b9519da7-7e1d-489d-ae3a-23b7da326a4f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1527-718/2018 Proceso Nr. 4-24-3-00217-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2018 m. lapkričio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai KubiliÅ«nienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2018-10-19 gautas persiųstas iÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento vedėjo J.

Č. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja A. P., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, bendrovės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du pažeidė valstybės interesus. PareiÅ¡kimu praÅ¡oma A. P. pripažinti kaltu pagal ATPK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudÄ . 2018-10-19 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kėlė administracinio nusižengimo bylÄ A.

P. pagal ATPK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė (toliau – VMI). VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-10-05 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 97683,87 Eur. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , teikiant nurodymus nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų) bei priimant sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-02-02 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 34433,89 Eur, iš jų gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) – 375 Eur, GPM delspinigių – 7,78 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 32894,28 Eur, PVM delspinigių – 1105,29 Eur, žemės mokesčio – 50 Eur, žemės mokesčio delspinigių – 1,54 Eur.

Atlikus operatyvų patikrinimÄ buvo suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiÄ ja eile.

Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.9301 straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka. Pagal Bendrovės avansinės apyskaitos išrašus per laikotarpi nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31 išlaidos sudarė 2410,12 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais: 2017-08-01 - 2018-01-18 UAB „Trevena“ sumokėta 362,08 Eur; 2017-10-09 - 2017-12-06 UAB „Palva“ sumokėta 227,68 Eur; 2017-11-03 - 2017-12-19 AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėta 261,92 Eur; 2017-11-03 - 2018-01-24 UAB „TELE2“ sumokėta 136,26 Eur; 2017-12-18 UAB „Darbo projektas“ sumokėta 100 Eur; 2018-01-16 kredito unija „Memelio taupomoji kasa“ sumokėta 1 120 Eur.

Pagal Bendrovės pateiktus iÅ¡raÅ¡us „Swedbank“ AB banko atsiskaitomojoje sÄ skaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31 iÅ¡laidos sudarė 23024,65 Eur, iÅ¡ jų atsiskaityta su kitais kreditoriais, tai yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Laresta“, kredito unija „Memelio taupomoji kasa“, UAB „Palangos vandenys“ ir UAB „Vakarų statyba“. Patikrinus piniginių lėšų judėjimÄ nuo 2017-08-01 iki 2018-01-31, nustatyta, kad A.

P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Vertinant Bendrovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktus balansus už 2013-2017 metus, matyti, kad Bendrovės įsipareigojimai jau nuo 2014 metų virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės bÅ«sena atitinka Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ .

VMI neturi duomenų apie tai, jog esant tokiai Bendrovės finansinei bÅ«senai, vadovas A. P. bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. lyginant su 2016 m., turto vertė sumažėjo 542273 Eur. Bendrovės vadovas A. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡kėlimo, privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Jei Bendrovės vadovas bÅ«tų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui bÅ«tų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. IÅ¡ 2018-11-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ praneÅ¡imo Nr. (23.4-08 E) RNA-31370 matyti, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018-11-05 UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka nesumokėta ir sudaro 127713,84 Eur (pareiÅ¡kimo pateikimo metu 97683,87 Eur) (b.l. 57).

Teismo posėdžio metu A. P. kaltę pripažino, parodė, kad tyčios padaryti teisės pažeidimÄ neturėjo. PaaiÅ¡kino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas eina nuo 2012 metų, įmonė vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybÄ . 2015 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Rusijos pilietės O. B. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, dėl kurios įtakos ji perleido savo turtÄ â€“ pinigines lėšas UAB (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas du kartus, po to atnaujintas, ikiteisminis tyrimas truko trejus metus, Å¡iuo metu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis kaltinamas sukčiavimu, byla neiÅ¡nagrinėta. Kol truko ikiteisminis tyrimas, jis negalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini), nes bijojo bÅ«ti apkaltintas tyčiniu bankroto sukėlimu. Planavo įmonės veiklÄ â€žatgaivinti“. Sutinka atlikęs VMI pareiÅ¡kime nurodytus mokėjimus, juos atliko siekdamas, kad įmonė tęstų veiklÄ .

Mokėjo mokesčius už elektrÄ , kurÄ , PraÅ¡o skirti kuo Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ , visas pinigines lėšas investavo į įmonės statomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , gauna apie 400 Eur darbo užmokestį, sutuoktinė nedirba. Teismas konstatuoja: ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais).

Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų alternatyvių pažeidimų padarymÄ . IÅ¡analizavus ir įvertinus įrodymų visumÄ nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. iÅ¡ esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiÅ¡kino, kad atliko tik bÅ«tinus įmonės veiklai mokėjimus. Parodė, kad 2015 metais jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Rusijos pilietės O. B. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, dėl kurios įtakos ji perleido savo turtÄ â€“ pinigines lėšas UAB (duomenys neskelbtini). Å iuo metu baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis yra kaltinamasis, byla neiÅ¡nagrinėta. Kol truko ikiteisminis tyrimas, jis negalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini), nes bijojo bÅ«ti apkaltintas tyčiniu bankroto sukėlimu.

Ä®monės turtas areÅ¡tuotas. Siekė, kad įmonė ir toliau vykdytų veiklÄ . Be A. P. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2018-03-09 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1186 (b.l. 12-18), Mokesčių mokėtojų registro iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 7-11), avanso apyskaitos (b.l. 19-24), banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 25-27), pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai (b.l. 28-37), kita bylos medžiaga. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini), kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas A.

P., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių iÅ¡imčių, kada Å¡ių nuostatų bÅ«tų galima nepaisyti. PrieÅ¡ingai, Å¡i teisės norma ir yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti“) ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – Å¡i teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas A.

P. argumentas, jog VMI pareiÅ¡kime nurodytus mokėjimus atliko norėdamas iÅ¡saugoti bendrovę, tikėdamasis, kad pavyks toliau vystyti verslÄ . Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi bÅ«ti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iÅ¡ to akivaizdu, kad A. P., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolÄ valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliÅ¡kumÄ CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ .

Be to, teismas laiko įrodyta, kad A. P. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos įrodymų (b.l. 10-11, 28-37) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo prasta, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai jau nuo 2014 metų virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės bÅ«sena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ , įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad iki 2018 m. lapkričio 13 d. nė vienas iÅ¡ kreditorių nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus byloje pateiktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2014 metų buvo nemoki ir atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ , o A. P., eidamas bendrovės vadovo pareigas, turėjo priimti atitinkamus sprendimus bendrovės atžvilgiu, turėjo pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Nepateikus pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. pažeidė kreditoriaus VMI interesus. A. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį. Byloje nustatyta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog nuobauda atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumÄ , kad bÅ«tų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Administracinėn atsakomybėn traukiamas A.

P. pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ , paaiÅ¡kino jo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. P. tokį administracinį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , gauna minimalias pajamas. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiÅ¡kai, A. P. stengėsi iÅ¡laikyti verslÄ . Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, A.

P. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus pusę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos minimalios administracinės nuobaudos – piniginės baudos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, nutarė: A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1527-718/2018 ir įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė