b94d8420-d486-46e1-ae75-d948bcd8a77e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-68-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04839-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 42.6.; 42.8.; 121.14.; 121.21.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė G. D. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. 40000 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. PaaiÅ¡kino, kad 2003-10-31 paskolos raÅ¡teliu paskolino atsakovui 40000 Lt, paskolos grÄ Å¾inimo terminas – iki 2003-12-31. Tačiau atsakovas laiku skolos negrÄ Å¾ino, į raginimus grÄ Å¾inti skolos nereaguoja, skolos nepripažįsta. IeÅ¡kovas 2003 metais buvo individualios firmos „P.“ savininkas ir turėjo finansinę galimybę suteikti paskolÄ . Su atsakovu buvo geri draugai ir 2003 metais jam skolino kelis kartus.

Paskolos raÅ¡telius visada suraÅ¡ydavo pats atsakovas ir pinigus jam perduodavo į rankas.Atsakovas J. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad skolos raÅ¡telis nepatvirtina, kad jis yra skolingas ieÅ¡kovui, o tėra tik ketinimÄ skolintis pinigus patvirtinantis dokumentas. 2003 metais skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo du kartus. Buvo suraÅ¡omos preliminarios sutartys, skolindavosi su procentais. Kai gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, pasiraÅ¡ydavo pinigų priėmimo-perdavimo aktÄ . Pinigus visada grÄ Å¾indavo laiku, sutartÄ dienÄ ir tuomet sunaikindavo paskolos sutartis ir pinigų perdavimo-priėmimo aktus.

Per deÅ¡imt metų jam nebuvo pareikÅ¡tos jokios pretenzijos pagal ginčo raÅ¡telį. Paskutinis Å¡alių susitikimas įvyko 2012 metais ir tuomet ieÅ¡kovas nieko neužsiminė apie paskolÄ , o prieÅ¡ingai, pats prašė atsakovo jam paskolinti pinigų. 2003-10-31 raÅ¡telis buvo vienas iÅ¡ trijų, suraÅ¡ytų tais metais, turint tikslÄ , jeigu prireiks, pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau pagal ginčo raÅ¡telį jam papildomų lėšų neprireikė ir pinigai nebuvo perduoti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepagrindė konkrečios pinigų sumos perdavimo atsakovui, todėl neįrodyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2003-10-31 paskolos raÅ¡telio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. AiÅ¡kaus pinigų perdavimo paskolos sutartyje ar kitame dokumente – neužfiksuota. Vien tik žodžio „skolinu“ vartojimas raÅ¡telyje, nesant atskirai aptarto pinigų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui, pats savaime nepatvirtina pinigų perdavimo fakto ir jo momento.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ sutarties tekste žodis „pasiskolino“ negali bÅ«ti suabsoliutintas pripažįstant, jog tokio žodžio buvimas aiÅ¡kiai patvirtina pinigų perdavimÄ , nes paprastai paskolinių teisinių santykių atsiradimo praktikoje tokia teksto iÅ¡raiÅ¡ka reiÅ¡kia ketinimÄ perduoti pinigus, o ne pinigų gavimÄ . Žodžio ,,pasiskolino“, kuris gramatiÅ¡kai reiÅ¡kia bÅ«tÄ jį laikÄ , pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimÄ .

SÄ voka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo įvykdytas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir kartu paskolos dalyko gavimas ir priėmimas (nutartys 2011-03-14 Nr. 3K-3-107/2011 ir 2012-07-12 Nr. 3K-3-375/2012). Todėl kai paskolos sutartyje, paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, tokio fakto buvimÄ privalo įrodyti paskolos davėjas kitais leistinais ir patikimais įrodymais.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas paskolos suteikimo faktÄ rėmėsi paskolos raÅ¡teliu, kuris pagal savo turinį nepatvirtina jo įrodinėjamo fakto, jog 2003-10-31 atsakovui pinigai iÅ¡ tiesų buvo perduoti ir atsakovo priimti. Kitų įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl vertinant byloje esančius įrodymus bei remiantis vidiniu įsitikinimu, nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2003-10-31 paskolos raÅ¡telio pagrindu susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai G.

D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; prijungti naujus įrodymus – Valstybinės kalbos inspekcijos atsakymas į konsultacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad paskolos sutartyje atsakovo naudojamas žodis „skolinu iš“ reiÅ¡kia esamÄ jį laikÄ , t. y. paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu vykstantį veiksmÄ , paskolos suteikimÄ â€“ pinigų perdavimÄ sutarties pasiraÅ¡ymo metu. TokiÄ Å¾odžio „skolinu“ reikÅ¡mę patvirtina pridedamas Valstybinės kalbos inspekcijos atsakymas.

Šis įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, kadangi sprendime pateikiamas teisinis žodžio „pasiskolino“ kvalifikavimas. Tačiau teismo išaiškinimas paremtas kasacinio teismo praktika, kurioje nurodytos aplinkybės visiškai nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teikiamas įrodymas yra reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovui 2003 metais skolino pinigus kelis kartus ir visada, įskaitant ginčo atvejį, atsakovas iš ieškovo pinigus gaudavo pagal tokio paties turinio, atsakovo ranka rašyta ir pasirašyta, paskolos raštelį.

Nors atsakovas teigia, jog paskolos raÅ¡telį surašė tik tam, kad bÅ«tų garantuotas, jog pritrÅ«kus pinigų galės juos pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo, tačiau Å¡i atsakovo versija yra nelogiÅ¡ka, neįtikinama ir nepagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Paskolos raÅ¡telį surašė ir pasirašė tik atsakovas, todėl jau vien tai neleidžia laikyti paskolos raÅ¡telio preliminaria sutartimi. Pagal atsakovo versijÄ jis pats pasiraÅ¡ydavo paskolos raÅ¡telį, kuriame nurodydavo kiek pinigų ir iki kada atsakovui reikės ir tokio turinio raÅ¡telį perduodavo ieÅ¡kovui ir neva atsakovas buvo garantuotas, kad ieÅ¡kovas įvykdys atsakovo nurodymÄ .

Tačiau Å¡ioje sutartyje nebuvo nurodytos jokios netesybos ar nuostolių atlyginimas, jeigu ieÅ¡kovas atsisakytų perduoti nurodytÄ sumÄ , nors preliminarių sutarčių praktikoje yra akivaizdu, kad jei preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2003 metais jis pirkdavo piliečiams grÄ Å¾inamas teises dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę ir ieÅ¡kovas jam skolindavo pinigus.

Procesas iki turtinių teisių pirkimo yra labai sudėtingas ir ilgas, todėl abejotina, kad atsakovas veikdamas kaip verslininkas ir neturėdamas realių pinigų, o tik pažadus galimai suteikiamos paskolos (be nuostolių atlyginimo) galėtų dalyvauti tokiame procese. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, atsakovo pripažinimÄ apie ieÅ¡kovo finansines galimybes disponuoti tokio dydžio piniginėmis lėšomis bei Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus apie aplinkybes susijusias su pinigų perdavimu ir paskolos sutarties sudarymu ir visÄ tai vertinant pagal tikimybių pusiausvyros principÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

Taip pat Å¡ioje byloje yra pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, kuriuose teismų nustatytos aplinkybės yra panaÅ¡ios į Å¡ios bylos aplinkybes, bei kuriuose žodis „skolinu“, „pasiskolino“ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad pinigai buvo perduoti pasiraÅ¡ant sutartį ar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ir tai yra paskolos dalyko perdavimo faktÄ patvirtinantis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2012-04-27 Nr. 3K-3-192/2012, 2002-11-25 Nr. 3K-3-1412/2002, 2003-06-02 Nr. 3K-3-659/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-07 nutartis Nr. 2A-194/2009, Kauno apygardos teismo nutartis 2012-06-25 Nr. 2A-58-264/2012, sprendimai 2009-04-28 Nr. 2-86-555/2009, 2011-10-12 Nr. 2A-1595-324/2011). 2003-10-31 ginčo paskolos sutartyje naudojamas žodis „skolinu“ reiÅ¡kia tai, kad pinigai buvo perduoti pasiraÅ¡ant sutartį ir tai yra paskolos dalyko perdavimo faktÄ patvirtinantis įrodymas.

Atsakovas, bÅ«damas verslininku, kuriam keliami didesni atidumo ir apdairumo reikalavimai, neabejotinai suprato tokio turinio teksto pavartojimo pasekmes, t. y. pinigų gavimÄ 2003-10-31 paskolos sutarties suraÅ¡ymo metu. Atsakovo, kaip verslininko, kuriam reikalingi pinigai sudėtingam ir ilgam turtinių teisių pirkimo procesui užbaigti, keliama versija, jog jo iÅ¡duotas paskolos raÅ¡telis yra tik preliminarus susitarimas suraÅ¡ytas ateičiai jeigu tokios pinigų sumos jam prireiktų, vertintinas kritiÅ¡kai, kaip neatitinkantis vidutiniÅ¡kai apdairaus žmogaus elgesio.

RaÅ¡telis nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieÅ¡kovui, jeigu jis neperduotų nurodytos pinigų sumos, o tikėtina, atsakovas negavęs tokios pinigų sumos negalėtų užbaigti turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutarties ir dėl to patirtų didelių nuostolių. Todėl visos abejonės dėl sutarties turinio turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovo naudai ir atsakovo (paskolos gavėjo) nenaudai.J. M. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pinigai nebuvo perduoti, todėl tarp Å¡alių paskolos sutartis sudaryta nebuvo ir atsakovas neturi prievolės grÄ Å¾inti to, ko negavo. Paskolos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta tik nuo pinigų perdavimo fakto, tad nesant pinigų perdavimo fakto – sutartis laikoma nesudaryta, todėl sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklė, jog sutarties nuostatos aiÅ¡kinamos jas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai, ginčui netaikoma. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas beveik suėjus 10 metų ieÅ¡kinio senačiai, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad visÄ laikotarpį nuo paskolos raÅ¡telio sudarymo bÅ«tų reiÅ¡kiamos pretenzijos atsakovui dėl paskolos grÄ Å¾inimo, prieÅ¡ingai, esantys įrodymai (Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai) patvirtina, kad apeliantas nė karto nėra pareikalavęs nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jam grÄ Å¾inti tariamÄ paskolÄ .

IeÅ¡kovas pats siekė skolintis pinigų ir siÅ«lė atsakovui įkeisti garažus už gautinÄ paskolÄ iÅ¡ atsakovo. Toks ieÅ¡kovo elgesys bÅ«tų nelogiÅ¡kas, jeigu iÅ¡ tiesų atsakovas jam bÅ«tų skolingas. Aplinkybė, kad paskolos raÅ¡telio originalas yra apraÅ¡inėtas iÅ¡ kitos pusės, sulankstytas, tik patvirtina, kad Å¡is popieriaus lapas buvo ieÅ¡kovo laikomas kaip juodraÅ¡tis, o ne paskolÄ patvirtinantis dokumentas. Taigi Å¡alių elgesys po paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo neabejotinai patvirtina, kad tarp Å¡alių paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Naujai teikiami įrodymai neturi bÅ«ti prijungti, kadangi jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Juo labiau, kad teisę aiÅ¡kinti žodį „skolinu“ bylos kontekste iÅ¡imtinai turi tik teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kinio skolos raÅ¡telio turinį bei tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ (nutartys 2012-04-27 Nr. 3K-3-192/2012, 2013-03-11 Nr. 3K-3-102/2013). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas Å¡ioje byloje neliečia vieÅ¡ojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.). Pagal CPK 6.870 str. 1, 2 d. paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.Ä®statymas nėra įtvirtinęs sÄ lygų, kurioms esant faktas gali bÅ«ti nustatytas, o kurios sÄ lygos daro tokio fakto nustatymÄ neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiÅ¡kėjas pasieks tikslÄ â€“ teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su, Å¡iuo atveju, bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje 3K-3-513/2004 pabrėžia, jog bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Å is principas leidžia teismui pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principÄ bÅ«tina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobÅ«dį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.Kaip yra įtvirtinta įstatymu, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo skolinamų daiktų (Å¡iuo atveju – pinigų) perdavimo momento.

Pinigų perdavimo momentas gali bÅ«ti fiksuotas tiek pačioje paskolos sutartyje, tiek atskiru aktu. Å ių taisyklių nesilaikymas rodo, kad paskolos sutartis nesudaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kilus ginčui, ar raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas pinigų perdavimo faktas, teismas sutarties sÄ lygas aiÅ¡kina vadovaudamasis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 str. Sutarties žodis „pasiskolino“, „skolinu“, ar „skolinuosi“ nereiÅ¡kia, kad pinigų perdavimo faktas įvyko (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėse bylose Nr. 3K-3-192/2012, Nr. 3K-3-102/2013). Todėl ieÅ¡kovo pateiktoje sutartyje žodis „skolinu“, nepatvirtinus joje pinigų paėmimo iÅ¡ skolintojo fakto, negali bÅ«ti vertinamas kaip pinigų perdavimo faktas. Atsakovas neigia gavęs pinigus. Tokiu atveju skolintojui tenka pareiga įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kad pinigai buvo perduoti. Apeliantas, grįsdamas pinigų perdavimo faktÄ , remiasi tik sutartimi, kurioje yra žodis „skolinu“ ir įsipareigojimas skolÄ grÄ Å¾inti iki 2003-12-31 bei tuo, kad skolintojas skolinimui pinigų turėjo.

Šie įrodymai nepakankami pripažinimui, kad pinigai buvo perduoti, o kitokių įrodymų ieškovas nepateikė. Liudytojo A. M. parodymai (b. l.

73) tvirtina, kad 2012 metais ieÅ¡kovas pats siekė pasiskolinti pinigų iÅ¡ atsakovo, tačiau skolos grÄ Å¾inti neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė pinigų perdavimo fakto, tai yra neįrodė, kad paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta. Todėl naikinti ar keisti teismo sprendimÄ pagrindo nenustatyta.Pagal CPK 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ .

Priteistina atlyginimo suma negali bÅ«ti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytÄ jÄ . Atsakovas Å¡ioje byloje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.9 p. maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ gali bÅ«ti atlyginama 3000 Lt.

Atsakovo atstovas pateikė apmokėtos advokato pagalbos dokumentus, kurie tvirtina 630 Lt iÅ¡laidas (b. l. 109-111). Kadangi praÅ¡oma priteisti suma yra žymiai mažesnė ne maksimali rekomenduojama, o apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 630 Lt suma advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 630 Lt (šeši šimtai trisdešimt litų) advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.            Teisėjai                                                                                                        Zita Smirnovienė                                                                                                                                            Henrichas Jaglinskis    Jadvyga Mardosevič