b96c96ec-e1cb-4490-bb21-a9a84dfdb3f8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-909-565/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16413-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D.

K., E. D., I. R., A. I., K. M., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų I. R., D. K., E. D., K. M., A. I., G. N., M. B., T. U., J. U., G. A., M. M. ieÅ¡kinį atsakovei A. Å . dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. M., M. R., L. R., J. S., V. A., V. B., J. M., V.

A. G., V. K., R. K., V. M., V. M., N. C., M. C., L. Z., I. D., L. Z., T. Z., UAB „Senamiesčio Å«kis“, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę A. Å . savo lėšomis per 3 mėnesius paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai atliktų namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pagrindinių konstrukcijų statybos darbų padarinius:

1) panaikinti sienoje įrengtas duris, ieškinio priede Nr. 4 pažymėtas indeksu „D2“, jas užmūrijant;

2) atstatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose esančius namo bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusiÄ padėtį, t. y. ieÅ¡kinio priede Nr. 4 indeksu „S2“ pažymėtoje patalpoje atidengti atsakovės užbetonuotÄ nuotekų Å¡alinimo tinklų prieduobę, bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus įrengti atvirai sienose ankstesnėse jų vietose, kartu įpareigojant atsakovę parengti visų Å¡ių darbų atlikimui bÅ«tinÄ dokumentacijÄ ;

3) paÅ¡alinti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose grindų gilinimo darbų metu iÅ¡kastÄ bei namo pusrÅ«sio bendrojo naudojimo patalpų praėjimuose paskleistÄ gruntÄ ir statybines atliekas bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovai nurodė, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei gretimuose pastatuose jiems nuosavybės teise ar kitais pagrindais priklauso butai. Namo pusrūsyje yra individualūs gyventojų sandėliukai ir bendras įėjimas, leidžiantis patekti į juos. Namo pusrūsyje yra įrengta slėptuvė, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei (priede Nr. 4 pateikiamame plane pažymėta indeksais „S1“ ir „S2“). Atsakovė savavališkai patalpoje, pažymėtoje „S2“, įrengė duris D2 ir neteisėtai pretenduoja naudotis didesne dalimi pusrūsio patalpų.

Atsakovė išgriovė individualių sandėliukų I-20 ir R-16 sienas ir išgriovė praėjime P2 tarp patalpų R-14 ir R-15 buvusias metalines duris. Atsakovė savavališkai pertvarkė namo bendrojo naudojimo objektus – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, todėl nebėra galimybės apžiūrėti vamzdžius ir juo remontuoti. Atsakovė savo patalpose atliko grindų gilinimo darbus, neišvežė iškasto grunto ir statybinių atliekų, o paskleidė juos pusrūsio bendruose praėjimuose, užverčiant individualių rūsių duris, taigi gyventojams buvo panaikinta galimybė patekti į individualius rūsius.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 22 d. įgijo nuosavybės teisę į patalpas, 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo jų tvarkymo ir paprastojo remonto darbus pagal UAB „Senojo miesto architektai“ parengtÄ paprastojo remonto apraÅ¡Ä , kuriame yra tikslus patalpų planas, suderintas su KultÅ«ros paveldo departamentu. Patalpų sienoje anksčiau buvo durys, vedusios į pusrÅ«sio koridorių, kuris yra bendro naudojimo, todėl atsakovė, kaip bendrasavininkė, turi teisę naudotis Å¡iuo plotu. Visi atsakovės patalpose atlikti darbai nėra susiję nei su bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, nei su pagrindinių namo inžinerinių tinklų konstrukcijų pertvarkymu. Atsakovė neatliko jokių grunto gilinimo darbų, o Å¡lakÄ ir buitines atliekas iÅ¡vežė.

5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. patikrino darbus namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpose ir nustatė, kad iškastos apie 20-40 cm. tranšėjos vandentiekio ir nuotekų vamzdžių vietose. 2016 m. balandžio 11 d. atsakovei buvo surašytas reikalavimas RV-19 sustabdyti rūsio kasimo darbus, kurį atsakovė įvykdė.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog sprendimas buvo priimtas netinkamai taikant bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendinančias teisės normas, formaliai įvertinus tik dalį byloje esančių įrodymų: Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti vertintinos aplinkybės dėl atsakovės atliktų veiksmų (neveikimo) pobÅ«džio, jų (ne)teisėtumo, dėl Å¡ių veiksmų (neveikimo) atsiradusių (galinčių atsirasti) teisinių pasekmių, įskaitant ir ieÅ¡kovų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo (ne)buvimÄ ; vien faktas, jog darbai bendro naudojimo objektuose atlikti be bendraturčių sutikimo, yra pakankamas konstatuoti ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ .

8. BylÄ nagrinėjant pakartotinai, trečiuoju asmeniu įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjus namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje įrengtas patalpas, esminių nukrypimų nuo 2016 m. UAB „Senojo miesto architektai“ parengto projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, paprastojo remonto apraÅ¡as“ nenustatyta. Kadangi visi inžineriniai tinklai yra paslėpti patalpų sienose, o statytojo atstovas nepateikė vandentiekio ir nuotakyno iÅ¡vedžiojimo patalpoje ir statinyje schemos, negalima nustatyti, ar darbai atlikti pagal 2017 m.

UAB „Projektai statyboms“ parengtÄ supaprastintÄ projektÄ â€žDaugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosioms patalpoms Nr. 17-20 iki 17-23 Vilniuje, vandens apskaitos įrengimo paprastojo remonto projektas“, ar nukrypta nuo jo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 10.1. pagal UAB „Senojo miesto architektai“ Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemÄ â€“ paprastojo remonto apraÅ¡Ä atsakovė iÅ¡ vieno kadastro objekto suformavo du atskirus (42,85 kv. m. ir 36,85 kv. m.) kadastro objektus. Paprastojo remonto apraÅ¡o aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad atskyrimas atitinka istoriÅ¡kai buvusį atskirų patalpų panaudojimÄ ir formuojamas atidarant XX a. antroje pusėje užmÅ«rytÄ durų angÄ kapitalinėje sienoje su lenkta sÄ rama patalpoje 17-23 ir įrengiant įėjimÄ iÅ¡ bendrojo naudojimo patalpos R-15.

Tarp paprastojo remonto darbų yra nurodyta iÅ¡ardyti pokaryje užmÅ«rytÄ durų angÄ patalpoje 17-23, restauruoti angokraščius ir sÄ ramÄ , įdėti sustiprintos konstrukcijos medines arba metalines duris. Tarp darbų, susijusių su vandens-nuotekų projektine dalimi nurodyta, kad vamzdžiai yra įleidžiami į grindis ir yra įrengiami prie kapitalinių sienų, pagal poreikį yra apsiuvami gipskartonu. ApraÅ¡e pažymėta, kad žemės kasimo darbai neprojektuojami, kadangi pusrÅ«sio grindų gylis 2,45 - 2,30 m. gylyje, vandentiekio vamzdžių ir inžinerinės įrangos įrengimas bus vykdomas tik virÅ¡utinio grindų sluoksnio gylyje iki 0,10 - 0,15 m; 10.2. ieÅ¡kovai, teigdami, kad atsakovės įrengtų durų į patalpÄ 17-23 anksčiau nebuvo, rėmėsi pusrÅ«sio patalpų planu, kuris yra namų valdos techninės apskaitos byloje, tačiau atsakovės pateiktame VÄ® „Vilniaus komprojektas“ 1987 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apmatavimų, architektÅ«rinių detalių byloje rÅ«sio plane tokia arkinė durų anga yra pažymėta.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 4, 5 punktuose nurodyta, kad Å¡ios patalpos kapitalinėje sienoje iÅ¡ rÅ«sio pusės yra atverta seniai užmÅ«ryta arkos formos anga, kurioje Å¡iuo metu yra įrengtos patalpos durys. VirÅ¡ atvertos angos vizualiai matoma senos statybos arkos formos sÄ rama, kuri užfiksuota prie akto pridėtoje nuotraukoje; 10.3. iÅ¡važiuojamame 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja Inspekcijos darbuotoja A.

M. parodė, kad dėl durų angos atvėrimo statybos leidimas nebuvo reikalingas, nes angos sienoje atvėrimas priskiriama paprasto remonto kategorijai. BetarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjus durų angÄ , nustatyta, kad skirtos patekti į patalpÄ 17-23 durys buvo įrengtos atvėrus (ne iÅ¡kirtus) užmÅ«rytÄ durų angÄ kapitalinėje sienoje su lenkta sÄ rama, kas nurodyta ir paprastojo remonto apraÅ¡e. 2019 m. birželio 12 d. teismo iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu nei vienas iÅ¡ jame dalyvavusių ieÅ¡kovų nenurodė, kas konkrečiai buvo iÅ¡griauta; 10.4. pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Atsakovė Å¡iuo atveju nesukÅ«rė bendrojo naudojimo objekto ir bendraturčių sutikimo gavimo tokio paprastojo remonto, kokį atliko atsakovė, atveju CK IV skirsnis nenumato. Atsakovės iniciatyva atliktas durų įrengimas sienoje tarp bendrojo naudojimo patalpos R-15 ir atsakovei priklausančios patalpos 17-23 yra ne naujos durų angos iÅ¡kirtimas, o buvusios durų angos atvėrimas, dėl ko netaikytinos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos, numatančios leidimo gavimÄ kapitalinio ar paprastojo remonto atvejais.

Atsakovės užsakymu UAB „Senojo miesto architektai“ parengė paprastojo remonto apraÅ¡Ä , kaip tÄ numato Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2019 m. kovo 21 d. patikrinusi situacijÄ vietoje, esminių nukrypimų nuo paprastojo remonto apraÅ¡o nenustatė; 10.5. pagal atsakovės pateiktÄ paprastojo remonto projekto brėžinį, praėjimo (durų angos) tarp atsakovei priklausančių patalpų 17-20 (21) ir 17-23, kas anksčiau buvo užfiksuota paprastojo remonto apraÅ¡o nuotraukoje, nėra, nes jis buvo panaikintas paprastojo remonto metu.

Paprastojo remonto apraÅ¡o aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta užmÅ«ryti kapitalinėje sienoje angÄ tarp patalpų 17-23 ir 17-21, formuojant niÅ¡Ä atskiriamoje patalpoje Nr.1. Faktinė situacija buvo nustatyta 2019 m. birželio 12 d. teismo iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, tai matyti ir ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktose patalpos 17-23 nuotraukose Nr. 10 ir Nr. 12 prie antstolio D. K. 2016-06-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, t. y. tose nuotraukose matyti įrengtos pertvaros patalpos Nr. 17-23 viduje, tačiau už pertvarų matyti aklina siena.

Tai reiÅ¡kia, kad praėjimo tarp patalpų 17-20 (21) ir 17-23 nėra, t. y. atsakovei Å¡iuo metu priklauso dvi patalpos, kurios yra izoliuotos viena nuo kitos. Ä®rengtos durys į patalpÄ 17-23 negali bÅ«ti užmÅ«rytos, nes į patalpÄ nebus galima patekti iÅ¡ viso; 10.6. atsakovės pateiktoje vandens apskaitos įrengimo paprastojo remonto projekto schemoje nurodyta, kad patalpoje 17-23 (remonto plane patalpos žymėjimas 2-1) prieduobėje yra mazgas (poskaitiklis), teigtina, kad tai yra bendrojo naudojimo mazgas (užfiksuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. kovo 21 d. patikrinimo metu darytoje nuotraukoje), nuo jo numatytas Å¡alto vandens vamzdžio (žymėjimas V1) grindų konstrukcijoje nutiesimas iki santechninių (sanitarinių) įrenginių.

Brėžinyje (patalpoje 1-1) nurodyti esami Å¡alto vandens ir nuotekų stovai, nurodytos atsakovės nuotekų ir Å¡alto vandens vamzdžių pajungimo į esamus stovus vietos. IeÅ¡kovai 2019 m. birželio 21 d. iÅ¡važiuojamo teismo posėdžio metu kėlė problemÄ , kad atsakovė paslėpė vamzdžius (matomi prie KultÅ«ros paveldo departamento 2016 m. kovo 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pridėtoje nuotraukoje Nr. 1), esančius sienoje patalpoje 17-23, prie kurių nėra numatytas atsakovės vamzdžių, skirtų tiekti vandenį ar Å¡alinti nuotekas atsakovės patalpose, prijungimas prie bendrojo naudojimo tinklų.

Sprendžiant iÅ¡ paprastojo remonto apraÅ¡o brėžinio ir UAB „Projektai statyboms“ projektuotojos L. P. sudaryto vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įrengimo projekto brėžinio, sanitariniai įrenginiai patalpoje 17-23 yra suprojektuoti prie prieÅ¡ingos sienos, o pajungimas į esamÄ stovÄ suprojektuotas patalpoje 17-20 (21); 10.7. pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančiÄ bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ .

Todėl, esant bÅ«tinumui patekti į atsakovei priklausančias patalpas bendrosios inžinerinės įrangos remonto, vandens tiekimo uždarymo ar pan. tikslu, atsakovė turi pareigÄ Ä¯leisti į savo patalpas įgaliotus asmenis. Taip iÅ¡sprendžiama ieÅ¡kovų keliama problema, kad, pagal ieÅ¡kovus, atsakovei priklausančioje patalpoje vamzdynai (kiek jų matėsi anksčiau) vėl bÅ«tų matomi atvirai. Situacija, ar atsakovei priklausančioje patalpoje esantys vamzdžiai bus matomi atvirai, ar jie bus paslėpti po apdaila, iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kovų interesų užtikrinimui.

Esant poreikiui remontuoti vamzdynÄ , kai jis uždengtas apdailos medžiagomis, tai daugiau sukeltų nepatogumų pačiai atsakovei, nes reikėtų iÅ¡ardyti apdailos medžiagas tam, kad prieiti prie probleminės vamzdyno vietos. Atsakovė, bÅ«dama patalpų savininke, turi turėti galimybę realizuoti savo, kaip savininkės teises (CK 4.37 straipsnio 1 dalis); 10.8. iÅ¡važiuojamame 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje buvo nustatyta, kad prieduobė, esanti atsakovei priklausančioje patalpoje 17-23, nėra uždengta ar užbetonuota.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 3 punkte nurodyta, jog atviroje prieduobėje nutiesta bendra (bendrojo naudojimo) vandentiekio linija. Patalpas 17-20(21) ir 17-23 atsakovė 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ fizinių asmenų, manytina, su tokia per jas nutiesta bendrojo naudojimo nuotekų įranga (bendru vamzdžiu su seniai įrengtu ventiliu), kokia nustatyta Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Taigi už situacijÄ , kad patalpos, kuriose yra bendro naudojimo inžinerinės įrangos (neiÅ¡sprendus jos perkėlimo, rekonstrukcijos ir pan. klausimų), tapo privačių asmenų nuosavybe, atsakovė nėra atsakinga.

IeÅ¡kovai nei bylos nagrinėjimo pradžioje, nei jÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo skirti ekspertizę, nors pagal ilgo bylos proceso eigÄ jie turėjo visas galimybes tokį praÅ¡ymÄ pareikÅ¡ti; 10.9. vykdydama remonto darbus, atsakovė galėjo iÅ¡vežti dalį susikaupusių statybinių atliekų. IÅ¡važiuojamo 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu teismas su bylos dalyviais nustatė, kad pusrÅ«sio koridoriuje (arčiau prie įėjimo į pusrÅ«sį) yra stipriai susigulėjusio grunto.

Nors ieÅ¡kovai nurodė, kad jiems yra reikalingi sandėliukai, tačiau apžiÅ«rint vietÄ iÅ¡važiuojamo 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu, situacija buvo panaÅ¡esnė į tokiÄ , kad gyventojai retai arba iÅ¡ viso nesinaudoja sandėliukais, prie kurių yra paskleistas gruntas ir kuris, labai tikėtina, yra likęs nuo ankstesnės nežinomų asmenų veiklos. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog gruntas koridoriuje buvo supiltas dėl atsakovės iniciatyva vykdomo remonto darbų. Kitose pusrÅ«sio bendrose patalpose neseniai supilto grunto ar atliekų nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. IeÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad namo rÅ«sio kapitalinėje sienoje ne iÅ¡kirsta nauja, o atverta buvusi durų anga. 1987 m. namo rÅ«sio plano įrodomoji vertė vertintina kritiÅ¡kai, 1987 m. planas nėra niekur registruotas.

Atsakovė nepaaiÅ¡kino Å¡io plano kilmės, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu jis buvo parengtas. Byloje nebuvo pateikta jokia 1987 m. plano legenda ir neaiÅ¡ku, kÄ reiÅ¡kia joje naudojami žymėjimai. IÅ¡ 1987 m. plane esančių pažymėjimų matyti, kad tose vietose, kur plano sudarymo metu iÅ¡ tiesų buvo durys, paliktos tuščios vietos (tarpai). Tuo tarpu atsakovės nurodytos įstrižos linijos žymi storÄ sienÄ . IeÅ¡kovų pateiktos nuotraukos (VI tomas, 45-46 psl.) patvirtina, jog namo rÅ«syje yra ir daugiau patalpų, kurių sienose yra arkinių nišų, ir jos nėra bei niekada nebuvo atviros; 11.2.

Nekilnojamojo turto registre saugomoje namo 1947 m. namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame rūsio plane jokia anga ginčo sienoje nepažymėta (VI tomas, 43-44 psl.). Priešingai nei atsakovės pateiktas 1987 m. planas, 1947 m. planas nuo pat jo sudarymo yra registruotas valstybės įmonėje Registrų centras. Jokia anga nėra pažymėta ir aktualiame Nekilnojamojo turto registre saugomame rūsio plane (I tomas, 15-16 psl.); 11.3. toje ginčo sienos vietoje, kurioje atsakovė įrengė duris, 1987 m. plane yra pažymėti keli skirtingi aukščiai: h = 170 (ties pažymėtos arkos apačia) ir h = 189 (pažymėtos arkos centre).

Tuo tarpu atsakovės savavaliÅ¡kai įrengtos durų angos aukÅ¡tis (arkos centre) yra 225 cm (VI tomas, 39-42 psl.). Taigi, net jei ginčo sienoje kadaise ir buvo anga ar niÅ¡a, tai nagrinėjamu atveju atsakovė ne atvėrė, o aiÅ¡kiai iÅ¡kirto didesnę angÄ durims (ženkliai virÅ¡ijančiÄ 1987 m. plane nurodytÄ aukÅ¡tį); 11.4. atsakovė be bendraturčių sutikimo iÅ¡kirto laikančiÄ jÄ namo sienÄ , kas neabejotinai susilpnino pastato laikančiÄ jÄ konstrukcijÄ , todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 18 punkte numatyta, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali bÅ«ti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimÄ CK nustatytais atvejais ir tvarka. Atitinkamai CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punkte imperatyviai nustatyta, kad statyba, kurios tikslas pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, laikoma statinio kapitaliniu remontu. Atsakovė, iÅ¡kirtusi angÄ laikančiojoje sienoje, atliko kapitalinį remontÄ Statybos įstatymo prasme. Dėl to Å¡iuo atveju taikytinos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kapitalinio, o ne paprastojo remonto atlikimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė veikė savavaliÅ¡kai, negavusi ieÅ¡kovų sutikimo. Net jei durys ginčo sienoje kada nors ir egzistavo, jos buvo „užvertos“, ir status quo prieÅ¡ atsakovei pradedant darbus buvo aklina laikančioji siena (be jokių durų ar kitų angų), bendrosios nuosavybės teise priklausanti visiems namo gyventojams; 11.5. atsakovė neteisėtai pretenduoja naudotis didesne dalimi namo pusrÅ«sio patalpų.

Kadangi atsakovė pradėjo naudotis savavaliÅ¡kai įrengtu antruoju įėjimu į savo patalpas, byloje pateiktame plane (III tomas, 22 psl.) pažymėtu indeksu „D2“, tam tapo reikalinga didesnė nei prieÅ¡ tai pusrÅ«sio patalpų dalis. Anksčiau atsakovė turėjo vienÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ savo patalpas, kuris plane pažymėtas indeksu „P1“. Atsakovei savavaliÅ¡kai įrengus antras duris, pažymėtas „D2“, reikalingas ir papildomas praėjimas, pažymėtas „P2“.

Atsakovė, įsirengdama duris laikančiojoje sienoje ir turėdama papildomÄ Ä¯Ä—jimÄ , faktiÅ¡kai užima daug didesnę erdvę nei prieÅ¡ tai. Taigi, atsakovės veiksmai tiesiogiai riboja ieÅ¡kovų teises į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Pagal ieÅ¡kovų ir atsakovės į bylÄ pateiktus namo pusrÅ«sio planus, įrengtos naujos durys „D2“ veda į gretimas bendrosios dalinės nuosavybės patalpas. Anksčiau gretimas patalpas skyrė sienos, tačiau atsakovė, įsirengdama duris „D2“ ir patekdama į bendrojo naudojimo patalpas, neteisėtai iÅ¡griovė dviejų individualių rÅ«sių (I-20 ir R-16) sienas.

Taip pat atsakovė išgriovė ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias praėjime tarp R-14 ir R-15 patalpų buvusias metalines duris. Tai, kad prieš atsakovei įvykdant neteisėtus veiksmus šios durys egzistavo, patvirtina byloje esančios nuotraukos (I tomas, 39-41, 162 psl., V tomas, 167 psl.). Durys buvo žalios spalvos, su baltais užrašais „N-4 B.7.8.12.“. Taigi išgriauta ne tik laikančioji namo siena, bet ir ieškovų individualių rūsių sienos bei durys; 11.6. teismas visiškai neteisingai sprendė, kad vamzdžiai yra tik paslėpti po apdaila.

Byloje įrodyta, kad vamzdžiai buvo pjaustomi, perkeliami į iÅ¡kirstas niÅ¡as ir užmÅ«rijami sienose, grindyse ar lubose. Kadangi atsakovė savavaliÅ¡kÄ tinklų pertvarkymÄ atliko be jokio projekto ar brėžinių, nėra aiÅ¡ku, kurioje faktinėje vietoje ir kokie vamzdžiai yra iÅ¡sidėstę, todėl, esant poreikiui atlikti tinklų remonto darbus, to nebus įmanoma padaryti. Tai neabejotinai sukelia nepatogumų ne tik atsakovei, bet ir ieÅ¡kovams, kuriems atsakovės iÅ¡pjaustytais ir permontuotais tinklais tiekiamas vanduo bei Å¡alinamos nuotekos.

Teismas privalėjo įvertinti, ar atsakovės pateiktas tinklų pertvarkymo projektas yra suderintas su atsakingomis institucijomis ir parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat įvertinti, ar atsakovės atliktas tinklų paslėpimas gali sÄ lygoti / sÄ lygoja ieÅ¡kovų teisių, susijusių su bendro turto naudojimu ir priežiÅ«ra, pažeidimÄ . Atsakovė ne tik pertvarkė vamzdynus, užmÅ«rydama vamzdžius sienose, bet ir užbetonavo nuotekų prieduobę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prieduobė, esanti atsakovei priklausančioje patalpoje 17-23, nėra uždengta, užbetonuota ar kitaip uždengta apdailos medžiagomis, o atviroje prieduobėje nutiesta bendra (bendrojo naudojimo) vandentiekio linija.

Byloje ieÅ¡kovai niekada nekėlė klausimo dėl vandentiekio prieduobės uždengimo. Byloje ieÅ¡kovai įrodinėja nuotekų prieduobės užbetonavimo faktÄ , kurį patvirtina byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos); 11.7. byloje nėra ginčo, kad atsakovės patalpoje esantys tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams. Taigi, bet kokie sprendimai dėl tinklų pertvarkymo turi bÅ«ti vykdomi CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , savo turtu asmuo turi naudotis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Tinklų pertvarkymas ir / ar bet koks jų uždengimas be ieÅ¡kovų sutikimo, atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendus, yra neteisėtas veiksmas, kuris neproporcingai riboja ieÅ¡kovų bendrosios dalinės nuosavybės teises. Todėl atsakovė privalo atstatyti tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusiÄ padėtį, t. y. bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus įrengti atvirai ankstesnėse jų vietose, kartu įpareigojant atsakovę parengti visų Å¡ių darbų atlikimui bÅ«tinÄ dokumentacijÄ ; 11.8. byloje esantys įrodymai ir nuotraukos patvirtina, kad atsakovė vykdė statybos darbus, griovė sienas, betonavo.

Be atsakovės daugiau niekas jokių statybos darbų namo pusrūsyje nevykdė. Taigi dėl statybinių atliekų susikaupimo namo pusrūsyje yra kalta atsakovė. Be to, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 31 d. atsiliepime nurodė, kad ginčo patalpose buvo „iškastos apie 20-40 cm gylio tranšėjos vandentiekio ir nuotekų vamzdžių vietose“. Atsakovei buvo surašytas 2016 m. balandžio 11 d. reikalavimas Nr. RV-19 nedelsiant sustabdyti vykdomus rūsio kasimo darbus.

Taigi, iÅ¡kastas gruntas ir statybinės atliekos susidarė bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė dalį statybinių atliekų paÅ¡alino ir tokie jos veiksmai turėtų bÅ«ti laikomi ieÅ¡kinio dalies įvykdymu. Visgi tai neeliminuoja atsakovės pareigos paÅ¡alinti ir likusiÄ dalį atliekų.

12. Atsakovė A. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 12.1. ieÅ¡kovai ginčija 1987 m. planÄ , tačiau VÄ® „Vilniaus komprojektas“ sudarytas 1987 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apmatavimų, architektÅ«rinių detalių bylos rÅ«sio planas gautas iÅ¡ Vilniaus regioninio valstybės archyvo. Pats planas yra patvirtintas atsakingų pareigÅ«nų, jame sudėti visi reikiami rekvizitai, todėl planas laikytinas patikimu įrodymu.

Be to, Å¡is 1987 m. planas visiÅ¡kai atitinka faktinę situacijÄ , t. y. plano autentiÅ¡kumÄ ir tikslumÄ patvirtina faktinė patalpų konfigÅ«racija. IeÅ¡kovai remiasi namo 1947 m. namų valdos techninės apskaitos byloje esančiu rÅ«sio planu, kuriame neva jokia anga ginčo sienoje nepažymėta, tačiau Å¡is planas yra neaktualus, kadangi byloje nėra ginčo dėl patalpų ploto, o 1947 m. planas akivaizdžiai buvo sudarytas siekiant įregistruoti patalpų plotÄ Registrų centre, kÄ patvirtina jau vien tai, jog Å¡iame plane nenurodytos net arkinės niÅ¡os, esančios kituose planuose.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi 1987 m. planu, kuris buvo sudarytas bÅ«tent tikslu atvaizduoti patalpų konfigÅ«racijÄ (tame tarpe ir architektÅ«rines detales, tokias kaip arkinės niÅ¡os, arkinės durų angos ir kt.). 1987 m. planÄ visiÅ¡kai atitinka apraÅ¡e sudarytas tikslus patalpų planas, kuris buvo suderintas su KultÅ«ros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento KultÅ«ros paveldo apsaugos skyriaus; 12.2. patalpose niekada nebuvo betoninių grindų ir patalpų grindys pagilėjo nuo jų paÅ¡alinant storÄ sluoksnį susigulėjusio Å¡lako ir kitų atliekų, kuris iki angos atvėrimo nebuvo paÅ¡alintas.

Kita vertus, ieÅ¡kovų į bylÄ pateikta nuotrauka su tariamu angos matavimu neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi yra užfiksuota tik dalis ruletės juostos, neparodant, nuo kur yra matuojama ir kokioje vietoje. Atlaisvinus grindis nuo atliekų, atitinkamai pagilėjo (į apačiÄ ) ir durų anga, papildomai nekertant jokios sienos. IeÅ¡kovai reikalauja užmÅ«ryti vienintelį įėjimÄ Ä¯ patalpÄ , kas prieÅ¡tarauja atsakovės nuosavybės neliečiamumui (atimant iÅ¡ atsakovės galimybę naudotis jai priklausančiomis patalpomis) ir yra nesuderinama su kitais ieÅ¡kovų motyvais dėl bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų (bÅ«tų neįmanoma Å¡ių tinklų prižiÅ«rėti); 12.3. aplinkybę, kad buvusios angos sienoje atvėrimas nesusilpnino pastato konstrukcijų, patvirtina E. L. 2017 m. lapkričio 10 d. ekspertinio tyrimo iÅ¡vados, kuriose nurodyta, kad siena, ant kurios atremtos perdangos metalinės sijos, yra laikanti konstrukcija, angų iÅ¡kirtimas tokioje sienoje silpnina laikančiÄ jÄ konstrukcijÄ , tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovė neiÅ¡kirto angos, o tik atvėrė jau buvusiÄ .

Pagal firmos „Tyrimai ir projektai“ parengtÄ Statinio konstrukcijų tyrimo aktÄ , slėptuvės kontÅ«ro 20 profilio sijų ir jas laikančių kolonų demontavimas neturės įtakos kitoms pastato konstrukcijoms. Statybos specialisto R. P. paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina, kad laikinas, nors galbÅ«t ir ilgalaikis, projektinių angų (langų ar durų) užmÅ«rijimas pirminės pastato sienų konstrukcinės schemos nepakeičia; Å¡is užpildas, sienų konstrukcijos dalimi netapęs, prireikus bet kada gali bÅ«ti paÅ¡alintas be pavojaus pastato mechaniniam pastovumui ir patvarumui; laikinai užmÅ«rytų projektinių angų mÅ«ro paÅ¡alinimas negali įtakoti pastato laikančiųjų konstrukcijų laikomosios galios; 12.4. atsakovė nesisavina jai nepriklausančio pusrÅ«sio ploto ir nepretenduoja naudotis jai nepriklausančia pusrÅ«sio dalimi.

BÅ«tent ieÅ¡kovai, siekdami uždrausti atsakovei, kaip patalpų savininkei, naudotis bendro naudojimo pusrÅ«sio plotu, patys savavaldžiaudami neteisėtai savinasi bendrojo naudojimo pusrÅ«sio plotÄ . Byloje nustatyta ir ieÅ¡kovai neginčija, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis ieÅ¡kovams name priklauso butai su rÅ«siais, kurie individualiai ieÅ¡kovams nepriskirti. Atidaroma buvusi durų anga veda tiesiai į pusrÅ«sio koridorių, kuris yra bendro naudojimo, todėl atsakovė, kaip bendrasavininkė, turi teisę naudotis Å¡iuo plotu ir kiti bendrasavininkai negali Å¡ios teisės riboti; 12.5. atsakovė jokių vamzdžių neužmÅ«rijo.

Jei vamzdžiai ir buvo estetiniais sumetimais paslėpti, tai buvo padaryta ne juos užmÅ«rijant, bet apdengiant apdailos medžiagomis, kas yra akivaizdu ir iÅ¡ pačių ieÅ¡kovų į skundÄ Ä¯dėtų nuotraukų. IeÅ¡kovai nurodo, jog neva vamzdžiai buvo ir pjaustomi, ir perkeliami į iÅ¡kirstas niÅ¡as, ir užmÅ«rijami sienose arba grindyse arba lubose, nedetalizuojant, nei apie kuriuos vamzdžius yra kalbama, nei kas su jais tiksliai buvo padaryta. IeÅ¡kovai į bylÄ nėra pateikę jokių objektyvių įrodymų (schemų, planų) apie tai, kokie vamzdžiai ir kurioje vietoje turi bÅ«ti.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia; 12.6. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2017 m. sausio 20 d. raštu „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų prisijungimo“ nurodė, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka, parengus ir suderinus projektus su atsakingomis institucijomis, patalpoms būtų įrengiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo įrengimo projektas, kuris buvo suderintas su UAB „Vilniaus vandenys“, pagal kurį buvo atliekami paprastojo remonto, susijusio su vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo įrengimų, darbai.

Projekte iÅ¡vardytos visos vamzdynų keitimui naudojamos medžiagos, jų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Byloje yra atsakovės patalpų planas su jame atžymėtais vamzdynais. Prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo tinklų procesas buvo tinkamai parengtas ir įgyvendintas, o tolesnis vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių iÅ¡vedžiojimas, tame tarpe ir paslėpimas, niekaip negali bÅ«ti susijęs su bendrasavininkų teisių pažeidimu. Prisijungimas prie bendrojo naudojimo tinklų ir naudojimasis jais yra atsakovės, kaip patalpų savininkės, teisė, kurios įgyvendinimas Å¡iuo atveju niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieÅ¡kovų teisių bei teisėtų interesų; 12.7. ieÅ¡kovai į bylÄ taip ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kur tiksliai turėtų bÅ«ti jų nurodoma nuotekų prieduobė, kokio ji dydžio ir kokiu bÅ«du įrengta.

Skunde nurodytose nuotraukose yra užfiksuota remonto eiga atliekant įvairius remonto darbus, kuri yra sÄ moningai klaidingai interpretuojama. Bet kuriuo atveju atsakovė turi pareigÄ Ä¯leisti į jos patalpas įgaliotus asmenis atlikti bendros inžinerinės įrangos priežiÅ«ros, remonto ar kitus darbus, kurios ji niekada nėra pažeidusi. IeÅ¡kovų reikalavimai atstatyti tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusiÄ padėtį, t. y. bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus įrengti atvirai sienomis ankstesnėse jų vietose, realiai yra neįvykdomi, kadangi ieÅ¡kovai, turėdami pareigÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų apie tai, kur ir kokie (kaip tiksliai iÅ¡sidėstę) privalo bÅ«ti bendro naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklai ginčo patalpose; 12.8. ieÅ¡kovai niekaip neįrodė, kad pusrÅ«syje paskleistas gruntas ir statybinės atliekos yra susijusios su atsakovės vykdytais remonto darbais.

Tai, kad atsakovės patalpų grindų remonto darbų metu iÅ¡kastas Å¡lakas ir buitinės atliekos buvo iÅ¡vežti, bet ne paskleisti pusrÅ«syje, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovė įvykdė dalį ieÅ¡kinio, statybinės atliekos buvo iÅ¡vežtos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Atsakovės rÅ«pestingus ir atsakingus veiksmus iÅ¡vežant statybines atliekas ieÅ¡kovai bando panaudoti prieÅ¡ jÄ pačiÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės siekia, kad atsakovė savo lėšomis sutvarkytų bendrojo naudojimo pusrÅ«sio patalpas, iÅ¡ jų iÅ¡veždama seniai, nuo ankstesnės nežinomų asmenų veiklos susikaupusį gruntÄ ir statybines atliekas, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

13. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklauso 82,11 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais nuo 17-20 iki 17-23, esančios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (toliau – taip pat ir Namas), pusrūsyje.

17. Atsakovė pagal UAB „Senojo miesto architektai“ parengtÄ Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemÄ â€“ paprastojo remonto apraÅ¡Ä (toliau – taip pat ir Paprastojo remonto apraÅ¡as) iÅ¡ 82,11 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavo du kadastro objektus – 42,85 kv. m. ploto patalpÄ Nr. 1 ir 36,55 kv. m. ploto patalpÄ Nr.

2. Remonto metu buvo įrengtos durys patalpoje 17-23 (naujai formuojama patalpa Nr.2), vedančios į bendrojo naudojimo koridorių R-15.

18. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė durų angÄ kapitalinėje / laikančioje patalpos 17-23 sienoje iÅ¡kirto naujai, kas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktÄ yra statinio kapitalinis remontas ir kam pagal Statybos įstatymÄ reikalingas leidimas.

19. Kad patalpos 17-23 sienoje durų anga nebuvo naujai iÅ¡kirsta, o įrengta atveriant ankščiau sienoje buvusiÄ ir vėliau užmÅ«rytÄ durų angÄ , patvirtina byloje esantys įrodymai.

20. Paprastojo remonto apraÅ¡e nurodyta, kad dviejų kadastro objektų suformavimas (atskyrimas) iÅ¡ negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka istoriÅ¡kai buvusias atskiras patalpas. Pagal Paprastojo remonto apraÅ¡Ä , formuojant patalpÄ Nr. 2, atveriama XX a. antroje pusėje užmÅ«ryta durų anga kapitalinėje sienoje su lenkta sÄ rama patalpoje 17-23, angokraščiai ir sÄ rama restauruojami, įdedamos sustiprintos konstrukcijos medinės ar metalinės durys ir taip įrengiamas įėjimas į bendro naudojimo koridorių R-15.

21. VĮ „Vilniaus komprojektas“ (buvusio Komunalinio ūkio projektavimo instituto) dokumentų fondo 1987 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apmatavimų, architektūrinių detalių byloje esančio rūsio plano ištraukos kopijoje pažymėta arkinė durų anga patalpoje 17-23. Ši rūsio plano ištraukos kopija atsakovės atstovui buvo pateikta Vilniaus regiono valstybės archyvo iš jame saugomo VĮ „Vilniaus komprojektas“ dokumentų fondo, todėl abejoti šio plano tikrumu nėra pagrindo. Įstrižas brūkšniavimas buvusios arkinės durų angos vietoje aiškintinas tuo, kad plano sudarymo metu ši durų anga buvo užverta.

22. IeÅ¡kovų pateiktas 1947 m. rÅ«sio patalpų planas, kuriame arkinė durų anga patalpos 17-23 sienoje nėra pažymėta, savaime nepaneigia 1987 m. rÅ«sio plano duomenų. NeaiÅ¡kus 1947 m. plano sudarymo tikslas, tikėtina, kad Å¡is planas galėjo bÅ«ti sudarytas siekiant įregistruoti patalpų plotÄ , nes 1947 m. plane nėra pažymėtos 1987 m. plane pažymėtos ir Å¡iuo metu egzistuojančios arkinės niÅ¡os koridoriuose. 1987 m. planas yra iÅ¡ Namo apmatavimų, architektÅ«rinių detalių bylos, todėl Å¡iame plane pažymėtos visos architektÅ«rinės detalės (arkinės niÅ¡os, arkinės durų angos ir kt.), taip pat ir užvertos.

23. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija pateikė 2019 m. kovo mėn. specialisto iÅ¡vadÄ Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10266-466/2019 (toliau – taip pat ir IÅ¡dava), prie kurios pridėtas 2019 m. kovo 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-716 (toliau – taip pat ir Patikrinimo aktas) su fotofiksacija.

24. IÅ¡vadoje ir Patikrinimo akte nurodyta, kad patalpos 17-23 kapitalinėje sienoje iÅ¡ rÅ«sio pusės yra atverta užmÅ«ryta arkos formos anga, kurioje įrengtos patalpos durys. VirÅ¡ atvertos angos vizualiai matoma senos statybos arkos formos sÄ rama, identiÅ¡ka sÄ ramoms, atsiradusioms pastato statybos pradžios metu. Pirmosios instancijos teismas, betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjęs patalpos 17-23 kapitalinėje sienoje įrengtas duris 2019 m. birželio 12 d. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu, nustatė, kad durys įrengtos atvėrus (o ne iÅ¡kirtus) užmÅ«rytÄ durų angÄ su lenkta sÄ rama. Senos statybos arkos formos sÄ rama virÅ¡ patalpoje įrengtos durų angos matyti ir el. b. 5 t., 150 b. l. esančioje nuotraukoje.

25. Neįrodyti apeliacinio skundo teiginiai, kad net jei patalpos 17-23 sienoje kadaise ir buvo anga ar niÅ¡a, tai atsakovė ne atvėrė, o aiÅ¡kiai iÅ¡kirto didesnę angÄ durims (ženkliai virÅ¡ijančiÄ 1987 m. plane nurodytÄ aukÅ¡tį). Å io teiginio neįrodo el. b. 6 t., 42 b. l. esanti nuotrauka, nes iÅ¡ Å¡ios nuotraukos nėra aiÅ¡ku, nuo kokio taÅ¡ko apačioje yra atliktas nuotraukoje pavaizduotas matavimas. Nustačius, kad durų angos virÅ¡uje yra likusi senos statybos arkinė sÄ rama, durų aukÅ¡tis galėjo bÅ«ti padidintas tik gilinant durų angÄ . Atsakovė neneigė, kad ant patalpos grindų buvo susikaupęs storas grunto, statybinių atliekų, Å¡iukÅ¡lių kiekis, kuris buvo paÅ¡alintas. Dėl Å¡ios aplinkybės durų angos aukÅ¡tis, pažymėtas 1987 m. plane, galėjo pasikeisti.

26. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rÅ«Å¡ys (nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. galiojusi redakcija) 12. 7 punktÄ buvusių laikinai užtaisytų angų statinio atitvarose atvėrimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas, atsakovės atliktam paprastajam remontui nėra reikalingas. TokiÄ iÅ¡vadÄ davė ir pirmosios instancijos teismo į bylÄ iÅ¡vadÄ duodančia institucija įtraukta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija.

27. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jei įstatymuose nenumatyta kitaip. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rÅ«Å¡ys 18 punktÄ statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali bÅ«ti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimÄ CK nustatytais atvejais ir tvarka. Durų laikančioje / kapitalinėje Namo sienoje (bendrojo naudojimo objekte) įrengimas yra Å¡ios sienos naudojimas. Todėl durų patalpos 17-23 sienoje įrengimui buvo reikalingas Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Tokio sutikimo atsakovė nėra gavusi.

28. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad durų patalpos 17-23 sienoje įrengimas susilpnino Namo konstrukcijÄ . Byloje yra statybos specialisto R. P. paaiÅ¡kinimai, kad laikinas, nors galbÅ«t ir ilgalaikis, projektinių angų (langų ar durų) užmÅ«rijimas pirminės pastato sienų konstrukcinės schemos nepakeičia; Å¡is užpildas, sienų konstrukcijos dalimi netapęs, prireikus bet kada gali bÅ«ti paÅ¡alintas be pavojaus pastato mechaniniam pastovumui ir patvarumui; laikinai užmÅ«rytų projektinių angų mÅ«ro paÅ¡alinimas negali įtakoti pastato laikančiųjų konstrukcijų laikomosios galios.

29. Neįrengus Å¡ių durų, atsakovė neturi galimybės patekti į po remonto iÅ¡ atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotÄ atskirÄ patalpÄ Nr. 2.

30. Nepagrįsti ieÅ¡kovų apeliacinio skundo teiginiai, kad durų patalpos 17-23 sienoje įrengimas pažeidžia ieÅ¡kovų teises, nes dėl durų patalpos 17-23 sienoje įrengimo atsakovė nepagrįstai naudojasi didesne namo pusrÅ«sio dalimi. Šį teiginį ieÅ¡kovai grindžia tuo, kad atsakovė naudosis namo pusrÅ«sio bendrojo naudojimo patalpa (koridoriumi) R-15, per šį koridorių patekdama į patalpÄ 17-23, nors ankščiau, iki atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo į dvi atskiras patalpas, įėjimas į atsakovei priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėjo per koridorių R-15.

31. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo koridoriaus R-15 bendrasavininkė turi teisę be apribojimų naudotis šiuo koridoriumi pagal jo paskirtį – patekti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė koridoriumi R-15 naudojasi tokiu būdu, kad pažeidžia ieškovų teises.

32. Atsižvelgiant į sprendimo 28-31 punktuose nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovė duris bendrojo naudojimo patalpos 17-23 sienoje įrengė neturėdama ieÅ¡kovų sutikimo, nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę panaikinti Å¡ioje sienoje įrengtas duris, jas užmÅ«rijant.

33. Vandentiekis ir nuotekos atsakovės remontuojamose patalpose buvo įrengiami pagal UAB „Projektai statyboms“ parengtÄ Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) negyvenamoms patalpoms nr. 17-20 iki 17-23, Vilniuje, vandens apskaitos įrengimo paprastojo remonto projektÄ (toliau – taip pat ir Vandentiekio įrengimo projektas). IeÅ¡kovai neteigė ir neįrodinėjo, kad Å¡iame projekte yra numatytas bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų vamzdžių demontavimas ir perkėlimas į kitas vietas (iÅ¡kirstas niÅ¡as sienose, grindyse ar lubose). Byloje nėra įrodymų, kad Vandentiekis ir nuotekos atsakovės remontuojamose patalpose buvo įrengiami nukrypstant nuo Vandentiekio įrengimo projekto.

34. Ieškovų teiginiai, kad bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo pjaustomi, perkeliami į iškirstas nišas ir užmūrijami sienose, grindyse ar lubose nėra konkretūs ir nėra įrodyti. Ieškovai neįrodė, kokie konkretūs bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo supjaustyti ir perkeliami į kitas vietas – iškirstas nišas sienose, grindyse ar lubose, ir kuriose konkrečiose vietose yra perkelti bendrojo naudojimo vamzdžiai. Nurodytų ieškovų teiginių nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytos byloje esančios nuotraukos, nes iš šių nuotraukų negalima vienareikšmiškai identifikuoti jose pavaizduotų patalpų.

35. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas atstatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose slėptuvės patalpose esančius namo bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus į iki statybos darbų atlikimo buvusiÄ padėtį, t. y. bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus įrengti atvirai sienose ankstesnėse jų vietose, yra nekonkretus ir realiai neįvykdomas. IeÅ¡kovai nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kurioje atsakovei priklausančioje patalpoje ir kokie (kurioje vietoje) buvo bendrojo naudojimo vamzdžiai, kurie turi bÅ«ti atstatyti.

36. IeÅ¡kovai taip pat nepateikė konkrečių įrodymų apie ieÅ¡kiniu praÅ¡omos atidengti nuotekų Å¡alinimo tinklų prieduobės vietÄ ir jos užbetonavimo faktÄ . IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovės užbetonuota nuotekų Å¡alinimo prieduobė yra patalpoje S2, pažymėtoje su ieÅ¡kinio 4 priedu pateiktame plane. IÅ¡ Å¡io plano galima daryti iÅ¡vadÄ , kad patalpa S2 atitinka buvusiÄ patalpÄ 17-23. Tačiau kurioje bÅ«tent patalpos S2 vietoje yra ieÅ¡kovų nurodyta nuotekų Å¡alinimo prieduobė, su ieÅ¡kinio 4 priedu pateiktame plane nėra nurodyta. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. iÅ¡važiuojamajame teismo posėdyje nustatė, kad prieduobė, esanti patalpoje 17-23, nėra uždengta, užbetonuota ar kitaip uždengta apdailos medžiagomis. IÅ¡ su apeliaciniu skundu pateiktų byloje esančių nuotraukų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai identifikuoti, kad nuotraukose pavaizduota patalpa 17-23 ir joje esanti nuotekų prieduobė.

37. Atsakovė neneigė, kad jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra bendrojo naudojimo vamzdžiai, ir pripažino, kad šiuos vamzdžius yra paslėpusi po apdaila. Asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančių bendrojo naudojimo vamzdžių uždengimas apdailos medžiagomis nelaikytinas bendrojo naudojimo objektų naudojimu, kam yra reikalingas Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

38. Toks uždengimas taip pat nelaikytinas ieÅ¡kovų teisių pažeidimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančiÄ bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokiÄ Ä¯rangÄ . Taigi, atsakovė turi pareigÄ leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jai priklausančiose patalpose esančius bendrojo naudojimo vamzdžius ir tam atidengti juos dengiančiÄ apdailÄ .

39. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 12 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad pusrūsio bendrojo naudojimo patalpoje (koridoriuje) R-9 (arčiau prie įėjimo į rūsį) yra stipriai susigulėjusio grunto, kuris matomas ir el. b. 5 t., 71-72, 121-122 b. l. esančioje nuotraukoje.

40. Atsakovė pripažino, kad remonto metu Å¡alino ant pusrÅ«sio grindų ankščiau susikaupusį gruntÄ ir statybines atliekas, tačiau teigė, kad visÄ paÅ¡alintÄ gruntÄ ir statybines medžiagas iÅ¡ pusrÅ«sio iÅ¡vežė. Byloje yra A. B. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kad jis nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2016 m. vasario 19 d. A. Å . praÅ¡ymu iÅ¡ Namo rÅ«sio iÅ¡vežė 8 maÅ¡inas ankščiau susikaupusio Å¡lako ir buitinių atliekų.

41. El. b. 5 t., 71-72, 121-122 b. l. esančios nuotraukos duomenys nėra pakankami susieti / identifikuoti nuotraukoje matomÄ gruntÄ ir statybines atliekas bÅ«tent su atsakovės vykdytais atsakovei remonto darbais. Tik ieÅ¡kovų nurodyta aplinkybė, kad kiti namo gyventojai pusrÅ«syje remonto darbų nevykdė, nėra pakankama pripažinti, kad el. b. 5 t., 71-72, 121-122 b. l. esančioje nuotraukoje matomas gruntas ir statybinės atliekos yra atsakovės vykdyto remonto atliekos. Tuo labiau, kad, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, 2019 m. birželio 12 d. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas O. U. neneigė, kad grunto koridoriuje R-9 buvo ir ankščiau.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė