2019-11-20 Nr. AB-21894-3-61-3-00438-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2153-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00438-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 9-395/17(1.1.73-PD3) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Būsto administravimo skyrius) 2017 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A51-83057/17(3.3.10.2-EM4)“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 4 d. skundą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu pateikė dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija, atsakovas), kurį Administracija išnagrinėjo ir 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. A51-83067/17(3.3.10.2-EM4) (toliau – ir 2017 m. lapkričio 28 d. raštas) pateikė pareiškėjai atsakymą. Nesutikdama su minėtu atsakymu, pareiškėja 2017 m. gruodžio 4 d. išsiuntė skundą Komisijai. Pareiškėja šiame skunde nesutiko su 2017 m. lapkričio 28 d. rašte išdėstyta Būsto administravimo skyriaus pozicija, kad namo patalpų savininkai savarankiškai turi teisę kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo (įskaitant ir kreipimąsi dėl probleminio buto Nr. 51 gyventojo), kadangi name įsteigta bendrija, kuri turi rūpintis šiais klausimais, ir prašė pagrįsti šią poziciją teisiniais pagrindais.

3. Pareiškėjos teigimu, Būsto administravimo skyrius sprendimo dėl neplaninio patikrinimo priėmimo stadijoje negalėjo padaryti išvadų dėl namo patalpų savininkų kreipimosi į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių klausimų. Taip pat tokiai išvadai negalėjo pritarti ir Komisija. Pareiškėjos manymu, tik atlikus patikrinimą buvo galima padaryti atitinkamas išvadas. Pareiškėja nurodė, kad daugiabučio namo bendrijos pirmininkė nemoka valstybinės kalbos, yra senyvo amžiaus, todėl eilę metų nesprendžia klausimų, už kurių išsprendimą atsakinga bendrija, o jos pirmininkei mokamas atlyginimas. Savivaldybė atsakinga už bendrijos priežiūrą, nėra jokio teisinio pagrindo bendrijos atliekamas funkcijas perkelti namo gyventojams.

4. Būsto administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. raštas nepagrįstas ir dėl to, kad buvo netinkamai pritaikytos Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011 patvirtintos, Savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 1-996 pakeistos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Būsto administravimo skyrius nesilaikė Taisyklių 6.2 papunkčio reikalavimo, nes iš bendrijos pirmininkės pareikalavo ne visų reikiamų dokumentų.

5. Komisija nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo, todėl ginčijamame sprendime padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas, neišsprendė pareiškėjos 2017 m. gruodžio 4 d. skundo reikalavimų, t. y. ji nepagrįstai pareiškėjos prašymą įpareigoti bendrijos pirmininkę pateikti atitinkamą informaciją laikė nauju prašymu, kadangi šis prašymas yra pareiškėjos išsami pozicija, išvestinė iš 2017 m. lapkričio 28 d. rašto.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Administracija paaiškino, kad iš ginčijamo 2017 m. lapkričio 28 d. rašto turinio matyti, kad jame yra nurodytas faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas bei motyvacija, todėl ginčijamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo. Komisija pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.

8. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja 2017 m. spalio 26 d. prašė pagalbos, nes bendrijos pirmininkė nesprendė problemų dėl netvarkingo buto Nr. (duomenys neskelbtini), aplaidžiai vykdė kitas pareigas, pareiškėja kreipėsi dėl tarpininkavimo likviduojant bendriją, skiriant administratorių, atliekant bendrijos veiklos analizę. Atsakovo 2017 m. lapkričio 28 d. rašte išdėstyta nuomonė (rekomendacija) nėra privaloma ar kaip nors įpareigojanti (t. y. privalomo poveikio priemonė) konkrečiai pareiškėją ir (ar) kitus namo gyventojus, o tik siūlymas, ieškant susidariusios situacijos sprendimo varianto (pavyzdžiui, minėto buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojui nesilaikant viešosios tvarkos reikalavimų kreiptis į policiją ir pan.). Administracijos struktūrinis padalinys, priešingai nei teigia pareiškėja skunde Komisijai, neįpareigojo (nesiūlė) konkrečiai pareiškėjai ir (ar) kitiems namo gyventojams kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo ir tokio reikalavimo (įpareigojimo) nesuformulavo, taip pat neatsisakė atlikti, o priešingai, priėmė sprendimą atlikti neplanuotą (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) pirmininkės veiklos patikrinimą pagal pareiškėjos 2017 m. spalio 26 d. prašyme išdėstytas aplinkybes, taip pat išsamiai paaiškino, kokios funkcijos yra priskiriamos bendrijos revizijos komisijai (revizoriui), kaip yra atliekamas bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų auditas, išaiškino visuotinio susirinkimo teisę nuspręsti atlikti bendrijos finansinį auditą ir pan.

9. Komisija savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad bendrijos pirmininko atsakomybė už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą neeliminuoja ir kitaip neriboja gyventojų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas, jei jų teisėtiems interesams keliama grėsmė. Šios gyventojų teisės neriboja jokie teisės aktai, todėl skundžiamas raštas negali būti vertinamas kaip klaidinantis. Atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Būsto administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašte yra padarytos perteklinės išvados, kadangi tai neatitinka nei 2017 m. lapkričio 28 d. rašto turinio, nei jame išdėstytų argumentų. Kadangi pareiškėjos prašymas įpareigoti Bendrijos pirmininkę pateikti atitinkamą informaciją nebuvo suformuluotas jos 2017 m. spalio 26 d. rašte ir nebuvo nagrinėtas Administracijoje, todėl Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, šio prašymo pagrįstai nenagrinėjo.

10. Būsto administravimo skyrius paprašė tokių duomenų ir dokumentų, kurie leistų patikrinti Bendrijos pirmininkės veiklą pareiškėjos prašyme nurodytais aspektais (t. y. pagal rašto turinį dėl galimai neskaidriai mokamo darbo užmokesčio, lėšų kaupimo be atskiros kaupiamosios lėšų sąskaitos, dėl galimai avarinės būklės namo įrenginių ir t. t.) ir būtų galima surašyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktą. Teisės aktais (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p., Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 20 str.) atlikti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų kontrolę ir priežiūrą yra pavesta savivaldybių atstovaujamajai institucijai, todėl nei Komisija, nei pareiškėja negali daryti įtakos ir teikti valdingus nurodymus šią funkciją įgyvendinančiam Savivaldybės struktūriniam padaliniui. Atsakovo struktūrinis padalinys kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl informacijos ir dokumentų pakankamumo, todėl jo negalima įpareigoti reikalauti tokių duomenų, kokius pareiškėja mano esant reikalinga. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti jos 2017 m. gruodžio 4 d. skundą neįvykdomas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Būsto administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašto bei Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 26 d. (pastaba: pareiškėja į Administraciją elektroniniu laišku kreipėsi 2017 m. spalio 26 d.) Administracijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog tikisi pagalbos dėl probleminio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei Bendrijos likvidavimo (pvz., tarpininkauti naikinant bendriją ir skiriant administratorių, atlikti bendrijos veiklos analizę ir kt.). Pareiškėja skundėsi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoju, taip pat nurodė, kad, nors daugiabutyje ir yra bendrija, tačiau pirmininkė nesiima jokių veiksmų (nesikreipia į institucijas ir pan.), pirmininkė aplaidžiai vykdo ir kitas savo pareigas, t. y. kad ji veikia tik atstovaudama senjorų interesams, priešina gyventojus; nemoka valstybinės kalbos, todėl gyventojams ribotai teikia informaciją, aplaidžiai veda dokumentaciją, nors renka kaupiamas lėšas, tačiau sąskaitos šioms lėšoms kaupti nėra; atsakovo 2017 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškėja informuota apie bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės reglamentavimą pagal Vietos savivaldos įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d.

įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės) nuostatas; suteikta informacija apie pagrindinius daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų veiklos teisinius pagrindus ir valdymo organų (bendrijos pirmininkės) funkcijas; pasiūlyta gyvenamojo namo patalpų savininkams dėl problemų keliančio gyventojo veiksmų kreiptis į atitinkamas institucijas (policiją ar Vilniaus miesto socialinės paramos centrą), skundžiamu raštu pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą atlikti neplanuotą Bendrijos pirmininkės veiklos patikrinimą, o Bendrijos pirmininkę įpareigojo pateikti šiuos duomenis: kaupiamųjų lėšų sąskaitos sutarties su banku kopiją;

Bendrijos namo bendrojo naudojimo objekto aprašo kopiją, informaciją ir dokumentų (skelbimų, protokolų) kopijas apie 2016–2017 metais šauktus Bendrijos narių visuotinius susirinkimus; Bendrijos pirmininkės 2016 metų veiklos ataskaitą; darbo sutarties kopiją su bendrijos pirmininku (su pakeitimais), visuotinio susirinkimo protokolo kopiją, kuriuo įgaliotas vienas iš bendrijos narių pasirašyti darbo sutartį; pateikti informaciją apie bendrijoje dirbančius asmenis ir dokumentus, kurių pagrindu nustatomas jų atlyginimas.

13.2. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo raštu, 2017 m. gruodžio 1 d. Komisijai pateikė prašymą (skundą), kuriuo prašė: Būsto administravimo skyrių pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu namo patalpų savininkai turėtų kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo (įskaitant ir kreipimąsi dėl probleminio buto gyventojo), kai name yra įsteigta bendrija; papildomai pareikalauti, kad Bendrijos pirmininkė pateiktų Būsto administravimo skyriui išsamius duomenis apie atskiroje namo butų ir kitų patalpų savininkų sąskaitoje sukauptas lėšas ir jų panaudojimą kiekvienų metų ketvirčio pabaigoje; bendrijos metinę išlaidų sąmatą, kurioje būtų pateiktos namo administravimo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo), liftų priežiūros ir kitų teikiamų paslaugų įkainiai, tarifai, kaupiamosios įmokos tarifai – kalendorinių metų pabaigoje. Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir nurodė, kad bendrijos pirmininko atsakomybė už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą neeliminuoja ir kitaip neriboja gyventojų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas, jei jų teisėtiems interesams keliama grėsmė; šios gyventojų teisės neriboja jokie teisės aktai, todėl pareiškėjos skundžiamas raštas negali būti vertinamas kaip klaidinantis, Komisijos vertinimu, Būsto administravimo skyriaus atsakymas buvo išsamus, motyvuotas, teisiškai pagrįstas, atitinka kitus tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ar patikslinti (papildyti).

14. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktu, Taisyklių 1, 3 ir 5 punkte įtvirtintu reguliavimu, nustatančiu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų priežiūrą ir kontrolę vykdančių savivaldybės padalinių (padalinio) kompetenciją. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Taisyklių 3 punktą, Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-2280 Savivaldybės administracijoje priežiūros ir kontrolės vykdytoju paskirtas Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyris. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 6 punktas, kuriuo vadovaujasi pareiškėja ir Komisijai, ir teismui pateiktame skunde, yra skirtas priežiūros ir kontrolės vykdytojui rinkti ir kaupti informaciją, galbūt reikalingą neplanuotam patikrinimui, kai toks neplanuotas patikrinimas atliekamas vykdytojo iniciatyva, taip pat planuojant ir sudarant planuojamų tikrinti valdytojų sąrašus. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas darė išvadą, kad tuo atveju, kai yra gaunamas asmens prašymas (skundas), šio neplanuoto patikrinimo tikslas yra nustatyti ir patikrinti tas aplinkybes, dėl kurių yra kreiptasi.

15. Įvertinęs pareiškėjos Būsto administravimo skyriui pateikto skundo turinį bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Būsto administravimo skyrius Bendrijos pirmininkės paprašė būtent tokių duomenų ir dokumentų, kurie leistų patikrinti pirmininkės veiklą (dėl galimai neskaidriai mokamo darbo užmokesčio, lėšų kaupimo be atskiros kaupiamosios lėšų sąskaitos, dėl galimai avarinės būklės namo įrenginių ir kt.).

16. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybėje veikianti Komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir sutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjos prašymas įpareigoti Bendrijos pirmininkę pateikti atitinkamą informaciją, buvo naujas prašymas, kuris nebuvo suformuluotas jos 2017 m. spalio 26 d. prašyme, todėl Komisija šio pareiškėjos prašymo pagrįstai nenagrinėjo. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad šis prašymas yra išsami pozicija (išvestinė iš 2017 m. lapkričio 28 d. rašto), kadangi pareiškėja prašyme tik nurodė Bendrijos pirmininkės galbūt padarytus pažeidimus, o teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktas, Bendrijų įstatymo 20 straipsnis) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų kontrolę ir priežiūrą pavesta atlikti savivaldybių atstovaujamai institucijai. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjai, nei Komisijai nesuteikta teisė duoti nurodymus, kaip ši institucija privalo atlikti patikrinimą (kokius duomenis ir dokumentus turi įpareigoti pateikti tikrinamą subjektą).

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, kad namo patalpų savininkai savarankiškai turi teisę kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo (įskaitant ir kreipimąsi dėl probleminio (duomenys neskelbtini) buto gyventojo), o skundžiamame rašte tokios išvados negalėjo būti padarytos nusprendžiant atlikti neplaninį Bendrijos patikrinimą. Aptaręs Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su bendrijos pirmininko atsakomybės sritimis, teismas pažymėjo, kad visais klausimais, susijusiais su bendrijos veikla, gyvenamojo namo butų savininkai turi teisę kreiptis į Bendrijos pirmininkę. Teismo vertinimu, Būsto administravimo skyrius skundžiamame rašte pareiškėjai išaiškino klausimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymu, sprendimo tvarką, t. y. rašte buvo nurodytas teisinis reguliavimas, kurį buvo galima pateikti pareiškėjai ir neatlikus bendrijos patikrinimo. Siūlymas pareiškėjai kreiptis į atitinkamas institucijas buvo pateiktas būtent dėl probleminio buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo, o ne dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, lindynių laikymą ir kitus nusižengimus, tuo atveju, jeigu, pareiškėjos manymu, buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo veiksmai pažeidžia jos teisėtus interesus, ji turi teisę kreiptis į policiją ir pranešti apie susidariusią situaciją. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pritarė Komisijos sprendimui tuo aspektu, kad bendrijos pirmininko atsakomybė už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, neeliminuoja ir kitaip neriboja gyventojų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas, jei jų teisėtiems interesams keliama grėsmė. Teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad Komisijai Bendrijos pirmininkė paaiškino, jog kiti namo gyventojai skundų dėl susidariusios situacijos nepateikė.

19. Įvertinęs skundžiamo Administracijos 2017 m. lapkričio 28 d. rašto turinį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos aktualios praktikos kontekste, teismas darė išvadą, kad jame yra aiškiai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundą, rašte išdėstytas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, priimtas patvarkymas Bendrijos pirmininkei, išaiškinta rašto apskundimo tvarka. Teismas konstatavo, kad Būsto administravimo skyriaus ir Komisijos sprendimai yra tinkamai pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, todėl jų panaikinti nebuvo pagrindo.

20. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai kad Bendrijų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią nepavykus išspręsti ginčo, tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme civiline tvarka

III. 21. Pareiškėja J. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos 2017 m. gruodžio 4 d. skundo nagrinėjimo klausimą. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

22. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai taikė teisės aktus, t. y. vadovavosi Pavyzdinėmis taisyklėmis, kai turėjo vadovauti Savivaldybės patvirtintomis Taisyklėmis, be to, nenurodė Taisyklių redakcijos, kuria vadovavosi priimdamas sprendimą (to nenurodė ir atsakovas savo priimtuose (skundžiamuose) sprendimuose). Šiuo atveju aktuali ir turėjo būti taikoma Taisyklių suvestinė redakcija galiojusi nuo 2017 m. birželio 17 d. Ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas ginčui taikė skirtingus teisės aktus, neaktualias jų redakcijas, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir naikintinas. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas, bylos šaliai suprantamas, kas reiškia šiuo atveju, turi būti aišku, kodėl buvo taikomos Pavyzdinės taisyklės, kaip sprendė teismas, bet ne pačio atsakovo patvirtintų Taisyklių aktuali redakcija.

23. Teismas, remdamasis Pavyzdinių taisyklių 6 punktu, padarė neteisingas ir prieštaringas išvadas, kad minėtas punktas skirtas bendrijų valdymo organų priežiūros ir kontrolės vykdytojui apskritai rinkti ir kaupti informaciją, reikalingą neplanuotam patikrinimui, kai toks neplanuotas patikrinimas atliekamas vykdytojo iniciatyva, taip pat planuojant ir sudarant planuojamų tikrinti valdytojų sąrašus. Pažymėtina, jog Pavyzdinių taisyklių 6 punktu yra išsamiai detalizuota, kas yra tikrinama vykdant kompleksinį (planinį) patikrinimą, ir nėra jokių nuostatų apie apskritai renkamą ir kaupiamą informaciją. Ginčo atveju yra kalbama apie neplanuotą (neplaninį) patikrinimą. kurį savo sprendimu priėmė atsakovas), kai Pavyzdinių taisyklių 6 punktas, kuriuo rėmėsi teismas, nustatė kompleksinio (planinio) patikrinimo tvarką.

24. Ginčui aktualus neplanuotas patikrinimas (Taisyklių 5.2. punktas) atliekamas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį. Atsakovas Taisyklių 6 punktu išsamiai nustatė tvarką, kaip įgyvendintinos priežiūros ir kontrolės vykdytojo teisės neplanuoto patikrinimo metu ir kitais atvejais. Taisyklių 6.2. punktu atsakovas patvirtino, kokius bendrija privalanti pateikti duomenis. Pareiškėja būtent šiais duomenimis grindė savo nesutikimą su Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes taikė ne aktualią Taisyklių redakciją, kurią pats atsakovas patvirtino, bet Pavyzdines taisykles, klaidingai nurodydamas net pačius Pavyzdinių taisyklių punktus.

25. Pareiškėja nesutiko su teismo išvada, kad pareiškėja Komisijai suformulavo naują prašymą atsakovui - įpareigoti bendrijos pirmininką pateikti atitinkamą informaciją. Vien tai, kad pareiškėja, nesutikdama su priimtu atsakovo sprendimu, pasinaudojo teise jį apskųsti, nurodydama pakankamus nesutikimo su sprendimu argumentus ir juos pagrįsdama teisės aktais, nesudaro pagrindo išvadai, kad tai buvo nauji reikalavimai. Pareiškėjos vadovavimasis Taisyklėmis, kurias priėmė Atsakovas, nelaikytinas nurodinėjimu. Teismas pareiškėjos apeliacinę teisę prilygino nesuteiktai teisei duoti nurodymus ir taip peržengė skundo nagrinėjimo ribas. Nors šiuo atveju Atsakovui niekas neturi teisės duoti nurodymų kaip ši institucija privalo atlikti patikrinimą (kokius duomenis ir dokumentus turi įpareigoti pateikti tikrinamą subjektą), tačiau tai nereiškia, kad Atsakovas gali nesivadovauti savo paties priimtomis Taisyklėmis.

26. Į bylą pateiktas Bendrijos valdybos 2016 m. kovo mėn. susirinkimo protokolas, kurio vienu iš klausimų buvo spręsta dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) problemų daugiabučio savininkams. Tačiau, įvertinus teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad Bendrija, prisiimdama susirinkime įsipareigojimą kreiptis į institucijas dėl su butu Nr. (duomenys neskelbtini) turimų problemų, gali šio įsipareigojimo (funkcijos) ir nevykdyti, kadangi teismas sprendime atkreipė dėmesį į bendrijos pirmininkės paaiškinimą, kad kiti namo gyventojai dėl susidariusios situacijos (t. y. minėto buto) skundų nepateikė. Byloje esantys įrodymai teismo padarytas išvadas paneigia, todėl toks sprendimas naikintinas.

27. Nors teismas pritarė atsakovo pozicijai dėl neplaninio patikrinimo reikalaujamų duomenų (tokių, kokių pareikalavo atsakovas), tačiau nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokiais konkrečiai teisės aktais pagrindžia šias išvadas.

28. Pareiškėja nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80, 56, 86–87 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias ginčo dalyką, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismo sprendimas naikintinas.

29. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas vadovavosi Pavyzdinėmis taisyklėmis, neaišku, kokią taikė Savivaldybės Taisyklių redakciją, atsakovas nurodė, kad Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Pavyzdinės taisyklės ir Savivaldybės tarybos patvirtintos Taisyklės vienodai reguliuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės tvarką (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p.). Dėl šių aplinkybių teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Pavyzdinėmis taisyklėmis, o kartu konstatuoti, kad teismo sprendimas dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo.

31. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas nenurodė Pavyzdinių taisyklių, Savivaldybės tarybos patvirtintų Taisyklių redakcijų, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimą, taip pat nesuponuoja šio sprendimo neteisėtumo. Taisyklių 6.2 punkto, kuriuo remiasi pareiškėja skunde Komisijai ir teismui paduotame skunde, formuluotė leidžia akivaizdžiai daryti išvadą, kad ši norma yra skirta atsakovo struktūrinio padalinio darbo veiklos organizavimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 2 lape įvesta būtent Savivaldybės tarybos patvirtintų Taisyklių santrumpa „Taisyklės“. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Savivaldybės tarybos Taisyklių, klaidingai taikė tik Pavyzdines taisykles ir sumaišė šių teisės aktų nuostatas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes juo paneigia teismo sprendimo 4 lapo paskutinės pastraipos turinys, kuriame nuosekliai analizuojami Savivaldybės tarybos Taisyklių 5 ir 6 punktai, vertinamas jų turinys ir šios nuostatos taikomos faktinių aplinkybių (t. y. pareiškėjos prašymo, atsakovo rašto, Komisijos sprendimo turinio) kontekste.

32. Dėl apeliaciniame skunde pateikto vertinimo, kad, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, Bendrija gali nevykdyti savo įsipareigojimų, priimtų valdybos narių posėdžių metu, atsakovas nurodė, kad tokios išvados teismas nepateikė, be to, neaišku, kaip šis argumentas pagrindžia pareiškėjos reikalavimą ir teismo sprendimo neteisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl Būsto administravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A51-83067/17(3.3.10.2-EM4), kuriuo išspręstas pareiškėjos skundo klausimas dėl, jos nuomone, netinkamo bendrijos valdymo ir kaimyno elgesio.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma, be kita ko, reiškia, kad asmuo, besitikintis palankaus teismo sprendimo, privalo įrodyti, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-139-575/2019). Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad atsakovas pažeidė jos teises.

36. Pareiškėja 2017 m. spalio 26 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriame buvo išdėstytos dvi probleminės aplinkybės: dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo asocialaus gyvenimo būdo ir dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkės galimai aplaidaus pareigų ir teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymo. Dėl abiejų problemų pareiškėja konkrečių prašymų nesuformulavo (b. l. 5).

37. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu (raštu) Nr. A51-83067/17(3.3.10.2-EM4), nusprendė atlikti neplanuotą (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkės veiklos patikrinimą pagal pareiškėjos prašymo turinį ir įpareigojo bendrijos pirmininkę pateikti dokumentų, reikalingų veiklos patikrinimui sąrašą. Taip pat atsakovas paaiškino įstatymus ir pasiūlė keletą sprendimo būdų dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos prašymo ir rašto Nr. A51-83067/17(3.3.10.2-EM4) turinį, vertina, kad iš esmės pareiškėjos prašymas buvo patenkintas.

38. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Visuomeninei ginčų komisijai pateikė skundą dėl atsakovo rašto. Iš jo turinio matyti, kad, pareiškėjos nuomone, atsakovas nenurodė teisinių pagrindų kodėl gyvenamojo namo patalpų savininkai turėtų kreiptis į institucijas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimo, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymo (įskaitant ir kreipimąsi dėl problematinio (duomenys neskelbtini) buto gyventojo), taip pat pareiškėja mano, kad tikrinant bendriją būtina išreikalauti papildomus dokumentus iš bendrijos.

39. Sulyginus pareiškėjos rašte atsakovui nurodytas aplinkybes dėl galimų bendrijos pirmininkės veiklos trūkumų ir veiklos priežiūrai bei kontrolei pareikalautų dokumentų pobūdžio, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, vykdantis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, pareikalavo visų dokumentų, reikalingų prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Taisyklėse yra nustatyta, jog priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro: 1) kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas pagal priežiūros ir kontrolės vykdytojo sudarytą grafiką ir planuojamų tikrinti valdytojų sąrašą; 2) neplanuotas valdytojų veiklos patikrinimas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį, priežiūros ir kontrolės vykdytojo ar Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Taisyklių 5 punktas). Taigi šiuo atveju atsakovo struktūrinis padalinys, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Taisyklių 5.2 punktu, pareikalavo tokių dokumentų, kurie buvo reikalingi gautam skundui išnagrinėti ir skundo apimtyje atlikti bendrijos pirmininkės veiklos priežiūrą ir kontrolę.

40. Pareiškėja neįrodė, kad turi teisę teikti valdingus nurodymus šią funkciją įgyvendinančiam Savivaldybės struktūriniam padaliniui, kontroliuoti būsimą tikrinimą, reikalauti papildomų dokumentų. Taigi, ji neįrodė, kad jos teisės pažeistos neišreikalavus dokumentų, kuriuos ji nurodė skunde Komisijai.

41. Skundžiamas atsakovo raštas dalyje dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra motyvuotas, teisiškai pagrįstas. Byloje nesama duomenų, kad papildomų teisinių argumentų nenurodymas galėjo pažeisti pareiškėjos teises. Teismas taip pat pažymi, kad Komisija teisingai nurodė, kad bendrijos pirmininko atsakomybė už pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą neeliminuoja ir kitaip neriboja gyventojų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas, jei jų teisėtiems interesams keliama grėsmė.

42. Teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes ir ėmėsi visų veiksmų savo kompetencijos ribose, susijusių su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos kontrolės ir priežiūros funkcijos įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti, yra teisinga.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan