2022-12-28 Nr. AB-31947-3-61-3-04181-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1474-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04181-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN, pataisos namai) 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir jo papildyme nurodė, kad reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, jog prieš jį 2021 m. spalio 22 d. kitas nuteistasis panaudojo fizinį smurtą. Šio įvykio nebūtų, jeigu Vilniaus PN būtų atsižvelgę į pareiškėjo paaiškinimus. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. spalio 14 d. nutarimu buvo perkeltas iš antro būrio į ketvirtą, t. y. į kitą lokalinį sektorių. Dauguma ten esančių nuteistųjų pareikalavo, kad pareigūnai pareiškėją nedelsiant išvestų, nes priešingu atveju prieš pareiškėją bus panaudotas fizinis smurtas. Pareiškėjas pareigūnams paaiškino, kad ketvirtajame būryje esantys nuteistieji priklauso aukščiausiai kastai, todėl jie panaudos prieš pareiškėją smurtą. Budinčio direktoriaus pavaduotojo nutarimu pareiškėjas buvo 48 val. izoliuotas, o 2021 m. spalio 18 d. laikinai išvyko į kitą pataisos įstaigą dėl paskirto teismo posėdžio. 2021 m. spalio 22 d. grįžo atgal į Vilniaus PN ir buvo nuvestas atgal į 4 būrį. Pamatęs, jog būryje yra tie patys nuteistieji, išėjo į lauką ir buvo arčiau pareigūnų. Vėliau, maždaug apie 17.15 val., nuėjo į laiptinę, kur, iš nugaros pribėgęs nepažįstamas nuteistasis, sudavė smūgį į galvą, po kurio pareiškėjas nukrito ir prarado sąmonę.

3. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Vilniaus PN neužtikrino jam saugių kalinimo sąlygų, sąmoningai toleravo subkultūros apraiškas ir visus kriminalinio pasaulio atstovus apgyvendino pataisos namų trečiajame ir ketvirtajame aukštuose. Dėl nesaugių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pradėjo bijoti kitų nuteistųjų, nepasitiki pataisos įstaigos administracija.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Vilniaus PN paaiškino, kad 2021 m. spalio 14 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas į ketvirtą būrį gavus žvalgybinės informacijos, jog savo elgesiu pareiškėjas neigiamai įtakoja kitus nuteistuosius, kas gali turėti negatyvios dinamikos nuteistųjų priežiūrai ir resocializacijos galimybėms bei tokiu būdu sąlygoti grėsmes pataisos įstaigos kriminogeninės būklės stabilumui. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. apie 21.15 val. raštu pareiškė, jog jį perkėlus į 303 gyvenamąją patalpą jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. paaiškinime Nr. 50-676(1) nurodė, kad sutinka gyventi 303 brigadoje, bet nori jog pareigūnai užtikrintų jo saugumą bei atsakytų, jeigu kažkas atsitiks jo sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų, pareiškėjas 2021 spalio 14, 16 ir 18 d. Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistų nutarimais Nr. 39-420, 39-422, 39-424 buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus nutarimu Nr. M-0-01-00907-21 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo (pareiškėjo) sumušimo. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis iš pateiktų nuotraukų neatpažino jį sumušusio nuteistojo. Pokalbių su kitais nuteistaisiais metu objektyvių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėją sumušė trečio aukšto nuteistieji negauta. Bendraujant su kitais nuteistaisiais, jie pareigūnams žodžiu paaiškino, kad neatmeta galimybės, jog pareiškėjas pats galėjo sau sukelti sužalojimų, tikslu atkreipti administracijos dėmesį į jo perkėlimą iš antrojo gyvenamojo būrio į kitą gyvenamąjį būrį. Pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymoje Nr. LV-5292 nurodoma, kad pareiškėjas, jį paskyrus į ketvirtąjį nuteistųjų būrį, dėl grėsmių sveikatai ar (ir) gyvybei nesikreipė. 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistas atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.14-3728, kurioje nurodė, kad nuteistasis jokių konkrečių priežasčių ir asmenų, dėl kurių jo gyvybei ar (ir) sveikatai grėstų pavojus nenurodo, paaiškinimai yra abstraktūs, todėl padarė išvadą, kad nuteistojo (pareiškėjo) teiginiai, jog jis sutinka eiti į paskirtą būrį ir, kad tame būryje kyla grėsmė jo gyvybei ar (ir) sveikatai, yra manipuliaciniai ir klaidinantys pareigūnus, siekiant sau palankių sprendimų.

7. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, padarytus bausmę atliekant paprastoje grupėje, per vienerius metus buvo tris kartus skirtos nuobaudos, todėl jis 2021 m. spalio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-394 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, kurioje iki atsiliepimo pateikimo pareiškėjas buvo kalinamas. Paaiškino, kad Vilniaus PN nuteistieji (išskyrus drausmės grupėje esančius) gyvena penkių aukštų bendrabutyje, bendrabučio gyvenamosiose patalpose gyvenantys nuteistieji nerakinami, jie nuolat turi galimybę judėti savo aukšto bendro naudojimo patalpose. Kiekviename bendrabučio aukšte nuolat budi Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, taip pat dinaminės priežiūros specialistai, kiekvienam būriui priskirta po už būrį atsakingą Resocializacijos skyriaus specialistą, kurie vykdo tarnybą būriuose. Nuteistuosius į konkrečias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas, paskirsto speciali komisija, į kurią įeina ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie įvertina visus turimus duomenis dėl galimybės nuteistiesiems kartu atlikti paskirtas laisvės atėmimo bausmes paskirtose gyvenamosiose patalpose. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai rinkdami kriminalinės žvalgybos informaciją įvertina tam tikrų nuteistųjų tarpusavio santykius, elgesį bausmės atlikimo metu, galimą neigiamą įtaką, galimus tarpusavio konfliktus. Tik įvertinus visas išvardintas rizikas priimamas sprendimas dėl nuteistųjų paskirstymo į tam tikras gyvenamąsias patalpas. Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Pabrėžė, kad nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka gyvenamųjų patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrina nuteistųjų saugumą. Patikino, kad Vilniaus PN yra užtikrinama maksimali nuteistųjų apsauga, priežiūra ir kontrolė.

8. Atsakovo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti nuteistieji. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN administracija netoleruoja, vykdydama administracijai priskirtinas funkcijas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje nerašytais įstatymais, netoleruoja nuteistųjų skirstymo į kastas ir imasi visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią subkultūros tradicijoms egzistuoti. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl mano, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur neturtinę žalą, o kitą skundo dalį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) 2021 m. spalio 6 d. tarnybinį pranešimą ir jame nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo elgesio, 2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 7-379 nusprendė perkelti nuteistąjį (pareiškėją) iš 2 būrio 201 gyvenamosios patalpos į 4 būrio 303 gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas iš antrojo būrio į ketvirtąjį būrį buvo perkeltas 2021 m. spalio 14 d. apie 20.40 val. ir 21.15 val. pateikė paaiškinimą, jog sutinka gyventi ketvirtojo būrio 303 „brigadoje“, tačiau prašo pareigūnų užtikrinti jo saugumą ir atsakyti, jeigu kas nors atsitiks jo sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 39-420 buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas 2021 m. spalio 16 d. pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, jog ketvirtajame būryje jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, todėl tos pačios dienos įsakymu pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų iki 2021 m. spalio 19 d. Pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. nutarimu dėl galimai jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. buvo atvestas apžiūrai po sumušimo (smūgio į veidą nuo kito nuteistojo). Matosi kairiojo skruosto sumušimas ir patinimas, paskirti vaistai nuo skausmo, duotas šaltas kompresas. Kalėjimo departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies atsisakyta pradėti nesant nukentėjusiojo (pareiškėjo) skundo.

11. Teismas išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Pagal 114 straipsnio 1 dalį, pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija) (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 24 d.). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas (Instrukcijos 11.1., 11.15. papunkčiai). Įstaigų apsaugą bei jose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina budinčiosios pamainos (14 punktas). Teismas atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą priėjo išvados, kad Vilniaus PN, užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę.

12. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, 2021 m. spalio 22 d. patyrė fizinį smurtą – kaip teigia pareiškėjas, smūgį į kairįjį skruostą nuo kito nuteistojo. Šis incidentas įvyko, kai pareiškėjas buvo perkeltas į kitą būrį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ne kartą informavo pataisos įstaigos administraciją apie jam galbūt gresiantį pavojų. Nors pareiškėjas tam tikrą laikotarpį ir buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų kalint jam kamerų tipo patalpose, tačiau vėliau vis tiek būdavo grąžinamas į tą patį būrį ir netrukus po to, bendro naudojimo patalpose, buvo sumuštas. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs muštynes, konfliktavęs su kitais nuteistaisiais ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Sprendė, jog pareiškėjo patirtus sužalojimus patvirtina byloje pateikti duomenys iš pareiškėjo medicininės kortelės. Teismas vertino, kad nors dėl paminėto incidento ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant pareiškėjo skundo, tai neatleidžia pataisos įstaigos administracijos nuo pareigos užtikrinti saugias laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų kalinimo sąlygas. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti aplinkybę, jog pareiškėjas galbūt pats save susižalojo, siekdamas atkreipti administracijos dėmesį, todėl sprendė, jog nuteistųjų kontrolė Vilniaus PN nėra pakankama, nes pataisos įstaigos administracija ne tik kad neužtikrino pareiškėjo saugumo, bet ir nenustatė pareiškėją sužalojusio asmens. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN nagrinėjamu atveju neužtikrino pareiškėjo saugumo bendro naudojimo patalpose.

13. Teismas išaiškino, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų paminėtą incidentą, kurio metu pareiškėjas buvo sumuštas. Taigi pripažino, kad nagrinėjamu atveju egzistavo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos ir pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), atlyginimą.

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus PN pareigūnai į įvykį reagavo, siekė išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes, pasirūpino, kad pareiškėjui būtų suteikta medicininė pagalba, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvatus nustatyto pažeidimo pobūdžiui ir mastui. Atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą skriaudą laikytina 500 Eur suma, todėl priteisė ją iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

III. 15. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai griežtai įvertino atsakovo atstovo Vilniaus PN neveikimą, užtikrinant pareiškėjui saugias kalinimo sąlygas. Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismo priteista suma yra per maža kompensuoti pareiškėjo patirtą skriaudą.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus – apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

18. Vilniaus PN nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teigia, kad Vilniaus PN administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius ir (ar) gyvenamąsias patalpas, laikosi bausmių vykdymo teisės normų bei vadovaudamasi įstatymų leidėjo jai suteikta diskrecijos teise priima sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ir (ar) gyvenamąsias patalpas. Pataisos įstaigos administracija, nesant objektyviam pagrindui, negali būti įpareigojama skirti nuteistąjį į tą būrį ir (ar) gyvenamąją patalpą, kur nuteistasis pageidauja būti paskirtu.

19. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjo argumentai, kad jis sulaukė grasinimų iš nenustatytų asmenų, yra abstraktaus pobūdžio, nemotyvuoti ir nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė konkrečių jam grasinusių ir jį užpuolusių asmenų, be to, nenustatyta duomenų apie pareiškėjui gresiantį pavojų. Atsakovo atstovo tvirtinimu, teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, kodėl pareiškėjas nepateikė skundo ikiteisminiam tyrimui pradėti. Teismas konstatuodamas, kad Vilniaus PN nenustatė pareiškėją sužalojusio asmens, neįvertino aplinkybės, jog tą padaryti nebuvo objektyvios galimybės, nes pareiškėjas pats neįvardijo asmenų, kurie tariamai jam grasino, o iš parodytų nuotraukų, jis neatpažino jį galbūt sumušusio nuteistojo.

20. Atsakovo atstovo nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis teismas galėjo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė fizinį smurtą dėl kitų nuteistųjų kaltės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, o tik abstrakčiais teiginiais dėl šio incidento kaltino neatpažintą asmenį, taigi Vilniaus PN administracijos veiksmai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių neigiamų pasekmių, dėl kurių jis galėjo patirti stiprius išgyvenimus.

21. Vilniaus PN vertinimu, šioje byloje yra pagrindų nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o nusprendus, kad buvo patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, ir tai yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, palaikydamas savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus PN apeliacinį skundą patenkinti.

23. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, apeliacinį skundą su juo nesutinka. Teigia, kad jį sužalojęs asmuo (nuteistasis) galėjo būti nustatytas iš pataisos įstaigoje esančių vaizdo kamerų, tačiau Vilniaus PN jų net neperžiūrėjo. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad Vilniaus PN pateikė pareiškėjui nuotraukas, iš kurių jis turėjo atpažinti jį sužalojusį asmenį, tačiau pareiškėjo teigimu, kaip jis galėjo atpažinti tą asmenį, jeigu buvo užpultas iš nugaros. Pareiškėjas patvirtino, kad Vilniaus PN toleruoja ir palaiko nuteistųjų subkultūrą, todėl visi neaiškumai byloje turėtų būti vertinami pareiškėjo naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais pareiškėjui neužtikrintos saugios kalinimo sąlygos, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus PN pareigūnai, neužtikrinę pareiškėjo saugumo atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalies ir Instrukcijos 11.1., 11.15. papunkčių bei 14 punkto reikalavimus, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinus skundą padavė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma yra per maža jo patirtai skriaudai atlyginti, teismas nepakankamai griežtai įvertino Vilniaus PN neveikimą. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba, jeigu visgi teismas nustatytų atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jam grasinusių ir jį užpuolusių asmenų yra abstraktaus pobūdžio. Teismas neįvertino aplinkybės, kodėl pareiškėjas nepateikė skundo ikiteisminiam tyrimui pradėti, be to, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų.

28. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, todėl nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

30. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, o atsakovo atstovas mano, kad ši žala iš viso neturėjo būti priteista nesant pakankamų įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams (neveikimui) arba, jeigu teismas spręstų kitaip, apsiriboti tik pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymima, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

34. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (1 p.); palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją (2 p.); padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą (3 p.); padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (4 p.).

35. BVK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija). Šios Instrukcijos 11.1 ir 11.15 papunkčiuose įtvirtinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas. Įstaigų apsaugą bei jose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina budinčiosios pamainos (14 punktas).

36. Taigi, vykdydami aptartas pareigas, pataisos namai turėjo užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę nuteistųjų buvimo vietose, tačiau to tinkamai nepadarė. Pažymėtina, kad bylos duomenimis pareiškėjas sistemingai informuodavo pataisos įstaigos administraciją apie jam galimai gresiantį pavojų. Nors pareiškėjas Vilniaus PN nutarimais tam tikrą laikotarpį buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, vėliau vis tiek buvo grąžintas į tą būrį, į kurį nepageidavo būti perkeliamas, po ko ir įvyko incidentas, dėl kurio pareiškėjas patyrė prašomą atlyginti žalą. Byloje taip pat pateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtina pareiškėjo sužalojimo faktą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų pareiškėjo patirtai skriaudai patvirtinti, atmestini kaip nepagrįsti.

37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.271 straipsnyje, dėl ko pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

38. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

39. Pareiškėjas neturtinę žalą šioje byloje kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neužtikrinus jam saugumo atliekant laisvės atėmimo bausmę CK 6.271 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma byloje nustatyta.

40. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui nebuvo sutrikdyta sveikata, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteista 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo, kad jam būtų priteista 1 000 Eur neturtinė žala, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

42. Pažymėtina, jog kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ir pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė