2023-08-09 Nr. AB-14448-4-45-3-00296-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2214-662/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00296-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą Centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties.

2. Centras teikime rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių teritoriją atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą bei D tipo nacionalinę vizą, išduotą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-5638, kurioje nurodyta, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. birželio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S81472, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 2023 m. birželio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23SD14475, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti vizą. 2023 m. birželio 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S85162, kuriuo nusprendė Užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. birželio 7 d. 2023 m. birželio 14 d. Užsienietis, būdamas sulaikytu, VSAT pareigūnams pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bei buvo perduotas į Centrą. 2023 m. birželio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S88756, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nes asmuo turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą Lenkijos Respublikos.

2.2. Atsakymas iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų dėl jų sutikimo nagrinėti prieglobsčio prašymą nėra gautas. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, yra sprendžiama, kuri valstybė yra atsakinga dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. VSD yra pripažinęs, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl nėra galimybės jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

3. Užsienietis nurodė, kad nesutinka su teikimu. Paaiškino, kad jis nuo 2013 m. iki 2019 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tačiau dėl nesutarimų su vadovybe išėjo iš tarnybos, ten yra ieškomas, todėl išvyko iš kilmės šalies. Jo motina yra kilusi iš Lietuvos Respublikos, čia gyvena jo giminės. Dirbo pagal darbo sutartį, nuomojasi butą Vilniuje. Norėdamas gauti leidimą gyventi, institucijoms pateikė visus dokumentus, tačiau jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Šis sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 13 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. pratęsė Užsieniečio sulaikymą 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties.

5. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (112 str., 113 str. 4 d. 2 p., 5 d. 9 p.), taip pat atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 9 punkte numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį. Nors užsieniečio tapatybė yra nustatyta (turi galiojantį pasą), turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, darbą, t. y. pajamų, taip pat bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties, nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes nėra tenkinama viena iš Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies sąlygų – byloje yra duomenys, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad grėsmės vertinimas buvo atliktas 2023 m. gegužės 23 d. ir nesant duomenų apie tai, kad grėsmė išnyko, kad VSD 2023 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 18-5638 yra negaliojantis, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti grėsmės vertinimo išvada, kurią pateikė institucija, įgaliota tai atlikti. Aplinkybė, kad VSD grėsmės vertinimą pateikė ne prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje, o sprendžiant klausimą dėl leidimo gyventi išdavimo, savaime nedaro išvados negaliojančia. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Užsienietis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, t. y. patvirtino aplinkybes, kurios buvo įvertintos VSD vertinant Užsieniečio keliamą grėsmę valstybes saugumui.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, todėl teikimas tenkintinas ir sulaikymas pratęstinas. Įvertinęs tai, kad teikime nebuvo nurodyta argumentų, dėl kurių sulaikymas būtų pratęsimas maksimaliam Įstatyme numatytam terminui, kad tokių motyvų nenurodė ir Centro atstovas teismo posėdžio metu, teismas pripažino, kad nėra pagrindo taip ilgai varžyti užsieniečio judėjimo laisvę, todėl sulaikymas buvo pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 15 d., t. y. kitos dienos, kai baigsis 2023 m. birželio 16 d. sprendimu nustatytas sulaikymo terminas.

III. 7. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo: 1) sujungti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. A-2171-821/2023 su pagal šį apeliacinį skundą inicijuojama administracine byla; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir Centro teikimą atmesti; 3) netenkinus 1) prašymo, Užsienietis prašo pakeisti 2023 m. liepos 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

8. Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Teismas, spręsdamas dėl Užsieniečio sulaikymo, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas.

8.2. Užsieniečio vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja abi kumuliatyvios Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygos. Užsienietis šiuo aspektu pažymi, kad: 1) 2023 m. birželio 14 d. Užsienietis Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Taigi, iki šiol nėra aišku, ar Lietuvos Respublika, ar kita Europos Sąjungos valstybė yra atsakinga už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą; 2) aplinkybė, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, patvirtina, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui; 3) byloje nėra duomenų, kad Užsienietis bandytų slėptis nuo Lietuvos Respublikos pareigūnų ar nebendradarbiautų su atitinkamomis Lietuvos Respublikos institucijomis; 4) VSD pažyma nėra gauta nagrinėjant prieglobsčio prašymą, todėl nustačius, kad Lietuvos Respublika yra atsakinga už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, turės būti iš naujo vertinama, ar Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.3. Teismui nustačius, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, su kuo jis nesutinka, Užsienietis prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis Migracijos departamentą yra informavęs, kad nuomoja gyvenamąjį būstą bei yra pateikęs sudarytą nuomos sutartį.

8.4. Užsienietis taip pat atkreipia dėmesį, kad 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikęs apeliacinį skundą dėl 2023 m. birželio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimo byloje Nr. A20-270-405/2023. Nurodyto apeliacinio skundo pagrindu teisme yra inicijuota administracinė byla Nr. A-2171-821/2023. Atsižvelgiant į tai, jog tiek šio, tiek 2023 m. liepos 13 d. apeliacinio skundo dalykai iš esmės sutampa, bylose bus sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečiui pritaikyto / pratęsto sulaikymo teisėtumo, Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsniu, prašo sujungti administracinę bylą Nr. A-2171-821/2023 su šia administracine byla.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo nagrinėjamą bylą nutraukti. Centras atsiliepime pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Užsienietis 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kuri sutiko nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.

9.2. Pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą nebuvo aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, taikymo. Buvo pagrindas manyti, kad Užsienietis galėjo pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9.3. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl sulaikymo taikymo asmeniui, kurio nebėra Lietuvos Respublikoje, t. y. reikalavimas dėl šio asmens sulaikymo negali būti įvykdomas, todėl šis teisinis procesas neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo pratęstas jo sulaikymas Centre 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 9 punkte nustatyti pagrindai sulaikyti užsienietį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sulaikymo paskyrimo užsieniečiui, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos egzistuojančios abi kumuliatyvios sąlygos, todėl nebuvo pagrindo taikyti jam sulaikymo. Be to, užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

13. Pirmiausiai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsienietis apeliaciniame skunde prašė sujungti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą Nr. A-2171-821/2023 su šia administracine byla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad anksčiau minėtoje byloje 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimta nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo pareiškėjo prašymo, todėl detaliau dėl jo nepasisako.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

15.1. Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių teritoriją atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą bei D tipo nacionalinę vizą, išduotą Lietuvos Respublikoje, kuri galiojo nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2023 m. kovo 30 d., bei Lenkijoje išduotą leidimą gyventi galiojusį iki 2023 m. birželio 22 d.

15.2. Užsienietis 2023 m. kovo 30 d. atvyko į Migracijos departamentą pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, prie prašymo pridėjo dokumentų originalus bei biometrinius duomenis.

15.3. Siekiant nustatyti ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu, VSD 2023 m. kovo 31 d. per Migracijos informacinę sistemą išsiuntė paklausimą su tikslu išsiaiškinti, ar Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 23 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-5638, kurioje nurodyta, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

15.4. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 23S81472 nusprendė atsisakyti išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas įvertino Užsieniečio socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, bei nenustatė, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23SD14475, kuriuo nusprendė Užsieniečiui atsisakyti išduoti vizą.

15.5. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S85162, kuriuo nusprendė uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. birželio 7 d. (60 mėnesių).

15.6. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., atsižvelgus į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 23S85162 Užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai), todėl sulaikytas administracine tvarka pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktą.

15.7. Užsienietis, būdamas sulaikytu VSAT pareigūnų, 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bei buvo perduotas į Centrą.

15.8. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S88756, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nes asmuo turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą Lenkijos Respublikos. Klausimas dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo sprendžiamas, nes asmuo pateikė prašymą būdamas teritorijoje. Pateikus užklausą Lenkijos Respublikos kompetentingoms institucijoms dėl jų sutikimo nagrinėti prieglobsčio prašymą, 2023 m. liepos 18 d. gautas iš Lenkijos Respublikos atsakymas, kad prisiima nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.

15.9. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimu nustatytas užsieniečio sulaikymo Centre terminas pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimu iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.

15.10. 2023 m. rugpjūčio 2 d. Užsienietis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kuri sutiko nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares) (14 p.).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Byloje nustatyta, kad nors Užsienietis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo prieglobsčio prašytojas, tačiau šiuo metu Užsienietis yra išsiųstas į Lenkijos Respubliką, kuri sutiko nagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

20. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje yra VSD 2023 m. gegužės 23 d. išvada Nr. 18-5638, kurioje nurodyta, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Be to, Migracijos departamento 2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 23S85162 Užsieniečiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. birželio 7 d. (60 mėnesių).

21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų nebuvo galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas buvo objektyviai reikalingas ir tai buvo proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, galėjo pasislėpti, siekdamas išvengti galimo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar galimo išsiuntimo, tuo sutrukdydamas priimti atitinkamus sprendimus jo prieglobsčio procedūroje.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ir teismui priimant skundžiamą sprendimą, pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant Užsieniečiui judėjimo laisvės, taikymo galimybių. Byloje nustatytos aplinkybes sudarė pagrindą vertinti, jog Užsienietis galėjo pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl spręstina, kad ir Migracijos departamento 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 23S113119 perduoti Užsienietį Lenkijos Respublikai (kuris šiuo metu jau yra įvykdytas, Užsienietis yra išsiųstas į Lenkijos Respubliką), įvykdymas galėjo būti įmanomas tik apribojus Užsieniečio judėjimo laisvę.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Milda Vainienė