b952e47c-fb08-4a42-a5f4-9ce3c09fa4ff · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2-124-252-2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01026-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, sekretoriaujant Loretai GidziuÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės R. D. atstovui advokatui I. T., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei D. N., trečiajam asmeniui A. G., nedalyvaujant tretiesiems asmenims N. J., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl paciento gyvybei padarytos žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės R.

D. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) filialui Lietuvoje, A. G., N. J., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė R. D. ir jos atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) 100‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos(toliau – PSPŽNK) sprendimÄ gavo (duomenys neskelbtini), tačiau per 30 dienų nespėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio teisme dėl svarbių priežasčių.

Pati ieÅ¡kinio suraÅ¡yti nesugebėjo, lėšų nusisamdyti advokatÄ neturi, todėl (duomenys neskelbtini) pateikė praÅ¡ymÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu suteikė nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SprendimÄ gavo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl Å¡eimyninių aplinkybių iÅ¡ karto su paskirtu advokatu nesusisiekė, ir kol advokatas paruošė ieÅ¡kinį, terminas buvo praleistas. Mano, kad teismas turėtų šį terminÄ atnaujinti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rytÄ jos (duomenys neskelbtini) pasijuto labai blogai, duso, pradėjo matyti neegzistuojančius dalykus. Todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Pagalba buvo kviesta 8,15 val. 8,49 val. atvyko greitoji ir (duomenys neskelbtini), kuris prie (duomenys neskelbtini) visiÅ¡kai nepriėjo, nekonsultavo, nedarė elektrokardiogramos. Elgėsi labai grubiai, grasino jai, kad bus nubausta už melagingÄ iÅ¡kvietimÄ . (duomenys neskelbtini) negerėjant (duomenys neskelbtini) apie 15 val. vėl kvietė greitÄ jÄ .

Tada atvažiavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nieko nedarė, tik pareiÅ¡kė, kad neturi teisės jo vežti į ligoninę. Ä®grÅ«dusi raÅ¡iklį (duomenys neskelbtini) į rankÄ , iÅ¡gavo iÅ¡ jo paraÅ¡Ä apie atsisakymÄ vykti į ligoninę. TÄ pačiÄ dienÄ buvo kviesta į namus ir (duomenys neskelbtini), kuri neatvyko, nes pamačiusi greitosios medicinos pagalbÄ , suprato, kad (duomenys neskelbtini) bus iÅ¡vežtas į ligoninę. (duomenys neskelbtini) val. dar kartÄ kvietė greitÄ jÄ , kuri 6,45 val. atvykusi rado jos (duomenys neskelbtini) jau mirusį.

Mano, kad buvo pažeistas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti sveikatos priežiÅ«ros reikalavimai. Atvykę (duomenys neskelbtini) nevertino J. D. meninginių simptomų, (duomenys neskelbtini) iÅ¡vis neatvyko pas ligonį nors buvo kviečiama. Nors medicinos darbuotojai, kurie buvo atvykę pagal iÅ¡kvietimus teigia, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė vykti į ligoninę, tačiau jų tokie teiginiai turėtų bÅ«ti vertinami kaip bandymas paslėpti savo neveiklumÄ ir abejingumÄ pacientui.

Mano, kad J. D. patalpinimas į ligoninę, įvertinus jo sveikatos būklę buvo būtina pagalba ir ligonis dėl savo būklės negalėjo šios valios tinkamai išreikšti. (duomenys neskelbtini) jau kliedėjo, jo lūpos mėlynavo, todėl nei pasirašyti, nei išreikšti savo valios tikrai negalėjo. Mano, kad byloje nėra būtina nustatyti ar kovo 20-21 dienomis patalpinus jos (duomenys neskelbtini) į ligoninę būtų pratęstas jo gyvenimas. Užtenka to fakto, kad greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) netinkamai suteikė paslaugas pacientui ir jų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ieškovei.

Nurodo, kad su (duomenys neskelbtini) iki pat jo mirties gyveno kartu, palaikė artimus ir glaudžius santykius. Kadangi ji nėra sukÅ«rusi Å¡eimos, todėl artimas ryÅ¡ys su tėvu buvo iÅ¡skirtinai reikÅ¡mingas. Jo mirtis sukėlė skaudžių dvasinių iÅ¡gyvenimų. Savo neturtinę žalÄ vertina 100 000 Eur suma. Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovės atstovas laikėsi ieÅ¡kinyje nurodytų atgumentų. Jis taip pat akcentavo tÄ aplinkybę, kad byloje esantis ekspertizės aktas nėra privalomas teismui ir teismas negalėtų vien juo vadovautis, nustatant ar buvo padaryta žala.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) su reikalavimais nesutinka ir teigia, kad (duomenys neskelbtini), tiek kovo 20, tiek kovo 21 dienomis tinkamai suteikė medicinines paslaugas J. D.. Ligoniui atsisakius vykti į ligoninę, (duomenys neskelbtini) negalėjo jo priversti vykti prievarta. Mano, kad nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų. Suformuota teismų praktika teigia, kad atsakomybė negali kilti už nepasiektÄ rezultatÄ . Mano, kad pirmiausia nėra kaltės darbuotojų, kurie buvo nuvykę pagal iÅ¡kvietimus.

Greitosios medicinos kortelės įraÅ¡ai byloje prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė. Nuvykus (duomenys neskelbtini) specialistas įvertino paciento bÅ«klę, konstatavo lėtinę ligÄ ir bÅ«tinosios medicinos pagalbos reikalaujančios sveikatos bÅ«klės nenustatė. Taip pat pažymėta, kad pacientas atsisakė vykti į ligoninę. Nors paraÅ¡as nepaimtas, tačiau jo atsisakymÄ vykti į ligoninę patvirtina sekančios dienos iÅ¡kvietimas ir jo paties paraÅ¡as. Mirties priežastis yra nurodyta lėtinė išėminė Å¡irdies liga.

PirmÄ kartÄ nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , J. D. (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kino, kad ji turi iÅ¡vykti į Vilnių, todėl nebus kam prižiÅ«rėti (duomenys neskelbtini) ir norėjo, kad jis bÅ«tų iÅ¡vežtas į ligoninę. A. G. pabendravęs su pacientu nustatė, kad jis yra orientuotas, kalba logiÅ¡kai, rankas ir kojas valdo normaliai. Patikrinus kraujospÅ«dį pakitimai nenustatyti. A. G. paaiÅ¡kino, kad jis atliko visus bÅ«tinus veiksmus. Taip pat paaiÅ¡kino, kad tÄ iÅ¡kvietimo dienÄ artimųjų iniciatyva ir suderinus su (duomenys neskelbtini) organizavo J.

D. komandÄ nugabenti jį į ligoninę. Buvo socialinė darbuotoja ir spec. transportas, tačiau J. D. atsisakė bet kur vykti ir nebuvo patalpintas į slaugos ligoninę. AnalogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus yra davusi ir (duomenys neskelbtini). Jokių indikacijų, kurios leistų spręsti dėl skubios bÅ«tinosios medicinos pagalbos suteikimÄ J. D., neatsižvelgus į jo norÄ , nebuvo. Tai, kad akreditavimo tarnybos atskaitoje yra nurodyta jog suteikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas J. D. buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nėra ir negali bÅ«ti pagrindu teigti, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp suteiktų paslaugų ir atsiradusių pasekmių.

Tarnyba nenustatinėja priežastinio ryÅ¡io, o tai, kad kai kur buvo netinkamai užpildytos grafos, negali bÅ«ti pagrindu teigti, jog paslaugos suteiktos netinkamai. Taip pat atsakovė mano, kad ieÅ¡kovė be svarbių priežasčių yra praleidusi terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Pati ieÅ¡kovė dalyvavo komisijos posėdyje ir sprendimas jai buvo žinomas tÄ pačiÄ dienÄ . Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl nemokamos teisinės pagalbos ji kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t.y. jau pasibaigus ieÅ¡kinio pateikimo terminui.

Duomenų, kad ji būtų slaugiusi savo artimuosius byloje nėra, kaip nėra ir duomenų, jog buvo reikalinga jų priežiūra. Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindų atnaujinti ieškovei praleisto ieškinio senaties termino, todėl ieškinį prašė atmesti ir tuo pagrindu. Be to, pažymėjo, kad byloje esantis ekspertizės aktas pilnai patvirtina komisijos sprendimo išvadas. Apklausti liudytojais ekspertai taip pat patvirtino, kad nėra atsakovės darbuotojų kaltės suteikiant J.

D. skubios pagalbos suteikimo medicinines paslaugas. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad byloje pateikti duomenys leidžia teigti, jog nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. (duomenys neskelbtini) LRAM pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas bei turi prezumpcijos galiÄ . Komisija sprendime konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ieÅ¡kovės tėvui J.

D. buvo suteiktos laikantis teisės aktų reikalavimų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų komisijos padarytas iÅ¡vadas. Teismo posėdžio metu atstovas paaiÅ¡kino, kad jų manymu paslaugos buvo suteiktos tinkamai, jokios skubios pagalbos J. D. suteikti nereikėjo. Akreditavimo tarnybos nurodyti dokumentų pildymo pažeidimai nėra niekaip susiję su greitosios medicinos pagalbos suteikimu. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam nuvykus pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ (duomenys neskelbtini) pas pacientÄ J.

D., namuose ieÅ¡kovės iÅ¡vis nebuvo, todėl nesuprantama kokiu pagrindu ji teigia, kad jis su ligoniu nebendravo ir jo neapžiÅ«rėjo. Namuose buvo tik ieÅ¡kovės motina, kuri jam esant kaip tik skambino ieÅ¡kovei ir pranešė, jog atvažiavo greitoji. Taip pat ji paaiÅ¡kino, kad yra suplanuotas jos (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežimas į slaugos ligoninę. Jam nuvykus buvo R. M., kuri organizavo J. D. iÅ¡vežimÄ Ä¯ slaugos ligoninę, buvo transportas užsakytas. Bet J. D. atsisakė bet kur vykti. Jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas į slaugos ligoninę, bet ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nesirÅ«pino jo iÅ¡vežimu.

Jis apžiÅ«rėjo ligonį ir nenustatė pagrindų, kad jį reikėtų skubiai vežti į ligoninę. Tačiau atsižvelgus į tai, kad jis turėjo lėtinių ligų, didžiulį antsvorį, sunkai judėjo, jis siÅ«lė jam vykti į ligoninę, bet pastarasis atsisakė. Kardiogramos nedarė, nes ji nieko nebÅ«tų pakeitusi. Gal ir bÅ«tų parodžiusi Å¡irdies sutrikimÄ , bet jo sveikatai nebuvo jokio pavojaus. Kiti jo sveikatos parametrai rodė, kad skubi pagalba nereikalinga. Pulsas buvo normos ribose, kalba jam sutrikusi buvo jau seniai, nes jis 10 metų guli ant patalo.

ParaÅ¡o nepaėmė, nes jo deÅ¡inė ranka sunkiai valdėsi po ankstesnio patirto insulto. Trečiasis asmuo N. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ pas J. D., pastarasis gulėjo lovoje, jÄ pasitiko jo (duomenys neskelbtini), kuri neskubėjo jos nuvesti pas ligonį. Namuose ieÅ¡kovės nebuvo. J. D. (duomenys neskelbtini) pradėjo dejuoti, kad jai 23 dienÄ reikės važiuoti į Vilnių, kad (duomenys neskelbtini) dirba ir (duomenys neskelbtini) reikia iÅ¡vežti į ligoninę, nes nebus kas jį prižiÅ«ri.

Jai buvo žinoma visa šeima, nes greitoji buvo kviečiama dažnai. Iškvietimas buvo dėl stipraus skausmo ir neorientuotas kelios dienos. Kraujospūdis buvo normalus, veidas paraudęs, kiti parametrai buvo taip pat normalūs. Į mano klausimus J. D. atsakinėjo rišliai, siūliau jam važiuoti į ligoninę, bet jis nesutiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad iš vakaro norėjo jį išvežti į slaugos ligoninę, bet jis nevažiavo. Sakė, kad jam jau niekas nebepadės ir užpykęs pasakė, kad niekur nevažiuos.

Paėmiau paraÅ¡Ä parastai. Jis gulėjo, todėl pasirašė sunkiai. Turėjo labai didelį antsvorį, jam sunku buvo judėti. IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)val. J. D. buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba Kortelės formoje (duomenys neskelbtini) nurodyta kvietimo priežastis – sutriko kalba, iÅ¡balęs, persirgęs insultu. Ä® iÅ¡kvietimÄ buvo nuvykęs (duomenys neskelbtini), kuris bendravo su ligoniu ir nenustatė skubios pagalbos suteikimo bÅ«tinumo. (duomenys neskelbtini) val. vėl buvo kviesta greitoji medicinos pagalba J.

D. dėl pasireiÅ¡kusių didelių skausmų ir nesiorientavimo, kortelės F110/a ID (duomenys neskelbtini). Ä® iÅ¡kvietimÄ nuvyko N. J., kuri apžiÅ«rėjusi ligonį skubios pagalbos suteikimo nematė, tačiau žmonai praÅ¡ant pasiÅ«lė ligoniui vykti į stacionarÄ . J. D. atsisakė vykti į ligoninę, apie tai pasirašė kortelėje. TÄ pačiÄ dienÄ buvo registruotas kvietimas (duomenys neskelbtini) į namus, tačiau pastaroji ligonio nevizitavo, nes buvo greitoji medicinos pagalba. (duomenys neskelbtini) kviesta greitoji pagalba, tačiau jai atvykus konstatuota J.

D. mirtis. (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl R. D. prašymo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, netenkino ieškovės prašymo dėl neturtinės žalos jai atlyginimo. Komisija sprendime vadovavosi specialistų (gydytojų) išvadomis, kad J. D. sveikatos priežiūros paslaugas teikę poliklinikos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nepažeidė teisės aktų, nustatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos.

Pacientas sirgo iÅ¡eminė Å¡irdies liga, antstvorio padidėjimu, lėtiniu Å¡irdies nepakankamumu, lėtine galvos smegenų iÅ¡emija ir eile kitų susirgimų, kurie galėjo bÅ«ti jo mirties priežastis. Komisija taip pat konstatavo, kad specialistai negalėjo atsakyti į klausimÄ ar paciento nuvežimas į ligoninę galėjo iÅ¡gelbėti pacientÄ ar atitolinti mirtį, nes jie negali spėlioti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į gydymo veiksmus net ir turint visÄ medicininę informacijÄ . Skubi medicininė pagalba pacientui nebuvo reikalinga.

Jis atsisakė vykti į ligoninę. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010;2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; kt.).

Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį. Å ias sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovė, tačiau ieÅ¡kovė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė. IeÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad J. D. buvo teikiamos nekokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas padarė žalos. Pagal esamÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus, teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

BÅ«tent Å¡ie įrodymai gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti. Byloje esamas ekspertizės aktas ir pateikti atsakymai į užduotus tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės klausimus dėl J. D. suteiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų patvirtina, kad gydymas buvo pakankamas.

Teismo ekspertai, išanalizavę jiems pateikus J. D. medicininius dokumentus bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles ir juose padarytus įrašus, mirties liudijimo duomenis, konstatavo, kad J. D. (duomenys neskelbtini) dienomis būtinoji(skubi) medicinos pagalba nebuvo indikuota. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamus veiksmus, pavojingos gyvybei būklės J. D. nebuvo. Taip pat nurodo, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp medicinos pagalbos darbuotojų veiksmų ir paciento mirties. Ekspertai taip pat nustatė, kad nėra priežastinio ryšio ir tarp (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjimo J.

D. pagal registruotÄ iÅ¡kvietimÄ ir jo mirties. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra nėra bÅ«tina dėl skubios medicininės pagalbos suteikimo ligoniui. Tai gali nuspręsti ir (duomenys neskelbtini). Ekspertai taip pat konstatavo, kad esant diagnozuotoms ligoms, letali iÅ¡eitis galima ir staiga (nenuspėjamai) pablogėjus paciento bÅ«klei. Apklausti liudytojais medicinos ekspertai J. R., V. K. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas iÅ¡vadas. IÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtino ir apklausta liudytoja R. M., kuri dirba (duomenys neskelbtini) Å¡eimÄ Å¾ino epizodiÅ¡kai. (duomenys neskelbtini) buvo pas J.

D. namuose, kai atvyko greitoji medicinos pagalba, nes iÅ¡ anksčiau buvo suderintas transportas, kad iÅ¡vežti J. D. į slaugos ligoninę. Turėjo bÅ«ti specialus transportas, nes J. D. sunkiai judėjo. Kas rÅ«pinosi ligoniu negalėjo pasakyti, nes kiek kartų teko jį vežti į rajono poliklinikÄ tyrimams, nei (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo. Jos atsisakydavo. Joms atsisakius ligonį kur nors vežti, tai padarydavo socialinė darbuotoja. KartÄ teko įkalbinėti dukrÄ , kad važiuotų kartu su tėvu.

Ji atvažiavo vėliau atskiru transportu, bet kartu su tėvu nevažiavo. Liudytoja negalėjo pasakyti kas buvo paprašęs J. D. pervežti į slaugos ligoninę ar (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytoja, ar seniÅ«nas. (duomenys neskelbtini) buvo užėjusi, bendravo su ligoniu, tačiau jis buvo supykęs, sėdėjo vežimėlyje ir atsisakė su ja vykti, sakė iÅ¡kviesta greitoji, kuri atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojas buvo prie J. D., bendravo su juo, apžiÅ«rėjo jį, teikė pagalbÄ .

J. D. buvo sÄ moningas ir atsisakė važiuoti tiek su ja, tiek su greitÄ ja pagalba. Tiek ekspertų apklausa ir liudytojos apklausa patvirtino tÄ faktÄ , kad J. D. (duomenys neskelbtini) dienomis nebuvo bÅ«tina greitoji pagalba, jis buvo orientuotas ir sÄ moningas, pats sprendė kaip jam geriausia elgtis, nes atsisakė tiek vykti į ligoninės stacionarÄ , tiek į slaugos ligoninę, kurioje jau buvo rezervuota vieta ir seniÅ«nija jos socialinė darbuotoja buvo pasirengusi J. D. ten ir patalpinti. Nei ieÅ¡kovė, nei jos atstovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akto iÅ¡vadų bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų paaiÅ¡kinimų.

Tokiu bÅ«du, teismas konstatuoja vienos iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygos nebuvimÄ â€“ medicinos darbuotojų kaltės. Taip pat nėra nustatyta ir priežastinio ryÅ¡io tarp suteiktų paslaugų ir J. D. mirties. Nei ekspertizės aktas, nei ekspertai apklausti teismo posėdyje nedavė iÅ¡vados, kad J. D. neiÅ¡vežimas į ligoninę bÅ«tų įtakojęs jo mirtį. Kaip nurodyta mirties liudijime – pagrindinė mirties priežastis buvo lėtinė išėminė Å¡irdies liga. Kaip nurodyta ekspertizės akte, tÄ patvirtino ir ekspertai, kad niekas negali nuspėti kada žmogų gali iÅ¡tikti infarktas.

Teismas laiko nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius ieÅ¡kinyje, kad (duomenys neskelbtini) atvykęs A. G. net neapžiÅ«rėjo ligonio. Jos teiginiai byloje paneigti A. G. parodymais, liudytojos R. M. parodymais, kurie bÅ«tent tÄ dienÄ buvo ieÅ¡kovės namuose pas jos (duomenys neskelbtini) ir kurie parodė, kad ieÅ¡kovės net nebuvo tada namuose, o ligonis buvo apžiÅ«rėtas, su juo bendravo ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Kad ieÅ¡kovės nebuvo namuose ir (duomenys neskelbtini), kai atvyko greitosios pagalbos automobilis patvirtino A.

J., kuri nurodė, kad jÄ pasitiko J. D. (duomenys neskelbtini), o ne ieÅ¡kovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuosekliÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti bÅ«tinų sÄ lygų nustatymo praktikÄ . Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviÄ sias ribas, kurias nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos.

Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neiÅ¡vengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali bÅ«ti iÅ¡gydytos, gydydamas pacientÄ , gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio bÅ«klė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, kt.).

Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė jog jos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos netinkamos medicininės paslaugos. Byloje nesurinkta įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų netinkamai atlikę jiems pavestas pareigas teikiant medicininę pagalbÄ J. D.. Nesant atsakovės darbuotojų kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp jų veiksmų ir J. D. mirties, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė padarė neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei. Atsakovė prašė ieÅ¡kinio netenkinti ir pritaikius ieÅ¡kininės senaties terminÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) komisijos posėdyje dalyvavo asmeniÅ¡kai, nes tai pažymėta komisijos sprendime. Todėl akivaizdu, kad sprendimÄ ji sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ . FiziÅ¡kai sprendimas ieÅ¡kovei įteiktas, kaip ji pati nurodo, (duomenys neskelbtini). Ä® teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi (duomenys neskelbtini), t.y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ 10 dienų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas yra praleistas nežymiai, taip pat į tai, kad buvo laikotarpis kalėdinių Å¡venčių ir naujųjų metų, mano esant pagrįsta atnaujinti praleistÄ terminÄ , tuo labiau, kad ieÅ¡kovė dėl teisinės pagalbos suteikimo į antrinę teisinę pagalbÄ kreipėsi ieÅ¡kinio senaties termino ribose.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos neatlygintinos, nes ieÅ¡kinys yra netenkinamas. Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų, todėl jos taip pat nepriteistinos. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2020-04-09 mokėjimo nurodymu į teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra sumokėjusi 300 Eur užstatÄ , kuris galėjo bÅ«ti panaudotas kviestų ekspertų kelionės iÅ¡laidoms apmokėti.

Kadangi kviesti ekspertai atlyginti turėtų kelionės iÅ¡laidų nepageidavo, tai įneÅ¡tas užstatas grÄ Å¾intinas tarnybai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. GrÄ Å¾inti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos 300 Eur užstatÄ , kurį (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi. SprendimÄ per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė