2021-05-12 Nr. AB-10328-3-61-3-02347-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1277-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02347-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Vilniaus degtinė“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) Priežiūros tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 241-152 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas yra akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus degtinė“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, o Bendrovės patronuojančioji įmonė, kuri jai daro tiesioginį lemiamą poveikį – Prancūzijoje įsteigta įmonė Marie Brizard Wine and Spirits (toliau – ir MBWS), kuri vykdo privalomą Bendrovės akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų. Nepanaikinus ginčijamo Sprendimo AB „Vilniaus degtinė“ akcijos bus supirktos už neteisingą kainą (ginčas dėl teisingo Bendrovės akcijų kainos nustatymo vyksta Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) civilinėje byloje (dabartinis bylos Nr. e2-124-656/2021)) ar galimai nebus išpirktos visiškai. Pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ akcijas įsigijo Bendrovei dar esant listinguojamai biržoje bei taikant specialųjį teisinį režimą, kuris saugo smulkiųjų akcininkų teises, todėl Bendrovę išbraukus iš biržos sąrašų sumenkinama jam taikytina apsauga.

2.2. Siekiant išbraukti emitentą iš emitentų sąrašo, turi būti pateiktas privalomas oficialusis siūlymas Bendrovei supirkti likusias jos akcijas, tačiau, pareiškėjo vertinimu, šis privalomas siūlymas buvo įgyvendintas nuslepiant nuo smulkiųjų akcininkų didelę įtaką akcijų kainai galinčią turėti informaciją bei teikiant klaidingus duomenis Oficialaus siūlymo cirkuliare, kuriame buvo nurodyta, kad nėra praleista esminių duomenų, galinčių turėti įtakos vertybinių popierių savininkų nuomonei apie oficialųjį siūlymą, tačiau tam tikros aplinkybės nuo smulkiųjų akcininkų buvo nuslėptos.

2.3. Nuo 2015 m. pagrindinis Bendrovės akcininkas MBWS vykdė plačią turto išpardavimo kompaniją: gamybiniai pastatai (duomenys neskelbtini) buvo parduoti už 28 mln. Eur; (duomenys neskelbtini) gamybinius pastatus ir sklypo nuomos teises buvo planuojama parduoti už 12 mln. Eur, nors finansinėje apskaitoje šios nuomos teisės įvertintos 0 Eur; (duomenys neskelbtini) sklype esantys pastatai įvertinti apie 1 mln. Eur; be to, nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės užsakymu vyko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo darbai, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. patvirtino. Taigi Bendrovės vadovų iniciatyva du metus trukęs detaliojo plano derinimas su keliolika institucijų dėl objekto statybos su techninėmis charakteristikomis rodo konkrečius Bendrovės planus – nugriauti dabartinius gamybinius pastatus ir jų vietoje pastatyti verslo centrą. Bendrovė nuslėpė faktą apie planuojamą įmonės plėtrą, nors tai patvirtino Bendrovės vadovų vieši pasisakymai laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ 2016 m. gegužės 7 d. straipsnyje. Bendrovės vadovybė kartu su įmonės valdyba rekomendavo akcininkams parduoti savo akcijas už nepagrįstai žemą kainą ir todėl Bendrovės vadovybė bei pagrindinis akcininkas MBWS itin pigiai supirko milijonus Bendrovės akcijų iš kitų akcininkų, kurie iki šiol nežino, kad buvo apgauti.

2.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl sandorių pripažinimo niekiniais, kadangi oficialaus siūlymo teikėjas MBWS sudarė galimai apsimestinius sandorius ir atskleidė galbūt neteisingus duomenis apie jų vertes, taip suklaidindamas privalomo oficialaus siūlymo dalyvius. Pareiškėjas turėjo lūkesčių, kad AB „Vilniaus degtinė“ bus išbraukta iš emitentų sąrašo tik užbaigus privalomą akcijų supirkimą.

2.5. Lietuvos bankas žinojo apie visus pažeidimus, tačiau savo veiklą vykdė aplaidžiai. Atsakovas pažeidė rinkos dalyvių teises, kadangi Bendrovės finansinės ataskaitos neatitiko atsargumo, neutralumo ir turinio viršenybės prieš formą principų. Bendrovės vadovybė privalėjo atlikti nekilnojamojo ilgalaikio turto pervertinimą, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu suklaidino smulkiuosius akcininkus, sukurdama prielaidas patronuojančiai įmonei supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas nesąžininga kaina.

3. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas sutapatina oficialaus siūlymo ir privalomojo akcijų pirkimo institutus. Viena iš sąlygų sprendimui dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu priimti yra oficialaus siūlymo, o ne privalomojo akcijų pirkimo pateikimas ir įgyvendinimas. Oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas prieš kreipiantis į atsakovą dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu ir įgyvendinti privalomo akcijų pirkimo procedūrą nėra susijęs su imperatyvių Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų vykdymu, tai yra savanoriškas oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas.

3.2. 2016 m. spalio 13 d. buvo viešai paskelbta šaukiamo AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkimo darbotvarkė, kurioje numatytas klausimas dėl Bendrovės akcijų išbraukimo iš AB „Nasdaq Vilnius“ papildomojo prekybos sąrašo ir jų nebesiūlymo viešai. Paskelbtas atskiras viešas pranešimas apie tai, kad Bendrovės pasitraukimo iš prekybos AB „Nasdaq Vilnius“ tikslu bus teikiamas oficialus siūlymas. Bendrovė pirmąją sąlygą įgyvendino tinkamai, kadangi 2016 m. lapkričio 4 d. įvykęs AB „Vilniaus degtinė“ akcininkų susirinkimas vienbalsiai pritarė siūlymui išbraukti Bendrovės akcijas iš AB „Nasdaq Vilnius“, o papildomojo prekybos sąrašo nebesiūlyti viešai.

3.3. Vykdydamas AB „Vilniaus degtinė“ visuotino akcininkų susirinkimo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą Bendrovės akcininkas MBWS kartu su savo kontroliuojama bendrove MBWS Polska, kartu valdę 97,2 proc. Bendrovės kapitalo ir balsų, pateikė oficialų siūlymą supirkti likusias 683 403 AB „Vilniaus degtinė“ akcijas už vieną akciją mokant 0,432 Eur. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 241-229 „Dėl AB „Vilniaus degtinė“ privalomo oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo“ buvo patvirtintas Oficialaus siūlymo cirkuliaras, o 2016 m. gruodžio 22 d. – viešai paskelbta oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita, kurios duomenimis oficialaus siūlymo metu MBWS papildomai supirko 155 406 akcijas, t. y. 22,7 proc. siūlytų supirkti akcijų ir balsų. MBWS oficialus siūlymas buvo teikiamas privalomo oficialaus siūlymo teikimo sąlygomis, t. y. teisė atsiliepti į oficialų siūlymą suteikta visiems akcininkams, už parduotas akcijas atsiskaityta pinigais, o superkamų akcijų kaina nustatyta vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad oficialus siūlymas buvo įgyvendintas manipuliuojant rinka, tačiau nei pats pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys sprendimų ir veiksmų, susijusių su oficialaus siūlymo teikimu bei įgyvendinimu, nebuvo apskundę.

3.4. MBWS, įgyvendinęs oficialų siūlymą, taip pat ketino pateikti ir įgyvendinti privalomą akcijų išpirkimą. 2016 m. gruodžio 28 d. MBWS kreipėsi į Lietuvos banką dėl privalomo akcijų pirkimo kainos (0,432 Eur už akciją) suderinimo. Lietuvos banko 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 241-3 „Dėl AB „Vilniaus degtinė“ privalomos akcijų pirkimo kainos suderinimo“ buvo suderinta AB „Vilniaus degtinė“ privaloma akcijų pirkimo kaina – 0,432 Eur už vieną akciją. Šis sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. MBWS, suderinęs privalomo akcijų pirkimo kainą, 2017 m. sausio 11 d. paskelbė apie privalomą akcijų pirkimą, kuris buvo vykdomas VPĮ 42 straipsnio nustatyta tvarka – 90 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Įvykdęs šiame straipsnyje nustatytas privalomo akcijų pirkimo procedūras, pasibaigus nurodytam terminui, MBWS deponavo lėšas, skirtas akcininkų, kurie nustatytu laiku nepateikė / nepardavė akcijų, apmokėjimui, bei kreipėsi į teismą su prašymu perrašyti nuosavybę. Tokiu būdu MBWS įvykdė savo įsipareigojimą pateikti ir įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą, viešai deklaruotą 2016 m. lapkričio 4 d. pranešime apie akcininkų susirinkimo sprendimus ir 2016 m. lapkričio 28 d. patvirtintame Oficialaus siūlymo cirkuliare.

3.5. Viena iš sąlygų priimti Sprendimą nebelaikyti Bendrovės emitentu yra būtent oficialaus siūlymo Bendrovėje pateikimas ir įgyvendinimas, o vadovaujantis VPĮ 54 straipsnio nuostatomis privalomo Bendrovės akcijų pirkimo įgyvendinimas, su kuriuo pareiškėjas sieja Sprendimo panaikinimo būtinybę, nėra būtinoji Sprendimo nebelaikyti Bendrovės emitentu priėmimo sąlyga.

3.6. Pareiškėjo argumentai, kad Oficialaus siūlymo cirkuliare galimai nurodyti neteisingi duomenys apie oficialaus siūlymo teikėjo (MBWS) per pastaruosius 12 mėnesių sudarytus sandorius emitento akcijomis ir kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl sandorių pripažinimo niekiniais, nėra susijęs su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, t. y. Sprendimo nuginčijimu.

3.7. Atsakovas, gavęs prašymą dėl oficialaus siūlymo / privalomo akcijų pirkimo ar pardavimo kainos suderinimo, rėmėsi jam pateikta ir turima informacija, patikrino, ar nėra VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tačiau priežiūros institucija kiekvienu atveju išsamių tyrimų savo iniciatyva neatlieka. Investuotojai ir kiti rinkos dalyviai gali teikti Lietuvos bankui skundus, prašymus ar pranešimus apie galimus teisės aktų pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas nebuvo gavęs iš investuotojų jokių skundų nei prieš teikiant oficialų siūlymą, nei tvirtinant Oficialaus siūlymo cirkuliarą, nei vėliau.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. 2016 m. lapkričio 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos ir nebesiūlyti akcijų viešai, t. y. nebelaikyti Bendrovės emitentu. Tačiau Bendrovė, siekdama užtikrinti visų procesų, susijusių su smulkiaisiais akcininkais, skaidrumą, siekė kaip galima ilgiau išlikti listinguojama ir teikti visą susijusią informaciją, apie tai informaciją akcininkams pateikė tuo pačiu pranešimu. Minėtas akcininkų sprendimas nebuvo užginčytas, o jo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo AB „Vilniaus degtinė“ akcininkas. Bendrovės akcininkai, priėmę sprendimą pasitraukti iš biržos ir nebesiūlyti akcijų viešai, įgyvendino atitinkamą oficialų siūlymą, o vėliau – privalomą AB „Vilniaus degtinė“ akcijų supirkimą, kurio terminas baigėsi 2017 m. balandžio 11 d. Bendrovė, pasibaigus privalomam akcijų supirkimui, ketino teikti atitinkamus prašymus AB „Nasdaq Vilnius“ ir Lietuvos bankui, tačiau pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisingos AB „Vilniaus degtinė“ akcijų kainos nustatymo, kurio pagrindu VAT nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-124-656/2021. Ši civilinė byla nesudėtinga, nes yra skiriami ekspertai, kurie nustato kainą, todėl AB „Vilniaus degtinė“, prieš teikdama atitinkamus prašymus, tikėjosi sulaukti šios bylos užbaigimo, tačiau pareiškėjas pradėjo kelti daug šalutinių bylų, kurių pagrindu buvo sustabdyta teisingos akcijų kainos nustatymo byla.

4.2. AB „Vilniaus degtinė“ 2019 m. pradžioje įvertino, jog Bendrovės listingavimo kaštai per metus sudaro 11 592,66 Eur, o tuo tarpu per visus 2018 m. vertybinių popierių biržoje buvo sudaryti tik keturi sandoriai Bendrovės akcijomis, kurių bendra apyvarta sudarė tik 1 008 Eur, todėl tolimesnis buvimas biržoje sudarė neproporcingai didelę tiek administracinę naštą, nes tokio listingavimo kaštai dešimtimis kartų viršijo apyvartą biržoje. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta įgyvendinti 2016 m. lapkričio 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir su atitinkamais prašymais kreiptis į AB „Nasdaq Vilnius“ ir Lietuvos banką. 2019 m. vasario 19 d. AB „Nasdaq Vilnius“ priėmė sprendimą išbraukti AB „Vilniaus degtinė“ akcijas iš papildomojo prekybos sąrašo nuo 2019 m. kovo 31 d. Šis sprendimas įsigaliojo ir nebuvo užginčytas. 2019 m. gegužės 27 d. atitinkamą sprendimą priėmė ir Lietuvos bankas, remdamasis tuo, jog sprendimas nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai buvo priimtas 2016 m. lapkričio 4 d. ir vėliau buvo įgyvendintas atitinkamas oficialus siūlymas. Ginčijamas Sprendimas nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu yra priimtas remiantis tuo metu galiojusio VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi buvo įvykdytos visos tam būtinos sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. liepos 21 d.) nuostatomis, atsižvelgdamas į bylos faktinę aplinkybę, kad AB „Vilniaus degtinė“ 2016 m. lapkričio 4 d. vykusiame visuotiniame Bendrovės akcininkų susirinkime vienbalsiai nusprendė išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos AB „Nasdaq Vilnius“ papildomo prekybos sąrašo ir nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai, sprendė, jog VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga dėl juridinio asmens akcininkų sprendimo nebesiūlyti akcijų viešai, priimto kvalifikuota balsų dauguma, buvo įgyvendinta tinkamai.

7. Vertindamas, ar VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu buvo įvykdyti tinkamai, teismas nustatė, kad Lietuvos banko 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 241-229 buvo patvirtintas Oficialaus siūlymo cirkuliaras, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad oficialaus siūlymo teikėjas MBWS teikia ir siekia įgyvendinti oficialų siūlymą supirkti likusias 683 403 paprastąsias vardines nematerialias AB „Vilniaus degtinė“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, o užbaigęs oficialų siūlymą – skelbti privalomą akcijų pirkimą bei užbaigus jo procedūras kreiptis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nelaikymo emitentu; jame taip pat buvo nustatyta oficialaus siūlymo pradžia ir jo įgyvendinimo termino pabaiga, o jam pasibaigus – numatyta įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą. Teismas pažymėjo, kad oficialaus siūlymo teikėjo MBWS 2016 m. gruodžio 16 d. pasirašyta Privalomo nekonkurencinio oficialaus siūlymo įgyvendinimo ataskaita patvirtina, kad oficialus siūlymas buvo įgyvendinamas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., jis buvo pateiktas siekiant supirkti 683 403 vnt. AB „Vilniaus degtinė“ akcijų, o oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu buvo supirkta 155 406 vnt. (0,637 proc.) Bendrovės akcijų. Lietuvos banko 2017 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 241-3, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, nuspręsta suderinti oficialaus siūlymo teikėjo pasiūlytą privalomo Bendrovės akcijų pirkimo kainą – 0,432 Eur už vieną paprastąją vardinę 0,29 Eur nominalios vertės AB „Vilniaus degtinė“ akciją. 2017 m. sausio 11 d. oficialaus siūlymo teikėjas MBWS paskelbė apie privalomą akcijų pirkimą, kuris buvo vykdomas 90 kalendorinių dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos, taip pat pranešdamas, kad užbaigus pirkimo procedūras kreipsis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu. Teismas vertino, kad visa paminėta nuosekli Bendrovės, oficialaus siūlymo teikėjo ir atsakovo veiksmų seka patvirtina, jog VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą nebelaikyti Bendrovės emitentu priėmė esant sąlygų visumai, t. y. esant kvalifikuota balsų dauguma priimtam Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai bei esant VPĮ nustatyta tvarka pateiktam oficialiam siūlymui supirkti likusias Bendrovės akcijas, kuris nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, ir įgyvendinus šį siūlymą.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog buvo privalu įgyvendinti privalomą akcijų pirkimą, kaip būtinąją sąlygą, yra nepagrįstas, kadangi privalomo oficialaus siūlymo ir privalomo akcijų išpirkimo institutai nėra tapatūs, o susiję tuo, kad be oficialaus siūlymo negali būti privalomo akcijų pirkimo, jų įgyvendinimo procedūros taip pat skirtingos, todėl nėra jokio pagrindo oficialiam siūlymui skirtas nuostatas taikyti privalomam akcijų pirkimo institutui. Šiuo atveju Lietuvos bankas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino, kad numatytos sąlygos, kurios būtinos nebelaikyti Bendrovės emitentu, įtvirtintos VPĮ 54 straipsnyje, buvo įgyvendintos tinkamai.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Lietuvos bankas savo veiklą vykdė galimai aplaidžiai ir pažeidė rinkos dalyvių teises. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį, o oficialaus siūlymo proceso įgyvendinimas vyko nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos bankas yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikdamas teisės aktais jam pavestoje finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje atlieka viešąjį administravimą, todėl turėdamas pagrįstą įtarimą, kad buvo pažeistos oficialaus siūlymo įgyvendinimo taisyklės, turi įgaliojimus sustabdyti oficialaus siūlymo įgyvendinimą, tačiau šie veiksmai turi būti atlikti tik oficialaus siūlymo proceso metu.

11. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. 12. Pareiškėjas Š. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos bankas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino, jog numatytos sąlygos, kurios būtinos nebelaikyti Bendrovės emitentu, įtvirtintos VPĮ 54 straipsnyje, buvo įgyvendintos tinkamai. Oficialaus siūlymo kaina nebuvo teisinga. Oficialaus siūlymo teikimo metu AB „Vilniaus degtinė“ turėjo 14 961 022 Eur nuosavo kapitalo ir buvo išplatinusi 24 408 431 akciją. Taigi Bendrovė turėjo 0,61 Eur nuosavybės vienai akcijai. Bendrovė turėjo vertingų prekių ženklų ir žemės nuomos teisių, kurių vertė neatsispindi balanse. Tuo tarpu oficialaus siūlymo metu Lietuvos bankas suderino 0,432 Eur už akciją kainą. Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros institucija, kuriai pavesta ginti investuotojų teises, įpareigojo investuotojus padovanoti daugiau nei 0,18 Eur nuosavybės nuo kiekvienos akcijos kitam ūkio subjektui. Taigi tokia kaina ne tik kad nėra teisinga, kaip to reikalauja VPĮ 39 straipsnis, bet ir pažeidžia investuotojų konstitucinę teisę į nuosavybę.

12.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad oficialaus siūlymo cirkuliare galimai nurodyti neteisingi duomenys apie oficialaus siūlymo teikėjo per pastaruosius 12 mėnesių sudarytus sandorius emitento akcijomis, ir kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl sandorių pripažinimo niekiniais (civilinės bylos Nr. e2-71-936/2020). Civilinės bylos Nr. e2-71-936/2020 baigtis turėtų prejudicinę galią šiai bylai, jeigu būtų pripažinta, kad prieš oficialaus siūlymo pateikimą buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, padarę įtaką oficialaus siūlymo kainai.

12.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad oficialaus siūlymo ir privalomojo akcijų išpirkimo institutai nėra tapatūs. Šiuo atveju nagrinėjamos aplinkybės ne apie išpirkimo institutų tapatumą, o apie visai atskirą juridinį dokumentą – Oficialaus siūlymo cirkuliarą. Šiame dokumente oficialaus siūlymo teikėjas įsipareigoja kreiptis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu tiktai užbaigus privalomą akcijų pirkimą. Lietuvos banko teiginiai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) Bendrovės akcijų pirkimas yra įgyvendintas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ir šiuo metu yra Bendrovės akcininkas.

12.4. Teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad pareiškėjas apie galimus oficialaus siūlymo įgyvendinimo pažeidimus sužinojo tik oficialiam siūlymui jau pasibaigus, todėl niekaip negalėjo kreiptis į atsakovą oficialaus siūlymo įgyvendinimo metu. Pareiškėjas į atsakovą dėl galimų pažeidimų kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį, o ginčijamas Sprendimas patvirtintas 2019 m. gegužės 27 d. Tuo metu Lietuvos bankas nebuvo atlikęs jokio tyrimo tam, jog pareiškėjo kreipimesi nurodytas aplinkybes patvirtintų arba paneigtų. Tai įrodo, kad Lietuvos Respublika negina investuotojų teisių, o Lietuvos bankas savo pareigas vykdo aplaidžiai.

13. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis ginčija oficialaus siūlymo įgyvendinimo sąlygos buvimą, yra nepagrįsti. Oficialaus siūlymo procedūra buvo įgyvendinta laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir yra užbaigta; ši procedūra nebuvo užginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra teisėtai įvykęs ir pasibaigęs procesas (faktas), kuris negali būti kvestionuojamas. Pareiškėjo teiginiai, susiję su oficialaus siūlymo kainos neteisingumu, tėra jo nuomonė, kuri nėra teisiškai pagrįsta, įrodyta ir įforminta teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, todėl nėra teisiškai reikšminga įvykusios oficialaus siūlymo procedūros aspektu.

13.2. Oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas prieš kreipiantis į Lietuvos banką dėl Bendrovės nebelaikymo emitentu įgyvendinti privalomo akcijų pirkimo procedūrą nėra susijęs su imperatyvių VPĮ nuostatų vykdymu, bet yra savanoriškas oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas. Šis įsipareigojimas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) yra įgyvendintas. Nepaisant to, kad pareiškėjas formaliai tebėra Bendrovės akcininkas, privalomas Bendrovės akcijų išpirkimas, kaip VPĮ sureguliuota nuoseklių ir teisines pasekmes sukeliančių veiksmų visuma, yra įgyvendintas.

13.3. Lietuvos bankas, spręsdamas jam VPĮ pavestus teisingos kainos nustatymo klausimus tiek oficialaus siūlymo, tiek privalomo Bendrovės akcijų išpirkimo procesuose, veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, tinkamai įvertino visas jam, priimant atitinkamus sprendimus, žinomas ir objektyviai galėjusias būti žinomomis aplinkybes, turinčias įtakos nustatant Bendrovės akcijų kainą, todėl pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, Lietuvos banko aplaidžiai vykdytų priežiūros funkcijų, yra nepagrįsti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; 2) skirti pareiškėjui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ akcininku tapo tik po to, kai 2016 m. lapkričio 4 d. AB „Vilniaus degtinė“ akcininkai nusprendė nebeprekiauti Bendrovės akcijomis ir nebesiūlyti jų viešai. Pareiškėjas, siekdamas pasipelnyti, pradėjo pirkti Bendrovės akcijas už privalomo oficialaus siūlymo, o vėliau ir privalomo akcijų supirkimo, kainą. Pareiškėjas, siekdamas gauti didesnę kainą už superkamas akcijas, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja nustatyti teisingą privalomo akcijų supirkimo kainą (civilinė byla Nr. e2-124-656/2021); pareiškėjas jau yra pareiškęs penkis ieškinius teismuose (civilinės bylos Nr. e2-71-936/2020, Nr. e2A-1838-855/2019, Nr. e2-928-845/2020, Nr. e2-3117-1014/2020), kurie visi grindžiami tik prielaidomis ir pasvarstymais, o ne realiais ir konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas realiai savo teises gina tik civilinėje byloje Nr. e2-124-656/2021, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl teisingos AB „Vilniaus degtinė“ akcijų kainos nustatymo. Tuo tarpu visas kitas bylas pareiškėjas kelia tik todėl, kad preziumuoja, jog pagrindinėje byloje Vilniaus apygardos teismas priims jam nepalankų sprendimą. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas visose šalutėse bylose bando išspręsti tuos klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami pagrindinėje teisingos akcijų kainos nustatymo byloje.

14.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1838-855/2019 konstatavo, jog pareiškėjas savo skundus grindžia tik prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymais; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-845/2020 konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas nepaisant teismų jau išsakytų pastabų dėl jo procesinio elgesio šioje administracinėje byloje padavė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes: 1) nėra ginčijamos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą sprendimo priėmimui; 2) tokių aplinkybių (t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ir oficialaus siūlymo įgyvendinimo) yra akivaizdžiai neįmanoma užginčyti dėl praėjusio laiko nuo šių įvykių; 3) skunde dėsto aplinkybes, kurios nėra niekaip susijusios su pareikštu reikalavimu, pavyzdžiui: Lietuvos banko funkcijų atlikimas nėra susijęs su konkrečiu reikalavimu panaikinti konkretų sprendimą, teisinga akcijų kaina yra civilinės bylos Nr. e2-124-656/2021 nagrinėjimo dalykas; 4) šioje byloje pareiškėjas negina jokių konkrečių savo teisių, t. y. pareiškėjo materialinės teisės nepriklauso nuo ginčijamo Lietuvos banko Sprendimo. Vienintelis Pareiškėjo tikslas – priversti AB „Vilniaus degtinė“ akcininkus iš pareiškėjo AB „Vilniaus degtinė“ akcijas nusipirkti už didesnę kainą. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad šioje byloje pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas jam skirti 600 Eur baudą.

14.3. AB „Vilniaus degtinė“ ir jos didieji akcininkai tinkamai įgyvendino VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas sąlygas, todėl Lietuvos bankas neturėjo jokio kitokio pasirinkimo, kaip tik patenkinti AB „Vilniaus degtinė“ prašymą nebelaikyti jos emitentu. Oficialus siūlymas buvo baigtas įgyvendinti dar 2016 metais, jo pateikimo ir įgyvendinimo metu pareiškėjas net nebuvo AB „Vilniaus degtinė“ akcininkas; šis pasiūlymas nei jo įgyvendinimo metu, nei jį įgyvendinus nebuvo užginčytas. Todėl šioje byloje nėra pagrindo teigti, jog oficialus siūlymas ir / ar jo įgyvendinimas turėjo trūkumų, kurie tolimesnį 2016m. lapkričio 4 d. AB „Vilniaus degtinė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų įgyvendinimą darytų negalimu. Tuo atveju, jei pareiškėjas norėjo sutrukdyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo įgyvendinimą, jis galėjo arba ginčyti patį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą (tačiau to daryti negalėjo, nes net nebuvo akcininku), arba ginčyti oficialų siūlymą (tačiau to nedarė, nes užsiėmė AB „Vilniaus degtinė“ akcijų supirkimu). Pareiškėjui laiku nenuginčijus šių sprendimų / procesų, kurie sudaro pagrindą Lietuvos banko Sprendimui nebelaikyti AB „Vilniaus degtinė“ emitentu, Lietuvos banko Sprendimas yra tik formalumas, kuris patvirtina, jog atitinkamos pareigos buvo įgyvendintos tinkamai. AB „Vilniaus degtinė“ neturi duomenų apie tai, jog Lietuvos bankas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas ir / ar rinkos priežiūrą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurios šiuo metu apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 210 eurų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 241-152 pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė sprendime konstatavęs, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą nebelaikyti Bendrovės emitentu priėmė esant sąlygų visumai, t. y. esant kvalifikuota balsų dauguma priimtam Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui nebesiūlyti Bendrovės akcijų viešai bei esant Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka pateiktam oficialiam siūlymui supirkti likusias Bendrovės akcijas, kuris nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, ir įgyvendinus šį siūlymą.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, pirmiausia pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

20. Pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Sprendimas „Dėl Akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ nebelaikymo emitentu priimtas atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 26 d. AB „Vilniaus degtinė“ prašymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

21. VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą nebelaikyti Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens emitentu, remdamasi emitento statuso norinčio atsisakyti juridinio asmens prašymu ir pateiktais dokumentais, jeigu jo akcininkai kvalifikuota balsų dauguma (ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų) nusprendė nebesiūlyti akcijų viešai.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Vilniaus degtinė“ 2019 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Lietuvos banką dėl emitento statuso atsisakymo. Bendrovės akcininkai 2016 m. lapkričio 4 d. visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimą išbraukti Bendrovės akcijas iš vertybinių popierių biržos ir nebesiūlyti akcijų viešai. Oficialaus siūlymo supirkti likusias Bendrovės akcijas pateikimas ir įgyvendinimas Įstatymo nustatyta tvarka realizuotas. Taigi, VPĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos atsakovo sprendimui priimti buvo įgyvendintos.

23. VPĮ 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias akcijas. Šiam oficialiam siūlymui mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos ir šio įstatymo 43 straipsnio 3, 4, 6 dalys.

24. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad oficialaus siūlymo metu investuotojams nebuvo pasiūlyta teisinga kaina, teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą (taikytina ginčui aktuali įstatymo redakcija) privalomo oficialaus siūlymo kaina turi būti ne mažesnė už didžiausią vertybinių popierių, kuriuos oficialaus siūlymo teikėjas įsigijo per 12 mėnesių iki šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kainą ir ne mažesnė už vidutinę svertinę rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki nurodytos balsų ribos peržengimo dienos, kai vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje. Jeigu bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas privalomas oficialus siūlymas, vertybiniais popieriais prekiaujama ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, bet ir kitose reguliuojamose (ar joms prilyginamose trečiųjų valstybių) rinkose, vidutinė svertinė rinkos kaina nustatoma toje rinkoje, kurioje tų vertybinių popierių vidutinė 6 mėnesių iki šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo dienos apyvarta buvo didžiausia. Priežiūros institucija nustato detalią vidutinės svertinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarką.

25. Pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį nuosavybės vertybinių popierių emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka. VPĮ 42 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siūloma akcijų kaina turi būti teisinga ir nustatoma vadovaujantis šiais principais: 1) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs privalomą oficialų siūlymą, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas; 2) jeigu akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, pateikęs savanorišką oficialų siūlymą įsigyti visas likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, įsigijo akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijų kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam šiuo būdu įsigyjant emitento akcijas, tokiu atveju, jeigu oficialaus siūlymo teikėjui tuo būdu įsigyjant akcijas, ne mažiau kaip 90 procentų akcijų, kurioms supirkti buvo pateiktas oficialus siūlymas, savininkų pardavė jam savo akcijas; 3) kitais atvejais akcijų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.

26. Spręstina, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje bei 42 straipsnio 1 dalyje imperatyviai ir išsamiai reguliuojama teisingos kainos nustatymo tvarka. Oficialaus siūlymo teikėjas nagrinėjamoje byloje oficialaus siūlymo kainą apskaičiavo, laikydamasis Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Siekiant sudaryti galimybes įvertinti visas svarbias aplinkybes, galinčias turėti įtakos kainai, ir užtikrinti, kad, įgyvendinant oficialų siūlymą, mokama kaina iš tiesų yra teisinga, Įstatyme priežiūros institucijai yra suteikta teisė reikalauti pakeisti kainą, jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad dėl Įstatyme tiesiogiai nustatytų ar dėl kitų svarbių aplinkybių siūloma kaina yra neteisinga. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų išvadai, kad Lietuvos bankas tvirtindamas oficialaus siūlymo cirkuliarą, neįvertino visų jam žinomų ir/ar galėjusių būti žinomomis aplinkybių, svarbių oficialaus siūlymo kainai nustatyti. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 241-229 „Dėl AB „Vilniaus degtinė“ privalomo oficialaus siūlymo cirkuliaro patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas oficialaus siūlymo cirkuliaras, o tuo pačiu – ir kaina, nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra galiojantis ir teisėtas.

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, viešas pranešimas reguliuojamoje rinkoje buvo paskelbtas 2016 m. spalio 13 d. Nustatant akcijų 6 mėnesių vidutinę svertinę rinkos kainą, skaičiuojami tik automatinio vykdymo sandoriai, sudaryti AB „Nasdaq Vilnius“ nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 12 d. Apie AB „Vilniaus degtinė“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti Marie Brizard Wine & Spirits asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti bendrovės akcijas, viešai pranešta 2016 m. lapkričio 4 d. Pareiškėjas Š. S. AB „Vilniaus degtinė“ akcijas supirkinėjo 2016 m. lapkričio 7 d. – 2017 m. balandžio 11 d. laikotarpiu.

28. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo argumentus, jog oficialaus siūlymo cirkuliare galimai nurodyti neteisingi duomenys apie MBWS per paskutinius 12 mėnesių sudarytus sandorius emitento akcijomis, ir kad MBWS galimai sudarė kitų galimai apsimestinių sandorių, dėl ko pagal pareiškėjo ieškinį nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apylinkės teisme. Šios bylos baigtis, pareiškėjo nuomone, turėtų prejudicinę galią nagrinėjamai administracinei bylai. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma pareiškėjo samprotavimai dėl galimai sudarytų apsimestinių sandorių yra paremti tik prielaidomis, o antra, kaip matyti iš LITEKO informacinės sistemos duomenų, pareiškėjo minima civilinė byla yra išnagrinėta. Š. S. ieškinys atmestas ir sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2021 m. kovo 9 d. priėmus nutartį Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 18 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-389-567/2021) palikti nepakeistą.

29. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nebuvo įvykdytas oficialaus siūlymo cirkuliare oficialaus siūlymo teikėjo įsipareigojimas kreiptis į Lietuvos banką dėl bendrovės nebelaikymo emitentu tik užbaigus privalomą akcijų pirkimą, ir šį argumentą grindžia tuo, jog jis tebėra Bendrovės „Vilniaus degtinė“ akcininkas. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Oficialaus siūlymo cirkuliaro (patvirtinto Lietuvos banko 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 241-229) 1 punkte nurodyta, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 38, 39 ir 43 straipsniais oficialaus siūlymo teikėjas (Marie Brizard Wine and Spirits) teikia ir siekia įgyvendinti oficialių siūlymą supirkti likusias 683 403 paprastąsias vardines nematerialias AB „Vilniaus degtinė” akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro.

Užbaigęs oficialų siūlymą oficialaus siūlymo teikėjas VPĮ 42 straipsnio nustatyta tvarka numato skelbti privalomą akcijų pirkimą bei užbaigus jo procedūras, vadovaujantis VPĮ 54 straipsnio 2 dalimi kreiptis į Lietuvos banką dėl bendrovės nebelaikymo emitentu. Oficialaus siūlymo kaina 0,432 euro už vieną paprastąją vardinę nematerialią Bendrovės akciją. Kaip teisingai sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas oficialus siūlymas buvo įgyvendinamas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d., jo įgyvendinimo metu buvo supirkta 0,637 proc.

Bendrovės akcijų. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pritaria Lietuvos banko pozicijai, kad oficialaus siūlymo teikėjas paisė Oficialaus siūlymo cirkuliare nustatyto įsipareigojimo ir de facto šis įsipareigojimas laikytinas įvykdytu. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis tebėra Bendrovės akcininkas, nepaneigia privalomo akcijų išpirkimo, kaip procedūros, įgyvendinimo fakto, nes visos šios procedūros dedamosios, kurioms įvykti reikalingas Įstatyme nustatytų subjektų valios išreiškimas (reikalingi privalomo akcijų išpirkimo reikalaujančio MBWS veiksmai, tokie, kaip privalomo akcijų pirkimo kainos suderinimas su priežiūros institucija, tinkamas atsiskaitymas su akcijas MBWS pardavusiais akcininkais, lėšų, skirtų atsiskaityti su akcijų nepardavusiais akcininkais, deponavimas, taip pat kreipimasis į teismą dėl įrašų apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui padarymo), yra tinkamai įvykdytos.

Tad šis pareiškėjo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad Lietuvos bankas aplaidžiai vykdė savo pareigas, susijusias su šioje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, jų nepateikė ir pareiškėjas.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, ištyrė ir įvertino visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš Bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 210 Eur. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal šio straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė“, dalyvavusi byloje atsakovo, kurio naudai priimamas procesinis sprendimas šioje byloje, pusėje, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo patirtas išlaidas pagrindė advokato V. L. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 00388 už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir lėšų pervedimo nurodymu, iš kurio matyti, kad 2020 m. balandžio 17 d. AB „Vilniaus degtinė“ Advokatų profesinei bendrijai „L. ir partneriai“ bankiniu pavedimu sumokėjo 1 210 Eur.

32. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga suteikta 2020 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 317,6 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 712,88 Eur. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1 210 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš pareiškėjo.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus degtinė” atsiliepime į apeliacinį pareiškėjo skundą taip pat prašo skirti Š. S. 600 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo šioje byloje pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsniu, pareiškėjas turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama kitose bylose priimtais sprendimais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ iš pareiškėjo Š. S. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė