Legislator Case Law & Legislation
b95a8129-58cc-4ccc-8bf4-9933d071937a AI generated

b95a8129-58cc-4ccc-8bf4-9933d071937a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b95a8129-58cc-4ccc-8bf4-9933d071937a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. T. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 289,62 Eur turtinės ir 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2013 m. balandžio 29 d.

Legislator headnote

AI generated

b95a8129-58cc-4ccc-8bf4-9933d071937a · Vilniaus apygardos teismas: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria galutinai iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-25707-430/2013 apeliacinės instancijos teisme, klausimas (civ. bylos Nr. 2-25707-430/2013 b. l. 121, 122), yra įsiteisėjusi, ieÅ¡kovė Å¡ios nutarties neapskundė CPK 277 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo kvestionuoti Å¡ios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 18 str.). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad teisėjas ar teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2-25707-430/2013 pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-327-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37922-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija MikuckienėvieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27894-432/2015 pagal ieÅ¡kovės R.

T. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. T. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 289,62 Eur turtinės ir 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2013 m. balandžio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo VšĮ „Atgauk algÄ â€œ. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-25707-430/2013, kuriuo priteisė R. T. skolÄ , delspinigius ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas VšĮ „Atgauk algÄ â€œ pateikė apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-83-258/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2014 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovė pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. R. T. praÅ¡ymÄ atmetė, kadangi praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateiktas 2014 m. gegužės 26 d. IeÅ¡kovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. rugpjūčio 13 d. kasacinius skundus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieÅ¡kovei nurodė, kad nėra pagrindų peržiÅ«rėti bylÄ kasacine tvarka, kadangi nesuformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikÅ¡mės teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo vienodumui, precedento suformulavimui.

PraÅ¡ymas priteisti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ buvo nurodytas 2013 m. spalio 24 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ ; bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantis dokumentas pridėtas prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovės manymu, Vilniaus apygardos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , turėjo priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nepriteisdamas iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės atsiliepime į VšĮ „Atgauk algÄ â€œ apeliacinį skundÄ (civ. bylos Nr. 2-25707-430/2013 b. l. 71- 75102-105) pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas advokato, parengusio atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pagalbai apmokėti. Prie atsiliepimo per EPP sistemÄ pridėta mokėjimo nurodymo, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos 1 000 Lt pervesta į AG Invest advokatų profesinės bendrijos sÄ skaitÄ , kopija.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje (civ. bylos Nr. 2-25707-430/2013 b. l. 115) ir nutartyje dėl papildomo teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (civ. bylos Nr. 2-25707-430/2013 b. l. 122) konstatavęs, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nutarė šių išlaidų ieškovei nepriteisti. Abi paminėtos Vilniaus apygardos teismo nutartys yra įsiteisėjusios. Pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kitaip vertinti aplinkybes, kad ieÅ¡kovė laiku nepateikė visų CPK 98 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų dokumentų (praÅ¡ymo, iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų), bÅ«tinų tokio pobÅ«džio iÅ¡laidoms priteisti. IeÅ¡kovė nepasinaudojo CPK 277 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybe apskųsti nutartį dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo atskiruoju skundu. Todėl ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas iÅ¡spręstas galutinai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi.Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria galutinai iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-25707-430/2013 apeliacinės instancijos teisme, klausimas (civ. bylos Nr. 2-25707-430/2013 b. l. 121, 122), yra įsiteisėjusi, ieÅ¡kovė Å¡ios nutarties neapskundė CPK 277 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka. Todėl nėra pagrindo kvestionuoti Å¡ios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 18 str.). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad teisėjas ar teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2-25707-430/2013 pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus.

Nesant Å¡io valstybės civilinės atsakomybės už teisėjo ar teismo veiksmus elemento (neteisėtų veiksmų), nėra galima ir valstybės civilinė atsakomybė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė R. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais: Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad pavedimo už advokato teisinę pagalbÄ kopija buvo pateikta kartu su 2013 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ EPP sistemoje.

Tačiau bylos medžiagoje (popieriniame variante) pavedimo kopija nebuvo įtraukta (atspausdinta), todėl Vilniaus apygardos teismo teisėja nematė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų (nors 2013 m. spalio 24 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ buvo nurodyta, kad pridedamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantis dokumentas). Taigi akivaizdu, kad buvo padaryta klaida, tai pripažino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, todėl nepriteisdamas advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Vilniaus apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus.

Skųsti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį nebuvo teisinio pagrindo, nes bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas buvo iÅ¡spręstas 2014 m. gegužės 15 d. nutartyje. Be to, ieÅ¡kovė tris kartus teikė kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurie nebuvo priimti dėl esminės reikÅ¡mės teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo vienodumui nebuvimo. IeÅ¡kovė nebeturi kitų teisinių priemonių Å¡ios klaidos iÅ¡taisymui.Vilniaus apygardos teismui nepriteisus 1 000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, ieÅ¡kovė patyrė 1 000 Lt nuostolių, nes Å¡i suma turėjo bÅ«ti priteista ieÅ¡kovei, kuri jÄ bÅ«tų atgavusi (iÅ¡ieÅ¡kojusi) iÅ¡ atsakovo VšĮ „Atgauk algÄ â€œ.

Be to, Vilniaus apygardos teismui padarius akivaizdžiÄ klaidÄ nepriteisiant advokato pagalbos iÅ¡laidų ir neiÅ¡taisant savo klaidos (2014 m. gegužės 27 d. nutartis dėl papildomo sprendimo), ieÅ¡kovė prarado pasitikėjimÄ teismais ir Lietuvos Respublika, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, pažeminimÄ ir ignoravimÄ dėl akivaizdžios klaidos padarymo ir nenoro jos iÅ¡taisyti. IeÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1 000 Lt suma. Tarp Vilniaus apygardos teismo neteisėtų veiksmų – bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo – ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, be to, egzistuoja ir teismo kaltė, nes nepriteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų Vilniaus apygardos teismas padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , kurios kitas teisėjas nebÅ«tų padaręs.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. buvo priėmęs nutartį, kuria buvo atsisakęs priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinys grindžiamas abejonėmis dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o nutartis yra įsiteisėjusi, t. y. iÅ¡ esmės tuo pačiu motyvu, dėl kurio netenkintas ieÅ¡kinys.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å ioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kiniu praÅ¡omi atlyginti nuostoliai yra kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-83-258/2014 ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau CPK įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo teisinis reguliavimas neužkerta kelio ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl tokių iÅ¡laidų kaip nuostolių atlyginimo, kuriuos, anot ieÅ¡kovės, sÄ lygojo neteisėti civilinę bylÄ Nr. 2A-83-258/2014 nagrinėjančios teisėjos veiksmai.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, be to, dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galiÄ ir prejudicinę reikÅ¡mę. Apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas iÅ¡spręstas galutinai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ neteisėtais teismo veiksmais civilinėje byloje.Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės.Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį atsirasti yra bÅ«tina visų keturių deliktinės atsakomybės sÄ lygų visuma:

žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminis klausimas yra susijęs su teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nes pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad teismo neteisėtų veiksmų nėra, ir kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų nenagrinėjo.Teismo neteisėtais veiksmais apeliantė įvardijo Vilniaus apygardos teismo, apeliacine tvarka nagrinėjusio civilinę bylÄ Nr. 2A-83-258/2014, atsisakymÄ priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ Vilniaus apygardos teismas sprendė du kartus – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi dėl bylos esmės ir 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi dėl apeliantės pateikto praÅ¡ymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Abiem atvejais teismas atsisakė priteisti apeliantei jos nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, konstatavęs, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos apeliantė nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų.Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad minėta Vilniaus apygardos teismo konstatuota aplinkybė buvo klaidinga, nes, prieÅ¡ingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, apeliantė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, o bÅ«tent, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , buvo pateikusi bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (mokėjimo pavedimÄ ).

Vis dėlto pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmiau nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutartys yra įsiteisėjusios, todėl teismas, remdamasis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo sprendimo privalomumo principu, negali kitaip vertinti jose nurodytų aplinkybių, atitinkamai konstatuoti neteisėtų teismo veiksmų.Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .

Jokiais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iÅ¡ įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieÅ¡kinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

Nors nurodyta teisės aiÅ¡kinimo taisyklė suformuluota byloje, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡i taisyklė aktuali ir nagrinėjamoje byloje, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės reglamentavimas teismo neteisėtų veiksmų aspektu nenumato kitokių valstybės civilinės atsakomybės taikymo taisyklių ar apribojimų.Taigi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , aplinkybė, kad žala yra kildinama iÅ¡ įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, savaime nėra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti / nekonstatuoti teismo neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiÅ¡kia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavaliÅ¡kas, priimtas ignoruojant (Å¡iurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiÅ¡kiÄ , nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ .Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , padarė akivaizdžiÄ klaidÄ , t. y. sprendė, kad ieÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nebuvo pateikusi bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, nors tokie dokumentai buvo pateikti (per EPP sistemÄ ).

Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismo padaryta klaida yra akivaizdi, ji lėmė ieÅ¡kovės pareikÅ¡to praÅ¡ymo atmetimÄ , t. y. akivaizdžiai neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ , yra pagrindas spręsti, kad teismo neteisėti veiksmai, kaip viena iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 str. 1 d.), nagrinėjamoje byloje nustatyta.Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo CPK 277 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybe apskųsti nutartį dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo atskiruoju skundu, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes nutartį dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo priėmė apeliacinės instancijos teismas, kurio nutartys atskiruoju skundu negali bÅ«ti skundžiamos.

Be to, minėtoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, ar asmuo iÅ¡naudojo visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka skųsti priimtus teismų sprendimus, gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl žalos padarymo ir jos atlyginimo dydžio (o ne dėl neteisėtų veiksmų).Konstatavęs, kad teismo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nagrinėjamu atveju nėra, pirmosios instancijos teismas kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo neanalizavo, todėl siekiant iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi – dėl trijų iÅ¡ keturių deliktinės atsakomybės sÄ lygų – naujais aspektais.

Kadangi tokia padėtis prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Teisėja                                                                          Vilija Mikuckienė