2015-12-21 Nr. AB-24917-4-45-3-01242-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4614-662/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01242-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. J.,

jo atstovui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjui F. A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. J. administracinėje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. J. (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl jo sulaikymo.

Paaiškino, jog užsienietis yra sulaikytas jau ilgą laiką, jo prieglobsčio suteikimo procedūra dar nėra baigta, nes jis apskundė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. birželio 4 d. sprendimą dėl teritorinio prieglobsčio nesuteikimo, jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečio atstovas palaikė jo prašymą, nes priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą laikytina, jog užsieniečio asmenybė buvo nustatyta, todėl galima būtų jam taikyti ir alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Užsieniečių registracijos centro atstovė prieštaravo užsieniečio prašymui ir konstatavo, kad užsieniečio asmens tapatybė dar nėra nustatyta, jis nebendradarbiauja (nesikreipia raštu) dėl jo asmens tapatybės patvirtinimo, į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) atvyko su neaiškiais tikslais, šiuo metu niekas nepasikeitė nuo Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimo dėl jo sulaikymo priėmimo, išskyrus tai, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, todėl teismas turėtų atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir netenkinti užsieniečio prašymo.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu užsieniečio prašymo netenkino.

Teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir nurodė, jog kadangi iki šiol nėra patvirtinta (nustatyta) M. S. J. asmens tapatybė, nepatikrinti prieglobsčio prašymo motyvai – pirminėje apklausoje užsienietis nenurodė savo atvykimo į ES tikslų, visa tai rodo, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, yra pagrindas manyti, kad jis gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę. Reikia sutikti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendime išdėstytais užsieniečio sulaikymo motyvais: užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas tam reikalingų dokumentų, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nėra realios galimybės patikrinti jo pateiktų asmens tapatybės duomenų tikrumą. Nors užsienietis ir teigia, kad iš savo kilmės šalies išvyko dėl grasinimų būti nužudytam išpažįstamos religijos pagrindu, tačiau Rusijos Federacijoje, į kurią jis atvyko iš (duomenys neskelbtini), prieglobsčio nepasiprašė. Užsienietis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 MGL dydžio bauda. Tenkinti užsieniečio prašymą nėra pagrindo, nes užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jis piktnaudžiauja prieglobsčio sistemomis bei, įgijęs judėjimo laisvę, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

II. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir jo prašymą tenkinti.

Apeliaciniame skunde paaiškina, jog nors ir atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdamas reikalingų dokumentų, tačiau jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje. Užsienietis nustatyta tvarka apskundė Migracijos departamento sprendimą, jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nėra išspręstas. Be to, nepagrįstais laikytini argumentai, kad užsienietis gali pasislėpti. Užsieniečio byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsieniečiui būtų buvę skirtos kokios nors nuobaudos ar kad jis kokiu nors būdu būtų pažeidęs Užsieniečių registracijos centro taisykles. Taip pat nėra duomenų, kad užsienietis anksčiau būtų pažeidęs laisvo asmenų judėjimo Šengeno zonoje taisykles, todėl nėra objektyvaus pagrindo manyti ir konstatuoti, kad yra realus pavojus, jog taikius alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietis galėtų pasislėpti.

Nesutinka su teismo motyvais, kad nepatikrinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai. Jie buvo svarstyti Migracijos departamente, be to, bus vertinami teisme, galutinis sprendimas, ar yra pagrindas užsieniečiui suteikti prieglobstį, šiuo metu nėra priimtas. Skundžiamame sprendime išreikštas konstatavimas, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, atmestinas.

Užsienietis atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra galimybės patikrinti jo asmens tapatybės duomenų tikrumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net esant situacijai, kai užsieniečio asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta, ir ši aplinkybė nėra išnykusi, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tai yra vienintelė aplinkybė, kuria Užsieniečių registracijos centras grindžia tolesnio užsieniečio sulaikymo būtinybę, turi būti įvertinta, ar užsieniečio sulaikymo – judėjimo laisvės apribojimo – tęsimas, yra proporcingas ir būtinas valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3219-858/2015). Laikant nepagrįstais teismo argumentus dėl to, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, akivaizdu, kad ilgas ir nemotyvuotas užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre pažeidžia jo teises. Užsieniečio atžvilgiu visiškai pakankama priemone, užtikrinant jo dalyvavimą teismo procesuose, nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, yra alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau negu yra būtina. Šiuo atveju neliko poreikio ir pagrįstos būtinybės užsieniečio atžvilgiu taikyti sulaikymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, jog tokios faktinės aplinkybės, kaip tikslo atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvimas, geresnio gyvenimo (darbo) ieškojimas, leidžia teigti, kad asmuo, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad užsienietis per Lietuvos Respubliką bandė patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Užsienietis tyčia, sąmoningai nepasiėmė savo turėtų dokumentų, neteisėtai vykdamas į Lietuvos Respubliką, kas dar kartą įrodo jo ketinimus sulaikymo atveju klaidinti pareigūnus bei, nesant kelionės dokumento, vilkinti jo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą. Kol nėra nustatyta asmens tapatybė, tol alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas užsieniečio prašymas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 28 d.) numatyta, jog prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR, kuriame šis teismas padarė išvadą, jog 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir Direktyva 2005/85/EB nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsniu (kurį atitinka UTPĮ 113 str. 2 d.), būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kalbant apie asmenų sulaikymą taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 27 d. dėl to, jog užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, siekiant nustatyti (patikrinti) jo asmens tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

Užsienietis 2015 m. spalio 26 d. pareiškimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą prašydamas pakartotinai svarstyti jo sulaikymo klausimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsienių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu užsieniečio prašymo, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, to paties straipsnio 4 dalimi, netenkino ir nurodė, jog kadangi iki šiol nėra patvirtinta (nustatyta) M. S. J. asmens tapatybė, nepatikrinti prieglobsčio prašymo motyvai (pirminėje apklausoje užsienietis nenurodė savo atvykimo į ES tikslų), visa tai rodo, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, yra pagrindas manyti, jog jis gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas užsieniečio pakartotinį prašymą dėl jo sulaikymo, nustatė, jog iki šiol nėra patvirtinta (nustatyta) M. S. J. asmens tapatybė. Iš bylos medžiagos matyti, jog duomenų, patvirtinančių užsieniečio tapatybę, nėra. Taigi aplinkybė, dėl kurios Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 27 d., neišnyko.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kitas bylai svarbias aplinkybes, iš kurių matyti, jog asmuo, pasivadinęs M. S. J., į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, 2015 m. gegužės 25 d. apie 5.00 val. buvo sulaikytas apie 600 metrų nuo valstybės sienos (užsieniečio asmens bylos Nr. IN541 l. 5–6), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos perėjimo. 2015 m. gegužės 26 d. užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Migracijos departamentas 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (15/6-12)15PR-78 nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš šalies (užsieniečio asmens bylos Nr. IN541 l. 27–29), užsienietis minėtą sprendimą apskundė ir galutinis sprendimas šiuo aspektu dar nėra priimtas. Užsienietis paso, tapatybę patvirtinančio dokumento ar kelionės dokumento neturi, o iš 2015 m. gegužės 27 d. užsieniečio apklausos lapo matyti, jog užsienietis nepaaiškino kelionės dokumento neturėjimo priežasčių, nurodė, jog tikslo patekti į konkrečią valstybę neturėjo. Iš bylos duomenų matyti, jog užsienietis dėl, jo teigimu, religinio persekiojimo iš savo valstybės atskrido į Rusiją, Maskvą, tačiau nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis Rusijoje neprašė prieglobsčio ir kodėl iš jos išvyko. Apžiūrėjus užsieniečio asmens daiktus buvo nustatyta, jog užsienietis turi mobilųjį telefoną, kuriame buvo įdėta Lietuvos mobiliojo operatoriaus „Pildyk“ kortelė, nuolat buvo gaunami skambučiai tiek iš lietuviškų, tiek iš užsienietiškų tinklų. Sistemiškai įvertinus bylos medžiagą, jos duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė siekdamas išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, todėl nėra pagrindo naikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo netenkintas užsieniečio prašymas dėl sprendimo sulaikyti pakartotinio svarstymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan