b94a1cba-8afa-4dcd-ada2-ffd665594532 · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. 1-117-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00043-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.(N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 14 d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamiesiems V. P., D. P., nukentėjusiesiems K. B., E. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å akių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini)studentas, nevedęs, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, irD. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å akių rajone, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini)studentas, nevedęs, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu n u s t a t ė:

V. P. ir D. P. 2013 m. vasario 2 d. apie 22 val. 10 minučių Lekėčių kaime, Lekėčių seniÅ«nijoje, Å akių rajone, vieÅ¡oje vietoje, degalinės „RÅ«dÅ¡ilis“ teritorijos aikÅ¡telėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu su savo broliu D. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti savo aplinkiniams, tyčia, be jokios aiÅ¡kios priežasties užpuolė į degalinę automobiliu VW Passat atvykusius E. K. ir K.

B., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius E. K. padarydamas jam poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje – smilkinyje, kairiame smilkinyje, pakauÅ¡yje, nosyje – kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolyje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame antakyje – kaktoje, taip pat rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius K. B. padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairiame antakyje – kaktoje – akies vokuose, skruoste, odos nubrozdinimus kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdÄ , nubrozdinimus ir kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio lūžimÄ , kraujosruvas dantenose, tuo E. K. ir K.

B. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. P. nurodė, kad 2013-02-02 jie buvo baigę sesijÄ ir nuvyko į Lekėčius, kur susitiko M. ir T., kurių paprašė nuvežti iki degalinės. Degalinėje pamatė automobilį, kuris buvo panaÅ¡us į tÄ , kuris prieÅ¡ tai buvo juos užpuolę. Jis atsisėdo į automobilį ir norėjo pagrasinti. Jis gerai visų įvykių neprisimena, negali pasakyti, kuriam nukentėjusiajam sudavė, ir kiek smÅ«gių.

Mano, kad sudavė tuo momentu, kai buvo pargriuvę ant žemės. Sutinka, kad sudavė 6 smÅ«gius. Tai buvo ne kerÅ¡tas, jie tik norėjo pagÄ sdinti. Nėra įsitikinęs, kad tai tie patys asmenys, kurie buvo juos užpuolę. Jie stovėjo prie degalinės ir M. pasakė, kad tie patys asmenys, pasiÅ«lė nueiti pagÄ sdinti. Labai gailisi ir nori atsipraÅ¡yti. Ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atlygino. Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad jie buvo prie degalinės ir pamatė, kad brolis susigrÅ«mė, tada jis puolė.

Jo tikslas buvo ginti brolį, prie konflikto prisijungė tada, kai pamatė, kad jie su broliu mušasi. Jis sudavė smūgius, bet ir pats gavo. Buvo apsvaigęs ir dabar labai gailisi dėl to įvykio. Nukentėjęs E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su K. atvažiavo į degalinę, jis sustojo prieš degalinę, ir iš paskos sustojo automobilis. Kol K. buvo nuėjęs į degalinę, pas ji atėjo minėtas pilietis. Jaunesnysis kaltinamasis sudavė jam apie 10 smūgių. Anksčiau kaltinamųjų nepažinojo.

Jis buvo praradęs sÄ monę. Civilinis ieÅ¡kinys yra už tai, kad jis negalėjo dirbti, turtinė už rÅ«bus ir prarastÄ darbo laikÄ . NedarbingumÄ apmokėjo tik 30 procentų, nedarbingas buvo 12 dienų. Neturtinė žala tai iÅ¡gÄ stis skausmas, buvo mėlynės paakyje, nubrozdinimai. Nukentėjusysis K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo su E., prie Lekėčių paprašė sustoti, nes norėjo atsigerti. Kai išėjo iÅ¡ degalinės jam sudavė smÅ«gį, jis iÅ¡ karto parkrito, po to jį spardė.

PirmÄ smÅ«gį sudavė iÅ¡ pasalų ir jis tada nugriuvo, jam iÅ¡muÅ¡tas dantis, dabar neÅ¡ioja plokÅ¡telę reikia operuoti, nes liko Å¡aknis. Skausmas buvo nepakeliamas, akis buvo užmuÅ¡ta tris savaites neatslÅ«go.             V. P. ir D. P. kaltę patvirtina ir Å¡ie byloje surinkti duomenys:             Specialisto iÅ¡vada Nr. G 29/13(10) iÅ¡ kurios matosi, kad nukentėjusiajam P. K. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje – smilkinyje, kairiame smilkinyje, pakauÅ¡yje, nosyje – kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolyje, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame antakyje – kaktoje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui ranka, koja, 1-3 paros iki tyrimo pradžios (tyrimas pradėtas 2013-02-04). Sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«gių sudavimui, padaryti mažiausia Å¡eÅ¡ių smÅ«gių ar trauminių poveikių pasekoje. Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 18).              Specialisto iÅ¡vada Nr. G 28/13(10) iÅ¡ kurios matosi, kad nukentėjusiajam K. B. padaryta poodinę kraujosruva kairiame antakyje – kaktoje – akies vokuose, skruoste, odos nubrozdinimai kairės akies vokuose, muÅ¡tinė žaizda, nubrozdinimai ir kraujosruvÄ apatinėje lÅ«poje, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 kandžio lūžimas, kraujosruvos dantenose.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui ranka, koja, 1-3 paros iki tyrimo pradžios (tyrimas pradėtas 2013-02-04). Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu metu, bÅ«du. Sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«gių sudavimui, padaryti mažiausia trijų smÅ«gių pasekoje. Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 18). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo V. P. ir D. P. traukiami atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. Bylos duomenimis nustatytas, kad kaltinamieji 2013 m. vasario 2 d. degalinės „RÅ«dÅ¡ilis“ teritorijos aikÅ¡telėje įžūliu elgesiu, demonstruodami aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, tyčia, be jokios priežasties užpuolė į degalinę atvykusius E. K. ir K.

B., ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo bÅ«ti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. P. ir D. P. atliko degalinės „RÅ«dÅ¡ilis“ teritorijoje. Å ioje vietoje laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas Å¡ioje vietoje asmenims sukelia pareigÄ elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.

Ä®vykio metu degalinėje buvo ir kitų asmenų, tai yra su kaltinamaisiais kartu atvykę asmenys, degalinėje dirbusi liudytoja, kurie matė konfliktinę situacija, liudytoja iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tad, atsižvelgiant į bendruosius sÄ vokos „vieÅ¡osios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais.

Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Todėl turi bÅ«ti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobÅ«džio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog V. P. ir D. P. įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusiajam K. B. sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius, nukentėjusiajam E. K. sudavė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius.

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Byloje nustatyta, kad prie degalinės „RÅ«dÅ¡ilis“ teritorijoje kaltinamieji panaudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V.

P. ir D. P. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – degalinė „RÅ«dÅ¡ilis“ teritorijoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, nes naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, o tai prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina iÅ¡vada, kad V. P. ir D. P. veikÄ tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jų veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio              Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas.

V. P. ir D. P. anksčiau neteisti, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, į tai, kad kaltinamieji teigiamai charakterizuojami, administracine tvarka nebausti, abu moksi aukÅ¡tojoje mokykloje, darytina iÅ¡vada, jog padaryta nusikalstama veika buvo spontaniÅ¡kas ir neapgalvotas elgesys, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, nėra linkę sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jų asmenybės laikytinos mažiau pavojingomis, bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus viešųjų darbų bausmę.

Patys teisiamieji padarytÄ veikÄ visiÅ¡kai pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad V. ir D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Å iÄ aplinkybę teisiamieji pripažįsta ir nurodė, kad nusikaltimo padarymÄ Ä¯takojo apsvaigimas nuo alkoholio. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teisiamųjų veiksmuose yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamiesiems bendradarbiaujant, tačiau kaltinamajame akte nenurodoma, jog tai laikytina atsakomybe sunkinančia aplinkybe, todėl teismas negalėdamas pasunkinti kaltinamųjų padėties, Å¡ios aplinkybės nelaiko atsakomybę sunkinančia. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra:

į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas; į kaltės formÄ ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumÄ , numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į kaltinamųjų asmenybę: mokosi, dirba, neteisti, administracine tvarka nebausti, charakterizuojami teigiamai; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, todėl skirtina viešųjų darbų bausmė, paskiriant jiems viešųjų darbų numatyto termino vidurkis.

Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 str. 2 d. nurodytus dydžius, tai yra skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 25 val. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo              Byloje nukentėjusysis E. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 630 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos, nukentėjusysis K.

B. nurodė, jog jis patyrė 370 Lt turtinę žalÄ ir 3000 Lt neturtinę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusieji E. K. ir K. B. nurodė, jog turtinę žalÄ patyrė dėl suplėšytų rÅ«bų, nedarbingumo. Teismas sutinka su nukentėjusiųjų nurodoma 670 Lt ir 370 Lt turtinės žalos dydžiais, nes atsižvelgiant į protingumo principus tikėtina, jog įvykio metu sugadintų rÅ«bų vertė, gydymo iÅ¡laidų nurodytos vertės yra realios, todėl jos solidariai priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali bÅ«ti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumÄ â€“ atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingÄ atlyginimÄ už tÄ asmens patirtÄ materialinę ir (arba) moralinę žalÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis).

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę; 3)žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Be to, pagal formuojamÄ teismų praktika bÅ«tina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, kuriais siekiama, kad esant panaÅ¡iomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai. Nukentėjusiųjų E. K. ir K. B. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini visiÅ¡kai.

Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiÅ¡ko žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismas pripažįsta, kad tiek E. K., tiek K. B. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ .

Smurtiniai veiksmai prieÅ¡ juos buvo panaudoti vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, jie buvo užpulti netikėtai, kas sukėlė nukentėjusiesiems neigiamas emocijas, nesaugumÄ . E. K. buvo suduota ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, K. B. – mažiausiai trys smÅ«giai, prarado vienÄ dantį. Suprantama jog didelis smÅ«gių skaičius, danties praradimas yra sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai, sukeliantys asmeniui daug neigiamų, tiek fizinių, tiek emocinių iÅ¡gyvenimų.

Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamųjų veiksmais. V. P. ir D. P. Å¡iuo metu mokosi, V. P. dirba, todėl teismas laiko, jog jie yra jauno amžiaus galintys dirbti ir gauti pajamų. E. K. nurodė, patyręs 2000 Lt neturtinę žalÄ , K. B. – 3000 Lt. Teismas mano, jog Å¡ie dydžiai atitinka protingumo principÄ , padarytus sužalojimus ir nusikalstamos veikos aplinkybes. K. B. priteistina didesnė neturtinė žala, nes įvykio metu jis prarado dantį, tai yra neatstatomos pasekmės, todėl laikytina, jog jo patirta neturtinė žala yra didesnė. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, jog E. K. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas, o K.

B. – 3000 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a : V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 6 mėn. (Å¡eÅ¡iems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti 6 mėn. (Å¡eÅ¡iems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.Nukentėjusiojo E. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V.

P. ir D. P. solidariai priteisti 630 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt Lt) turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti E. K..Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ V. P. ir D. P. solidariai priteisti 370 Lt (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Lt) turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti K. B..             KardomÄ sias priemones raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras. Teisėja                                                                                                                                  Judita Sungailaitė