b95dc5de-545f-425c-8b3e-9598bcccf888 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-514-879-2014Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00311-2014-3                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7; 1.2.4.1.; 2.1.14.;2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Dainai Vaidachavičienei, sekretoriaujant Å arÅ«nei Tatulytei, dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. Å ., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d.             Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

M. G. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjusysis asmuo buvo sunkiai suluoÅ¡intas, t.y. 2014 m. kovo 16 d., apie 00:20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilių girtumas) konflikto su A. Å . metu tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė A. Å . į kairės pusės nugaros sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį sėdmenį, ko pasėkoje padarė kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdÄ Â nugaros (krÅ«tinės lÄ stos) kairėje pusėje, durtinę – pjautinę žaizdÄ kairiajame sėdmenyje, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

Å . sveikatÄ . Ä®rodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2014 m. kovo 15 d. apie 15 val. atvyko į Panevėžį aplankyti savo vaiko, kuris gulėjo ligoninėje. Su A. Å . jis susitiko autobusų stotyje ir abu jie nuėjo į ligoninę. Ligoninėje jie pabuvo iki 17 val. Tada jie abu nuėjo pas A. Å . į namus, A. Å . jam pasiÅ«lė pas jį pernakvoti. Grįždami iÅ¡ ligoninės parduotuvėje jie pasiėmė 6 litrus 7,5 procento stiprumo alaus.

BÅ«dami namuose jie gėrė, Å¡nekučiavosi, tada M. G. iÅ¡ įpročio R. J. pavadino ,,k.“, dėl ko A. Å . pradėjo prieÅ¡tarauti. Po to M. G. atsibudo policijos areÅ¡tinėje. Atsakydamas į klausimus M. G. nurodė, kad visÄ alkoholį suvartojo kartu su A. Å ., todėl nepamena kaip jis atsidÅ«rė policijos areÅ¡tinėje. IÅ¡leidus jį iÅ¡ areÅ¡tinės jis vėl grįžo į A. Å . namus, kuriuose buvo policijos pareigÅ«nai, tačiau kÄ jie ten darė nežino. Nurodė, kad kai jis R.

J. pavadino ,,k.“ A. Å . jam trenkė į galvÄ , todėl mano, kad nuo to ir prasidėjo konfliktas. Peilį M. G. neÅ¡iojosi su savimi kiÅ¡enėje, jis jam reikalingas Å«kio darbams, žvejyboje, pripažįsta, kad konflikto metu jis galėjo jį panaudoti. BÅ«damas policijos areÅ¡tinėje M. G. klausė policijos pareigÅ«nų kodėl jis ten atsidÅ«rė, tačiau jie jam nieko nepasakė. Grįždamas iÅ¡ areÅ¡tinės M. G. sutiko A. Å ., kuris jam pasakė, kad jis jį padÅ«rė su peiliu.

M. G. gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka atlyginti A. Å . padarytÄ 10 000 Lt neturtinę žalÄ , tačiau nori jÄ mokėti dalimis, nurodė, kad viskas atsitiko dėl ko, kad jis buvo neblaivus, praÅ¡o jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusysis A. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad 2014 m. kovo 15 d. Panevėžyje, autobusų stotyje jis pasitiko M. G., nes jo ir R. J. bendras vaikais gulėjo ligoninėje, M. G. nepažinojo miesto, todėl jis palydėjo jį į ligoninę. Grįždami iÅ¡ ligoninės jie nusipirko 6 litrus 7,5 procento stiprumo alaus.

M. G. A. Å . matė ne pirmÄ kartÄ , jokių konfliktų jie iki tol nebuvo turėję. BÅ«dami namuose jie vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡nekučiavosi. Pradėjus gerti trečiÄ litrÄ alaus A. Å . pasidarė silpna. Vėliau jis iÅ¡girdo, kad į buto duris beldžiasi policijos pareigÅ«nai. Kad jis yra padurtas sužinojo nugirdęs R. J. ir jos sesers pokalbį, nes jos policijos pareigÅ«nams pasakė, kad namuose yra padurtas žmogus, tačiau tai, kad jis buvo padurtas nejuto, nes buvo neblaivus. IÅ¡laužus buto duris į butÄ Ä¯Ä—jo policijos pareigÅ«nai ir medikai.

Po to jis buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje A. Š. policijos pareigūnai klausė ar jis turi pretenzijų M. G., tačiau manydamas, kad jam nieko blogo neatsitiko, pasakė, kad jokių pretenzijų jam neturi. Daktaras A. Š. pasakė, kad jis turės gultis į ligoninę, tačiau sužinojęs, kad jo buto durys išlaužtos ir namuose nieko nėra, jis savavališkai išėjo iš ligoninės, be to, tuo metu jis jokio skausmo nejuto. Nepamena ar eidamas iš ligoninės buvo susitikęs M. G..

Ryte A. Å . atsikėlė nuo skausmo. Jis pamatė, kad jo namuose yra M. G., kuris su savimi turėjo dvi pakuotes 6 procentų stiprumo alaus. M. G. tuo metu tvarkė buto duris, vėliau atėjo R. J. ir jos sesuo. Kai M. G. sutvarkė duris A. Å . kartu su juo išėjo iÅ¡ namų. M. G. išėjo į stotį, o jis nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iÅ¡ parduotuvės A. Å . atsigulė, nes jam labai skaudėjo Å¡onÄ . Vėliau R. J. iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ . Nurodė, kad nepamena ar grįžęs iÅ¡ ligoninės vartojo alkoholį.

Ligoninėje nustatė, kad A. Å . perdurtas plautis, ligoninėje jis praleido savaitę laiko. Nurodė, kad dėl sveikatos sužalojimo jis turėjo vartoti vaistus, negalėjo dirbti, neigiamas pasekmės jaučia iki Å¡iol. ReiÅ¡kia 10 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai, nes jis turi keturis vaikus, jeigu jis bÅ«tų miręs jo vaikai bÅ«tų praradę tėvÄ .Liudytojas E. G. teisme paaiÅ¡kino, kad 2014 m. kovo 16 d. dirbdamas operatyvinėje grupėje gavo nurodymÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini).

Nuvykus minėtu adresu, bute jau buvo du policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad Å¡iame bute buvo padurtas žmogus, kuris iÅ¡vežtas į ligoninę, o kaltinamasis į komisariatÄ . IÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams į butÄ grįžo neblaivus kaltinamasis, kuris pasakė, kad yra Å¡io buto savininkės sugyventinis, kad čia jis gyvena. Dalyvaujant kaltinamajam E. G. atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , kurios metu buvo rastas peilis, kraujo dėmės, kaltinamasis pasirašė įvykio apžiÅ«ros protokole.

Atsakydamas į klausimus E. G. nurodė, kad kai į butÄ grįžo kaltinamasis jis iÅ¡ pradžių pamanė, kad tai yra nukentėjusysis. Liudytoja R. J. teisme paaiÅ¡kino, kad M. G. yra jos vaiko tėvas, buvęs sugyventinis, o A. Å . yra jos dabartinis gyvenimo draugas. R. J. gyvena kartu su A. Å ., adresu (duomenys neskelbtini). Su juo taip pat turi bendrÄ vaikÄ . 2014 m. kovo 15 d. jos ir M. G. vaikas gulėjo ligoninėje, todėl M. G. atvyko jo aplankyti. R. J. paprašė A. Å ., kad jis pasitiktų M. G. ir palydėtų jį iki ligoninės. Grįždami iÅ¡ ligoninės A.

Å . kartu M. G. nusipirko alaus pakuotę ir atėjo jas jÄ Ä¯ namus, nors ji manė, kad M. G. iÅ¡važiuos namo. A. Å . kartu su M. G. iÅ¡gėrė visÄ atsineÅ¡tÄ alų, vėliau nuėjo į parduotuvę ir nusipirko dar vienÄ pakuotę alaus. R. J. parodė, kad M. G. pradėjo jÄ visaip kalbinti, klausė ar jai nepatinka kaip į jÄ Å¾iÅ«ri kiti vyrai, tačiau jos nepuolė. A. Å . pradėjo jÄ ginti, todėl jis susimušė su M. G.. Vėliau jiems stumdantis A. Å . pasakė, kad M. G. jį padÅ«rė.

R. J. tada išėjo iÅ¡ namų ir pasikvietė savo seserį, kad ji pažiÅ«rėtų ar A. Å . viskas gerai, jos sesuo vėliau iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ä® savo namus R. J. grįžo tik kitÄ rytÄ , A. Å . su M. G. namuose miegojo. R. J. paklausė iÅ¡ kur M. G. gavo peilį, jis atsakė, kad tai jo darbinis peilis, vėliau ji paskambino A. Å . ir paklausė kaip jis jaučiasi, jis atsakė, kad prastai, todėl iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .   Kaltinamojo M.

G. kaltę, padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat pagrindžia:Liudytojos N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ kurių matyti, kad 2014 m. kovo 16 d. naktį pas jÄ atėjo sesuo R. J., kuri pasakojo, kad jos namuose įvyko konfliktas tarp jos dabartinio draugo A. Å . ir jos buvusio draugo M., kurio pavardės nežino. R. teigė, kad M. subadė A., t.y. peiliu buvo durta A. į nugarÄ bei į sėdmenis. Netrukus ji nuėjo iki jų namų, tačiau buto durys buvo užrakintos, prie durų priėjęs A. pasakė, kad raktų jis neturi, jų niekur neranda.

Kadangi žinojo, kad A. yra subadytas, todėl iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Å iems atvykus ji į butÄ nėjo, o grįžo į savo namus. 2014-03-16 d., ryto metu, tikslaus laiko nepamena palydėjo seserį R. iki jos namų. Durys nebuvo užrakintos, todėl į butÄ patekti galėjo. Įėjusios pamatė miegančius A. ir M.. Butas visas buvo sujauktas, baldai iÅ¡vartyti, daiktai iÅ¡mėtyti. Kadangi A. miegojo neužsiklojęs ir tik su apatiniais, matė, kad ant sėdmenų bei nugaros srityje yra užklijuoti pleistrai, todėl suprato, kad bÅ«tent Å¡iose vietose jam buvo įdurta.

Kuriose pusėse buvo užklijuoti pleistrai, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Jiems atsikėlus R. jų ėmė klausinėti, ar jie pamena, kas įvyko naktį. Tiek M., tie A. teigė nieko neatsimenantys, nes buvo per daug iÅ¡gėrę alkoholio. R. taip pat M. pasiteiravo, iÅ¡ kur jis gavo peilį. KÄ atsakė M., ji nebegirdėjo, nes tuo metu išėjo į koridorių. Netrukus M. su R. ėmė konfliktuoti, M. ėmė jai grasinti, kad atims jos vaikÄ , nes ji juo nesirÅ«pina. R. nebenorėjo veltis į konfliktÄ , todėl jos kartu išėjo. BÅ«nant pas jÄ namuose R. telefonu susisiekė su A. bei sužinojo, kad Å¡is jaučiasi blogai, todėl sugrįžus į namus iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri A. iÅ¡vežė į ligoninę.

Dėl ko kilo konfliktas tarp M. ir A., kurio metu buvo sužalotas A., pasakyti tikrai negali, nes nežino, sesuo nepasakojo (42-43, 44-45, 46-47 b.l.).Iš įvyko vietos apžiūros, daiktų apžiūros bei daiktų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad 2014-03-16 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ant prie rytinės sienos stovinčios sofos-lovos rastas ir paimtas sulenkiamas peilis raudona rankena atlenktoje padėtyje. Peilis sudarytas iš rankenos ir dviejų geležčių – pjaunančiosios ir konservų atidarytuvo, kurio viršūnė nulaužta.

Pateiktas apžiÅ«rai peilis yra lenktinis, turistinis peilis ir prie Å¡altųjų ginklų nepriskiriamas. Daiktų parodymo atpažinti metu M. G. atpažino įvykio vietoje paimtÄ peilį kaip jam priklausantį peilį, kurį neÅ¡iojosi su savimi iki 2014-03-16 d. įvykio (6-9, 19-22, 67-69 b.l.). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad A. Å . nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaros (krÅ«tinės lÄ stos), kairėje pusėje, durtinė – pjautinė žaizda kairiajame sėdmenyje, padaryta duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilis, galimai nurodytomis aplinkybėmis bei laiku.

Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. A. Å . padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (31 b.l.). Pagal LR BK 135 str. 1 d. baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma: kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M.

G. tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė A. Å . į kairės pusės nugaros sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį sėdmenį, tuo padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdÄ nugaros (krÅ«tinės lÄ stos) kairėje pusėje, durtinę – pjautinę žaizdÄ kairiajame sėdmenyje, taip tyčia sunkiai sutrikdė A. Å . sveikatÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d. Jo veika kvalifikuota teisingai. Bausmės skyrimo pagrindai Skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, į nusikalstamos veikos stadijÄ , į kaltinamojo asmenybę (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5 d.), į nusikalstamos veikos motyvus ir pasekmes.

Kaltinamasis įvykdė tyčinę baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas atsižvelgia į kaltinamojo M. G. asmenybę – neteistas (77 b.l.), nebaustas administracine tvarka (83 b.l.), pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė, psichikos sveikatos centro apskaitoje neįraÅ¡ytas (78, 79 b.l.), tačiau iÅ¡ pateiktos charakteristikos matyti, kad jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (80 b.l.), teisme atsiprašė nukentėjusiojo. LR BK 135 str. 1 d. numato vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ laikotarpiui (nuo 3 mėnesių) iki deÅ¡imties metų.

Teismas atsižvelgdamas į jau aukščiau paminėtas aplinkybes, t.y. kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į kaltės rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, visas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kad skiriant bausmę M. G. teismas galėtų vadovautis LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nėra jokio pagrindo taikyti LR BK 62 str.Esant tokioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamajam M.

G. už tyčinį sunkų nusikaltimÄ skirtina tik tokios rÅ«Å¡ies bausmė, kokia numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, t.y. laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis, kadangi yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis, supratęs savo veiksmų padarinius, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, žada atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , taip pat ir į nukentėjusiojo A.

Å . pozicijÄ kaltinamojo atžvilgiu – praÅ¡o jam neskirti laisvės atėmimo, nes jis turi maÅ¾Ä vaikÄ , konfliktas tarp jų įvyko, nes abu buvo neblaivÅ«s. Kiti bylos klausimai Kaltinamajai M. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1188,17 Lt turtinės žalos atlyginimo (38-40 b.l.).

Turtinę žalÄ sudaro A. Å . gydymo iÅ¡laidos, kurias apmokėjo teritorinė liginių kasa. Ji turi teisę į žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinys patvirtinamas visiÅ¡kai, nes yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusysis A. Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (32 b.l.). Nukentėjusysis nurodė, kad jam dėl kaltinamojo veiksmų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio galėjo jis mirti, jo vaikai galėjo prarasti tėvÄ .

Nors visa tai pagrįsta bylos įrodymais, tačiau pareikÅ¡tas 10 000 Lt ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusysis A.

Å . patyrė fizinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje, priteistinos turtinės žalos dydį, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiÅ¡kiai per didelis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas iki 8000 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. iÅ¡ kaltinamojo M.

G. iÅ¡ieÅ¡kotina 16,50 Lt (teismo Å¡aukimai) proceso iÅ¡laidų.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298, 301-308 str.,      n u s p r e n d ž i a : M. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M.

G. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ M. G. 1188,17 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo A.

Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ M. G. 8000 Lt A. Å . naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Daiktai: vokÄ , kuriame yra 2 daktilaplokÅ¡telės su rankų pėdsakais; vokÄ , kuriame yra raudonos spalvos dėmės pavyzdys; plastikinį paketÄ Nr. 125302, kuriame yra sulankstomas peilis, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikÅ¡mingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. pagrindu, sunaikinti kaip menkaverčius.

 IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. G. 16,50 Lt proceso iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismÄ .              Teisėja                                                                                 Daina Vaidachavičienė