b96c4912-ce18-40cd-a8ca-bd04bbe43e2b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-41-450/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00469-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. U. ieÅ¡kinį atsakovams Z. U. ir V. U. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. U.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. U. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovų Z. U. ir V. U. lygiomis dalimis 54 970,72 Eur skolÄ , 9 716,09 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (64 686,81 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių 61,62 m2 bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Å alys 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), pagal kuriÄ susitarė iki 2011 m. rugsėjo 13 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino nebuvo sudaryta, tačiau atsakovai gyveno ieÅ¡kovės bute nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme ir už tai nemokėjo ieÅ¡kovei jokio atlygio (nuomos mokesčio ir pan.), t. y. gyveno bute be jokio teisinio pagrindo.

Kadangi laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. atsakovai gyveno bute be jokio pagrindo ir nemokėjo atlygio ieÅ¡kovei už naudojimÄ si butu, t. y. nuomos mokesčio už butÄ ar pan., todėl jie nepagrįstai sutaupė 54 970,72 Eur sumÄ nuomos kainos (mokesčio) ieÅ¡kovės sÄ skaita.

3. Atsakovai V. U. ir Z. U. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 teikiamuose procesiniuose dokumentuose ir duodama paaiÅ¡kinimus I. U. visada teigė, kad V. U. ir Z. U. leido gyventi bute iki kol ji grÄ Å¾ins V. U. ir Z. U. iÅ¡ jų pasiskolintus pinigus. Procesiniuose dokumentuose yra argumentuojama, kad Å¡alis siejo artimi Å¡eimyniniai santykiai, todėl tiek paskola, tiek naudojimasis butu bei rÅ«pinimasis Å¡eimos nariais (tėvais, uoÅ¡viais, vaikais, anÅ«kais) buvo neatlygintini.

IeÅ¡kovė net neįrodinėja, kad atsakovai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita. Vien aplinkybė, kad 2011 m. birželio 23 d. sutartis yra pasibaigusi, neįrodo kasacinio teismo suformuluotų pagrindų dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. U. atsakovų Z. U. ir V. U. naudai 1 987,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei 1 120 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių 61,62 m2 bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 ieÅ¡kovai Z. U. ir V. U. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I. U. ir M. U. 57 924 Eur (200 000 Lt) skolÄ ir 12 379,08 Eur (42 742,50 Lt) palÅ«kanas; arba 2) priteisti iÅ¡ atsakovės I. U. 98 470,80 Eur (340 000 Lt) sumokėtÄ avansÄ ir 24 617,70 Eur palÅ«kanas bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 57 924 Eur (200 000 Lt) paskolÄ ir 42 742,50 Lt (12 379,08 Eur) palÅ«kanas; arba 3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 156 394,80 Eur (540 000 Lt) paskolÄ ir 51 771,74 Eur palÅ«kanas.

Minėtoje byloje nustatyta, kad Z. U. ir V. U. (pirkėjai) bei I. U. (pardavėja) 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 340 000 Lt. Pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas pirkėjai įsipareigojo pardavėjai sumokėti 340 000 Lt avansÄ , kuris buvo perduotas sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ; pardavėja įsipareigojo parduoti butÄ , gavusi banko (hipotekos kreditoriaus) sutikimÄ , bei panaikinti buto įkeitimÄ . Pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2011 m. rugsėjo 13 d.

Nesudarius pagrindinės sutarties dėl pardavėjos kaltės arba pardavėjai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį sutartyje aptartomis sÄ lygomis, pirkėjai turėjo teisę nutraukti sutartį, o pardavėja turėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ . Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. I. U. butÄ yra įkeitusi akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas, kurio sutikimas perleisti butÄ negautas.

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu minėtoje byloje ieÅ¡kinį tenkino, priteisdamas ieÅ¡kovams Z. U. ir V. U. solidariai iÅ¡ atsakovų I. U. ir M. U. 156 394,80 Eur skolÄ , 51 771,74 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pakeitė. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų Z. U. ir V. U. atsakovams I. U. ir M. U. suteikta 200 000 Lt paskola buvo neatlygintinė ir nutarė priteisti ieÅ¡kovams Z. U. ir V. U. iÅ¡ atsakovės I. U. 98 470,80 Eur negrÄ Å¾intÄ avansÄ , 24 617,70 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

7. Teismas iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1091-262/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-449-330/2019 prejudicinių aplinkybių nustatė, kad Å¡alys yra artimai susiję asmenys, jų tarpusavio santykiai ilgÄ laikÄ buvo geri, Z. U. ir V. U. I. U. ir M. U. suteikė neatlygintinę 200 000 Lt paskolÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paklausta, kokių priemonių ėmėsi gindama savo interesus po nesudarytos pagrindinės sutarties, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų apie reikÅ¡tas kokias nors pretenzijas atsakovams dėl jų gyvenimo jos bute iki santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu M. U.. Todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas atsakovams, teismo vertinimu, už ginčo laikotarpį atgaline data neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.

8. Teismas pažymėjo, kad yra labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė leido atsakovams gyventi ginčo bute, nereikalaudama jokio nuomos mokesčio. Šį teiginį iÅ¡ esmės patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad Å¡alių santykiai buvo geri, atsakovai I. U. ir M. U. neatlygintinai skolino dideles sumas pinigų, todėl, tikėtina, jog ir atsakovai turėjo pagrįstus lÅ«kesčius – neatlygintinai naudotis butu. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ neįvykdė prievolės atsakovams (negrÄ Å¾ino paskolos bei pagal preliminariÄ jÄ sutartį gauto avanso), todėl labai tikėtina, jog dėl to ji ir nereiÅ¡kė jiems jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio.

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovai yra praturtėję dėl jos veiksmų. PrieÅ¡ingai, vertinant aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje, darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai dėl ieÅ¡kovės veiksmų yra patyrę nuostolius, nes jie ieÅ¡kovei sumokėję visÄ buto kainÄ gražiuoju neatgavo pinigų, o turėjo kreiptis į teismÄ , patyrė laiko sÄ naudas, kitus nepatogumus. Be to, galima teigti, kad ne atsakovai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, bet ieÅ¡kovė gavo naudos iÅ¡ atsakovų, nes atsakovai mokėjo komunalinius mokesčius, atliko jo remontÄ (t. y. pagerino butÄ ), turėjo teisėtų lÅ«kesčių jį įsigyti, neatlygintinai ieÅ¡kovei suteikė paskolÄ (dėl to ieÅ¡kovei nereikėjo kreiptis į bankÄ , imti paskolos, mokėti palÅ«kanų).

Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovų praturtėjimas atitinkamai sumažino ieÅ¡kovės turtÄ (atsakovai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovė I. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Esminę reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui turi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai dėl buto naudojimo be teisinio pagrindo, kas leido atsakovams sutaupyti bÅ«tent ieÅ¡kovės sÄ skaita, t. y.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 konstatuotas faktas, kad nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties remiantis preliminariosios sutarties sÄ lygomis atsidaro be teisinio pagrindo naudojimosi turtu santykiai. Preliminarioji sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, todėl apeliacinės instancijos teismo nuoroda į tai, kad turi bÅ«ti sprendžiama dėl pagrindinės sutarties nesudarymo padarinių ne tik ieÅ¡kovės (įstatyminių palÅ«kanų priteisimas), bet ir atsakovų (apsigyvenusių bute preliminariosios sutarties pagrindu) atžvilgiu;

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1525-653/2020 dėl atsakovų iškeldinimo iš buto konstatuotas faktas, kad atsakovai bute gyveno be teisinio pagrindo. Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto gyvenimo bute be teisinio pagrindo įrodomosios reikšmės teismas visiškai nepasisakė. 10.2. Teismas, netirdamas ir nevertindamas visų byloje esančių įrodymų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 183 ir 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo sprendime turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Sprendime nėra nurodyti argumentai, kurie leistų suprasti, kodėl teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1525-635/2020 konstatuotu faktu, kad atsakovai naudojosi butu be teisinio pagrindo. 10.3. Teismo prielaida, kad ieškovė leido gyventi atsakovams bute, galėtų būti taikoma tik preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 13 d., nes dėl pagrindinės sutarties nesudarymo teisinių padarinių, pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui, pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019.

IÅ¡ ginčijamo teismo sprendimo motyvų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl atsakovai galėjo turėti ir turėjo teisėtus lÅ«kesčius gyventi ieÅ¡kovei priklausančiame bute neatlygintinai nuo 2012 iki 2020 metų, kai nurodytu laikotarpiu prasidėjo ginčai dėl avanso bei paskolos priteisimo, santuokos nutraukimo procesas. 10.4. Teismas nenurodė teisės aktų arba teisinių argumentų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti teismo iÅ¡vadÄ , kad geri arba, kaip teigia teismas, artimi santykiai sudarė ieÅ¡kovei pagrindÄ leisti atsakovams naudotis butu neatlygintinai.

Teismas nenurodė argumentų, kuriais bÅ«tų galima pateisinti neatlygintinÄ naudojimÄ si butu tuo laikotarpiu, kai geriems santykiams nebuvo pagrindo, t. y. pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas, santuokos iÅ¡irimas, teisminiai procesai dėl avanso ir paskolos grÄ Å¾inimo ir pan. 10.5. Teismas atsakovų gyvenimÄ bute neatlygintinai argumentuoja ir tuo, kad atsakovai (tariamai) dėl ieÅ¡kovės veiksmų yra patyrę nuostolį, nes jie ieÅ¡kovei sumokėję buto kainÄ gražiuoju neatgavo pinigų, o turėjo kreiptis į teismÄ , patyrė laiko sÄ naudas, kitus nepatogumus.

Nurodyti teismo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas privalėjo nurodyti teisinius argumentus, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu teismas daro tokiÄ iÅ¡vadÄ . 10.6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovams buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl jų gyvenimo bute iki santuokos nutraukimo proceso, todėl tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas už ginčo laikotarpį atgaline data neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų.

Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 nurodė, kad: „Pareiga grÄ Å¾inti tai, kas įgyta be teisinio pagrindo, atsiranda ir tuo atveju, jei pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis)“. Faktas, kad atsakovai gyveno bute be teisinio pagrindo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai reiÅ¡kia, jog ir naudojimasis turtu be teisinio pagrindo sukelia padarinius nuo apsigyvenimo bute momento, t. y.

„atbuline data“. Toks instituto taikymas numatytas įstatymo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), todėl negali bÅ«ti taikoma CK 1.5 straipsnio norma. 10.7. CK 6.237 straipsnio normoje įtvirtinta pareiga asmeniui, nepagrįstai įgijusiam turtÄ , šį turtÄ grÄ Å¾inti be jokių papildomų Å¡io turto savininko reikalavimų. Taigi, atsakovai, nustojus galioti preliminariajai sutarčiai, be jokių papildomų apeliantės raginimų privalėjo butÄ grÄ Å¾inti apeliantei, tačiau Å¡ios pareigos neįgyvendino nei pasibaigus preliminariajai sutarčiai, nei Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. spalio 10 d. nutartimi atmetus atsakovų reikalavimÄ dėl buto priteisimo nuosavybėn, nei atsakovams iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl iÅ¡keldinimo. 10.8.

Teismas, priteisdamas atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas, nevertino Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo bei neatsižvelgė nei į bylos sudėtingumÄ , nei į jos trukmę, specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pobÅ«dį, o taip pat mastÄ , į tai, kad nurodytos iÅ¡laidos neatitinka nei protingumo, nei sÄ Å¾iningumo, nei teisingumo kriterijų. Bylos apimtis nėra didelė, byla susideda iÅ¡ dokumentų, nepasižyminčių savo iÅ¡skirtinumu iÅ¡ kitų civilinius teisinius santykius reguliuojančių dokumentų, byla buvo iÅ¡nagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko 2 val.

Byla nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai.

11. Atsakovai Z. U. ir V. U. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Byloje nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp tyčinių atsakovų veiksmų ir negautų apeliantės pajamų. Visų pirma, atsakovai nuolat nesinaudojo butu, o tik epizodiÅ¡kai jame apsistodavo, o antra, apeliantė nepateikė į bylÄ jokių duomenų, jog ginčijamu laikotarpiu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ butÄ nuomoti ir gauti iÅ¡ to pajamas, reiÅ¡kė pretenzijas atsakovams dėl atvykimo į butÄ , remonto darbų, reikalavo jį atlaisvinti nuo atsakovų daiktų ar pan. 11.2.

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Apeliantė jokia forma neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios nuomoti butÄ ir gauti iÅ¡ to pajamas, jokia forma nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovams už epizodiÅ¡kÄ apsistojimÄ bute, nėra duomenų, jog apeliantė užsiėmė nuomos veikla ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų negavo iÅ¡ nuomos Å«kinės veiklos pajamų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 12.

CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ginčijamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė I.

U. (pardavėja) ir atsakovai Z. U., V. U. (pirkėjai) 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminariÄ jÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pirkėjai įsipareigojo nupirkti, o pardavėja parduoti butÄ , gavusi banko sutikimÄ bei panaikinusi įkeitimÄ , už 340 000 Lt. Pagal preliminariosios sutarties 2 punktÄ pirkėjai įsipareigojo sumokėti pardavėjai 340 000 Lt avansÄ sutarties įvykdymo užtikrinimui; sutartis yra avanso priėmimo perdavimo aktas; sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ visas avansas pardavėjai buvo perduotas.

Pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2011 m. rugsėjo 13 d. (Sutarties 3 punktas). Pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta; I. U. butÄ yra įkeitusi AB SEB bankas, kurio sutikimas perleisti butÄ nebuvo gautas.

15. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 ieškovai Z. U. ir V. U. pateikė ieškinį, kuriame prašė:

1) patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I. U. ir M. U. 57 924 Eur (200 000 Lt) skolÄ ir 12 379,08 Eur (42 742,50 Lt) palÅ«kanas; arba 2) priteisti iÅ¡ atsakovės I. U. 98 470,80 Eur (340 000 Lt) sumokėtÄ avansÄ ir 24 617,70 Eur palÅ«kanas bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 57 924 Eur (200 000 Lt) paskolÄ ir 42 742,50 Lt (12 379,08 Eur) palÅ«kanas; arba 3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 156 394,80 Eur (540 000 Lt) paskolÄ ir 51 771,74 Eur palÅ«kanas.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisdamas ieÅ¡kovams Z. U. ir V. U. solidariai iÅ¡ atsakovų I. U. ir M. U. 156 394,80 Eur skolÄ , 51 771,74 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pakeitė ir priteisė ieÅ¡kovams Z.

U. ir V. U. iÅ¡ atsakovės I. U. 98 470,80 Eur negrÄ Å¾intÄ avansÄ , 24 617,70 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

16. Ieškovė I. U. 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu dėl panaudos sutarties nutraukimo, išsikėlimo ir turto atidavimo informavo atsakovus, kad žodinė sutartis dėl buto panaudos nutraukiama nuo 2019 m. balandžio 18 d., ir pareikalavo iš atsakovų per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, bet ne vėliau kaip 2019 m. liepos 18 d., išsikelti iš buto ir jį perduoti savininkei (ieškovei) I. U..

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-3582-960/2020 iÅ¡keldinti atsakovus Z. U. ir V. U. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1525-653/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 iÅ¡keldino atsakovÄ M. U. iÅ¡ ieÅ¡kovei I. U. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-910-779/2020). Dėl nepagrįsto praturtėjimo 19. Be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai gavo kreditoriaus sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). AiÅ¡kindamas nurodytÄ CK 6.242 straipsnio normÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos:

1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių;

3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.

21. Apeliantė skundÄ grindžia argumentais, kad esminę reikÅ¡mę teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui turi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai dėl buto naudojimo be teisinio pagrindo, kas leido atsakovams sutaupyti bÅ«tent ieÅ¡kovės sÄ skaita, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 dėl preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1525-653/2020 dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto.

Teismo sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl teismas nesivadovavo minėtose nutartyse konstatuotais faktais, kad atsakovai naudojosi butu be teisinio pagrindo. Anot apeliantės, teismo prielaida, kad ji leido gyventi atsakovams bute, galėtų būti taikoma tik preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. Tuo tarpu iš teismo sprendimo motyvų visiškai neaišku, kodėl atsakovai galėjo turėti ir turėjo teisėtus lūkesčius gyventi ieškovei priklausančiame bute neatlygintinai nuo 2012 iki 2020 metų, kai nurodytu laikotarpiu prasidėjo ginčai dėl avanso bei paskolos priteisimo, santuokos nutraukimo procesas.

22. Kaip jau minėta, tarp Å¡alių 2010 m. birželio 23 d. buvo sudaryta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovai Z. U. ir V. U. (pirkėjai) minėtos sutarties pagrindu sutarties sudarymo dienÄ sumokėjo (buvo sumokėję paskolos sutarties pagrindu) ieÅ¡kovei I. U. (pardavėjai) iÅ¡ viso 340 000 Lt dydžio avansÄ , t. y. visÄ buto kainÄ . Ä®siteisėjusiuose Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 nustatyta, kad pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta;

I. U. butÄ yra įkeitusi AB SEB bankas, kurio sutikimas perleisti butÄ nebuvo gautas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai po preliminariosios sutarties sudarymo atvažiuodavo į ginčo butÄ , lankydavosi jame, mokėjo už šį butÄ komunalinius mokesčius, pradėjo daryti jame kapitalinį remontÄ . Taigi, atsakovai iÅ¡ tiesų siekė įgyti butÄ , kuriame vėliau apsigyveno, juo rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, tikėdamiesi, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ir buto nuosavybės teisė pereis jiems.

IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad tiek preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek suėjus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, bÅ«tų prieÅ¡taravusi Å¡ių atsakovų veiksmų atlikimui, taigi, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie veiksmai buvo atliekami ieÅ¡kovės leidimu (sutikimu). IÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-3582-960/2020 esančio atsakovų Z. U. ir V. U. atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedo Nr. 3 matyti, kad 2014 m. vasario 10 d. ieÅ¡kovė I.

U. netgi įgaliojo Z. U. dalyvauti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkime 2014 m. vasario 11 d. su visomis bendrijos nario (savininko) teisėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė suėjus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, t. y. po 2011 m. rugsėjo 13 d., bÅ«tų grÄ Å¾inusi visÄ avansÄ (340 000 Lt) atsakovams, nesudarius pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, ir / ar reiÅ¡kusi pretenzijas atsakovams dėl jų iÅ¡sikraustymo (iki 2019 m. balandžio 18 d. praneÅ¡imo).

23. Pastebėtina, kad bÅ«tent atsakovai Z. U. ir V. U., o ne ieÅ¡kovė, gindami savo teises, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I. U. ir M. U. 57 924 Eur (200 000 Lt) skolÄ ir 12 379,08 Eur (42 742,50 Lt) palÅ«kanas; arba 2) priteisti iÅ¡ atsakovės I. U. 98 470,80 Eur (340 000 Lt) sumokėtÄ avansÄ ir 24 617,70 Eur palÅ«kanas bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 57 924 Eur (200 000 Lt) paskolÄ ir 42 742,50 Lt (12 379,08 Eur) palÅ«kanas; arba 3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 156 394,80 Eur (540 000 Lt) paskolÄ ir 51 771,74 Eur palÅ«kanas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1091-262/2018).

24. Iš byloje esančio 2019 m. balandžio 18 d. pranešimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, išsikėlimo ir turto atidavimo matyti, kad ieškovė pretenzijas dėl ginčo buto atsakovams pradėjo reikšti tik 2019 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip 7 metams po preliminariosios sutarties galiojimo termino pasibaigimo. Be to, iš minėto pranešimo matyti, kad pati ieškovė pripažįsta, jog tarp šalių (ieškovės ir atsakovų) buvo susiformavę žodiniai panaudos teisiniai santykiai (sudaryta žodinė panaudos sutartis).

Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma ir pačios ieÅ¡kovės elgesys (veiksmai / neveikimas) suėjus preliminariosios sutarties galiojimo terminui suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo perleidusi ginčo butÄ atsakovams naudotis neatlygintinai, o atsakovai, iÅ¡laikydami butÄ , jį remontuodami ir prižiÅ«rėdami, nesant grÄ Å¾intam avansui už butÄ , turėjo pagrįstus lÅ«kesčius neatlygintinai juo naudotis.

Juolab, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡alių santykiai ilgÄ laikÄ buvo geri, Å¡alys buvo artimai susiję asmenys (susiję svainystės ryÅ¡iais), atsakovai I. U. ir M. U. neatlygintinai skolino dideles sumas pinigų (byloje nėra pateikta duomenų, kad Å¡ios sumos iki Å¡iol bÅ«tų grÄ Å¾intos).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas V. U. 2009 m. sausio 8 d. su (duomenys neskelbtini) universitetu sudarė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurios 1.1 punktÄ nuomininkui buvo iÅ¡nuomotas tarnybinis butas adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad butas minėtu adresu buvo atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta, nėra paneigta jokiais byloje esančiais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Atsakovai Z. U. ir V. U. visuose savo teiktuose procesiniuose dokumentuose tiek Å¡ioje civilinėje byloje, tiek civilinėse bylose dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1091-262/2018) ir iÅ¡keldinimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3582-960/2020) gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodo adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodytina, kad ieÅ¡kovė I. U. civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 2018 m. balandžio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu taipogi nurodė, jog atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), o bute gyvena jos sutuoktinis (M. U.), taip pat patvirtino, kad leido atsakovams apsistoti (bÅ«ti) bute, kai jie atvažiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nes butas – tuščias (2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 1:05:37 – 1:24:59). Be to, ieÅ¡kovė 2019 m. balandžio 18 d. praneÅ¡ime dėl panaudos sutarties nutraukimo, iÅ¡sikėlimo ir turto atidavimo atsakovų adresÄ taipogi nurodė (duomenys neskelbtini).

Taigi, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų pinigines lėšas, kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ , ir tuo laikotarpiu, kai atsakovai faktiÅ¡kai jame net negyveno (tik apsistodavo atvažiavę iÅ¡ (duomenys neskelbtini)).

26. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 iÅ¡keldino atsakovÄ M. U. iÅ¡ ieÅ¡kovei I. U. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-910-779/2020).

Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perduotas atsakovui M. U. naudotis, o tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai (atsakovas gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute pastarosios sutikimu); I. U. pati ieškinyje nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. jos sutikimu M.

U. gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų pinigines lėšas (nuomos mokesčio forma), kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ , net ir tuo laikotarpiu, kai leidimas naudotis butu (panauda) buvo suteiktas trečiajam asmeniui M. U. ir pastarasis Å¡iuo turtu faktiÅ¡kai naudojosi (gyveno ginčo bute). Kita vertus, esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad trečiasis asmuo M. U. (dabar buvęs sutuoktinis) ieÅ¡kovės sutikimu gyveno bute, ieÅ¡kovei iÅ¡ viso buvo apribotos teisės iÅ¡nuomoti butÄ tretiesiems asmenims bei gauti nuomos pinigus.

27. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančios 2003 m. gruodžio 22 d. kredito sutarties Nr. 1760318012411-12 Bendrosios dalies 4.5 punktÄ kredito gavėja (ieÅ¡kovė) įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu be banko (ir kreditų draudimo bendrovės – jei kreditas apdraudžiamas) sutikimo neiÅ¡nuomoti, neparduoti, kitaip neperleisti nekilnojamojo turto arba kitu bÅ«du nesuvaržyti naudojimosi turtu teisės. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokių duomenų, kad kreipėsi į bankÄ dėl sutikimo iÅ¡nuomoti ginčo butÄ gavimo, jog ketino jį iÅ¡nuomoti ir gauti iÅ¡ buto nuomos pajamas.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovų naudojimosi ginčo butu patyrė nuostolius (jos turtas sumažėjo) ir pan. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė gavo naudÄ iÅ¡ panaudos sutartinių teisinių santykių, t. y. atsakovai remontavo ginčo butÄ (iÅ¡ byloje esančio 2020 m. liepos 1 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. 10 val. buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas ginčo bute, konstatavimo metu užfiksuota, jog butas atrodo tvarkingai), mokėjo už jį komunalinius mokesčius (Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė niekaip nepaneigė), be to, atsakovai neatlygintinai suteikė ieÅ¡kovei paskolÄ , dėl ko pastarajai nereikėjo kreiptis į bankÄ dėl paskolos, mokėti palÅ«kanų.

28. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė I. U. civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės I. U. praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Pastebėtina, kad, 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu nagrinėjant klausimÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, ieÅ¡kovas (Å¡ioje civilinėje byloje – atsakovas) V.

U. prašė teismo sprendimo vykdymo neiÅ¡dėstyti, o atsakovei (Å¡ioje civilinėje byloje – ieÅ¡kovei) I. U. negalint įvykdyti teismo sprendimo sumokant priteistas pinigines lėšas, atsiskaityti su ieÅ¡kovais Z. U. ir V. U. turtu, t. y. ginčo butu (2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 34:59 – 35:52). Taigi, atsakovai net ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 priėmimo, ieÅ¡kovei negrÄ Å¾inus avanso, tebeturėjo lÅ«kesčių, susijusių su ginčo butu.

Kaip jau minėta, ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi atsakovams priteisto avanso ir paskolos ar kitokia forma su jais atsiskaičiusi (pvz., turtu). Nurodytina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovai būtų naudojęsi ginčo butu (gyvenę jame) po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dėl iškeldinimo civilinėje byloje Nr. e2-3582-960/2020 priėmimo. Byloje esantis 2020 m. liepos 1 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. birželio 26 d. ginčo butas buvo tuščias.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, o ieÅ¡kovės turtas sumažėjo (ji patyrė nuostolius). Tai yra pakankamas pagrindas neginti ieÅ¡kovės teisių remiantis nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

30. Apeliantė skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 konstatuotu faktu, kad nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, remiantis preliminariosios sutarties sÄ lygomis, atsidaro be teisinio pagrindo naudojimosi turtu teisiniai santykiai; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1525-653/2020 dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto konstatuotu faktu, kad atsakovai bute gyveno be teisinio pagrindo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtuose teismų sprendimuose atitinkamos iÅ¡vados padarytos tų bylų kontekste pagal bylose buvusius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje minėta iÅ¡vada padaryta preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir jos pagrindu kilusių teisinių santykių tarp Å¡alių (jų teisių ir pareigų) vertinimo kontekste. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismui priimant 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį nebuvo įvertintos aplinkybės dėl Å¡alis siejusių panaudos teisinių santykių (2019 m. balandžio 18 d. praneÅ¡imas dėl panaudos sutarties nutraukimo, iÅ¡sikėlimo ir turto atidavimo), paskolinių teisinių santykių, taip pat kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (pvz., kad nei avansas pagal preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, nei paskola nėra iki Å¡iol grÄ Å¾inti).

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prievolės pagal savo pobÅ«dį ir jų atsiradimo pagrindÄ gali bÅ«ti įvairios. CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai Å¡alis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena Å¡alis jaučia moralinę pareigÄ atlikti kitai Å¡aliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iÅ¡ teisės aktų neiÅ¡plaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Ä®statymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vienÄ ar kitÄ santykį pripažinti prigimtine prievole.

Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali bÅ«ti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Vis dėlto jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė, negali iÅ¡reikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-663-186/2015).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bylos duomenys suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė buvo moraliai įsipareigojusi atsakovams, dėl ko leido jiems gyventi ginčo bute (dėl Å¡alis siejusių įsipareigojimų pagal sudarytÄ preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo neįvykdyta ne dėl atsakovų kaltės, dėl negrÄ Å¾into avanso pagal minėtÄ sutartį, dėl suteiktos neatlygintinės paskolos, kuri iki Å¡iol taip pat nėra grÄ Å¾inta, be to, Å¡alis sieja svainystės ryÅ¡iai).

Toks prigimtinės prievolės vykdymas atitinka geros moralės nuostatas, todėl negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas kaip be pagrindo įgytas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 33. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidas, nevertino Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo bei neatsižvelgė nei į bylos sudėtingumÄ , nei į jos trukmę, specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pobÅ«dį, o taip pat mastÄ , į tai, jog nurodytos iÅ¡laidos neatitinka nei protingumo, nei sÄ Å¾iningumo, nei teisingumo kriterijų.

Bylos apimtis nėra didelė, susideda iš dokumentų, nepasižyminčių savo išskirtinumu iš kitų civilinius teisinius santykius reguliuojančių dokumentų, buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko 2 val., nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai.

34. IÅ¡ byloje esančių duomenų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir mokėjimo nurodymų) matyti, kad atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – už praÅ¡ymo dėl trečiojo asmens įtraukimo į civilinę bylÄ parengimÄ ir pateikimÄ teismui, pasirengimÄ civiliniam procesui, konsultacijas dėl civilinės bylos (689,70 Eur pagal 2020 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV004458), už praÅ¡ymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ parengimÄ ir pateikimÄ teismui, pasirengimÄ civiliniam procesui, konsultacijas dėl civilinės bylos (632,23 Eur pagal 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV004505), už atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei tripliko parengimÄ (665,50 Eur pagal 2020 m. gegužės 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VK2020/010).

35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2 ir 8.3 punktuose numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydis už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį apskaičiuojamas pagal 2,5, o už triplikÄ 1,5 dydžio koeficientÄ , kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Å iuo atveju už minėtas advokato teisines paslaugas apmokėta 2020 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimui imamas 2020 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 381 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ â€“ 3 452,50 Eur (2,5 x 1 381 Eur), o už triplikÄ 2 071,50 Eur (1,5 x 1 381 Eur). Atsakovams skundžiamu sprendimu priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ suma (665,50 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktuose numatytų dydžių, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

36. Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydis už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4, o už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ 0,1 dydžio koeficientÄ , kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Å iuo atveju už minėtas advokato teisines paslaugas apmokėta 2021 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimui imamas 2020 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 454,80 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už praÅ¡ymų dėl trečiojo asmens įtraukimo į civilinę bylÄ ir civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimÄ â€“ 581,92 Eur (0,4 x 1 454,80 Eur), o už vienÄ teisinių konsultacijų ir pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ â€“ 145,48 Eur (0,1 x 1 val. x 1 454,80 Eur).

IÅ¡ atsakovų atstovo pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui ir konsultacijos bendrai truko 11 val. (0,1 x 11 val. x 1 454,80 Eur), taigi atsakovams priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už praÅ¡ymų parengimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir konsultacijas (1 321,93 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose numatytų dydžių, todėl nėra pagrindo jos mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

37. Pastebėtina, kad, nors apeliantė skunde teigia, jog atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos, neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijų, tačiau iÅ¡ jos atstovo į bylÄ pateiktų duomenų (2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir pinigų priėmimo kvito) matyti, jog apeliantė turėjo 2 783 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t. y. jos iÅ¡laidos yra kur kas didesnės nei atsakovų. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 38.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , teisingai taikė materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos.

41. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi ieÅ¡kovei I. U. buvo atidėtas 1 120 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo. Apeliacinį skundÄ atmetus, valstybei iÅ¡ apeliantės I. U. priteistinas 1 120 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

42. Atsakovai Z. U. ir V. U. nurodo turėję 689,70 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė tokias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – 2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų ataskaitÄ , 2021 m. kovo 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV004723 ir 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir Rekomendacijose nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad 689,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatytos maksimalios už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistinos sumos (1 524,2 x 1,3), yra pagrįsta, todėl priteisiama atsakovams iÅ¡ apeliantės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovams Z. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ apeliantės I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 344,85 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ apeliantės I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 120 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė Agnė Tikniūtė