b962ecc8-cf71-4a9b-86a7-c686bb6beb70 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4258-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04727-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui,              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. T. su skundu (t. I, b. l. 2–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. pabaigos jis buvo etapuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis buvo etapuojamas senuose, perpildytuose automobiliuose, kuriuose asmenys buvo vežami kartu su daiktais. Automobiliuose nebuvo saugos diržų.

Kondicionavimo ir Å¡ildymo sistemų. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjui buvo bloga, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Konvojavimo kabina bÅ«davo užrakinama iÅ¡ iÅ¡orės, todėl konvojuojamiems asmenims kildavo grėsmė avarijos atveju. Konvojavimo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡leidžiamas į tualetÄ . Dėl Å¡ių neteisėtų Tarnybos veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , orumo pažeminimÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o taikyti deÅ¡imties metų senaties terminÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė savo skundÄ , prašė jį tenkinti. Papildomai prašė netaikyti 3 metų senaties termino, kadangi pareiÅ¡kėjas nežinojo įstatymų ir savo teisių, todėl į teismÄ kreipėsi per vėlai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (t. I, b. l. 13–15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų iki 2012-09-20. Nurodo, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, taip pat nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai.

Konvojuojamieji vedami į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose jiems patiems praÅ¡ant, apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškėjo skundas atmestinas.

4. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. pabaigos jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Dėl ieÅ¡kinio senaties 5.

Tarnyba atsiliepime daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.6. CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).7. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ , be kita ko, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2015 m. pabaigos, nors skundÄ teismui surašė tik 2015-09-20 (t. I, b. l. 2), t. y. praėjus 10 metų nuo galimų savo teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 10 metų bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.8.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).9.

Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad jo konvojavimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios jo orumÄ ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Taigi, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Å iuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Atitinkamai, kritiÅ¡kai vertintinas ir tariamas pareiÅ¡kėjo nežinojimas apie įstatymų turinį, galimybę kreiptis į teismÄ ginti pažeistas teises, nes neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.

Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Jokios objektyvios aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡iuo atveju byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį iki 2012-09-20 atmestina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 10. PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų nuo 2012-09-20.11. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina Tarnyba.13.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktÄ registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įraÅ¡as S.1 reiÅ¡kia nurodytÄ transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.14. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimÄ specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse.

Pagal Å¡ių taisyklių 3 punktÄ konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia (lot. be kita ko), specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ , o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Pagal Å¡ių taisyklių 109 punktÄ specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti; jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai;

įraÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ specialiuoju automobiliu, konvojaus virÅ¡ininko nurodymu konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas ar vienas iÅ¡ konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę.

Pagal Å¡ių taisyklių 146 punktÄ specialiajame automobilyje turi bÅ«ti, inter alia (lot. be kita ko): nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas).

Pagal Å¡ių taisyklių 147 punktÄ draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.15. Apibendrinant nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebÅ«tų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimÄ ; konvojavimo metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; bÅ«tų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių bÅ«klė; nebÅ«tų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebÅ«tų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, bÅ«tų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); bÅ«tų veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo bÅ«ti padaryti įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.16. IÅ¡ byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-20 pareiÅ¡kėjas skirtingomis dienomis buvo konvojuotas marÅ¡rutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius ir Vilnius-Alytus-Vilnius automobiliais: „IVECO“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 140), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 140), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 140, 157), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 52, 96, 196), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 76, 84, 92, 136, 146), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 44, 48, 56, 80, 88, 96, 108, 120, 128, 169, 188), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 64, 108, 124, 132, 136, 157, 169, 196; t.

II, b. l. 1), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 40, 52, 56, 104, 112), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 48, 60, 68, 72, 104, 112, 116, 124, 146, 188; t. II, b. l. 1), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 44, 76, 80, 100, 116, 120, 128, 132) ir „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 40, 60, 64, 68, 72, 84, 88, 92, 100).

17. Ä®vertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygomis, automobilių, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas technine bÅ«kle (t. I, b. l. 25–39, 150–156, 161–168, 173–187, 192–195, 200; t. II, b. l. 5–6), taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų vietų bei kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių bÅ«klė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apÅ¡vietimui, taip pat atskirų kamerų vidiniams bei kodiniams užraktams ir avarinėms angoms.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad konvojavimo automobiliai buvo netinkamos būklės bei kad avarijos atveju iš jų būtų neįmanoma išsigelbėti, vertintini kritiškai.

18. Pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktÄ Ä¯rengti bagažo skyrių ar saugos diržus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengtas bagažo skyrius ir saugos diržai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.19. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad kiekvieno konvojaus metu konvojuojamieji atskiruose postuose ne kartÄ buvo vedami į tualetÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo bÅ«ti padaryti įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiÅ¡kėjo skundo ar praÅ¡ymo.

20. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog konvojavimo metu jam buvo bloga, jis vėmė, tačiau medicininė pagalba jam nebuvo suteikta. Be to, konvojaus pareigÅ«nai su konvojuojamais asmenimis esÄ elgėsi nepagarbiai, žemino jų orumÄ . Tai patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas marÅ¡rutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius ir Vilnius-Alytus-Vilnius buvo konvojuojamas daug kartų, tačiau skunde pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, ar jo sveikatos pablogėjimas pasireikÅ¡davo nuolat, ar konkrečių kovojavimų metu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kaip minėta, byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais (dėl sveikatos bÅ«klės ir (ar) pareigÅ«nų elgesio) bÅ«tų kreipęsis į konvojaus pareigÅ«nus. Tuo tarpu iÅ¡ byloje pateiktų kelionės žiniaraščių (t. I, b. l. 45, 105) ir juose nurodytų aplinkybių matyti, kad, esant konvojuojamųjų nusiskundimams sveikatos bÅ«kle, į pastaruosius buvo reaguojama, organizuojant gydytojo apžiÅ«rÄ bei įvertinant sveikatos bÅ«klę.

Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus suteikti medicininę pagalbÄ (jei tokie ir buvo iÅ¡reikÅ¡ti) nebuvo reaguojama, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad dėl konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepagarbų elgesį ar kokius nors negrįžtamus sveikatos sutrikimus.21. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba nuo 2012-09-20 pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų konvojavusi teisės aktuose (inter alia (lot. be kita ko) Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais.

Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ jam bÅ«tų sudarytos netinkamos sÄ lygos ar kad jis bÅ«tų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Å ioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigÅ«nai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiÅ¡kėjÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – Tarnybos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas