b96eaf3f-2cd2-4a4b-b80a-61ae6466b1af · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D Pranešėja D.Šiugždinytė                              Baudž. byla Nr.1A-125-238/2010Teisėjas R.Sipavičius                                                   Proceso Nr. 25-1-00854-09                                                   Procesinio sprendimo kategorija:     (S)                           2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2010 m. vasario 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Å iugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Å ečkuvienei, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A.

J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintos, taikant bausmių apėmimo principÄ , ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, skirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-13 nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                    n u s t a t ė:             A. J. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009m. liepos 15d., apie 17 val.10 min., Kaune, ties( gatvės duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ Â turtÄ : nukentėjusiosios I.

G. 50 litų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais - 30 litų vertės pinigine, 30 litų vertės raktų ryÅ¡uliu, dviem 100 litų ir 500 litų vertės telefono aparatais „Nokia“, materialinės vertės neturinčiais dokumentais, sudaužė 50 litų vertės akinius, panaudodamas smurtÄ , suduodamas smÅ«gį koja nukentėjusiajai į kÅ«nÄ .              A. J. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, LR BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 27d., apie 18 val. 30 min. tikslu pagrobti svetimÄ nukentėjusiojo A.

J. turtÄ , iÅ¡dauždamas automobilio „Audi 80“, v.n.(duomenys neskelbtini), stovėjusio aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės lango stiklÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ : 100 litų vertės galinę palangę, dvi 200 litų vertės garso kolonėles, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė, nes buvo sulaikytas praeivio.              Apeliaciniame skunde Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas praÅ¡o pakeisti dalį Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio.

A. J. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skirti 30 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už pasikėsinimÄ padaryti vagystę įsibraunant į automobilį ir svetimo turto sugadinimÄ , subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas už visas padarytas nusikalstamas veikas, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-13 nuosprendžiu, neatliktÄ jÄ dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principÄ ir skirti galutinę subendrintÄ 4 (ketverių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma, kad kaltinamajam teismas paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, teismas nenustatė nusikaltimų recidyvo, į kurį, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, bÅ«tina atsižvelgti bei jį įvertinti kaip ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. Teigia, kad A. J. nuteistas už du tyčinius apysunkius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, tačiau pripažįstant nusikaltimų recidyvÄ , neturi reikÅ¡mės, kokioje nusikalstamos veikos stadijoje nutrÅ«ko asmens daromas nusikaltimas.

A. J. teistas 2005 m., 2006 m., 2007 m. Veikos padarytos neiÅ¡nykus teistumui. A. J. naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ laikotarpiu, tai yra neiÅ¡nykus teistumui, todėl teismas, priimdamas nuosprendį nepagristai ir neteisėtai, nekonstatavo nusikaltimų recidyvo ir neįvardijo A. J. kaip recidyvisto. Skunde nurodoma, kad A. J. neteisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, teismas už nusikaltimus paskyrė žymiai mažesnes bausmes, nei straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę A. J., atsižvelgtina į tai, kad yra jis teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ laikotarpiu padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam, kaip recidyvistui, skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

             Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo A. J. kaltė dėl jo nuteisimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir praÅ¡o jÄ griežtinti.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajam A. J. bausmės skirtos tinkamos, o skiriant bausmes, įstatymas taikytas tinkamai. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmė skirta neteisingai ar savo rÅ«Å¡imi bei dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni.Kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo laikytis bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų BK bendrojoje dalyje.             Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis.

Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.              BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.              Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kitas aplinkybes.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas tinkamai taikė įstatymÄ ir BK 54, 61 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus nepažeidė. Skiriant bausmes nuteistajam A. J., teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje iÅ¡vardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , anksčiau teistas. Teismas pasisakė kodėl bÅ«tent ir kokias aplinkybes įvertinęs, A. J. skiria laisvės atėmimo bausmę, o ne kitÄ bausmės rūšį. Bausmės rÅ«Å¡ies skyrimÄ teismas argumentavo.Be to, teismas pasisakė dėl bausmės trukmės. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmių trukmę, atsižvelgia į pagrobto turto vertę, smurto panaudojimo pobÅ«dį, vertina tai, jog nukentėjusiajai nebuvo padarytas kÅ«no sužalojimas.Teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. J. kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs.Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. J., neteisingai nurodė, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos.

Tačiau Å¡i aplinkybė nėra priežastis nuosprendžiui keisti ar manyti, kad dėl to neteisingai buvo paskirta bausmė, nes neatliktÄ jÄ bausmės dalį teismas subendrino su naujai skirta bausme BK 64 straipsnio 3 d. pagrindu.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisėtai neįvardijo A. J. kaip recidyvisto. Baudžiamojo Kodekso 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo yra recidyvistas, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Baudžiamojo Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. J. už nusikalstamų veikų padarymÄ , pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, motyvavo kodėl skiria Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodė aplinkybes, kurios bÅ«dingos recidyvistui.IÅ¡ BPK 304-306 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio turinį, matyti, kad teismas neįpareigotas atskirai nuosprendyje aptarti motyvų, kodėl laiko asmenį recidyvistu.

BK 27 straipsnio 1 dalyje taip pat nenustatyta teismui tokios pareigos.Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas. Remiantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi, nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , neiÅ¡nykus teistumui, padaro bent vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , jis laikomas recidyvistu. Teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas. Teismo sprendimas yra reikalingas tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu.(LAT, 2008-09-30 nutartis Nr. 2K-353/2008).Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad A.

J., kaip recidyvistui, skirtina griežtesnė laisvės atėmimo bausmė.Kolegija konstatuoja, kad pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatomas vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaip minėta ankščiau, LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, įstatyme iÅ¡vardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, turi motyvuoti savo sprendimÄ .

Pažymėtina, kad Å¡i norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, LR BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmių skyrimui, tarp jų ir tas, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai ir motyvuotai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes, areÅ¡tÄ , tinkamai nustatė jų dydį.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimÄ kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Ä®statymas numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Teismas taikė bausmių apėmimo bÅ«dÄ bei dalinio sudėjimo bÅ«dÄ . Nenustatyta pažeidimų subendrinant skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu ir paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam A. J., todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti už atskiras nusikalstamas veikas (BK 180 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 3 d.) skirtas ar subendrintÄ bausmes.

BK 64 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ , teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti.

Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.Kadangi apeliantas naujas nusikaltimas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, todėl teismas pagrįstai subendrino bausmes skirtas teismo 2009-11-27 ir 2007-03-13 nuosprendžiais, jas iš dalies sudėdamas.

Taigi, įstatymu numatytų bausmių bendrinimo taisyklių teismas nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė :

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ atmesti.                           Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                Danguolė Å iugždinytė Teisėjai                                                                                                 Gytis Večerskas                                                                            Valdas Vitunskas