2019-06-25 Nr. CB-6303-2-68-3-37929-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1039/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37929-2017-9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 14 d. gautu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, ieškovams reikalavimą grindžiant CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo atsakovei pareikšti ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, priteistas ieškovams 15 058 Eur žalos atlyginimas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reguliuojančias solidariosios civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.5, 6.6 straipsniai, 6.279 straipsnio 1, 2 dalys); šiuo atveju žala padaryta skirtingais, tačiau trijų asmenų, t. y. teismo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir notarų, veiksmais, todėl skolininkų pareiga atlyginti žalą solidarioji (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Teismai konstatavo tik atsakovės neteisėtus veiksmus ir jai taikė civilinę atsakomybę, tačiau, atsakovės teigimu, žala atsirado nors ir nuo atskirų, bet viena nuo kitos priklausančių priežasčių, todėl tai patvirtina žalos nedalomumą ir veiksmų bendrumą objektyviąja prasme bei solidariąją skolininkų pareigą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, nes jais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir dėl to galėjo priimti neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pripažinta, kad žalos ieškovams atsiradimą lėmė šiuo atveju vienintelio subjekto, t. y. teismo, neveikimas. Atsakovės kasaciniame skunde neįvardyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui, skundo argumentai iš esmės grindžiami teismo nustatytų aplinkybių netinkamu vertinimu, taigi skunde vyrauja fakto klausimai.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėjama prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą.

Atsakovė remiasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir teigia, kad atleista nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimo, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą valstybės institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai paduoda ieškinius dėl lėšų išieškojimo; šiuo atveju valstybės institucija dalyvauja byloje atsakove, todėl žyminis mokestis mokamas bendrais pagrindais, tačiau atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio.

Atrankos kolegija daro išvadą, kad šis formalus kasacinio skundo trūkumas nekeičia išvados dėl kasacijos byloje negalimumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas