2020-04-15 Nr. AB-7562-3-61-3-04350-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3872-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04350-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. O., K. T. (K. T.), Z. T. ir K. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. O., K. T. (K. T.), Z. T. ir K. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. O., K. T., Z. T. ir K. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Dpartamentas) 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-166 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia tuo, jog kilmės šalyje jiems gresia pavojus. Kaip nurodo prieglobsčio prašytoja G. O., (duomenys neskelbtini) ji dirbo gydytoja ir taip pat turėjo įsipareigojimų vaistų įmonėje. Farmacijos industrijoje ji dirbo penkiolika metų, paskutinius septynerius metus dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo (duomenys neskelbtini). Jos tiesioginis viršininkas buvo A. A. (A. A.). Pasak pareiškėjos, dirbdama minėtoje įmonėje ji susidurdavo su įvairiais įmonės veiklos pažeidimais, dėl ko pareiškėja (duomenys neskelbtini) išėjo iš darbo. A. A. grasinimais privertė ją grįžti į darbovietę. Pareiškėjai buvo paskirta pardavinėti vaistus, kurie, jos teigimu, buvo be sertifikatų ir greitai pasibaigiančio galiojimo. Bijodama, kad mėginant vėl išeiti iš darbo bus susidorota su ja pačia ar jos šeima, pareiškėja nutarė su šeima išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai manė, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai. Nurodė, kad pareiškėja įmonėje dirbo neoficialiai, o tai yra dažna situacija (duomenys neskelbtini), siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Taip pat nurodė, kad įmonėje ji dirbo septynerius metus ir tik vienerius metus – darbo sutarties pagrindu; pareiškėjos pateiktoje darbo knygelėje yra vienas įrašas iš (duomenys neskelbtini) dukterinės įmonės (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja atsakovui detaliai nurodė įmonės buvimo vietą, pridėjo nuotrauką, kurios fone matosi kiti įmonės darbuotojai kartu su pareiškėja ir įmonės logotipu. Nurodė, kad atsakovas patvirtino pareiškėjos pateiktą informaciją, nurodydamas, jog A. A. yra (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja jos apklausos metu nurodė, jog pagrindinis asmuo, kuriam priklauso įmonė, yra J. A. (J. A.), (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja žinojo apie įmonės vykdomus nuolatinius teisės pažeidimus, t. y. turėjo įmonę kompromituojančios informacijos, manytina, kad buvo motyvas ir tikslas persekioti pareiškėją bei jos šeimą. Manė, kad, tuo atveju, jei teismas konstatuos, jog atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjų šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjų šeimai grėstų kankinimai, su jais būtų žiauriai ar nežmoniškai elgiamasi, taip pat žeminamas jų orumas ar jiems kiltų grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Be to, remiantis turima informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Atsakovas pažymėjo, kad G. O. nepateikė jokių nuotraukų ar kitų dokumentų, patvirtinančių jos darbą įmonėje (duomenys neskelbtini).

Departamentas neturi informacijos, kad (duomenys neskelbtini) yra dukterinė (duomenys neskelbtini) įmonė, priešingai, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šios įmonės yra atskiros ir netgi įvardijamos kaip konkurentės. Pažymėjo, kad buvo patikrintos kelios socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, kurios, tikėtina, priklauso pareiškėjai ir buvo naudotos gydytojo darbo tikslais, tačiau informacijos, kad jose nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini) būtų susijusi su (duomenys neskelbtini), nebuvo rasta. Taip pat nebuvo rasta ir kitos informacijos, kuri pareiškėją sietų su įmone (duomenys neskelbtini).

Atsakovo teigimu, pareiškėja apklausų metu nenuosekliai ir prieštaringai pasakojo apie darbą įmonėje (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, pirmosios apklausos metu nurodė, kad jos pagrindinis darbas buvo gydytoja, tačiau antrosios apklausos metu teigė, kad jos pagrindinis darbas buvo įmonėje (duomenys neskelbtini); taip pat abejonių kėlė jos pasakojimas apie išėjimą iš darbo, kadangi pirmosios ir antrosios apklausos parodymai skyrėsi; pareiškėja lakoniškai atsakinėjo ir į klausimus, kodėl pagrindinėje darbovietėje ji dirbo be darbo sutarties.

Apklausų metu pareiškėja ne kartą akcentavo savo užimtas vadovaujamas pareigas įmonėje (duomenys neskelbtini), taip pat, kad be jos parašo negalėjo vykti joks procesas, tačiau, atsakovo vertinimu, neoficialus įdarbinimas prieštarauja pareiškėjos apibūdintam jos darbo pobūdžiui. Kaip pažymėjo atsakovas, pareiškėja nesugebėjo atsiminti įmonės (duomenys neskelbtini) biuro adreso, o jo buvimo vietą patikslino tik pažiūrėjusi į savo telefoną. Be to, jos nurodyti objektai, nurodyti kaip esantys šalia įmonės biuro, yra gerokai toliau.

Taigi Departamentas atmetė pareiškėjų prašymą, atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimo nenuoseklumą ir prieštaringumą. Pareiškėjai nei prašymo nagrinėjimo metu, nei skunde nenurodė nė vienos realiai egzistuojančios priežasties, kodėl jiems turėtų būti suteiktas prieglobsčio statusas, be to, pasakojimas apie tariamą persekiojimo grėsmę iš įmonės (duomenys neskelbtini) atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjų teigimu, jie priklauso tam tikrai socialinei grupei, t. y. vaistininkams, tačiau, atsakovo teigimu, vaistininkai neatitinka socialinei grupei keliamų specialių reikalavimų.

Taigi atsakovas atliko išsamų tyrimą ir visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, įvertintos, tad jų situacija neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir su tuo susijusia administracinių teismų praktika.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo prašymą suteikti prieglobstį grindė išimtinai su pareiškėjos G. O. veikla, t. y. jos darbu (duomenys neskelbtini) įmonėje ir ten sužinota neteisėta įmonės veikla ((duomenys neskelbtini)) dėl ko jai buvo grasinta, prasidėjo persekiojimas ir pan.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog G. O. būtų dirbusi minėtoje (duomenys neskelbtini) įmonėje. Pareiškėja teigė, kad ji įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta nelegaliai ir tokia praktika (duomenys neskelbtini) yra įprasta; ji šioje įmonėje dirbo 7 metus ir tik vienus metus turėjo darbo sutartį, tai patvirtina vienas įrašas darbo knygelėje, kuriame nurodoma, jog pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri, pasak pareiškėjos, yra (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) yra dukterinė (duomenys neskelbtini) įmonė. Atvirkščiai, atsakovas nustatė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šios įmonės yra atskiros ir netgi įvardijamos kaip konkurentės. Pareiškėjos Facebook paskyrose, kurios buvo naudotos darbo tikslais, nebuvo jokios informacijos, kurios pareiškėją susietų su minėta (duomenys neskelbtini) įmone.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausas, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjos duotus paaiškinimus, visiškai sutiko su atsakovo teiginiais dėl pareiškėjos pasakojimų nenuoseklumo ir prieštaringumo. Pavyzdžiui, pirmosios apklausos metu pareiškėja, aiškindama, kodėl neturi dokumentų, patvirtinančių jos darbą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jos pagrindinis darbas buvo gydytojos, tačiau antrosios apklausos metu pareiškėja jau teigė priešingai, t. y. jog jos pagrindinis darbas buvo (duomenys neskelbtini), o gydytoja ji dirbo vakarais (po 18.00 val.) ir savaitgaliais. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat maišėsi dėl pagrindinio darbo (duomenys neskelbtini) ir gydytojos darbo, dirbto laikotarpio ir pan. Be to, ji teigė, kad gydytojos darbą dirbo tik savaitgaliais, šiokiadieniais nedirbo.

11. Apklausų metu pareiškėja ne kartą akcentavo užimamas vadovaujamas pareigas bei savo svarbą įmonei (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat nurodė, kad įmonėje pasirašydavo įvairius svarbius dokumentus, be kita ko, finansinius. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos nurodomas neoficialus įdarbinimas yra nesuderinamas su jos apibūdintu darbo pobūdžiu, pasirašomų dokumentų svarba ir pan. Be to, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjos teiginių, kad (duomenys neskelbtini) asmenys kvalifikuotą darbą pagrindinėje darbovietėje linkę dirbti nelegaliai.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja taip pat nesugebėjo atsiminti tikslaus adreso, kur yra (duomenys neskelbtini) biuras, nors, kaip teigia pati pareiškėja, ten dirbo septynis metus. Pareiškėjos įvardinta kavinė ir metro stotis nėra arti randamų (duomenys neskelbtini) adresų (maždaug kilometras nuo jos įvardintų vietų iki oficialaus (duomenys neskelbtini) adreso).

13. Teismas nesutiko, kad pareiškėjos į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina jos darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje. Visų pirma, pateiktos nuotraukos neatitinka įstatyme nustatytiems įrodymams keliamų reikalavimų, t. y. jos nėra tinkamai aprašytos. Be to, nuotraukos nepatvirtina pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Antra vertus, neaišku, kodėl pareiškėja šių nuotraukų nebuvo pateikusi atsakovui; priešingai, ji tvirtino, kad nuotraukų nėra išsaugojusi. Šios aplinkybės kėlė abejonių pareiškėjos teiginių pagrįstumu.

14. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai netaikė abejonės privilegijos pareiškėjos pasakojimui dėl jos darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje ir atmetė jos pasakojimą dėl patikimumo stokos.

15. Teismas nurodė, jog pareiškėja pasakojo apie grėsmę, kylančią iš (duomenys neskelbtini), susijusią su jos (duomenys neskelbtini) įmonės viduje keliamais klausimais. Pareiškėja nurodė, kad visi grasinimai jai buvo iš jos tiesioginio vadovo A. A.. Tačiau nebuvo rasta jokios objektyvios informacijos apie šio asmens sąsajas su pareiškėja, su (duomenys neskelbtini), su farmacijos industrija ir pan.

16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja vėlesnėje apklausoje dar nurodė, kad jai grėsmė kyla ir iš (duomenys neskelbtini) oficialaus vadovo K. G. (K. G.) ir neoficialaus vadovo – J. A.. Tyrimo metu nustatyta, kad šie asmenys galbūt yra susiję su (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsižvelgiant į bylos duomenis, teismas sutiko su atsakovu, kad šių asmenų ryšys su (duomenys neskelbtini) nepagrindžia pareiškėjos išsakytos versijos dėl jai ir jos šeimai kylančios grėsmės.

17. Pareiškėjai nurodė moterį, vardu M., (duomenys neskelbtini) darbuotoją, kurios vyras buvo nužudytas; tariamai prie jos žūties prisidėjo (duomenys neskelbtini) įmonė. Tačiau pareiškėja nepateikė detalesnės informacijos apie minėtą asmenį ir nurodytą situaciją. Informacijos apie minėtą įvykį rasta nebuvo. Tad šie pareiškėjų pasakojimai atmesti, kaip neturintys reikšmės nagrinėjamai bylai.

18. Pareiškėjai taip pat nurodė informaciją apie mėginimą pagrobti jų dukrą iš mokyklos. Tačiau teismas, įvertinęs jų paaiškinimus, sutiko su atsakovo teiginiais, kad jų paaiškinimai dėl atvykusių asmenų paimti jų vaiką, jų vardų ir tapatybės bei sužinojimo apie jų tapatybes yra nenuoseklūs bei prieštaringi, tad nelaikytini patikimu jiems tariamai kilusios grėsmės įrodymu. Be to, neaišku, kodėl pareiškėjai nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Pareiškėjų abstraktūs ir bendro pobūdžio teiginiai, kad ten nėra įmanoma surasti teisybės ir pan., atmesti kaip nepagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra paskelbta jos paieška, tačiau pareiškėjo K. T. atvirai prieinamoje Facebook paskyroje, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, dalinasi savo šeimos nuotraukomis bei pasižymėjo kuriame mieste jis gyvena. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesibaimindamas dalinasi savo gyvenimo detalėmis socialiniuose tinkluose, tai leido papildomai abejoti pareiškėjų teiginiais apie jų slapstymąsi, atsargumą ir jų įvardintą grėsmę kilmės valstybėje.

20. Dėl pareiškėjos teiginių, kad nėra visų dokumentų, kurie buvo pateikti Vokietijos pareigūnams; pasak pareiškėjos ten buvo artimų žmonių liudijimai apie grėsmę jiems, teismas pažymėjo, kad byloje yra gauti dokumentai iš Vokietijos ir jie atsakovo buvo vertinti. Tarp jų pareiškėjos nurodomų liudijimų nėra. Be to, pareiškėja tiksliai nedetalizavo minėtų liudijimų turinio. Tad jos argumentai, kad yra dar kitų duomenų, kurių atsakovas nevertino, atmesti kaip nepagrįsti.

21. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai netaikė abejonės privilegijos pareiškėjos pasakojimui dėl jos persekiojimo kilmės šalyje ir atmetė jos pasakojimą dėl patikimumo stokos.

22. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas apie G. O. darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje ir šios įmonės darbuotojų vykdytą persekiojimą neatitinka tikrovės; šie paaiškinimai atmestini dėl patikimumo stokos. Pareiškėjai tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti jiems prieglobstį. Jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina pagrįsta. Tad Įstatymo nuostata „visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo“ laikyta neįvykdyta.

23. Be to, pareiškėjai nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei teismui nenurodė ir nepagrindė iš esmės jokios persekiojimo priežasties, įtvirtintos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, – dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tad ir šiuo aspektų pareiškėjų skundas dėl jiems pabėgėlio statuso suteikimo negali būti tenkinamas.

24. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams suteikimo teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog būtų pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjams kilmės šalyje grėstų kankinimai, su jais galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jų orumas, ar jie tokiu būdu galėtų būtų baudžiami; taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, nurodytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose. Pareiškėjų pasakojimai apie kilmės šalyje kilusias problemas, jų persekiojimą, buvo atmesti kaip nepatikimi. Kitų paaiškinimų, susijusių su papildomos apsaugos suteikimu, pareiškėjai nebuvo nurodę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

25. Teismas pažymėjo, jog atsakovas priimdamas Sprendimą be kita ko rėmėsi Departamento 2019 m. gruodžio 12 d. išvada Nr. (15/6-11)13PR-166RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada). Šioje Išvadoje yra išsamiai aprašyta ir įvertinta bylai svarbi informacija. Pareiškėja nenurodė konkrečių motyvų, dėl kurių Išvadoje įvertinta bei aprašyta informacija turėtų būti laikoma netinkama arba nepakankama ginčijamam sprendimui priimti.

26. Teismas konstatavo, kad atsakovas įvertino visą surinktą medžiagą, papildomai atliko pareiškėjų apklausas bei visus įrodymus vertino nagrinėjamos bylos kontekste. Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjų prašymą laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurios yra įtvirtintos Įstatyme, taip pat Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 27. Pareiškėjai G. O., K. T., Z. T. ir K. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

28. Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pakankamai detaliai nurodė įmonės buvimo vietą, į tai, kad atsakovas nustatė, kad tikėtina, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) buvo gydytoja ir vienerius metus dirbo farmacijos įmonėje, bei į tai, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymi detalumu, nuoseklumu, o pareiškėjos pasakojime nėra prieštaravimų ir neatitikimų, šiai pasakojimo daliai atsakovas nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus prieglobsčio prašytojų pateiktų duomenų vertinimo.

29. Pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad nuotraukos nepagrindžia pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo pakankamai detaliai ir aiškiai nurodė nuotraukose esančius žmones bei šių nuotraukų atsiradimo aplinkybes. Pateikti papildomi įrodymai pagrindžia, kad pareiškėja dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl ir pareiškėjų baimė patirti persekiojimą yra objektyvi ir patvirtinta.

30. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas patvirtino aplinkybę, kad pagrindinis asmuo, kuriam priklauso įmonė, yra J. A., (duomenys neskelbtini), pareiškėjų manymu, atsakovo bei teismo išvados, kad nėra tikėtino motyvo ir tikslo persekioti pareiškėją dėl jai žinomos konfidencialios informacijos, nėra pagrįsta.

31. Pareiškėjų vertinimu, nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymas bei jų paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje. Pareiškėjų vertinimu, tos aplinkybės, kurias jie nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.

32. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė prieglobsčio, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

34. Departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.

35. Atsakovo teigimu, pareiškėjos pateiktos nuotraukos nepagrindžia jos darbo (duomenys neskelbtini), kadangi neįmanoma nustatyti nei nuotraukose pavaizduotų asmenų, nei laiko, kada jos buvo padarytos. Taip pat pastebi, kad nuotraukose nėra jokių įmonės (duomenys neskelbtini) logotipų.

36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teiginiai nepagrindžia nei to, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), nei kad ją persekioja. Tyrimo metu Departamentas nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai būtų persekiojami ar kad persekiojimas būtų vykdomas dėl farmacijos industrijos vidaus informatorių išviešintos informacijos.

37. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nenurodė nei vienos įstatyme įtvirtintos priežasties, dėl ko jiems turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas. Be to, pareiškėjų pasakojimas apie persekiojimo grėsmę atmestas kaip nepatikimas. Detalūs motyvai, kodėl pareiškėjams nesuteikiama papildoma apsauga, pateikti Sprendime, byloje nėra objektyvių argumentų, kurie šias išvadas paneigtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV

38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (15/6-11)-12PR-166 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

39. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje grindė baime kilmės šalyje būti persekiojamiems dėl priežasčių, susijusių su pareiškėjos G. O. – pareiškėjo K. T. sutuoktinės bei nepilnamečių pareiškėjų Z. T. ir K. T. motinos – darbu / atsisakymu dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), užsiimančioje vaistinių preparatų prekyba. Departamentas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus ir savo surinktus, viešai prieinamus duomenis, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: prieglobsčio prašytojų pasakojimas apie pareiškėjos G. O. darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje ir šios įmonės darbuotojų tariamai vykdytą persekiojimą atmestas dėl patikimumo stokos, taip pat tyrimo metu nenustačius tikėtino persekiotojo, dėl ko nėra galimybės įvertinti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytojus, pareiškėjų baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų; kadangi aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad kilmės šalyje pareiškėjams gresia patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose elgesį, taip pat duomenų, kad kilmės šalyje kilmės yra grėsmė dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų veiksmų, nėra, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytų papildomos apsaugos kriterijų.

40. Pareiškėjai paduotu apeliaciniu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktas fotonuotraukas, kaip neinformatyvias ir nepatvirtinančias jos paaiškinimuose, duotuose administracinėje procedūroje ir teisme, nurodytų aplinkybių, iš esmės sutikęs su ginčijamo Departamento sprendimo išvadomis, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

41. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 27 d. konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

44. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ginčijamo Departamento sprendimo išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjų baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta: administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

45. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su šiomis Departamento išvadomis argumentai nėra pagrįsti: visų pirma, apeliaciniame skunde pareiškėjai iš esmės nenurodo jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nesutikti su išvada dėl paaiškinimų, susijusių su G. O. darbu (duomenys neskelbtini) įmonėje ir šios įmonės darbuotojų vykdytu persekiojimu, patikimumo stokos. Pažymėtina, kad: apeliacinio skundo teiginys, jog Departamento surinkta informacija patvirtina jų nurodytą aplinkybę, kad įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje pagal įrašą darbo knygutėje vienerius metus dirbo pareiškėja, yra dukterinė įmonės (duomenys neskelbtini) įmonė (apeliaciniame skunde nurodoma, kad „<...> pagrindžia aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra dukterinės įmonės, veikiančios farmacijos srityje. <...>“), yra išgalvotas, kadangi duomenų, jog įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios minimos kaip vienos iš pagrindinių farmacijos įmonių (duomenys neskelbtini), yra susijusios, juo labiau – kad (duomenys neskelbtini) yra dukterinė (duomenys neskelbtini) įmonė, nėra; pareiškėjai iš esmės niekaip nepagrindė Departamento nurodytų motyvų, kuriais atmesti kaip nepatikimi pareiškėjos G.

O. paaiškinimai dėl „neoficialaus“ darbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pastebėtina, kad paaiškinimas, kad „neoficialus“ darbas (duomenys neskelbtini) yra labai dažna praktika, savaime niekaip nepaaiškina deklaruojamos pareiškėjos G. O. svarbos įmonės (duomenys neskelbtini) veiklai: aplinkybė, kad asmuo į darbą įmonėje, veikiančioje farmacijos srityje, t. y. užsiimančia vaistinių preparatų importu, didmenine prekyba, vietos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimtas, reikštų, kad tokio asmens profesinė kvalifikacija ir / ar profesinė patirtis, kurie (kvalifikaciniai reikalavimai daliai įmonės personalo, betarpiškai susijusio su farmacinių produktų tinkamumo užtikrinimu) paprastai yra viena iš sąlygų veikti įmonėms, užimančioms tokia veikla, nėra svarbi.

Taigi, jeigu pareiškėja G. O. į darbą įmonėje (duomenys neskelbtini) vietos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimta, Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėja G. O. nesugebėjo nei tiksliau apibūdinti įmonės (duomenys neskelbtini) būstinės gretimybių, nei pateikti ar bent nurodyti jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos veiklą šioje įmonėje, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja dirbo šioje įmonėje. Dėl jau pirmosios instancijos teismui pareiškėjų pateiktų įrodymų – fotonuotraukų – įrodomosios vertės šiuo aspektu, t. y.

G. O. darbo įmonėje (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad viena vertus, jos nepatvirtina, kad G. O., kuri yra gydytoja, dirbo šioje įmonėje, o kita vertus, pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kurios trukdė šiuos įrodymus pateikti Departamentui jų prašymo nagrinėjimo metu.

46. Nesant pagrindo manyti, kad G. O. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), pagrįstai atmesti jos paaiškinimai tiek dėl asmens, vykdžiusio persekiojimą (J. A.), tiek dėl persekiojimo priežasties (darbo / atsisakymo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini)). Šiuo aspektu dar kartą akcentuotina, jog netgi vertinant, ką daryti, kaip minėta, nėra pagrindo, kad G. O. neoficialiai dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), pareiškėjai nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kurie pagrįstų jos nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjai buvo ir būtų kilmės šalyje persekiojami dėl jos atsisakymo dirbti įmonėje (duomenys neskelbtini), t. y. kuo G. O. kuriama pridėtinė vertė yra tokia svarbi šios įmonės veiklai.

47. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

48. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjų nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjams buvimą, duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra.

49. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. O., K. T. (K. T.), Z. T. ir K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė