti konkretūs įstatymo saugomi interesai.

Teismas pripažino, kad Inspekcija, kreipdamasi į teismą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p.), veikia kaip subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl Inspekcijos teismui teikiamo patikslinto pareiškimo turinys (skundo pagrindas ir dalykas) turi atitikti keliamo administracinio ginčo pobūdį.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-455-520/2021, kurioje išaiškinta, kad pareiškėjo pareiškimas ir patikslintas pareiškimas yra vertinami kaip kreipimasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl, nesiejant pareiškimo reikalavimo panaikinti Deklaraciją su atitinkamais materialiaisiais teisiniais padariniais (t. y. susidariusios situacijos išsprendimu iki galo), toks reikalavimas nėra tinkamas ir pakankamas viešajam interesui apginti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas pareiškimas ir jo turinys neatskleidžia, kaip būtų pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. kaip būtų visiškai apginta pareiškėjo įvardyta pažeista teisė ar įstatymų saugomas interesas – pašalinti skundžiamo akto bei jų pagrindu atsiradę padariniai. Teismas nurodė, kad bylinėjantis vien dėl Deklaracijos panaikinimo, nesiekiant šiuo aktu sukurtų visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, siekiama sukurti nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o ne realiai apginti viešąjį ar kitą pareiškėjo pasirinktą įstatymų saugomą interesą, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patikslintas pareiškimas pateiktas su esminiu turinio trūkumu, kuris neleidžia teismui tinkamai išnagrinėti bylos.

III. Pareiškėjas Inspekcija atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą pareiškimą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, vykdydamas teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, pateikė patikslintą pareiškimą, nuosekliai išdėstydamas poziciją byloje ir pagrįsdamas ją teisės aktų reikalavimais. Šis patikslintas pareiškimas yra pakankamai aiškus ir reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Patikslinto pareiškimo turinys aiškiai nurodo, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo, kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Inspekcija pareiškė reikalavimus savo kompetencijos ribose, išsamiai nurodydama reiškiamų reikalavimų pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimų formulavimas yra jo teisė ir jis šia teise tinkamai pasinaudojo, pateikdamas išsamų ir motyvuotą patikslintą pareiškimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad neteisėtos Deklaracijos, kurios galiojimą jis prašo panaikinti, sukelta pasekmė yra tai, jog šios Deklaracijos pagrindu buvo pakeisti statinio kadastro duomenys ir teisinės registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija pareiškė reikalavimus ne tik dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, bet ir dėl jos sukeltų teisinių pasekmių – statinio kadastro duomenų pakeitimo panaikinimo. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 13 dalimi ir daro išvadą, kad įstatymas įpareigoja užtikrinti, jog vykdomos statybos atitiktų teisės aktų reikalavimus, o neatitinkančios būtų užfiksuotos ir imamasi teisinių priemonių jos padariniams pašalinti. Inspekcija, reikšdama reikalavimus, išsamiai juos motyvavo bei nurodė, kaip jos pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio ji kreipėsi į teismą. Tik panaikinus Deklaraciją ir ja atliktus teisinės registracijos pakeitimus, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai galės imtis Priežiūros įstatyme numatytų priemonių savavališkos statybos padariniams šalinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Priežiūros įstatyme, nei Statybos įstatyme nėra numatyta galimybė Inspekcijai kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl Inspekcija neturėjo jokio pagrindo reikšti kokių nors kitų, papildomų reikalavimų, prašydama teismo panaikinti neteisėtą Deklaraciją ir jos pagrindu atliktą teisinę registraciją (duomenų pakeitimą), kuri ir yra neteisėtos Deklaracijos pasekmė.

Pareiškėjas vadovaujasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi ir pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog teismas, nagrinėdamas Inspekcijos pareiškimą dėl Deklaracijos panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pripažinimo savavališka statyba, kadangi tik teismui panaikinus Deklaraciją, Inspekcijai atsiranda galimybė atlikti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės normos nenumato, jog teismas, nagrinėdamas Inspekcijos pareiškimą dėl Deklaracijos panaikinimo, turėtų spręsti klausimą dėl statinio statybos pripažinimo savavališka statyba.

Pareiškėjo teigimu, teismas vadovavosi neaktualia nagrinėjamam atvejui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, neatsižvelgė į Priežiūros įstatyme įtvirtintą savavališkos statybos padarinių reglamentavimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos pareiškimas yra su esminiu turinio trūkumu.

Pareiškėjas, apibendrinęs atskirojo skundo motyvus, laikosi pozicijos, kad teismas šioje stadijoje nepagrįstai sprendė dėl pareiškimo pagrįstumo, vertino ar Inspekcijos pateikti reikalavimai tinkami ir pakankami teisės pažeidimams pašalinti, kai turėjo tik įvertinti ar pateiktas patikslintas pareiškimas atitinka ABTĮ 24, 25 straipsnių nuostatas, t. y. nustatyti, jog pateiktame pareiškime išlaikyti numatyti skundo formos ir turinio reikalavimai – nurodytas skundžiamas aktas, išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai, išdėstytas reikalavimas ir kt. Teismas skundžiamojoje nutartyje nekonstatavo, kad tokie reikalavimai būtų neišlaikyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumo, t. y. nepatikslino ir nepapildė pareiškimo reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų, susijusių su būtinumu suformuluoti papildomus reikalavimus tam, jog viešasis interesas galėtų būti apgintas tinkamai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsisakė patikslinti pareiškimo reikalavimus, teigdamas, jog jis negina viešojo intereso ir kad jo pareikšti reikalavimai byloje yra pakankami įstatymų saugomam interesui – tinkamam statybos užbaigimui užtikrinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis dėl termino trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta prašymą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų prašymo trūkumų.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pradiniu pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Deklaracijos, pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruoti statinio kadastriniai pakeitimai, galiojimą; 2) įpareigoti statytoją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti Deklaracijos ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu pakeistus statinio kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nurodė pareiškėjui pateikti patikslintą pareiškimą su aiškiai suformuluotais reikalavimais, nes nustatė, kad Deklaracijos galiojimas nėra siejamas su atitinkamais materialiaisiais teisiniais padariniais (susidariusios situacijos išsprendimu iki galo), pareiškėjo reikalavimas turi būti formuluojamas ne tik dėl Deklaracijos panaikinimo, bet turėtų būti žvelgiama plačiau į susidariusią situaciją. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. patikslintame pareiškime suformulavo tuos pačius kaip ir pradiniame pareiškime reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą pareiškimą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pateiktas patikslintas pareiškimas ir jo turinys neatskleidžia, kaip būtų pasiektas kreipimosi į teismą tikslas, t. y. kaip būtų visiškai apginta pareiškėjo įvardyta pažeista teisė ar įstatymų saugomas interesas – pašalinti skundžiamo akto bei jo pagrindu atsiradę padariniai.

Iš pareiškėjo teismui pateikto pradinio ir patikslinto pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, pareikšdamas savarankišką reikalavimą – panaikinti Deklaraciją. Tokį reikalavimą pareiškėjas pareiškė įgyvendindamas savo kompetenciją statybos valstybinės priežiūros srityje, įtvirtintą Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje, ir atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktą. Kadangi Deklaracijos pagrindu buvo pakeisti teisinės registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas papildomai pareiškė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo ir jos sukeltų materialinių teisinių padarinių pašalinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas patikslinti šiuos reikalavimus vertintinas kaip perteklinis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nagrinėjami Inspekcijos prašymai dėl Deklaracijos panaikinimo, paduoti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, vadovaudamasis kaip precedentu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-124-602/2020. Kaip matyti, aptariamoje administracinėje byloje Inspekcija ginčijo deklaracijas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris po jo įregistravimo buvo parduotas fiziniams asmenims, byloje esančiais atsakovais. Todėl panaikinus deklaracijas, skirtingai nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, jiems, o ne faktiniam statytojui, kiltų neigiamos pasekmės, be kita ko, ir pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius. Iš esmės panaši teisinė situacija susiklostė ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-455-520/2021, kurioje Inspekcija, kaip ir šioje administracinėje byloje siekė deklaracijos panaikinimo, tačiau skirtumas yra tas, kad aptariamoje administracinėje byloje paskutiniai gyvenamojo namo duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti ne deklaracijos, o civilinių sandorių, kurie administracinėje byloje nebuvo ginčijami, pagrindu. Šiuo aspektu nagrinėjama byla skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nutartyse nurodomų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis išnagrinėtų administracinių bylų faktinių aplinkybių, taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis šiomis bylomis kaip precedentu.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti pareiškimą (patikslintą pareiškimą) netenkinamas, nes pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas pareiškimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios, o ne apeliacinės instancijos, teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius