b957dbb8-e0eb-441b-b0da-23d6b70f0175 · Kauno apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1S-630-594/2017  Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02622-2014-9   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.;  (S)    2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A.

A. (A. A., toliau – A. A.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 93-358 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, buvo atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. A. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 8 (aÅ¡tuonerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A.

A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu A. A. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintÄ 8 (aÅ¡tuonerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu A.

A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. A. sumažintÄ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A.

A. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, nustatant nuteistajam galutinę subendrintÄ 8 (aÅ¡tuonerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 18 d. 2017 m. gegužės 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-358 nutarta netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tokiam sprendimui 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pritarė ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl komisijos nutarimo.

Skundu apygardos teismui nuteistasis A. A. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistojo įsitikinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, atsisakydami jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nepagrįstai nesivadovavo aukÅ¡tesniojo teismo praktika. Apeliantas pažymi, kad nors 2017 m. balandžio 19 d. jis ir buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda jam paskirta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pataisos namuose jis elgiasi netinkamai yra niekinis.

Skundu apygardos teismui nesutinkama ir su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bÅ«damas laisvėje A. A. nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus, kadangi, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, naujų nusikalstamų veikų jis neįvykdė. Be to, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino likusiÄ bausmės dalį, kadangi Å¡ios aplinkybės įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nenumatytas.

Skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.

A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka.

Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iÅ¡ esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo A. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 24 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien Å¡ių aplinkybių A.

A. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. BÅ«tina įvertinti ir jo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Å iuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli A. A. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei jo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Tuo tarpu įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. A. buvo nuteistas už eilę įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymÄ , pirmasis jo teistumas siejamas dar su 2012 m. gegužės 17 d. priimtu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo, be kita ko, jis buvo nuteistas ir už dviejų sunkių nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 2 dalis) padarymÄ .

Å ios nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek A. A. padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina ir tai, kad nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, kuris pasižymėjo ciniÅ¡kumu – veikdamas bendrai su kitu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, jis tyčia nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį ir pilvÄ , peiliu dÅ«rė jam į blauzdas, o remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, net ir Å¡iuo metu pastebimi tam tikri nuteistojo perdėto reagavimo pavyzdžiai, jo suvokime apie tai, kÄ jis pripažįsta problema ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime vis dar pastebimi tam tikri prieÅ¡taravimai.

Esant Å¡iems duomenims, iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojantiems nuteistÄ jį, pagrįstai manytina, jog Å¡iuo atveju aplinkybės, galinčios įtakoti pakartotinį nusikalstamÄ A. A. elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinamos itin kruopščiai. Aplinkybė, kad dalis A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo įvykdytos bendrininkaujant su kitais asmenimis neabejotinai suformuoja ir saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybę.

Kaip nustatyta nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryÅ¡ius ne tik su savo artimaisiais, kas neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamumo Å¡iam bÅ«nant laisvėje, bet ir su kitais asmenimis – draugais, pažįstamais, o jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«ryje, kur nuteistųjų bendrijos neformalios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus. Ir nors A. A. atvirai neiÅ¡sako nuteistųjų subkultÅ«rÄ palaikančio požiÅ«rio, tačiau jo gyvenimo stilius pataisos namuose aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Juo labiau, kad gyvendamas bÅ«ryje, kur nuteistųjų subkultÅ«ros tradicijos yra itin svarbios, A. A. jokių sunkumų nepatiria, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo klausimu jų pozicijos iÅ¡ esmės sutampa. Å ių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus dar ir tai, kad praeityje nuteistasis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, apygardos teismui leidžia pagrįstai abejoti jo teiginiais, kad dabartiniu metu jis jau atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamumÄ ir vengia situacijų, kurios gali sudaryti palankias galimybes nusikalsti. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , kaip teisingai pabrėžiama ir nuteistojo skunde, įvertintinas ir A.

A. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, A. A. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 13 kartų, tame tarpe įvykdęs ir itin Å¡iurkÅ¡tų pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Dar 2014 m. lapkričio 19 d. už sistemingÄ nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidinėjimÄ jis 6 mėnesiams buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į drausminę, kas įvertinus nuteistojo bausmės atlikimo laikÄ (bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 20 d.) A.

A. iÅ¡ esmės charakterizuoja neigiamai. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina ir tai, kad dar 2017 m. balandžio 19 d. (t. y. vos kiek mažiau nei prieÅ¡ 4 mėnesius) A. A. netinkamas elgesys vėl buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir nors Å¡iuo atveju, kaip teisingai akcentuojama ir nuteistojo skundu, drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau, įvertinus 2017 m. sausio 16 d. Komisijos nutarimu jam nustatytus įpareigojimus, tame tarpe ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų, aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir taisyklių bei pritarti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos.

Juo labiau, jog už gerÄ elgesį A. A. per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ buvo paskatintas vos vienÄ kartÄ ir tai tik 2016 m. gegužės 27 d.. Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 24 balus, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma tesiekia vos 7 balus. Å iuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog prieÅ¡ingai nei traktuojama jo skundu, tiek Komisijos, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vada dėl netinkamo jo elgesio grindžiama ne tik jo svarstymu drausminėje komisijoje, bet ir kitais (paminėtais aukščiau) jo asmenybę ir elgesį charakterizuojančiais duomenimis, todėl teigti, jog apylinkės teismo iÅ¡vada dėl netinkamo jo elgesio yra niekinė, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Atmetant nuteistojo skundÄ , atkreiptinas dėmesys ir į jo iÅ¡silavinimÄ , mokymÄ si ir galimybę įsidarbinti.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad iki nuteisimo A. A. buvo įgijęs vos vidurinį iÅ¡silavinimÄ , specialybės neturėjo, nors ir teigia, jog iki suėmimo yra dirbęs tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, tačiau objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra, iki suėmimo nuteistasis oficialiai buvo bedarbis. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę kai kurių A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinio motyvo kontekste, skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog jam bÅ«nant laisvėje nusikaltimų darymas buvo iÅ¡ esmės pagrindinis jo pragyvenimo Å¡altinis.

Ir vis tik, nepaisydamas savo iÅ¡silavinimo stokos ir praktiÅ¡kai jokios darbo patirties neturėjimo, pataisos namuose nuteistasis nedirbo, įgyti specialybės nesiekė (mokėsi tik pagal neformalaus ugdymo modulio programas), kas iÅ¡ esmės patvirtina menkÄ nuteistojo motyvacijÄ dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir bÅ«damas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo pateikti duomenys apie jo galimybę įsidarbinti laisvėje.

Nors tai ir patvirtina, jog galimai A. A. bus įdarbintas lygtinio paleidimo atveju, tačiau niekaip nepatvirtina jo motyvacijos dirbti ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ A. A. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ 2017 m. gegužės 15 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , 2017 m. gegužės 17 d. iÅ¡vadÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. gegužės 17 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymÄ apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A.

A. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A.

A. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir nuteistojo teiginiai, kad, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jis naujų nusikaltimų nepadarė, dėl ko iÅ¡vada, jog bÅ«damas laisvėje jis nesilaikys įstatymų, yra niekinė, be kita ko pažeidžianti ir nekaltumo prezumpcijÄ . Teismo manymas, jog tam tikrų nuteistÄ jį ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių visuma gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju nelaikytinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

Juo labiau, kai tokia iÅ¡vada yra pagrįsta skundo nagrinėjimui pateiktais ir Å¡ioje nutartyje iÅ¡samiai aptartais duomenimis, iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojančiais A. A. ir leidžiančiais pagrįstai manyti, jog jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar nėra pakankama. Tai, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia, kadangi akivaizdu, jog bÅ«tent tokio elgesio (nedaryti nusikalstamų veikų) iÅ¡ asmens, atliekančio jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir reikalaujama.

Juo labiau, jog pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, viena iÅ¡ bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. A. (A. A.) skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį.Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                                                            Algirdas Jaliniauskas                                                                                                    Daiva Jankauskienė