b9548a69-e3e1-4d3c-abab-8ae969230f12 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-701-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02299-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.6.39.2.13(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2091-232/2017 pagal ieÅ¡kovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė-firma „VITI“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Sareme sistemos“ (iÅ¡registruota).             Teisėjų kolegija             n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – ir VSAT) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti AB firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymÄ draudžiamuoju įvykiu; priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ VSAT naudai draudimo iÅ¡mokÄ 103 760,71 Eur; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu AB firma „VITI“ 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. (1)-16-211, kuria AB firma „VITI“, be kita ko, įsipareigojo įrengti VSAT Paluknio bazėje meteorologinę sistemÄ .

AB firma „VITI“ savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį užtikrino 2005 m. gruodžio 13 d. ADB „Reso Europa“ (kurios teises vėliau perėmė ADB „Gjensidige“) laidavimo raÅ¡tu Nr. AL 003869. Draudimo sutarties galiojimo terminas, nurodytas polise – iki 2008 m. vasario 28 d., pratęstas iki 2008 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi AB firma „VITI“ buvo įpareigota per 6 mėnesius savo sÄ skaita VSAT Paluknio bazėje įdiegti meteorologinę sistemÄ pagal UAB „Telekonta“ parengtÄ techninį planÄ , tačiau minėto teismo įpareigojimo AB firma „VITI“ nėra įvykdžiusi.

Kadangi trečiasis asmuo vengė vykdyti įsipareigojimus, ieÅ¡kovė 2008 m. liepos 8 d. kreipėsi į atsakovę ADB „Gjensidige“ dėl 103 760,71 Eur draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino, pripažino AB firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymÄ draudžiamuoju įvykiu; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 103 760,71 Eur draudimo iÅ¡mokos; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 2 195,74 Eur žyminio mokesčio ir 16,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, jog ginčo santykiams taikytinas reikalavimams iÅ¡ draudimo teisinių santykių CK 125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas.

Teismas pritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė atsakovės veiksmai, liudijantys, kad ji prievolę pripažįsta – iÅ¡ atsakovės Vilniaus mieto 2 apylinkės teismui teikto praÅ¡ymo dėl įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu teksto akivaizdu, kad draudikas pripažįsta tebenagrinėjantis užsakovo pretenzijÄ dėl draudėjo netinkamai atliktų (neatliktų) darbų ir kad Å¡ios pretenzijos tenkinimas ar atmetimas priklauso ir nuo vykstančio ginčo tarp draudėjo subrangovo ir įrangos pardavėjo.

Be to, draudikui buvo žinoma, jog dėl įsipareigojimų, kuriuos jis buvo apdraudęs, atlikimo vyksta dar vienas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 8208-585/2009 (Å¡ioje byloje draudikas taip pat dalyvavo trečiuoju asmeniu). Pastarojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu patenkino VSAT ieÅ¡kinį, AB firmÄ â€žVITI“ įpareigojo įdiegti Paluknio aviacijos bazėje metrologinę sistemÄ pagal UAB „Telekonta“ parengtÄ techninį planÄ , sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2014 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-560/2014 palikus šį sprendimÄ nepakeistÄ .

AB firmai „VITI“ neįvykdžius teismo įpareigojimo per 6 mėnesius (t. y. iki 2014 m. gruodžio 16 d.) savo sÄ skaita įdiegti metrologinę sistemÄ , laikytina, jog ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovei kreiptis į draudikÄ dėl nuostolių atlyginimo prasidėjo 2014 m. gruodžio 17 d. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2015 m. lapkričio 16 d., nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.Teismas vertino, jog civilinėje byloje Nr. 8208-585/2009 dėl AB firmos „VITI“ įpareigojimo įdiegti meteorologinę sistemÄ nustatyti faktai laikytini prejudiciniais.

Šioje byloje teismai atmetė AB firmos „VITI“ argumentus, kad meteorologinė stotelė tinkamai nefunkcionuoja tik dėl techninio projekto trūkumų ir konstatavo, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingas išvadas. Teismai sprendė, jog nustatyti objekto trūkumai, kurių buvimo neginčijo ir pati AB firma „VITI“, kilo dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų, nesilaikant techninio projekto reikalavimų, kurie egzistavo jau 2007 m. gegužės 31 d. baigtų statybos darbų perėmimo pažymos pasirašymo momentu.

Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010, sprendžiant ginÄÄ tarp draudėjo subrangovo ir įrangos pardavėjo, nustatyti faktai patvirtina, jog iÅ¡ pat pradžių jau įsigyjant reikiamÄ Ä¯rangÄ ji neatitiko aviacinei meteorologinei įrangai keliamų reikalavimų.Teismas, spręsdamas nuostolių dydžio klausimÄ , vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis pažymoje apie jos vykdytÄ tiekėjų apklausÄ . Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , jog apklausoje dalyvavusių tiekėjų kainos labai skiriasi, nes Å¡is skirtumas paaiÅ¡kinamas tuo, jog vienas tiekėjas kainÄ nurodo neįskaičiuodamas atsarginių detalių, personalo mokymo, įrangos siuntimo, diegimo, derinimo, kitas nurodo visÄ darbų vertę.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad atsakovė ir AB firma „VITI“ susitarė dėl atlikimo laidavimo draudimo, o ne dėl garantinio termino laidavimo draudimo. Teismai įsiteisėjusiais sprendimais konstatavo, kad AB firma „VITI“ įvykdė rangos sutartį, bet su trÅ«kumais (prejudiciniai faktai). Kai rangovas perduoda, o užsakovas priima darbų rezultatÄ , darbų atlikimo stadija baigiasi ir prasideda objekto garantinės apsaugos laikotarpis.

Rangos sutarties dalyviai patvirtino, kad darbai atlikti ir perduoti užsakovui VSAT bei prasidėjo garantinis terminas. Kadangi draudimo sutartyje nebuvo sutarta dėl garantinio laikotarpio laidavimo draudimo varianto, o tik dėl atlikimo laidavimo draudimo, draudimo iÅ¡moka nepriteistina.Laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis. Kadangi laidavimo draudimas nėra sumų draudimas, kuomet iÅ¡moka mokama nepaisant to, ar žala jau yra atlyginta (iÅ¡moka neįskaitoma į žalÄ ), todėl naudos gavėjas (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) negali gauti draudimo iÅ¡mokos tuo pačiu iÅ¡saugodama teisę į žalos kompensavimÄ ar trÅ«kumų iÅ¡taisymÄ natÅ«ra iÅ¡ atsakingo asmens.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų, nes ji turėtų teisę į nuostolių atlyginimÄ draudimo iÅ¡mokos forma ir taip pat iÅ¡saugotų teisę pagal įsiteisėjusį sprendimÄ ankstesnėje byloje reikalauti iÅ¡ AB firma „VITI“ iÅ¡taisyti statybos darbų trÅ«kumus. IeÅ¡kovė aktyviai siekia teismo sprendimo ankstesnėje byloje įvykdymo, nes kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Taigi ieÅ¡kovė jau anksčiau pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. prašė iÅ¡taisyti darbų trÅ«kumus, o draudiko atžvilgiu reikalavimo atsisakė.Nagrinėjamoje byloje žalos dydį privalėjo įrodyti ieÅ¡kovė, tačiau to nepadarė.

Abiejų apklausoje dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lymai yra labai skirtingi, tačiau visi jie yra visiÅ¡kai nedetalizuoti. Todėl vadovautinasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-926/2012 panaÅ¡ioje situacijoje pateiktais teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovė neįrodė patirto nuostolio, nes pateikė tik lokalines sÄ matas, kurios nebuvo detalizuotos. Teismas siÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti papildomus nuostolio dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau ieÅ¡kovė jų nepateikė bei neprašė skirti teismo ekspertizės.Draudimo iÅ¡mokos mokėjimo prievolė turi bÅ«ti įvykdyta per 30 kalendorinių dienų nuo visos reikÅ¡mingos informacijos gavimo (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.), todėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama su draudimo iÅ¡mokos prievolės įvykdymo termino pabaiga (CK 1.127 str. 2 d.).

Teismas nepagrįstai sprendė, kad draudimo išmokos prievolė atsirado tik suėjus 6 mėnesių terminui nuo sprendimo dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo įsiteisėjimo, nes draudimo išmokos ir statybos darbų trūkumų šalinimo prievolės yra savarankiškos (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-320/2008). Šiuo atveju senaties terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 28 d., t. y. praėjus metams nuo termino draudimo išmokai sumokėti (30 dienų nuo papildomos informacijos iš ieškovės gavimo 2008 m. liepos 28 d.).

Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas jį skaičiuojant ir nuo to momento, kai suėjo 30 dienų terminas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti nuo teismo sprendimo, įpareigojančio AB firmÄ â€žVITI“ įrengti meteorologinę stotelę, įsiteisėjimo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė VSAT praÅ¡o skundÄ atmesti, prideda papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Nors darbai iÅ¡ AB firmos „VITI“ buvo priimti 2007 m. gegužės 31 d., tačiau jiems inžinieriaus nebuvo iÅ¡duota atlikimo pažyma, kaip tÄ numato Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintų Statybos sutarties sÄ lygų atsakomybės už defektus skyriaus 11.9 punktas.

Kadangi rangos sutarties netinkamas vykdymas teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotas dar 2007 m. gegužės 31 d. baigtų darbų perėmimo pažymos pasirašymo metu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad VSAT reikalavimas turi būti kildinamas iš garantinių įsipareigojimų nevykdymo ir kad šiuo atveju draudimo apsauga tokio atvejo neapima.Ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs ir prasidėjo iš naujo nuo 2014 m. gruodžio 16 d., kuomet paaiškėjo, kad AB firma „VITI“ neįvykdė įsipareigojimo, nustatyto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartyje, t. y. neįdiegė meteorologinės sistemos.

Be to, VSAT buvo aktyvi, gindama savo teises, nesukÅ«rė atsakovei teisėtų lÅ«kesčių manyti, jog ji atsisako savo teisės arba nemano, kad jos teisė yra pažeista.Kadangi meteorologinės sistemos kaina atskirai nėra iÅ¡skaičiuota, VSAT atliko galimų tiekėjų apklausÄ . Tiekėjų apklausos pažyma yra užpildoma tik atlikus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, ir laikoma oficialiu dokumentu.Nepaisant AB firmos „VITI“ vadovui paskirtų baudų už teismo sprendimo nevykdymÄ , teismo sprendimai, įpareigojantys rangovÄ Ä¯rengti meteorologinę sistemÄ VSAT aviacijos bazėje, ir toliau nevykdomi.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo AB firma „VITI“ praÅ¡o skundÄ tenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, pateikia argumentus, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus atsakovės apeliacinio skundo argumentams. Papildomai pažymi, kad apeliantė civilinėse bylose, susijusiose su rangos sutarties vykdymu, niekada neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos, kad pripažįsta savo prievolę mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisminiai ginčai negalėjo turėti įtakos ieÅ¡kinio senaties termino pradžiai, apeliantės dalyvavimas Å¡iose bylose trečiuoju asmeniu susijęs tik su teismo sprendimų galima įtaka jos teisėms ir pareigoms ateityje.

IeÅ¡kovė neprašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra žinomos aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovė jį praleido.Tiekėjų apklausos pažymoje kaina apskaičiuota 2008 m. Å i pažyma nepagrindžia meteorologinės sistemos įrengimo vertės, juo labiau Å¡ios dienos rinkos vertės. Meteorologinės stotelės įrengimo darbai bÅ«tų atliekami Å¡ių dienų rinkos kainomis, o ne kainomis, buvusiomis prieÅ¡ devynis metus. IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl remiasi didžiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusio tiekėjo skaičiavimais, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagal Å¡alių sudarytÄ darbų atlikimo laidavimo draudimo sutartį.

IeÅ¡kovė nurodė, kad trečiasis asmuo AB firma „VITI“ (toliau – VITI) netinkamai atliko darbus pagal ieÅ¡kovės su Å¡iuo trečiuoju asmeniu sudarytÄ rangos sutartį. Remiantis ieÅ¡kovės ir apeliantės 2005 m. sudaryta draudimo sutartimi, kurios pradinis galiojimas iki 2008 m. vasario 28 d. buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio 1 d., ieÅ¡kovė iÅ¡ apeliantės praÅ¡o priteisti, pripažinus rangos sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ draudiminiu įvykiu, draudimo iÅ¡mokÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl ieÅ¡kinio senaties Byloje apeliantė gynėsi, be kita ko, praleistu ieÅ¡kinio senaties terminu reikalavimui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų, iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ginčas kyla iÅ¡ draudimo teisinių santykių (todėl Å¡iuo aspektu iÅ¡samiau teisėjų kolegija nepasisako).

Taigi, ginčo iÅ¡sprendimui visų pirma reikÅ¡minga nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui yra (ne)praleistas, nes jo praleidimas, jei nėra sÄ lygų jo atnaujinimui, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinio atmetimui net ir nepriklausomai nuo to, ar įvykis pripažintinas draudiminiu. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, galima tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga.Nagrinėjamas ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2015 m. lapkričio 16 d.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentu laikytina 2014 m. gruodžio 17 d., t. y. tuomet, kai pasibaigė Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, skirtas VITI Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 nustatytam įpareigojimui įvykdyti – per Å¡eÅ¡is mėnesius savo sÄ skaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos Paluknio aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemÄ pagal UAB „Telekonta“ parengtÄ techninį projektÄ (kitaip tariant – paÅ¡alinti darbų pagal ieÅ¡kovės ir VITI rangos sutartį trÅ«kumus).

Teisėjų kolegija, pripažindama iÅ¡ dalies apeliacinio skundo argumentus Å¡iuo aspektu pagrįstais, nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i teisė buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-447/2008; kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kai pasibaigė Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, skirtas VITI Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 nustatytam įpareigojimui paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus įvykdyti.

Tačiau sutiktina su apeliante, kad prievolės dėl draudimo iÅ¡mokos ir dėl darbų trÅ«kumų Å¡alinimo yra skirtingų subjektų prievolės ir savarankiÅ¡kos. Nagrinėjimai iÅ¡ draudimo sutarties kylančiai bylai su draudiku ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymui reikÅ¡minga yra tai, nuo kada atsirado ieÅ¡kovės teisė į ieÅ¡kinį bÅ«tent draudikui (apeliantei), t. y. kada ieÅ¡kovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, jog draudikas nepagrįstai atsisako arba kitais savo veiksmais/neveikimu leidžia suprasti vengsiantis mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

CK 6.1012 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai praneÅ¡ti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytÄ terminÄ ir sutartyje nustatytu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju pagal Å¡alių sudarytÄ draudimo sutartį ieÅ¡kovė apie tokį įvykį turėjo praneÅ¡ti per penkias dienas (ADB RESO Europa Atsakomybės laidavimo užtikrinant tinkamÄ prievolių įvykdymÄ savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 029 (toliau –Taisyklės) 10.2 punkto b) papunktis).

IeÅ¡kovė dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo kreipėsi į apeliantę 2008 m. liepos 8 d. raÅ¡tu Nr. 921)-14-2775 (1 t., b.l. 18-19). Taigi, akivaizdu, jog jau tuomet ieÅ¡kovė manė, kad įvyko draudiminis įvykis ir dėl to pagrindas gauti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ esmės egzistuoja. 2008 m. liepos 15 d. apeliantė paprašė patikslinti informacijÄ , 2008 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovė suteikė papildomÄ informacijÄ (1 t., b.l. 20, 21-24). Pagal Taisyklių 11.8 punktÄ draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti iÅ¡mokama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gauta visa reikÅ¡minga informacija nustatant draudiminio įvykio faktÄ , aplinkybes ir pasekmes bei draudimo iÅ¡mokos dydį.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė po to bÅ«tų suteikusi ieÅ¡kovei kokiÄ nors informacijÄ apie tolesnio tyrimo eigos reikalingumÄ , draudimo iÅ¡mokos (ne)mokėjimo priežastis ir aplinkybes, kita vertus, taip pat nėra duomenų apie ieÅ¡kovės domėjimÄ si ar pretenzijas dėl itin ilgÄ laikÄ neiÅ¡mokamos draudimo iÅ¡mokos. Å iame kontekste pažymėtina kasacinio teismo suformuluota taisyklė (nors ir ne analogiÅ¡koje byloje) apie ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ draudimo teisiniuose santykiuose, o bÅ«tent:

„Kai atsakingas draudikas pažeidžia <…> nustatytÄ 30 dienų terminÄ <…> t. y. nepriima jokio sprendimo ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo negauna atsakingo draudiko atsakymo į pretenzijÄ , praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ (jos dalį). Å is terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iÅ¡ draudiko, bet netenkinama pretenzija ar ji tenkinama iÅ¡ dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į 19 punkte nurodytas faktines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turėtų bÅ«ti laikoma 2008 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kai pateikus papildomÄ informacijÄ iÅ¡ draudiko per 30 dienų nebuvo gauta jokio atsakymo.

IÅ¡ esmės tokiÄ pozicijÄ galima įžvelgti ir pačios ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimuose – tiek ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinio senatį nutraukė apeliantės 2009 m. vasario 6 d., t. y. pusmečiu vėlesnis praÅ¡ymas įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-128-433/2010 (1 t., b.l. 28). Tai reiÅ¡kia, kad pati ieÅ¡kovė laiko, jog ieÅ¡kinio senaties termino eiga jau buvo prasidėjusi anksčiau nei 2009 m. vasario 6 d. (prieÅ¡ingu atveju ir nebÅ«tų kÄ nutraukti).Teisėjų kolegija nepripažįsta iÅ¡ esmės pagrįstais ieÅ¡kovės argumentų dėl 2009 m. vasario 6 d. praÅ¡yme (neva) iÅ¡reikÅ¡to apeliantės prievolės ieÅ¡kovei pripažinimo kaip pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino eigos nutraukimui (CK 1.130 str. 2 d.). Visų pirma, į bylÄ Nr. 2-128-433/2010 apeliantė įstojo tik ieÅ¡kovės siÅ«lymu.

Toje byloje Å¡alimis buvo visiÅ¡kai kitos bendrovės ir joje buvo sprendžiamas bÅ«tent tarp jų kilęs ginčas dėl atsiskaitymų už parduotÄ meteorologinę stotelę (VITI darbų trÅ«kumai siejami bÅ«tent su jos įrengimu) bei jos pirkimo pardavimo sutarties teisėtumo. Joks ginčas tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės toje byloje nebuvo sprendžiamas, visi nagrinėjamos bylos dalyviai (iÅ¡skyrus UAB „Sareme sistemos“) buvo toje byloje trečiaisiais asmenimis, todėl nei buvo reikalas apeliantei pripažinti ar nepripažinti savo egzistuojančiÄ prievolę dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo kitam trečiajam asmeniui, nei tai atsispindi civilinės bylos Nr. 2-128-433/2010 teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendime.

Antra, tokios prievolės pripažinimo toje byloje nebuvo ir faktiÅ¡kai. IÅ¡ 2010 m. vasario 12 d. sprendimo 7 lapo matyti, kad apeliantė jos galimos prievolės pripažinimo aspektu iÅ¡ viso teigė prieÅ¡ingai nei traktuoja ieÅ¡kovė – „manytina, kad sumontuota meteorologinė stotelė visiÅ¡kai atitinka UAB „Telekonta“ techninio projekto specifikacijas“ <...> „ieÅ¡kovas pardavė tinkamÄ meteorologinę stotelę, visiÅ¡kai atitinkančiÄ jai pagal techninį projektÄ keliamus reikalavimus“.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantė toje byloje faktiÅ¡kai nepripažino VITI darbų trÅ«kumų (todėl atitinkamai – prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei). Å iame kontekste pastebėtina, kad iÅ¡ tokios apeliantės pozicijos toje byloje ieÅ¡kovei bent jau tada galėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad draudimo iÅ¡mokos mokėti nesirengiama (kitaip tariant, ieÅ¡kinio senaties terminas, jei laikyti, kad jis neprasidėjo 2008 m. rugpjūčio 28 d., galėtų prasidėti bent jau nuo paminėtos apeliantės toje byloje pozicijos, iÅ¡dėstytos 2009 m. vasario 19 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimo momento).

Kartu tokia apeliantės pozicija toje byloje nepatvirtina skundžiamame sprendime padarytos teismo iÅ¡vados, kad apeliantės įstojimas į paminėtÄ bylÄ savaime reiÅ¡kia pripažinimÄ , jog ieÅ¡kovės pretenzija tebenagrinėjama. Trečia, ir iÅ¡ paties 2009 m. vasario 6 d. praÅ¡ymo turinio taip pat nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jame apeliantė pripažino prievolę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ â€“ iÅ¡ jo matyti, kad apeliantė pripažino tik draudiminių santykių su ieÅ¡kove egzistavimÄ , pretenzijos dėl draudimo iÅ¡mokos gavimÄ ir atitinkamai galimÄ sprendimo įtakÄ draudimo iÅ¡mokos mokėjimui, bet, kaip minėta, ne VITI atliktų darbų trÅ«kumus (kitaip tariant – draudiminį įvykį) ir egzistuojančiÄ prievolę sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

PraÅ¡ymo turinys vėlgi nepatvirtina skundžiamo sprendimo iÅ¡vados apie tebevykstantį pretenzijos nagrinėjimÄ . Todėl nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti iÅ¡vadų, kad 2009 m. vasario 6 d. praÅ¡ymas savaime lemia vertinimÄ , jog ieÅ¡kinio senaties termino eiga buvo nutraukta ar, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtino tebevykstantį draudiminio įvykio tyrimÄ . Pažymėtina, kad ir pastarasis teismo pateiktas 2009 m. vasario 6 d. praÅ¡ymo vertinimas, turint galvoje, kad apskritai joks atsakymas iÅ¡ draudiko praėjus net ir daugiau nei pusmečiui po papildomos informacijos pateikimo nebuvo gautas, Å¡ios nutarties 19 punkte nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste nesuponuoja kitokio nei nurodyta nutarties 20 punkte ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento ir galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas nebent svarstant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ .2009 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriame ieÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę VITI per Å¡eÅ¡is mėnesius savo sÄ skaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos Paluknio aviacijos bazėje įdiegti meteorologinę sistemÄ pagal UAB „Telekonta“ parengtÄ techninį projektÄ , o atsisakius tai daryti – priteisti nuostolius (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1826-864/2012, teismo proceso Nr. 2-55-3-03636-2009-4). Jame atsakovu taip pat buvo patrauktas draudikas (nagrinėjamos bylos apeliantė).

Tačiau po teismo nustatyto termino ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, ieÅ¡kovė patikslintame 2010 m. sausio 15 d. ieÅ¡kinyje nebetraukė draudiko ne tik atsakovu, bet ir trečiuoju asmeniu, nebereikalavo nuostolių atlyginimo, buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas tik VITI dėl darbų trÅ«kumų Å¡alinimo. Vėliau 2011 m. rugsėjo 21 d. protokoline nutartimi įtraukus į bylÄ apeliantę trečiuoju asmeniu, ji byloje palaikė VITI pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Todėl yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovė, nors nuo pretenzijos draudikui pateikimo iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo buvo praėję beveik pusantrų metų, savo teisių gynimo bÅ«du pasirinko ne draudimo iÅ¡mokos gavimÄ , o siekį realiai paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus, be to, apie apeliantės pozicijÄ , liudijančiÄ apie neketinimÄ mokėti draudimo iÅ¡mokos, dar kartÄ sužinojo 2011 m.

Toje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas, įsiteisėjo tik 2014 m. birželio 16 d. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl Å¡ios nutarties 19-23 punktuose nurodytų aplinkybių visiÅ¡kai pagrįsta spręsti, jog ieÅ¡kovė per trejų metų laikotarpį net ir ne vienÄ kartÄ (paskutinį – 2011 m.) iÅ¡ esmės turėjo suprasti, jog apeliantė nesirengia tenkinti pretenzijos dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Juo labiau tokiÄ iÅ¡vadÄ dėl situacijos draudimo iÅ¡mokos gavimo atžvilgiu vertinimo lemtų rÅ«pestingo ir apdairaus asmens elgesio standartas (nutarties 16 punktas).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kinio draudikui senaties terminas yra praleistas.Kita vertus, nepaisant to, jog 2007 m. gegužės 31 d. buvo pasiraÅ¡yta baigtų statybos darbų perėmimo pažyma, rangovas (VITI) 2007 m. birželio 28 d. raÅ¡tu užtikrino, jog įrengs meteorologinę sistemÄ pagal techninio projekto specifikacijose nurodytus reikalavimus. IÅ¡ bylos duomenų ir visų tolesnių ieÅ¡kovės veiksmų matyti, kad ji atkakliai siekė (ir tebesiekia iki Å¡iol), jog rangovas realiai paÅ¡alintų savo darbų trÅ«kumus, nes tai geriau nei nuostolių kompensavimas paÅ¡alintų jos teisės pažeidimÄ .

Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė apskritai atsisakė draudimo iÅ¡mokos, nesirÅ«pino savo teisių gynimu ir elgėsi abejingai vykdyto projekto ar kilusių pasekmių atžvilgiu, tik Å¡iuo atveju prioritetas buvo teikiamas ne draudimo iÅ¡mokai, o realiam darbų tinkamam atlikimui. Pastaruoju aspektu ieÅ¡kovė aktyviai gynė ir tebegina savo teises reikalaudama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 sprendimo priverstinio vykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebÅ«tų teisinga ir vertinti tik ieÅ¡kovės nepakankamÄ apdairumÄ dėl ieÅ¡kinio nepateikimo draudikui anksčiau ir visiÅ¡kai ignoruoti draudiko elgesį, juo labiau, kad ir ieÅ¡kovės elgesys, esant kitokiam – kaip Taisyklėse numatyta – draudiko elgesiui, galimai bÅ«tų buvęs draudiko atžvilgiu kitoks.

Nors ieÅ¡kovė, kaip minėta, jau seniau turėjo suprasti apie neigiamÄ apeliantės nusistatymÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atžvilgiu, tokia iÅ¡vada daroma labiau iÅ¡ iÅ¡vestinių duomenų – iÅ¡ ilgo laikotarpio, per kurį neteiktas atsakymas į pretenzijÄ , apeliantės pozicijos kitose bylose ir pan. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima nematyti paties draudiko elgesio tam tikro neapibrėžtumo ir nebÅ«tų teisinga ginti jį vien tik ieÅ¡kinio senaties terminu situacijoje, kai jis pats, akivaizdžiai pažeisdamas Taisyklių 11.5 - 11.8 punktų jam keliamus reikalavimus, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomÄ informacijÄ dėl pretenzijos, per visÄ laikÄ neteikė ieÅ¡kovei jokios tiesioginės informacijos, t. y. ar tyrimas tęsiamas ir reikalinga dar kokia nors informacija, ar baigtas tenkinant ar netenkinant pretenzijÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai, ar dėl kokių nors priežasčių draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas atidedamas ir pan.

Atsižvelgiant į 25, 26 punkte nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 str. 2 d.).Dėl draudiminio įvykio Apeliantės nuomone, ieškovei priėmus atliktus darbus, prasidėjo garantinis laikotarpis, o šiam laikotarpiui VITI ir apeliantė draudimo sutarties nebuvo sudariusi. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog apeliantė ir VITI susitarė dėl atlikimo laidavimo draudimo, o ne dėl garantinio termino laidavimo draudimo.

IeÅ¡kovė nurodo, kad 2007 m. gegužės 31 d. pasiraÅ¡ant Baigtų statybos darbų perėmimo pažymÄ faktiÅ¡kai buvo aiÅ¡ku, jog meteorologinė sistema pagal techninio projekto specifikacijose nurodytus reikalavimus nėra įrengta ir pažyma pasiraÅ¡oma siekiant neprarasti europinio finansavimo, kartu rangovui įsipareigojant atlikti netinkamai atliktus darbus artimiausioje ateityje. Taigi, toks ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas paneigtų apeliantės teiginius, jog vien dėl pažymos pasiraÅ¡ymo fakto rangos sutarties Å¡alių santykiai dėl trÅ«kumų Å¡alinimo tapo jau tik dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių trÅ«kumų Å¡alinimo santykiais.

Kita vertus, tokia ieÅ¡kovės – kaip suinteresuoto asmens – pozicija, jÄ vertinant atskirai, galėtų bÅ«ti ir kvestionuotina. Tačiau reikÅ¡minga aplinkybė, patvirtinanti ieÅ¡kovės versijÄ , yra tai, kad pirmiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 teismai, remdamiesi, be kita ko, ekspertų iÅ¡vadomis, konstatavo nekokybiÅ¡ko darbų atlikimo fakto jau 2007 m. gegužės 31 d. pažymos pasiraÅ¡ymo metu egzistavimÄ . BÅ«tent tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Todėl nors teismas atskirai ir neaptarė argumentų dėl garantinio termino laidavimo draudimo, iš skundžiamame sprendime nurodytų motyvų matyti, kad teismas, atsižvelgęs į kitoje byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė dėl atlikimo laidavimo draudimo santykių egzistavimo.Pagal Taisyklių 4.3 punkto a) papunktį draudiminiu įvykiu atlikimo laidavimo draudimo atveju yra draudėjo atliktų darbų neatitikimas statybos objekto rangos sutartyje keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, juo labiau, esant teismų sprendimams, kad darbai atlikti nekokybiškai.

Tai atsitiko bei nustatyta galiojant VITI ir apeliantės sudarytai draudimo sutarčiai. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvų pagrindu neturi pagrindo pripažinti, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju. Dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimoPirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio, nurodė tik tai, kad apeliantė neprašė paskirti ekspertizės ir dėl to yra pagrindas priteisti žalÄ vadovaujantis ieÅ¡kovės pateiktos pažymos apie vykdytÄ tiekėjų apklausÄ duomenimis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir esančių įrodymų pagrindu iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta, ieÅ¡kovė prioritetiniu savo teisių gynimo bÅ«du pasirinko reikalavimÄ rangovui paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus, yra įsiteisėjęs tokį reikalavimÄ tenkinantis 2012 m. liepos 3 d. teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl tokio ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do bei Å¡io teismo sprendimo reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.

Jei pripažinti, kad teismo sprendimu ieÅ¡kovės teisės yra/bus apgintos jos pasirinktu prioritetiniu teisių gynimo bÅ«du, nebÅ«tų pagrindo tas pačias teises ginti dar kartÄ , nes tokiu atveju, jei VITI įvykdytų 2012 m. liepos 3 d. teismo sprendime nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ paÅ¡alinti darbų trÅ«kumus, draudimo iÅ¡mokos priteisimu ieÅ¡kovei bÅ«tų sukurta, kaip nurodo apeliantė, nepagrįsto praturtėjimo situacija. Atitinkamai VITI, net ir įvykdžiusi teismo sprendimu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , galimai patirtų nuostolius dar ir dėl atgręžtinio draudiko reikalavimo (Taisyklių 10.2 p.

d) papunktis). Kita vertus, iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-1826-864/2012 duomenų matyti, kad VITI ne tik nėra įvykdžiusi teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, bet ir nurodo negalinti jo realiai įvykdyti apskritai. Å iame kontekste pastebėtina, kad VITI toje byloje pateiktame 2017 m. vasario 7 d. praÅ¡yme praÅ¡o pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ priteisiant nuostolius sprendimo neįvykdymo atveju, bet ieÅ¡kovė su tuo nesutinka (nutartis dėl Å¡io praÅ¡ymo yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui).

Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nepasisakė, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra/nėra pakankamai apginamos ieÅ¡kovės teisės ir kodėl daroma iÅ¡vada, jog draudimo iÅ¡moka priteistina nepaisant įsiteisėjusio 2012 m. liepos 3 d. sprendimo. NeaiÅ¡ku ir tai, ar (ne)bus pakeista, o jei bus – tai kaip Å¡io sprendimo vykdymo tvarka. Žalos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Jei Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį gali nustatyti teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Taigi, visų pirma ieÅ¡kovas jam prieinamomis priemonėmis turi teikti įrodymus, kurių pagrindu galima bÅ«tų nustatyti žalos faktÄ ir dydį. Atsakovas turi teisę apskritai nesutikti su žalos faktu ar ieÅ¡kovo nurodomu žalos dydžiu, o siekdamas įrodyti kitokį žalos dydį nei pagrindžia ieÅ¡kovas, turi pareigÄ teikti savo argumentus ir įrodymus (CPK 12, 178 str.). Tačiau bet kuriuo atveju tai, kad atsakovas neteikia kitokį nei nurodo ieÅ¡kovas žalos dydį įrodančių įrodymų, savaime nelemia žemesnio ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos standarto, kitaip tariant, tai nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju ieÅ¡kinio tenkinimui pakanka vien savo nuožiÅ«ra ieÅ¡kovo deklaruoto žalos dydžio ar grindžiamo akivaizdžiai abejones keliančiais įrodymais (kaip nagrinėjamu atveju).Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 179 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

Taip pat yra konstatuota, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi įgyvendinti diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).Pagal Taisyklių 11.4 punkto b) papunktį darbų atlikimo laidavimo draudimo atveju draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas pagal užsakovo, draudėjo bei trečiųjų asmenų pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas žalos dydžiui nustatyti rėmėsi tik ieÅ¡kovės 2008 m. atlikta tiekėjų apklausos „Meteorologinės stoties Aviacijos rinktinės bazėje įrengimo preliminarios kainos nustatymas“ duomenimis (1 t., b.l. 26 - 27), nesiaiÅ¡kino ir netyrė nei Å¡ios apklausos duomenų, pagrindžiančių nurodytas kainas, turinio, nei kitų byloje esančių įrodymų.

Visų pirma, Å¡i apklausa atlikta prieÅ¡ devynerius metus, vien dėl ko Å¡ių duomenų aktualumas abejotinas. Antra, vienas iÅ¡ apklausos tiekėjų pateikė pasiÅ«lymÄ dėl 138 876 Lt kainos nurodydamas, kad neįskaičiuotos atsarginės dalys, personalo apmokymas, įrangos siuntimas, diegimas, derinimas, kitas – dėl daugiau nei du kartus didesnės (318 265 Lt) kainos, kuria vadovavosi teismas. Nors pačioje pažymoje apskritai nenurodoma, kas (ne)įskaitoma į pastarÄ jÄ siÅ«lomÄ kainÄ , Aviacijos rinktinės 2008 m. gegužės 9 d. raÅ¡te, neaiÅ¡ku, kuo remiantis, nurodoma, kad į Å¡iÄ kainÄ Ä¯skaičiuota įrangos kaina, siuntimo, diegimo, derinimo darbai, kalibravimo instrumentai ir atsarginės dalys, personalo apmokymas (1 t., b.l. 25).

Teismas nesiaiÅ¡kino, kokiems darbams ir kokia apimtimi buvo apklausti tiekėjai, ar VITI buvo įsipareigojusi užtikrinti, pavyzdžiui, aprÅ«pinimÄ atsarginėmis dalimis, personalo apmokymÄ ir pan., bei nenurodė, kuo remiantis (iÅ¡skyrus tai, kad apeliantė neprašė paskirti ekspertizės) yra pagrįsta vadovautis tiekėjo apskritai nedetalizuota bÅ«tent 318 265 Lt kaina. Trečia, civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 yra teismo nevertintų duomenų, jog pagal VITI užklausas komercinius pasiÅ«lymus teikė UAB „Fima“ – 158 277,04 Lt (be PVM), UAB „ELSIS TS“ – 196 939,60 Lt (su PVM) (bylos Nr. 2-1826-864/2012 3 t., b.l. 53, 54-56).

Ketvirta, minėtame Aviacijos rinktinės raÅ¡te apskritai vien tik deklaratyviai nurodoma reikalinga papildoma 40 000 Lt suma (Å¡i suma taip pat priteista) meteorologinės stoties parengiamiesiems įrengimo darbams, nors nei jokio Å¡ių darbų pobÅ«džio bei bÅ«tinumo, nei paminėtos sumos pagrindimo ieÅ¡kovė nėra pateikusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio antrojo reikalavimo, pažeisdamas įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, užėmė pasyviÄ pozicijÄ ir dėl to faktiÅ¡kai netyrė bei neatskleidė reikÅ¡mingų Å¡io reikalavimo iÅ¡sprendimui aplinkybių.

Jų nustatinėjimas reikÅ¡tų naujÄ nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nes tai susiję su teismo pareigos pasiÅ«lyti pateikti Å¡alims papildomus įrodymus realizavimu, be kita ko, ir galimu ekspertizės skyrimu. Be to, nėra aiÅ¡ku ir tai, kaip bus iÅ¡spręstas klausimas dėl 2012 m. liepos 3 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (kaip minėta, VITI praÅ¡o jį pakeisti priteisiant ieÅ¡kovei nuostolius).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria įvykis pripažintas draudiminiu, paliktina nepakeista, o likusi sprendimo dalis naikintina ir toje dalyje byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria AB firmos VITI įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymas pripažintas draudiminiu įvykiu, palikti nepakeistÄ . KitÄ sprendimo dalį panaikinti ir toje dalyje bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Alvydas PoÅ¡kus Antanas Rudzinskas Egidijus Žironas