2024-03-07 Nr. CB-1602-2-68-3-25712-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-707

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25712-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 19 d. paduotu atsakovės I. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovės I. T. kasacinis skundas paduodamas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovei UAB „Autobanga“ solidariai iš atsakovų E. J. ir I. T. 16 303,69 Eur nuostolių atlyginimą, 93,80 palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškinį, pareikštą atsakovei, atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, susijusias su teisinių santykių kvalifikavimu sudarant ir pratęsiant automobilio nuomos sutartį esant nuomininkų daugetui. Nors teismai tarp šalių susiklosčiusius santykius teisingai kvalifikavo kaip transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros sutartinius teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis), padarė teisingas išvadas, kad tokie santykiai taip pat laikytini ir vartojimo teisiniais santykiais, kurių reglamentavimui turi būti taikomos ir vartojimo nuomos bei vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, tačiau netinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

Remiantis CK 6.496 straipsniu, sudarius terminuotą nuomos sutartį ji baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (tapimas neterminuota sutartimi negrąžinus nuomos objekto), kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma esant vartojimo nuomos teisiniams santykiams (CK 6.505 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonės vartojimo nuomos sutartis šalims nesudarius naujo susitarimo dėl sutarties atnaujinimo arba joje numatytos sąlygos dėl nuomos termino pakeitimo (pratęsimo), suėjus joje numatytam terminui baigiasi, t. y. tokios sutarties tolesniam galiojimui yra būtinas naujas šalių susitarimas aiškiai visiems išreiškiant savo valią.

CK 6.506 straipsnyje bei CK 6.523 straipsnyje, kurie reglamentuoja vartojimo nuomos ir transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties formos reikalavimus, numato reikalavimą šias sutartis sudaryti rašytine forma. Byloje pateikti įrodymai patvirtino nustatytą faktinę aplinkybę, jog automobilinio nuomos sutartis buvo sudaryta rašytinės formos ją pasirašius ir taip išreiškus savo valią dėl jos privalomumo trims asmenims (ieškovui ir dviem atsakovams). Byloje trims asmenims sudarius terminuotą automobilio nuomos sutartį, šios sutarties termino pratęsimas negalėjo būti vertinamas kaip sutarties vykdymas, atliekamas konkliudentiniais veiksmais: ketinant toliau tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius, visoms automobilinio nuomos sutarties šalims buvo būtina aiškiai išreikšti tokią savo valią ir sudaryti rašytinės formos susitarimą dėl sutarties atnaujinimo arba sutarties sąlygos, nustatančios nuomos terminą, pakeitimo.

2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, padarė išvadą, kad turi būti taikomos sutartinės civilinės atsakomybės normos, tačiau, spręsdami šalių ginčą, taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalį, skirtą reglamentuoti deliktinę civilinę atsakomybę, t. y. netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Nepaisant to, net ir taikydami sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, teismai neteisingai sprendė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nustatymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, byloje visgi nebuvo nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys.

3. Teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad kilo skolininkų (atsakovų) solidarioji atsakomybė, netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir CK 6.279 straipsnio 1 dalį. CK 6.6 straipsnio 3 dalis reglamentuoja skolininkų solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcijas, taikomas paslaugų teikime, jungtinėje veikloje ir kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginime, o CK 6.279 straipsnio 1 dalis reglamentuoja deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismai šias normas taikė be teisėto pagrindo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 369 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devyni) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 79.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė