2020-12-16 Nr. AB-23949-3-61-3-01291-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2952-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02462-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl žalos atlyginimo, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1156 (toliau – ir Valdybos Sprendimas), panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (10.3E) VPE_SP1E-620 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas), iš atsakovo atstovų solidariai atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Skyrius Sprendimu į pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą nepagrįstai neįskaitė laikotarpio nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., kuriuo pareiškėjas dirbo Z. B. individualioje įmonėje, todėl jam mokama ne visa neįgalumo pensija. Faktinius darbinius santykius Z. B. individualioje įmonėje patvirtina faktiniai darbiniai santykiai, įmokų Valdybai mokėjimas. Įmokų mokėjimą patvirtina Valdybos tuometinėje Sodros knygelėje įrašai ir Z. B. individualios įmonės savininkės pažyma. Ginčijami sprendimai sukėlė pareiškėjui moralines ir turtines pasekmes. Šiuo atveju neatitikimai kilo dėl to, kad 2004 metais įdiegiant kompiuterines sistemas buvo nesutvarkyti duomenys dėl Lietuvos gyventojų darbo stažo, įgyto iki 2004 m. sausio 1 d.

1.2. Dėl biurokratinio susirašinėjimo Skyrius ir Valdyba jam padarė turtinius ir moralinius nuotolius. Neteisingai skaičiuojant pareiškėjo stažą, jis yra žeminamas.

2. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas Skyriaus Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, jog, pareiškėjo nuomone, minėtu Sprendimu skiriant jam socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. į pensijų socialinio draudimo stažą buvo neįskaitytas jo darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. Tačiau į pareiškėjo stažą yra įskaitytas darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d.

2.2. Pareiškėjo atžvilgiu Skyrius jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valdyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Skyriaus Sprendimu pareiškėjui netekto darbingumo pensija nuo 2018 m. gruodžio 21 d. paskirta pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pensijų įstatymą.

3.2. Pareiškėjo teiginiai, jog darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. neįskaitytas į jo stažą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu netenkino pareiškėjo A. B. 2019 m. spalio 16 d. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir kitus byloje esančius dokumentus, padarė išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog į pareiškėjo stažą nėra įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., neatitinka faktinių aplinkybių. Šią išvadą patvirtina Skyriaus Sprendimas ir prie jo pridėti duomenys, t. y. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priedas ir suvestiniai duomenys apie pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą. Teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo Skyriaus Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Kitų aplinkybių dėl Skyriaus Sprendimo neteisėtumo pareiškėjas skunduose Valdybai ir teismui nenurodė. Teismas vertino, kad Valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Skyriaus Sprendimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

6. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti ginčijamus sprendimus, kurie šiuo atveju pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų, t. y. nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl teismas pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos ir Skyriaus, neturtinę žalą taip pat netenkino.

7. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiama dėl Skyriaus Sprendimo ir Valdybos Sprendimo, kuriais buvo išnagrinėtas klausimas dėl pareiškėjo darbo stažo laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., kuriuo jis dirbo Z. B. individualioje įmonėje, teisėtumo ir pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti duomenys nėra susiję su nagrinėjama administracine byla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 16 d. prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

III. 8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Į jo stažą nepagrįstai neįskaitytas darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., ir laikotarpis 1997–2000 m., kuomet pareiškėjas dirbo juridinėje kontoroje. Šiuo konkrečiu atveju skundo dalyką sudaro Sodros neteisingai surašytų dokumentų pasekmės, kuriomis pareiškėjui padaryta turtinė ir moralinė žalos.

8.2. Procesinis sprendimas yra priimtas šališko teismo, prieštaraujant faktinėms bylos aplinkybėms, surinktiems įrodymas. Teismai pažeidė rungimosi principą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes skundžiamais procesiniais dokumentais nepaisė šalių ginčo išsprendimo taikiu būdu, – nepasiūlė šalims teismui pateikti patvirtinti šalių susitarimą, nors iš 2015 metų šalių raštiško susitarimo pateikto teismui matėsi, kad šalys to siekia, taigi teismas aktyviai veikė prieš procesinių šalių valią. Šioje byloje visiškai nepasisakyta dėl šalių susitarimo ir nepasisakoma, kodėl nevertinami naujai paaiškėję įrodymai, turintys esminę reikšmę teisingo sprendimo priėmimui.

9. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valdyba atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodė, kad:

9.1. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, visiškai teisingai konstatavo, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl nurodyto laikotarpio neįskaitymo į stažą neatitinka faktinių aplinkybių. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje buvo susijęs su prašymu panaikinti skundžiamus Skyriaus ir Valdybos valdybos sprendimus, kuriuos teismas pripažino teisėtais ir pagrįstais, teismas konstatavo vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo nebuvimą, todėl pagrįstai pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

9.2. Teismas teisingai nustatė, jog ginčo laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. yra įskaitytas į pareiškėjo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Teismo sprendimas priimtas pareikštų reikalavimų ribose, išnagrinėjus proceso šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (10.3E) VPE_SP1E-620 ir Valdybos 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1156, kuriais, jo nuomone, nepagrįstai neįskaitytas į jo darbo stažą laikas nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Skyrių dėl netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo. Skyrius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (10.3E) VPE SP1E-620 nusprendė pareiškėjui skirti 187,53 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. Prie Skyriaus Sprendimo pateiktas socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priedas, kuriame nurodomi duomenys apie pareiškėjo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo kriterijus. Minėtame socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo priede nurodytas pareiškėjo įgytas stažas – 33,7158 metų (33 m. 8 mėn. 18 d.). Byloje pateikti suvestiniai duomenys apie pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. taip pat patvirtina, kad viso stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1993 m. gruodžio 31 d., sudaro 14,6806 m. Taigi, laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., t. y. kurį pareiškėjas skunde prašė įskaityti, yra įskaitytas į pareiškėjo stažą netekto darbingumo pensijai gauti ginčijamu Skyriaus 2019 m. sausio 9 d. Sprendimu (b. l. 133–136). Valdyba 2019 m. vasario 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-1156 nurodė, kad Skyriaus Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įskaityti į pareiškėjo stažą laikotarpį nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d., yra teisėta ir pagrįsta (b. l. 159–160).

14. Taigi iš esmės ginčijamais sprendimais patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą, suformuluotą skunde pirmosios instancijos teismui, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti nepagrįstais šių ginčijamų sprendimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų ar kitų susijusių pagrįstų motyvų dėl nesutikimo su ginčijamais sprendimais.

15. Nenustačius, kad pareiškėjo minėti ginčijami sprendimai yra neteisėti, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. nesant Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo solidariai atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą.

16. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Išnagrinėjus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis iš esmės pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad teismas buvo šališkas, konstatuotina, jog pareiškėjas nepagrindė teisėjų šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas.

17. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra pateikti dėl aplinkybių, nesusijusių su šia nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Skyrius, tiek Valdyba, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo teiktų skundų ir visiškai pagrįstai sprendė, jog ginčijami Skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (10.3E) VPE SP1E-620 ir Valdybos 2019 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1156 yra teisėti bei pagrįsti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad į jo stažą nepagrįstai neįskaitytas ne tik darbo Z. B. individualioje įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., bet ir laikotarpis 1997–2000 m., kuomet pareiškėjas dirbo juridinėje kontoroje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, kurios nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. teigia, kad į jo stažą nepagrįstai neįskaitytas ir laikotarpis 1997–2000 m., kuomet pareiškėjas dirbo juridinėje kontoroje bei darbas Z. B. individualioje įmonėje nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo šioje įmonėje laikotarpis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. į pareiškėjo stažą įskaitytas).

19. Šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nes pareiškėjas nenurodė tokių aplinkybių. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės negali keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas nebuvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja minėtos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde ir nagrinėta pirmosios instancijos teisme.

20. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė