2023-03-15 Nr. AB-5974-3-61-3-08346-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1489-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08346-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Departamentas pripažįsta, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad tiek jo pasakojimas, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai bijo būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl politinių įsitikinimų, ir jau yra nukentėjęs nuo persekiojimo, todėl turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai gali tikėtis būti persekiojamas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ateityje.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad atitinka prieglobsčio kriterijus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, Departamentas apsiribojo vertinimu dėl (duomenys neskelbtini), tačiau tokios grėsmės pareiškėjas niekada nebuvo nurodęs. Pareiškėjo teigimu, Departamentas ignoravo jo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad grįžus į kilmės valstybę jam kiltų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnyje nurodytos grėsmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad valstybės kilmės informacijos patvirtinama (duomenys neskelbtini) negrėstų pareiškėjui. Pagal kilmės valstybės informaciją asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami dėl jų (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas pažeidė jo teisę būti išklausytam, teisę į tinkamą prieglobsčio procedūrą. Pareiškėjo baimė pagrįsta tiesiogiai realiai patirta prievarta dėl jo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Departamento surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir kad išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus nužudytas, kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, todėl Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2847-520/2022 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir grąžino prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo. LVAT sprendime nurodė, jog nagrinėjant prieglobsčio prašytojo skundą turėjo būti įvertinta, ar pareiškėjas nebuvo persekiojamas ir jo baimė grįžti į kilmės šalį nėra susijusi su jo persekiojimu dėl politinių įsitikinimų, turėjo būti išsiaiškinta, ar pareiškėjo atveju egzistuoja būtini politinių pažiūrų sąvokos elementai. Atsakovo teigimu, Departamentas Sprendime ištaisė LVAT nurodytus trūkumus.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė jam kilmės valstybėje gresiančiu persekiojimu dėl jo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. papildomai apklausė pareiškėją ir šią apklausą vertino kartu su kitomis 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjo apklausomis, su jo pateiktais dokumentais, kilmės valstybės informacija. Taip pat buvo vertinama ir kito (duomenys neskelbtini)piliečio, prašiusio prieglobsčio Lietuvoje, apklausa bei jo pateikti dokumentai, kadangi šis asmuo į Lietuvą atvyko kartu su pareiškėju, jų prieglobsčio prašymo motyvai ir pateikti rašytiniai įrodymai yra labai panašūs, jie abu dalyvavo tuose pačiuose įvykiuose, dėl kurių jaučia baimę būti persekiojamiems. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus bei pasakojimą, nustatytais faktais buvo laikoma tai, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad Departamento turima informacija apie kilmės valstybę nepatvirtina, jog dabartinė padėtis šalyje yra tokia, kad (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovas darė išvadą, kad mažai tikėtina, jog dėl (duomenys neskelbtini) jam kiltų reali rizika grįžus į kilmės valstybę. Pareiškėjo nurodytas įvykis buvo vienintelis, po (duomenys neskelbtini) dar beveik pusantrų metų pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau su persekiojimo veiksmais nebuvo susidūręs. Atsakovas pažymėjo, kad tarptautinė apsauga (prieglobstis) asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko, t. y. prieglobsčio paskirtis yra būtent apsaugoti nuo to, kas gresia, o ne „kompensuoti“ už tai, ko jau negalima pakeisti.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, Departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė pagrįstas išvadas, jog nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai kelia abejonių dėl autentiškumo ir nepagrindžia pareiškėjui kylančios grėsmės. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

14. Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas priskirtinas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) išskiriamoms (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nėra riziką didinantis veiksnys sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo tikslas – susikurti geresnį, patogesnį gyvenimą, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

16. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 83 straipsnio 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punktu, pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nustatytais faktais laikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis yra (duomenys neskelbtini), todėl teismas plačiau dėl šių nustatytų faktų nepasisakė, nes dėl jų nėra ginčo byloje.

17. Teismas nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini). Teismas vertino pareiškėjo paaiškinimus apklausų metu ir nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus, pareiškėjas vengė aiškiai atsakyti į konkrečius užduodamus klausimus, atsakydavo abstrakčiai arba ne apie tai, ko buvo klausiamas, trijose apklausose teikė prieštaringą informaciją, pasakojo naujas detales: (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymėjo, kad nenuoseklus pareiškėjo pasakojimas ir apie (duomenys neskelbtini).

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad nenuoseklus pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini).

20. Teismas pažymėjo, kad prieštaringas ir nenuoseklus pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini).

21. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo apklausų metu nurodytos informacijos matyti, jog jis (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje paprašytas nurodyti (duomenys neskelbtini).

22. Teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. apklausoje nurodė naują aplinkybę, kurios nebuvo nurodęs nei prašyme suteikti prieglobstį, nei po to atliktose apklausose – kad (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai šio (duomenys neskelbtini) nelaikė patikimu įrodymu.

24. Teismas laikė pagrįsta atsakovo išvadą, kad mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) sąlygotų realios rizikos pareiškėjui atsiradimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

25. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pasakojimų apklausų metu nėra pagrindo priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme – pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini).

26. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti persekiojimą, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad deklaruojama pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta ir todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas.

27. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių dokumentų nėra pagrindo nustatyti tikimybės, kad pareiškėjui grėstų reali ir individuali grėsmė, kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįsta laikė Departamento išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Nenustatęs individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, teismas nurodė, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

29. Teismas nustatė, kad Departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą (apklaustas tris kartus), sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausų metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Pareiškėjo argumentą dėl informacijos trūkumo paneigia Sprendime nurodyti informacijos šaltiniai, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą.

30. Teismas vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir sprendė, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat nurodė, kad Departamento Sprendime pagrįstai nuspręsta uždrausti pareiškėjui dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat pagrįstai priėmė sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui dvejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 31. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, o atsakovas prieglobsčio byloje tyrimą dėl baimės būti persekiojamu atliko atmestinai, paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų iš konteksto paimtų teiginių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jo pateiktų ir viešai prieinamų įrodymų, nepagrįstai kritiškai vertino jo pasakojimą. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojo situacija įvertinta individualiai.

33. Pareiškėjas nurodo, kad įrodymais pagrindė (duomenys neskelbtini).

34. Pareiškėjas nurodo, jog grindžia savo prieglobsčio prašymą individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes (duomenys neskelbtini).

35. Pareiškėjas pabrėžia, kad ne kartą nuosekliai ir detaliai nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini).

36. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo suvokimas apie grėsmę kilmės šalyje fiksuotas apklausose ir yra labai aiškus – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bijojo, slapstėsi ir nedelsdamas išvyko. Šiuos teiginius patvirtina nuoseklus pasakojimas ir pateikti įrodymai. Pareiškėjas bijo grįžti į šalį dėl tų pačių priežasčių, nurodė, kad kilmės šalyje neturės galimybės (duomenys neskelbtini), kils grėsmė jo šeimai.

37. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo pateiktame pasakojime ir nurodytoje viešai prieinamoje informacijoje, kurios aplinkybių tikslumą galima patikrinti, patvirtinama, jog prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai ir buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, todėl yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą. Tokių aplinkybių nėra nustatyta: kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

38. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime neatsižvelgta į LVAT nutartyje, kuria panaikintas ankstesnis Departamento sprendimas, nurodytus argumentus, kritiškai vertinančius Departamento atliktą tyrimą. Pareiškėjas nurodo, jog aplinkybė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Šis vertinimas nebuvo tinkamai atliktas, teismas nustatė, kad grėsmė pareiškėjui nesiskiria nuo grėsmės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad jo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, jog pareiškėjo gyvybei kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės jis negali grįžti į savo šalį, todėl jis atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

39. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendimas dėl išsiuntimo į šalį tinkamai neįvertinus pareiškėjo pareiktų įrodymų ir kilmės valstybės informacijos dėl grėsmių kilmės valstybėje pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtintą pareiškėjo teisę į apsaugą nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio, teisę į gyvybę, teisę į tinkamas apsaugos priemones, kad pareiškėjo nurodytos grėsmės būtų atidžiai ištirtos, o skundas dėl nepagrįsto sprendimo nepriklausomai bei griežtai išnagrinėtas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo įpareigotas nagrinėti skundą iš naujo Departamentas nenagrinėjo nei vieno pareiškėjo prašyme pateikto argumento, nenagrinėjo pareiškėjo teismui pateiktų įrodymų, todėl Departamento Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjo teisę būti išklausytam, teisę į tinkamą prieglobsčio procedūrą. Vertindamas valstybės kilmės informaciją, teismas nesivadovavo pareiškėjo pateiktais šaltiniais, nurodančiais persekiojimo grėsmę.

40. Pareiškėjas pažymi, kad teismas prieglobsčio prašytojui perkelia pareigą vienareikšmiškai įrodyti, kad jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas, susidorojimo grėsmė ir pan., tačiau reikalavimas vienareikšmiškai įrodyti ateityje galimai įvyksiančius veiksmus negali būti perkeltas prieglobsčio prašytojui. Pareiškėjo teigimu, atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus nužudytas, kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, t. y., kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to naikintinas.

41. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą Saadi prieš Italiją (129 p.).

42. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

43. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo teiginiai apie neobjektyviai ir paviršutiniškai atliktą tyrimą yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais, taip pat įvertinus visus jo pateiktus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jokie jo pateikti įrodymai – nuotraukos ir vaizdo įrašai – tiek dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo įvertinti, tačiau pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti, nes Sprendimo turinyje nurodyta, jog jie buvo įvertinti. Be to, jų pagrindu tiek Departamentas, tiek ir teismas nustatytais faktais laikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad jis (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad nei pareiškėjo pateikti įrodymai, nei jo pasakojimas nepatvirtino, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjo netenkina tokia Departamento ir teismo padaryta išvada, nereiškia, kad netinkamai buvo įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai ir sprendimai nepagrįsti ir naikintini.

44. Atsakovo teigimu, tiek teismas, tiek ir Departamentas išsamiai įvertino ir įrodymus, ir pareiškėjo pasakojimą, ir kilmės valstybės informaciją, tačiau nebuvo teisinio pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjas atitinka tarptautinei apsaugai suteikti nustatytus kriterijus. Atsakovas sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kurie pagrindžia, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus, pareiškėjas vengė aiškiai atsakyti į konkrečius užduodamus klausimus, atsakydavo abstrakčiai arba ne apie tai, ko buvo klausiamas, trijose apklausose teikė prieštaringą informaciją, pasakojo naujas detales. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo pasakojimas nepagrįstai laikomas nepatikimu ir teismo sprendime nurodytos jo apklausos aplinkybės prieštarauja pareiškėjo pateiktiems įrodymams, tačiau jokiais detalesniais paaiškinimais ir objektyviais parodymais šių teiginių nepatvirtina, todėl skundo argumentai yra deklaratyvūs.

45. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartyje dėl pareiškėjo nurodė, kad Departamentas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas nebuvo persekiojamas ir jo baimė grįžti į kilmės šalį nėra susijusi su jo persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šie aspektai ginčijamame Sprendime neįvertinti, taip pat nesutinka, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima vertinti, jog (duomenys neskelbtini), už kurias valstybė galėtų vėliau pareiškėją persekioti. Pats faktas, jog asmuo (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo prašyti pabėgėlio statuso. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

48. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

49. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

50. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

51. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

52. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

53. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

54. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

55. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

57. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

58. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

59. Paminėtina, jog Departamentas Sprendime įvertino bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) (žr. minėto Sprendimo 7–9 psl.), nurodė, kad remiantis EASO (tiksliau turėtų būti EUAA (angl. European Union Agency for Asylum), kuri pakeitė EASO (angl. European Asylum Support Office) (toliau lietuviškai – Europos Sąjungos Prieglobsčio Agentūra (ESPA)) (duomenys neskelbtini) ataskaita (toliau – ir ESPA ataskaita (Sprendimo 18 psl. nurodoma teisingai)), (duomenys neskelbtini). Sprendime, remiantis minėta ESPA ataskaita, pažymima, (duomenys neskelbtini).

60. Kita vertus, vertinant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, būtina vertinti individualias aplinkybes. Minėta, kad pareiškėjas teigia, kad dėl (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog Sprendime konstatuota, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), šios praeities aplinkybės nėra pagrindu pareiškėjui suteikti prieglobstį: šiuo aspektu tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes.

61. LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartyje dėl pareiškėjo nurodė, kad Departamentas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu suteikti pareiškėjui prieglobstį (žr. ir ESPA ataskaitą).

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimui, kad prieglobsčio prašytojo istorijos dalis (apie (duomenys neskelbtini)) vertinama kritiškai bei laikoma neatitinkančia tikrovės. Vadinasi, nėra nustatyta, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę grės pavojus jo gyvybei, sveikatai, teisėms ar jis kitaip bus persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai susipažino su bylos medžiaga, ją įvertino ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, laikytini nepagrįstais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

64. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė