b96a8283-3de5-4ea0-941a-fe7cb2ef67b9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1617-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03362-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Andrius Ignotas, JÅ«ra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ab dnb banko ir atsakovės E. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį atsakovei E. Ž. dėl nesumokėtų lizingo mokėjimų, delspinigių ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – A.

J..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės E. Ž. 3 621,20 EUR (12 503,28 Lt) pradelstų lizingo įmokų, 651,82 EUR (2 250,59 Lt) delspinigių, 11 822,35 EUR (40 820,21 Lt) nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. tarp ieÅ¡kovo UAB DnB Nord lizingas (dabar – AB DNB bankas) ir atsakovės E. Ž. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 200809F-5856 ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 200809F-5856.

Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovės lengvÄ jį automobilį, 2005 m. gamybos, BMW 730 d., kurį pagal lizingo sutartį suteikė teisę atsakovei naudotis ir valdyti 60 mėnesių, o atsakovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas lizingo grafike nustatytais terminais bei 0,1 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas sumas, o, tinkamai įvykdžius lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė lengvÄ jį automobilį įgytų nuosavybėn. Atsakovei pradėjus netinkamai vykdyti mokėjimus pagal lizingo sutartį, ieÅ¡kovas 2009 m. gegužės 6 d. iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau, atsakovei ir toliau nevykdant mokėjimų, 2009 m. gruodžio 10 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakove sudarytÄ lizingo sutartį.

Tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, atsakovas bÅ«tų gavęs 31 535,57 EUR (108 886,02 Lt), tačiau atsakovė pagal lizingo sutartį sumokėjo tik 11 116,12 EUR (38 381,73 Lt), iÅ¡ kurių 8 688,60 EUR (30 000 Lt) sudarė pradinė įmoka, o iki sutarties nutraukimo pradelstų mokėjimų suma sudarė 3 621,20 EUR (12 503,28 Lt). Po lizingo sutarties nutraukimo atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui lengvojo automobilio, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policijos pareigÅ«nai surastÄ automobilį saugojo kaip nusikalstamai veikai turintį reikÅ¡mę daiktÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui tik 2012 m. spalio 26 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 12 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-295/2012, kuriuo atsakovės sugyventinis A. J. iÅ¡teisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad dalis automobilio detalių buvo sumontuotos iÅ¡ kitų transporto priemonių ir priklauso kitiems asmenims.

IeÅ¡kovo užsakymu nepriklausomas turto vertintojas UAB „Marleksa“ atliko automobilio vertinimÄ ir 2013 m. sausio 21 d. pateiktoje iÅ¡vadoje nustatė, kad automobilio rinkos vertė sudaro 23 500 Lt, o ieÅ¡kovui priklausančių automobilio detalių vertė sudaro 12 925 Lt. IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jam priklausančias automobilio detales pardavė už 4 975,90 EUR (17 180,80 Lt). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas dėl atsakovės lizingo sutarties netinkamo vykdymo patyrė 11 822,35 EUR (40 820,21 Lt) nuostolių.

IeÅ¡kovas taip pat paskaičiavo už 180 dienų susidariusius 651,82 EUR (2 250,59 Lt) delspinigius, skaičiuojant po 0,1 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti 3 621,23 EUR (12 503,38 Lt) lizingo įmokų sumÄ dienÄ .Atsakovė E. Ž. atsiliepime ieÅ¡kinį prašė atmesti jį bei trečiÄ jį asmenį A. J. patraukti bendraatsakoviu. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta tariama lizingo sutartis, nes tikrasis lizingo gavėjas buvo atsakovės sugyventinis A. J.. Atsakovė niekada nemokėjo lizingo įmokų ir nesinaudojo automobiliu.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartyje nurodė, kad A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti automobilį, iÅ¡ anksto planuodamas automobilio negrÄ Å¾inti, piktnaudžiaudamas E. Ž. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jÄ sudaryti lizingo sutartį, prisiimti įsipareigojimus bei perduoti A. J. automobilį. Nors lizingo sutartis buvo nutraukta 2009 m. gruodžio 10 d., automobilis buvo parduotas po 3,5 metų 2013 m. balandžio 5 d., dėl ko automobilis nuvertėjo ir Å¡iuos nuostolius turi prisiimti ieÅ¡kovas bei trečiasis asmuo.

Automobilis nebuvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui dėl to, kad buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis buvo trečiasis asmuo A. J., kas patvirtina, kad ne dėl atsakovės kaltės automobilis nebuvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui. Pastarosios aplinkybės įrodo ir tai, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, o A. J. turi bÅ«ti traukiamas bendraatsakoviu. Atsakovė buvo aktyvi ir domėjosi automobilio grÄ Å¾inimo klausimais, kÄ patvirtina atsakovės siųsti paklausimai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.

Be to ieÅ¡kovas, atgavęs automobilį, jį pardavė po dar 6 mėnesių, dėl ko automobilis vėl nuvertėjo. IeÅ¡kovas automobilį pardavė už akivaizdžiai per maÅ¾Ä kainÄ , nes 2013 m. vasario mėnesį tokio automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 14 834,34 EUR (51 220 Lt). Pats ieÅ¡kovas savo veiksmais sukėlė žalÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - priteisė ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovės E. Ž. 3 621,20 EUR lizingo įmokų, 651,82 EUR delspinigių, 7 405,88 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (11 678,90 EUR) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 10 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Dėl trečiojo asmens A. J. atsakomybės pagal lizingo sutartį teismas padarė iÅ¡vadÄ , nesant ex officio (savo iniciatyva) teisinio pagrindo teismui konstatuoti lizingo sutartį tariamu ir niekiniu sandoriu, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai tikrÄ jÄ lizingo sutarties Å¡alį E. Ž. patraukė atsakove. Dėl nuostolių, pardavus lizingo dalykÄ , dydžio teismas, nustatė, kad, ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartį ir įvykus konfliktui tarp byloje dalyvaujančių asmenų dėl lizingo dalyko – lengvojo automobilio grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kovo iniciatyva pagal 2010 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovo įgalioto asmens R.

R. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, Nr. 1-49-295/2012, kaltinamasis A. J. buvo iÅ¡teisintas. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. spalio 26 d. Viso baudžiamojo proceso metu, tai yra nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2010 m. vasario mėn.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties baudžiamojoje byloje priėmimo (2012 m. lapkričio mėn.) lizingo dalykas buvo paimtas ir saugomas pareigÅ«nų kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų, tai yra iniciavus atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu baudžiamÄ jį procesÄ , ieÅ¡kovas ilgiau nei dvejus metus ir devynis mėnesius nerealizavo lizingo dalyko. Todėl ieÅ¡kovas turi prisiimti rizikÄ dėl lizingo dalyko – lengvojo automobilio rinkos vertės (kainos) kritimo per šį laikotarpį, nes bÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo kaltų veiksmų buvo eliminuota ieÅ¡kovui galimybė realizuoti per šį laikotarpį jam priklausantį lizingo dalykÄ .

IÅ¡ IÄ® „A. P. firma“ 2015 m. liepos 24 d. kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto teismas nustatė, kad ekspertas vertino ne Å¡ios bylos ginčo dalyko – konkretaus lengvojo automobilio rinkos vertę, o tokios pačios markės ir gamybos metų automobilių vidutines rinkos vertes. Teismas, įvertinęs ekspertizės tyrimo dalykÄ ir metodus, sprendė, kad teismo paskirtos automobilio vidutinės rinkos vertės ekspertizė bei atitinkamai jos iÅ¡vada, kuriÄ darant nebuvo vertinama lizingo dalyko konkreti specifikacija, automobilio trÅ«kumai, defektai, raktelių nebuvimas ir pan., negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, nustatant Å¡ioje byloje lizingo dalyko – konkretaus lengvojo automobilio rinkos kainÄ konkrečiomis datomis.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nesivadovavo teismo paskirtos IÄ® „A. P. firma“ 2015 m. liepos 24 d. kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto iÅ¡vadoje pateiktomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl paties ieÅ¡kovo kaltų veiksmų lizingo dalykas nebuvo realizuotas 2010 m. vasario mėn. ar panaÅ¡iu metu per protingÄ terminÄ , kuomet jis buvo atgautas iÅ¡ lizingo gavėjos, nusprendė, kad teismo paskirtos automobilio vidutinės rinkos vertės ekspertizės akte tinkamai yra atspindėtas bÅ«tent tokios pačios markės ir gaminimo metų automobilio kainos nuvertėjimas minėtu laikotarpiu.

Dėl to, vadovaudamasis teismo paskirtos IÄ® „A. P. firma“ 2015 m. liepos 24 d. kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto iÅ¡vadoje pateiktomis vidutinėmis lengvojo automobilio rinkos kainomis (2010 m. vasario mėn. – 24 120 EUR ir 2012 m. lapkričio mėn. – 14 890 EUR), teismas iÅ¡vedė tarp jų kitimo proporcijÄ ir nustatė, kad laikotarpyje nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn., kuomet dėl paties ieÅ¡kovo kaltų veiksmų lizingo dalykas nebuvo realizuotas, lizingo dalyko rinkos kaina per apytiksliai 3 metų laikotarpį turėjo kristi apie 38 proc.

Teismo teigimu, bÅ«tent tokio dydžio nuotolius dėl lizingo dalyko – lengvojo automobilio nuvertėjimo turi prisiimti ieÅ¡kovas. Teismas nurodė, kad UAB „Marleksa“ transporto priemonės ataskaitos iÅ¡vados buvo padarytos, atsižvelgiant į konkrečius automobilio defektus bei aplinkybes, turinčias įtakos jo vertei. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių profesionalaus turto vertintojo iÅ¡vadÄ ar įrodymų, paneigiančių bÅ«tent tokiÄ automobilio komplektacijÄ , bÅ«klę, ypatumus, į kuriuos profesionalus vertintojas atsižvelgė, nustatydamas lizingo dalyko – lengvojo automobilio rinkos vertę.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas tinkamai įrodė, jog 2013 m. sausio mėn. lizingo dalyko – lengvojo automobilio rinkos vertė, atsižvelgiant į jo konkrečias savybes, buvo 23 500 Lt. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jis turėjo pareigÄ realizuoti lizingo dalykÄ tik už lizingo dalykui priklausančių 55 proc. originalių detalių kainÄ â€“ 12 925 Lt. Teismas nustatė, kad iÅ¡ 2013 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog pirkėjas įsigijo visÄ lizingo dalykÄ -lengvÄ jį automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovo už 17 180,80 Lt, o ne 55 proc.

Å¡io automobilio originalių detalių. Be to, kaip matyti iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, pats ieÅ¡kovas, kaip vienintelis lengvojo automobilio savininkas, pardavė visÄ automobilį pirkėjui, įspėdamas, kad automobilis turi ir neoriginalių kitiems automobiliams priklausančių detalių, dėl kurių rizika prisiima ne pardavėjas, o pirkėjas. Duomenų, kad tokie savininkai buvo nustatyti ar kad pastarieji pareikalavo lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo už lizingo lengvajame automobilyje jiems priklausančius 45 proc. detalių, taip pat duomenų, kad ieÅ¡kovas jiems sumokėjo kokias nors sumas ar patyrė dėl to nuostolius ir pan. byloje nėra.

IeÅ¡kovas taip pat neįrodinėjo, kad apie netinkamÄ automobilio komplektacijÄ Å¾inojo atsakovė ar trečiasis asmuo, įsigydami bei parduodami ieÅ¡kovui lizingo dalykÄ ; ieÅ¡kovas neįrodinėjo, jog dėl tokios automobilio komplektacijos rinkos vertės sumažėjimo nuostoliai turi tekti atsakovei ar trečiajam asmeniui. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, kaip bet kuris kitas protingas ir atidus verslininkas, atsidÅ«ręs panaÅ¡ioje situacijoje, turėjo imtis protingų pastangų lizingo dalykui 2013 m. realizuoti už ne mažesnę nei profesionalaus kilnojamojo turto vertintojo UAB „Marleksa“ nurodytÄ lizingo dalyko 23 500 Lt vertę.

Dėl šios priežasties teismas laikė, kad ieškovas, realizuodamas automobilį už 17 180,80 Lt, turi prisiimti dėl tokių savo kaltų veiksmų patirtus 6 319,20 Lt nuostolius. Galutinis ieškovui tenkančių nuotolių dydis sudaro 4 416,47 EUR.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. papildomu sprendimu ieškovo AB DNB banko naudai iš atsakovės E. Ž. priteisė 63,43 EUR bylinėjimosi išlaidų už teismo eksperto patirtas išlaidas dėl atvykimo į teismo posėdį.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai                       IeÅ¡kovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų dalis atmesta, pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 621,20 EUR lizingo įmokų, 651,82 EUR delspinigių, 11 822,35 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bei perskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad lizingo sutarties su atsakove nutraukimo data – 2009-12-21. Tačiau lizingo objektas apeliantui ne tik kad nebuvo sugrÄ Å¾intas, bet ir ieÅ¡kovo atsakingiems darbuotojams nebuvo sudaryta galimybė apžiÅ«rėti lizingo objektÄ , o tose vietose, kur buvo nurodoma lizingo objektÄ esant, jo surasti nepavyko. Todėl atsakovei tenka kaltė dėl lizingo objekto negrÄ Å¾inimo su visomis vėliau atsirandančiomis pasekmėmis. Baudžiamojo proceso inicijavimas buvo sÄ lygotas pačios atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų, negrÄ Å¾inant apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto.

Tai, kad vykstant baudžiamajam procesui, atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai nebuvo pripažinti nusikalstamais pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaÅ¡alina ir neįtakoja atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų apeliantui, negrÄ Å¾inant lizingo objekto civilinės atsakomybės prasme. Atsakovė po lizingo sutarties nutraukimo ne tik negrÄ Å¾ino apeliantui lizingo dalyko, bet ir ikiteisminio tyrimo metu lizingo objektÄ pakartotinei apžiÅ«rai policijos pareigÅ«nams pateikti atsisakė. Tik policijos pareigÅ«nams vykdant 2010-02-11 teismo nutartį ir iÅ¡ atsakovės priverstinai paėmus lizingo objektÄ , buvo aptikta detalių, kurios sumontuotos iÅ¡ paieÅ¡komų transporto priemonių, todėl automobilis buvo perduotas saugojimui už tai atsakingam policijos skyriui.

Lizingo objektÄ , po jo apžiÅ«ros, palikti saugoti policijos skyriuje buvo nuspręsta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sprendimu, o ne apelianto, todėl ir kaltė dėl lizingo objekto saugojimo baudžiamojo proceso metu turi atitekti ne apeliantui. Teismas neatsižvelgė į tarp apelianto ir atsakovės susiklosčiusių santykių (grįžtamasis lizingas) specifikÄ , neįvertino situacijos, ar iÅ¡ tikrųjų, nesant inicijuoto baudžiamo proceso, apeliantas turėjo (bÅ«tų turėjęs) galimybę realizuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Apeliantas 2010 m. vasario mėnesį jokios objektyvios galimybės realizuoti jam nuosavybės teise priklausantį lizingo objektÄ neturėjo, net gi, jei baudžiamasis procesas ir nebÅ«tų inicijuotas. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad už 17 180,80 Lt sumÄ buvo realizuotas tik apeliantui nuosavybės teise priklausiusios originalios detalės. Kai dalis lizingo objekte sumontuotų detalių sumontuotos iÅ¡ vogtų automobilių, kurie priklauso kitiems savininkams, ieÅ¡kovas negalėjo parduoti to, kas pardavėjui nuosavybės teise nepriklauso.

Be to lizingo objektas, kurį apeliantas pardavė nebuvo apmokestintas PVM. Tuo tarpu 2013-01-21 UAB „Marleksa“ ataskaitoje lizingo objekto vertė yra nurodyta su PVM. Teismas nepagrįstai lizingo objekto pardavimo kainÄ palygino su turto vertintojo nurodyta turto verte, į kuriÄ Ä¯skaičiuotas PVM. Be PVM lizingo objekto rinkos vertė sudaro 19 421,49 Lt. Todėl skirtumas tarp turto vertintojo nustatytos vertės be PVM ir lizingo objekto pardavimo kainos be PVM sudaro tik 2 240,69 EUR, t.y. 11 proc. Teismas taip pat neatsižvelgė į parduodamo lizingo objekto specifikÄ , lizingo objekto pardavimo laikÄ po jo įvertinimo bei į tai, ar lizingo objektÄ , tokios bÅ«klės koks jis buvo, rinkos sÄ lygomis objektyviai įmanoma parduoti greitai ir už turto vertintojo nustatytÄ rinkos vertę, ar ženklus yra skirtumas tarp turto vertintojo nustatytos lizingo objekto rinkos vertės ir tos kainos, už kokiÄ asmuo jį vėliau pardavė.

Apelianto nuomone, lizingo objekto pardavimo kaina atspindi realiÄ jo vertę rinkoje ir nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad lizingo objektÄ po 2,5 mėn. nuo įvertinimo pardavus už kainÄ , kuri ženkliai nesiskiria nuo turto vertintojo nustatytos, atsakomybė dėl to turi atsirasti apeliantui.                       IeÅ¡kovas AB DNB bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 86,89 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už teismo eksperto patirtas iÅ¡laidas dėl atvykimo į teismo posėdį.

Nurodo, kad, patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, jo naudai turėtų bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.                        Atsakovė E. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimÄ dalyje, kurioje nuspręsta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė apeliantės kalti veiksmai, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantės elgesio ir galimai ieÅ¡kovui atsiradusio nuostolio.

Teismas nepagrįstai perkėlė nuostolių iÅ¡ dalies atlyginimo naÅ¡tÄ apeliantei, kai pats teismas pripažino paties ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė ne vienÄ kartÄ . Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų realizavęs automobilį nedelsiant, kai jis buvo grÄ Å¾intas, ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs jokių nuostolių. Be to apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pačiai realizuoti ginčo automobilį. Apeliantė visus metus kontaktavo su ieÅ¡kovo atstovais, net ir po 2010 m., toliau ieÅ¡kojo automobiliui galimo pirkėjo bei aktyviai domėjosi pardavimo kainomis.

Be to galimus ieÅ¡kovo nuostolius lėmė sugrÄ Å¾into turto pasirinktas pardavimo variantas – konkretus pirkėjas UAB „Krasta Auto“, kadangi buvo užkirstas kelias automobilį įsigyti kitiems pirkėjams už didesnę kainÄ . Dėl ekspertizės akto apeliantė pažymi, kad ekspertas vertino ne abstrakčiai tokio tipo automobilius, bet konkretų automobilį. Todėl teismas nepagrįstai ekspertizės aktÄ laikė netinkamu. Apeliantės teigimu, lizingo objektas galėjo ir turėjo bÅ«ti realizuotas 2010 metų vasario mėnesį ir už 24 120 EUR (su PVM), kadangi teismo eksperto A.

P. 2015-07-24 kilnojamojo turto ekspertizės akte techniÅ¡kai tvarkingos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2010 m. vasario mėnesiui buvo nurodyta 24 120 EUR.                         IeÅ¡kovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ su atsakovės E. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir sprendimÄ dalyje, kurioje jį skundžia atsakovė, palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Å¡iuo atveju ne dėl ieÅ¡kovo, o bÅ«tent dėl pačios apeliantės neteisėtų ir kaltų veiksmų ieÅ¡kovas negalėjo susigrÄ Å¾inti lizingo objekto, jo realizuoti ir dėl to patyrė nuostolius, todėl atleisti apeliantę nuo atsakomybės nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl apeliantės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieÅ¡kovas negavo to, kÄ tikėjosi ir kÄ turėjo gauti apeliantei tinkamai įvykdžius lizingo sutartį, taip pat dėl apeliantės veiksmų, nevykdant lizingo sutarties nutraukimÄ reguliuojančių sÄ lygų (dėl lizingo objekto grÄ Å¾inimo), ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad pati apeliantė, netinkamai vykdydama lizingo sutarties sÄ lygas ir ieÅ¡kovui nutraukus lizingo sutartį, pati kokiu nors bÅ«du bÅ«tų siekusi sumažinti ieÅ¡kovo nuostolius, ieÅ¡kojusi pirkėjo lizingo objektui, bÅ«tų domėjusis lizingo objekto pardavimo kainomis ir siÅ«liusi ieÅ¡kovui asmenis, kurie bÅ«tų pageidavę įsigyti lizingo objektÄ .

IeÅ¡kovas apeliantei niekuomet nedarė jokių kliūčių siÅ«lyti savo pirkėjÄ lizingo objektui įsigyti, tačiau apeliantė niekada nesiėmė ir net nebandė imtis jokių veiksmų dėl galimo lizingo objekto realizavimo. Teismas iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ nesivadovauti teismo eksperto iÅ¡vada, kadangi byloje kilusio ginčo dėl lizingo objekto vertės atveju aktuali yra bÅ«tent konkretaus objekto (ginčo objekto) rinkos vertė, o ne tos pačios markės ir gamybos metų bei kuro tipo automobilių vidutinės rinkos vertės. Teismas pagrįstai vadovavosi 2013-01-21 UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta lizingo objekto rinkos verte, nes bÅ«tent joje atsispindi konkrečios transporto priemonės vertė, aktuali kalbant apie transporto priemonės pardavimÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar lizingo objekto vertė bÅ«tų nustatoma 2010 m. vasario mėnesį, ar 2013 metų sausio mėnesį, akivaizdu, kad lizingo objekto negalima vertinti kaip techniÅ¡kai tvarkingo, neapgadinto ir neturinčio defektų. Apeliantė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad lizingo objektas kokiu nors kitu bÅ«du galėjo bÅ«ti realizuotas brangiau negu jį realizavo ieÅ¡kovas. Ä®statymuose nėra nustatyta jokio draudimo transporto priemonę parduoti įgaliotam konkrečios automobilio markės atstovui, kuris, savo veiklÄ vykdydamas tik su konkrečios markės automobiliais, puikiai žino toje rinkoje vyraujančias transporto priemonės rinkos kainas.                          Atsakovė E. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti.

Nurodo, kad 2010-02-05 pagal dokumentų pateikimo protokolÄ atsakovė pareigÅ«nams pateikė ginčo automobilį, saugomÄ jos gyvenamojoje vietoje. Taigi iÅ¡nykus rizikai, kad automobilis gali bÅ«ti negrÄ Å¾intas lizingo davėjui, ieÅ¡kovas privalėjo elgtis sÄ Å¾iningai, atsiimdamas pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pradėtas baudžiamasis procesas ir taip savo veiksmais nepadidinti jau atsiradusios žalos. IeÅ¡kovas nesielgė sÄ Å¾iningai, nes ginčo automobilis nebuvo realizuotas nedelsiant po to, kai jis 2010 m. vasario mėn. buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, todėl apeliacinio skundo dalis dėl kreditoriaus kaltės nebuvimo atmestina kaip nepagrįsta.

Atsakovės teigimu, lizingo objektas galėjo ir turėjo bÅ«ti realizuotas 2010 metų vasario mėnesį ir už 24 120 EUR (su PVM), kadangi teismo eksperto A. P. 2015-07-24 kilnojamojo turto ekspertizės akte techniÅ¡kai tvarkingos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2010 m. vasario mėnesiui buvo nurodyta 24 120 EUR. Be to pasirinktas turto pardavimo bÅ«das užkirto keliÄ automobilį įsigyti kitiems pirkėjams už didesnę kainÄ .                         Trečiasis asmuo A.

J. atsiliepime į ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinius skundus su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti, o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sÄ lygomis. VisÄ laikÄ automobiliu naudojosi trečiasis asmuo. Kai ieÅ¡kovas paskambino dėl sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo neleido atsakovei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui automobilio. IeÅ¡kovas neieÅ¡kojo kontaktų su atsakove tam, kad automobilis bÅ«tų parduotas rinkos kainomis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.                        Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo AB DNB banko ir atsakovės E. Ž. apeliacinių skundų ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskųstoje dalyje, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.                       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pagal lizingo sutartį ieÅ¡kovo patirtos nuostolių sumos dydžio, ieÅ¡kovui pardavus susigrÄ Å¾intÄ lizingo dalykÄ â€“ lengvÄ jį automobilį už 4 975,90 EUR (17 180,80 Lt) kainÄ .

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės E. Ž. buvo sudaryta lizingo sutartis ir pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovės lengvÄ jį automobilį BMW 730 d. Pagal lizingo sutartį ieÅ¡kovas suteikė teisę atsakovei naudotis ir valdyti automobilį 60 mėnesių, o atsakovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas lizingo grafike nustatytais terminais bei 0,1 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtas sumas, o, atsakovei tinkamais įvykdžius lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė lengvÄ jį automobilį įgytų nuosavybėn. Atsakovei pradėjus netinkamai vykdyti mokėjimus pagal lizingo sutartį, 2009 m. gruodžio 10 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakove sudarytÄ lizingo sutartį, pareikalavo grÄ Å¾inti lizingo objektÄ (automobilį), tačiau Å¡is buvo grÄ Å¾intas tik teisėsaugos organų pagalba, vėliau realizuotas.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės E. Ž. 3 621,20 EUR (12 503,28 Lt) pradelstų lizingo įmokų, 651,82 EUR (2 250,59 Lt) delspinigių ir 11 822,35 EUR (40 820,21 Lt) nuostolių iÅ¡ lizingo objekto pardavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistinus nuostolius sumažino 4 416,47 EUR suma, padaręs iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių patirtų nuostolių atsiradimo yra kaltas pats ieÅ¡kovas, nes nepagrįstai inicijavo baudžiamÄ jį procesÄ ir lizingo objektÄ realizavo už mažesnę negu profesionalaus turto vertintojo UAB „Marleksa“ 2013-01-21 transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 13-201-47 nurodyta lizingo objekto rinkos vertė.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų dalis buvo atmesta, nesutinka ir skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumÄ grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo (baudžiamojo proceso) pradėjimas buvo sÄ lygotos pačios atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų, negrÄ Å¾inant lizingo objekto, todėl 2 586,31 EUR nuostolių suma turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės, o ne Å¡ia suma sumažintas iÅ¡ atsakovės apelianto naudai priteistinas nuostolių dydis.

Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas privalėjo lizingo objektÄ parduoti už kainÄ , kuri bÅ«tų ne mažesnė negu turto vertintojo UAB „Marleksa“ nustatyta, o, lizingo objektÄ realizavus už mažesnę kainÄ , kaltę dėl to privalo prisiimti apeliantas. Atsakovė atvirkščiai, apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, ir skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė apeliantės kalti veiksmai, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantės elgesio ir galimai ieÅ¡kovui atsiradusio nuostolio; teismas nepagrįstai perkėlė nuostolių iÅ¡ dalies atlyginimo naÅ¡tÄ apeliantei, kai pats teismas pripažino ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė ne vienÄ kartÄ .

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų realizavęs automobilį nedelsiant, kai jis buvo grÄ Å¾intas, ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs jokių nuostolių. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentams ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus.                         Bylos medžiaga nustatyta, jog 2008-09-24 lizingo sutartis su atsakove dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimo nevykdymo buvo nutraukta 2009 m. gruodžio 10 d. praneÅ¡imu „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“.

Pagal lizingo sutarties 8.9 punktÄ lizingo gavėjas (atsakovė) lizingo objektÄ lizingo davėjui (ieÅ¡kovui) privalo sugrÄ Å¾inti per 3 darbo dienas nuo lizingo sutarties nutraukimo dienos. Tačiau lizingo objektas ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas nebuvo. IeÅ¡kovui po lizingo sutarties nutraukimo, negalint susigrÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausančio lizingo objekto, 2010-02-01 ieÅ¡kovo įgalioto asmens pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Taigi bÅ«tent dėl lizingo objekto negrÄ Å¾inimo ir su tuo susijusių atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris atidus, rÅ«pestingas subjektas, negalėdamas susigrÄ Å¾inti jam priklausančio turto, bÅ«tų ėmęsis panaÅ¡ių veiksmų. Vadinasi, ieÅ¡kovo kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovo kalti veiksmai, ginant savo pažeistas teises.                       Pažymėtina, jog, ieÅ¡kovui sudarius lizingo sutartį, lizingo objektas visÄ laikÄ buvo atsakovės žinioje.

Nutraukus sutartį ir atsakovei praradus teisę minėtÄ turtÄ valdyti ir jį naudoti bei turint pareigÄ jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, lizingo objektas jam grÄ Å¾intas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net ir policijos pareigÅ«nams iÅ¡ atsakovės lizingo objektÄ pavyko paimti tik po to, kai atsakovei, atsisakius savo iniciatyva policijos pareigÅ«nams pakartotinai pateikti automobilį, transporto priemonės registracijos liudijimÄ bei raktelius ir apsaugos priemonių pultelius, Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS pareigÅ«nai surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas priėmė 2010-02-11 nutartį, leidžiančiÄ atlikti automobilio BMW 730 D poėmį iÅ¡ atsakovės. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto atsakovės 2011-08-24 praÅ¡ymo, atsakovė prašė iki baudžiamojo proceso pabaigos jai perduoti valdyti ir naudoti lizingo objektÄ , kadangi jis jai yra reikalingas jos asmeniniams ir Å¡eimos interesams tenkinti.

Taigi, praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo baudžiamojo proceso pradžios, atsakovė buvo suinteresuota valdyti ir naudoti ieÅ¡kovui nuosavybės teisė priklausančiÄ ginčo transporto priemonę, nors tokios teisėtos teisės jau nebe turėjo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturėjo jokių galimybių realizuoti jam nuosavybės teise priklausantį lizingo objektÄ , nepriklausomai nuo to, ar baudžiamasis procesas bÅ«tų inicijuotas, ar ne.                            Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs situacijos, ar iÅ¡ tikrųjų, nesant inicijuoto baudžiamojo proceso, ieÅ¡kovas turėjo realiÄ galimybę realizuoti jam priklausantį turtÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų, tai yra iniciavus atsakovės ir trečiojo asmens atžvilgiu baudžiamÄ jį procesÄ , ieÅ¡kovas ilgiau nei dvejus metus ir devynis mėnesius be pagrindo nerealizavo lizingo dalyko.

Pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl, nepagrįstai konstatavęs ieÅ¡kovo kaltę dėl lizingo objekto nuvertėjimo 38 proc. per laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėn. iki lizingo objekto susigrÄ Å¾inimo ir jo įvertinimo, iÅ¡ atsakovės priteistus nuostolius sumažino 2586,31 EUR suma.                           IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ atsakovės priteisti nuostoliai, nepagrįstai konstatavus ieÅ¡kovo kaltę, buvo sumažinti 1 830,17 EUR suma.

IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas privalėjo lizingo objektÄ parduoti už kainÄ , kuri bÅ«tų ne mažesnė negu turto vertintojo UAB „Marleksa“ nustatyta, o, lizingo objektÄ realizavus už mažesnę kainÄ , kaltę dėl to privalo prisiimti ieÅ¡kovas.                      Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vienÄ iÅ¡ CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo bÅ«dų – iÅ¡sireikalauti lizingo sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp likusios neiÅ¡mokėtos turto vertės ir turto realizavimo kainos (pinigų sumos, gautos susigrÄ Å¾intÄ lizingo sutarties dalykÄ pardavus pirkėjui).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad lizingo davėjui turi bÅ«ti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Be to teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu, kad lizingo davėjas turi grynai finansinį interesÄ , sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrÄ Å¾into sutarties objekto pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad lizingo bendrovės tikslas yra perimtÄ lizinguojamÄ turtÄ parduoti kuo operatyviau ir už kuo didesnę kainÄ , nes dėl turto saugojimo patiria papildomų iÅ¡laidų. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo, kaip lizingo bendrovės, pagrindinė veikla yra lizinguoti turtÄ , o ne jį pardavinėti.                          Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė turto vidutinei rinkos vertei nustatyti. Tačiau teismas ekspertizės iÅ¡vadomis dėl turto vidutinės rinkos vertės nustatymo nesivadovavo, kadangi nebuvo vertinama lizingo dalyko konkreti specifikacija, automobilio trÅ«kumai, defektai, raktelių nebuvimas ir pan.

Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju lizingo objektas turėjo bÅ«ti realizuotas 2010 metų vasario mėnesį už 24 120 EUR (su PVM), kadangi teismo eksperto A. P. 2015-07-24 kilnojamojo turto ekspertizės akte techniÅ¡kai tvarkingos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė 2010 m. vasario mėnesiui buvo nurodyta 24 120 EUR.                        Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad byloje kilusio ginčo dėl lizingo objekto vertės atveju aktuali yra bÅ«tent konkretaus objekto (ginčo objekto) rinkos vertė, o ne tos pačios markės ir gamybos metų bei kuro tipo automobilių vidutinė rinkos vertė.

Nustatant automobilio vidutinę rinkos vertę, nėra vertinama konkretaus automobilio bÅ«klė, jo trÅ«kumai ir defektai, o atsižvelgiama tik į pačius bendriausius požymius, bÅ«dingus tos kategorijos transporto priemonėms (markė, modelis, pagaminimo metai, kuro tipas, variklio darbinis tÅ«ris). Tuo tarpu iÅ¡ 2015-07-24 IÄ® „A. P. firmos“ kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto akivaizdžiai matyti, kad teismo ekspertas, ekspertizės atlikimo metu (2015 m.) į internetÄ patalpintų skelbimų pagrindu atlikdamas vertinimÄ ir nustatydamas transporto priemonės - 2005 m. gamybos lengvojo automobilio BMW 730 d, kurio identifikacinis Nr. WBAHM21050DS67450, vidutinę rinkos vertę, į Å¡io objekto individualias, konkrečias savybes, jo bÅ«klę ir defektus neatsižvelgė ir jų nevertino, t.y. visi Å¡ie konkretaus automobilio rinkos vertę įtakojantys veiksniai nustatant vidutinę rinkos vertę nebuvo tiriami.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizėje nustatyta turto verte. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas privalėjo vadovautis ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta turto vidutine rinkos verte bei konstatuoti, kad ieÅ¡kovas turtÄ pardavė už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , atmestini.                        Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl ginčo turto vertės jo pardavimo metu padarė, remdamasis profesionalaus turto vertintojo UAB “Marleksa” nurodyta lizingo dalyko rinkos verte, kuri 2013 m. sausio 21 d. buvo 23 500 Lt. Pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal sÄ lyginį automobilių detalių iÅ¡skirstymÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam automobiliui tenkanti detalių vertė sudaro 12 925 Lt (55 proc.). 2010-03-08 Vilniaus apskrities VPK NTV praneÅ¡ime „Dėl automobilio perdavimo saugoti“ nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame automobilyje esantis variklis priklausė automobiliui, kuris yra paieÅ¡komas Vokietijoje.

Lizingo objekte esanti pavarų dėžė, visos sėdynės, visų durelių apmušalai, priekinis skydelis, automobilio radijo imtuvas priklausė automobiliui, kuris paieškomas Kauno VPK NTV APGTS. Taigi dalis ginčo automobilio detalių yra sumontuotos iš kitų transporto priemonių, kurios yra paieškomos. Kaip matyti iš 2015-04-08 tarp ieškovo ir UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 p., šalys išskyrė, kokios detalės priklauso kitiems asmenims, t.y. kitų automobilių savininkams.

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alys negalėjo susitarti parduoti bei įsigyti to, kas pardavėjui (ieÅ¡kovui) nuosavybės teise nepriklausė.                       Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu nuostolių dydžio apskaičiavimu, taip pat atkreipia dėmesį į keletÄ Å¡iuo atveju reikÅ¡mingų aspektų. Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimÄ ar ekspertizę, nereiÅ¡kia (ne visada reiÅ¡kia), kad daiktas gali bÅ«ti už nustatytÄ kainÄ parduotas, t.y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali bÅ«ti daug mažesnė arba didesnė.

Tam įtakos gali turėti įvairÅ«s veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose Å¡altiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinamas atliktas visos Å¡alies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas Å¡alyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Be to, turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grÄ Å¾inimo momentu yra reikÅ¡minga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo bÅ«dÄ , o ne imtųsi priemonių jį parduoti.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ , kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu yra reikÅ¡minga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesÄ , sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., sprendžiant klausimÄ dėl lizingo davėjo sÄ Å¾iningumo ir jo kaltės realizuojant susigrÄ Å¾intÄ lizingo sutarties dalykÄ , mutatis mutandis žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).                       Kaip matyti iÅ¡ 2013-01-21 UAB „Marleksa“ parengtos transporto priemonės vertinimo ataskaitos, lizingo objektas neturėjo techninės apžiÅ«ros, buvo be užvedimo raktelių, nevažiuojantis, jo priekiniai žibintai apgadinti, nebuvo variklio apdailos, skilęs difuzatorius, nubrozdintas priekinis buferis, nebuvo DVD grotuvo, nebuvo kėbulo numerio, ant priekinės arkos nuimtas dažų sluoksnis, įlenktas galinis sparnas, lizingo objektas 3 metus tokios bÅ«klės stovėjo neeksploatuojamas, didžioji dalis (45 proc.) jame esančių detalių sumontuotos iÅ¡ transporto priemonių, kurios yra paieÅ¡komos.

Taigi akivaizdu, kad tokios bÅ«klės lizingo objektas nėra patrauklus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo objektÄ ieÅ¡kovas realizavo praėjus 2,5 mėn. po jo įvertinimo, o skirtumas tarp turto vertintojo 2013-01-21 nustatytos lizingo objekto vertės (23 500 Lt) ir jo pardavimo kainos (17 180,80 Lt) nėra labai didelis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad sugrÄ Å¾intas lizingo objektas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimaliÄ rinkos kainÄ .                           Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pati lizingo gavėja (atsakovė) turėjo nenusiÅ¡alinti nuo turto pardavimo procesų, ieÅ¡koti palankiausios kainos pirkimo-pardavimo ar pačiai siekti perimti turtÄ .

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai pačiai nebuvo sudaryta galimybė realizuoti lizingo objekto. Tačiau iÅ¡ apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad pati atsakovė bÅ«tų ieÅ¡kojusi pirkėjo lizingo objektui, bÅ«tų domėjusis lizingo objekto pardavimo kainomis ir siÅ«liusi ieÅ¡kovui asmenis, kurie bÅ«tų pageidavę įsigyti lizingo objektÄ . Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad lizingo objektas kokiu nors kitu bÅ«du galėjo bÅ«ti realizuotas brangiau negu jį realizavo ieÅ¡kovas.            Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog galimus ieÅ¡kovo nuostolius lėmė sugrÄ Å¾into turto pasirinktas pardavimo variantas – konkretus pirkėjas UAB „Krasta Auto“.

Pažymėtina, jog įstatymuose nėra nustatyta jokio draudimo transporto priemonę parduoti įgaliotam konkrečios automobilio markės atstovui, kuris, savo veiklÄ vykdydamas tik su konkrečios markės automobiliais, puikiai žino toje rinkoje vyraujančias transporto priemonės rinkos kainas. Taigi nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad transporto priemonės pardavimas įgaliotam toje rinkoje veikti automobilio markės atstovui yra ekonomiÅ¡kai nuostolingesnis už lizingo objekto pardavimÄ kokiu nors kitu bÅ«du.                        Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į parduodamo lizingo objekto specifikÄ , lizingo objekto pardavimo laikÄ po jo įvertinimo, taip pat į tai, ar lizingo objektÄ , tokios bÅ«klės koks jis buvo, rinkos sÄ lygomis objektyviai įmanoma parduoti greitai ir už turto vertintojo nustatytÄ rinkos vertę, ar didelis yra skirtumas tarp turto vertintojo nustatytos lizingo objekto rinkos vertės ir tos kainos, už kuriÄ buvo parduotas lizingo objektas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad lizingo objektÄ ieÅ¡kovas privalėjo parduoti už kainÄ , kuri bÅ«tų nemažesnė už turto vertintojo nustatytÄ .

Pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavęs ieÅ¡kovo kaltę iÅ¡ atsakovės priteistus nuostolius sumažino 1 830,17 EUR suma.                           Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovo kaltę dėl nuostolių, pardavus lizinguojamÄ turtÄ atsiradimo ir sumažindamas iÅ¡ atsakovės priteistinus nuostolius bendra 4 416,47 EUR suma, ne visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimÄ netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , todėl yra pagrindas skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, pakeisti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, t.y. priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visÄ 11 822,35 EUR nuostolių sumÄ .Pakeitus apskųstÄ jį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi, jo naudai iÅ¡ atsakovės E. Ž. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme – 362 EUR žyminio mokesčio ir 700,88 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iÅ¡ atsakovės priteistina 14,62 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Apeliacinės instancijos teismui pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimÄ , keistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 papildomu sprendimu ieÅ¡kovui priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už teismo eksperto patirtas iÅ¡laidas, ieÅ¡kovui priteisiant 86,89 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ už teismo eksperto patirtas iÅ¡laidas dėl atvykimo į teismo posėdį.

Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės E. Ž. ieÅ¡kovo AB DNB banko naudai priteistinas 99 EUR žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ ir 665 EUR iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Visa apimtimi tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose neatlygintinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovės E. Ž. 3 621,20 EUR lizingo įmokų, 651,82 EUR delspinigių, 11 822 EUR nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ (16 095,37 EUR) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 10 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovės E. Ž. ieÅ¡kovo AB DNB banko naudai 1 062,88 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. Ž. ieÅ¡kovo AB DNB banko naudai 1 655 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. Ž. valstybei 14,62 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:Priteisti ieÅ¡kovui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovės E. Ž. 86,89 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už teismo eksperto patirtas iÅ¡laidas dėl atvykimo į teismo posėdį.

Teisėjai                                                                                                      Andrius Ignotas                                                                                                                  Jūra Marija Strumskienė                                                                                                                  Alma Urbanavičienė