2021-01-27 Nr. AB-1921-3-61-3-01100-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-150-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01100-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.1.2; 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 49SJ-334(14.49.105.) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimas) ir NŽT 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1SS-334-(7.5) (toliau – ir 2019 m. vasario 18 d. sprendimas), įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą apie 0,25 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią Buivydiškių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta jai Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji visą laiką naudojosi ir naudojasi suteikta asmeninio ūkio žeme. Ne kartą kreipėsi į Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus rengusius matininkus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir buvo įtraukta į Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės, kuriems žemė buvo suteikta apylinkės tarybos sesijų sprendimais ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymais įteisinta ir leista parduoti, sąrašą. Tačiau suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės suformavimo ir pardavimo klausimas iki galo nebuvo sprendžiamas. Naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo patikrintas ir apžiūrėtas 2010 m. birželio 1 d., Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo akte (toliau – ir Aktas) nurodant apytikslį naudojamos žemės sklypo plotą 0,21 ha, taip pat Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendime nurodytą plotą (0,25 ha).

3. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 40 punkto nuostata, Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) 2.6 papunkčio antrosios pastraipos nuostata.

4. Pareiškėja teigė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendime yra neteisingai cituojama Tvarkos 40 punkto nuostata, nutylint toliau paryškintą teisės normos dalį, kad „Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui.“ NŽT Vilniaus miesto skyriaus minimas Detalusis planas savaime nėra kliūtis tenkinti jos prašymą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus argumentas, kad teritorijoje, kurioje yra patvirtintas Detalusis planas žemės reformos žemėtvarkos projektai neva nerengiami, nepagrįstas jokia teisės norma ar praktika. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami žemės reformos žemėtvarkos projektai skiriasi pagal planavimo užduotis, todėl paminėti dokumentai gali būti ir yra rengiami toje pačioje teritorijoje. Žemės reformos žemėtvarkos projektai yra rengiami kadastrinės vietoves, kurioje gali būti, ir dažnai būna parengtų ir patvirtintų detaliųjų planų. NŽT Vilniaus miesto skyriaus minima Nutarimo Nr. 385 2.6 papunkčio antrosios pastraipos nuostata nagrinėjamu atveju taip pat nėra kliūtis sklypo suprojektavimui.

5. Pareiškėja nurodė, kad NŽT 2019 m. vasario 18 d. sprendime yra atkartojami Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo teiginiai apie Detaliojo plano tariamą įtaką, visiškai nenagrinėjant su tuo susijusių pareiškėjos skundo argumentų, taip pat nepateikiant Detaliojo plano sprendinių, su kuriais atsakovas sieja savo sprendimą.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

7. Atsakovas nurodė, kad J. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu buvo skirtas 0,25 ha asmeninio ūkio žemės plotas. NŽT 2010 m. birželio 1 d. surašė Aktą. Prie Akto pridėtame žemės sklypo plane, kuriame gyvenamiesiems namams statyti numatytoje teritorijoje, suformuotoje Detaliuoju planu, yra pažymėtas 0,21 ha J. K. tuo metu galimai naudojamas asmeninio ūkio žemės plotas, tačiau tai nėra tinkamas dokumentas dėl konkrečios asmeninio ūkio žemės vietos. NŽT nėra pateiktas dokumentas, kuriame būtų nurodyta J. K. suteiktos asmeninio ūkio žemės vieta. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.5-41-25203 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. K.“ V. K. sugrąžintas natūra 1,16 ha žemės plotas Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad tam tikros teritorijos suplanavimas detaliuoju planu per se (apskritai) nereiškia, kad ta žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą ir Detaliojo plano buvimas atsakovui nėra kliūtis vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nesprendė minėtos teritorijos potencialaus naudojimo ateityje aspektus. NŽT, vertindama galimybes atkurti nuosavybės teises, be kita ko, privalo atsižvelgti į Detalųjį planą bei jame numatytas teritorijos naudojimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kokia žemė yra valstybės išperkama. Ginčui aktualus Detalusis planas apsprendžia, kad ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama žeme.

9. Atsakovas pažymėjo, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams (dirbusiems kaime) jiems pageidaujant, vienai šeimai suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių buvo matuojami žemėje, kuri pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkui, o nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus numatytoje naudoti gyventojų asmeniniam ūkui. Aktas nėra asmeniniam ūkiui suteiktos žemės paženklinimą patvirtinantis dokumentas ir tai nėra asmeninio ūkio teritorija, kurioje galėtų būti projektuojami tokie žemės sklypai. Be to, atsižvelgiant į teritorijoje galiojantį Detalųjį planą, ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant asmeninį ūkį nėra galimas ir dėl šios aplinkybės.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos J. K. skundą atmetė.

11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja 2018 m. spalio 24 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą dėl jai skirto ir jos naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo bei perdavimo jos nuosavybėn, prašydama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos naudojamą 0,21–0,25 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią Buivydiškių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, kuri jai buvo skirta Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 29 d. raštu (sprendimu) pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. NŽT 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo, skundo netenkino.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad J. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu buvo skirtas 0,25 ha asmeninio ūkio žemės plotas. NŽT 2010 m. birželio 1 d. surašė Aktą. Prie Akto pridėtame žemės sklypo plane, kuriame gyvenamiesiems namams statyti numatytoje teritorijoje, suformuotoje Detaliuoju planu, pažymėtas 0,21 ha J. K. asmeninio ūkio žemės plotas.

13. Teismas, akcentuodamas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1, 6, 7 ir 12 dalyse, Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, kuri galiojo ir asmeninio ūkio žemės suteikimo J. K. metu, 16 ir 17 punktuose, Tvarkos 40 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 buvo patvirtintas Detalusis planas. Teritorijoje, kuri yra patvirtinta detaliaisiais planais, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 730 „Dėl Tarybos 2000-03-01 sprendimo Nr. 582 „Dėl Pilaitės teritorijos Šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ papildymo“ nurodė, kad minėtoje teritorijoje negalioja patvirtinti sprendiniai tik žemę grąžinant natūra.

14. Teismas vertino, kad ginčo teritorija nėra asmeninio ūkio žemės teritorija. Nors Akte nurodytas 0,21 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, tačiau dar 2000 m. kovo 1 d. buvo patvirtintas Detalusis planas, kurio sprendiniai nepanaikinti. Aktas nėra dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai ginčo teritorijoje buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad patvirtintas Detalusis planas nėra kliūtis jai suprojektuoti sklypą ginčo teritorijoje. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami teritorijų planavimo dokumentais (detaliaisiais planais) bei žemės valdų planuose suformuotose teritorijose.

15. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalį. NŽT, atkurdama nuosavybės teises, privalo atsižvelgti į Detalųjį planą, jame numatytas teritorijos naudojimo aplinkybes.

16. Teismas, vadovaudamasis Nutarimo Nr. 385 2.6 papunkčio nuostata, pabrėždamas, kad šio nutarimo 2.8 papunkčio nuostata pareiškėjai netaikoma, kadangi asmeninio ūkio žemės sklypas po 2011 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintame kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pradėtame rengti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo projektuojamas, akcentuodamas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijas, aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime (toliau – ir Rekomendacijos), vertinant ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, atsižvelgdamas į tai, kad Aktas ir žemės sklypo planas nėra asmeniniam ūkiui suteiktos žemės paženklinimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas žemės sklypo planas prie akto, kuriame nurodytas 0,21 ha pareiškėjai priklausantis sklypo plotas, nėra žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinys, be to, ginčo teritorija nėra asmeninio ūkio teritorija, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai asmeniniam ūkiui, o pareiškėja nepateikė kitų jos skundo pagrįstumą įrodančių dokumentų (žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto, asmeninio ūkio žemės teritorijos plano, kuriame pažymėti piliečiams suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai ir kt.), taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja už iš valstybės perkamą asmeninio ūkio žemės sklypą būtų sumokėjusi įstatymo nustatytas įmokas, konstatavo pareiškėjos skundo nepagrįstumą. Teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į teritorijoje galiojantį Detalųjį planą, ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant asmeninį ūkį nėra galimas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neneigia NŽT 2019 m. vasario 8 d. sprendime nurodytos aplinkybės, jog Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2.5-41-25203 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. K.“ V. K. sugrąžintas natūra 1,16 ha žemės plotas Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime.

18. Teismas, įvertinęs ginčijamų administracinių aktų turinį, sprendė, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VŠĮ) 8 straipsnio keliamus reikalavimus, juose yra detaliai nurodomos faktinės aplinkybės, konkrečios teisės aktų nuostatos.

III. 19. Pareiškėja J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėja nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl faktų, kad jai Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu buvo skirtas 0,25 ha asmeninio ūkio žemės plotas ir NŽT 2010 m. birželio 1 d. surašė Aktą. Tačiau yra ginčas, ar pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypas patenka į Detaliojo plano ribas ir jeigu patenka, tai kokius sprendinius tai teritorijai nustato Detalusis planas. Taigi, skundu pareiškėja kėlė klausimą dėl Detaliojo plano teritorijos, jo sprendinių, jo egzistavimo fakto, be kita ko, prašydama teismą įpareigoti NŽT pateikti visus su skundžiamais sprendimais susijusius dokumentus. Atsakovas nei pareiškėjai, nei teismui nepateikė Detaliojo plano. Detaliojo plano brėžinio nėra ir Teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas vadovavosi Detaliuoju planu. Tokiu būdu teismas neatkleidė bylos esmės. Teismo išvada grindžiama ne bylos nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, bet tuo, ką skundžiamame sprendime ir atsiliepime nurodė atsakovas, nepaisant fakto, kad nepateikti įrodymai.

21. Pareiškėja pažymi, kad jokia teisės norma ir įrodymais nepagrįstos teismo išvados, kad teritorijoje, kuri yra patvirtinta detaliaisiais planais, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami ir teritorija nėra asmeninio ūkio žemės teritorija. Taip pat į bylą nepateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 730 „Dėl Tarybos 2000-03-01 sprendimo Nr. 582 „Dėl Pilaitės teritorijos Šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ papildymo“, kuriuo, darydamas skundžiamas išvadas, vadovavosi teismas. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo išvada, jog Aktas nėra dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjai ginčo teritorijoje buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, prieštarauja kitai teismo išvadai, kad ginčo dėl šio fakto byloje nėra.

22. Pareiškėjos teigimu, teismas, nurodydamas, kad pareiškėjai netaikoma Nutarimo Nr. 385 2.8 papunkčio nuostata, neatsižvelgė į tai, kad šiame papunktyje kalbama apie pretendentų susirinkimą, o nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl sklypo suprojektavimo.

23. Pareiškėja akcentuoja, kad, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, NŽT, atkurdama nuosavybės teises, privalo atsižvelgti į Detalųjį planą, jame numatytas teritorijos naudojimo aplinkybes, tačiau nėra aišku, ar atsakovas į šį planą atsižvelgė.

24. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra aišku, kas yra bendro tarp teismo sprendime minimo valstybės išperkamos žemės statuso, kuris neaišku kuo remiantis nustatytas, ir asmeninio ūkio žemės suprojektavimo. Taip pat nėra aišku, ką bendro su byla turi teismo teiginys, susijęs su žemės ploto sugrąžinimu V. K..

25. Pareiškėjos vertinimu, teismo išvada, kad ginčijami administraciniai aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, neatitinka tikrovės.

26. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, prašo apeliacinį skundą atmesti, pridėti prie bylos Detalųjį planą.

27. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja nekėlė klausimų, abejonių dėl Detaliojo plano pateikimo į bylą, nenurodė, kad galimai nepavyksta rasti šio dokumento viešuosiuose registruose, taip pat nenurodė, kad yra būtina kreiptis į Administraciją norint gauti originalaus dokumento kopiją. Kita vertus, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl Detaliojo plano, NŽT kreipėsi į Administraciją bei gavo dokumentų kopijas. Tiek viešajame registre, tiek Administracijos pateiktame Detaliajame plane žymimos teritorijos sutampa.

28. Atsakovas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, pabrėžia, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams (dirbusiems kaime) jiems pageidaujant, vienai šeimai suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių buvo matuojami žemėje, kuri pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkui, o nauji žemės sklypai asmeniniam ūkui po 1994 m. sausio 1 d. matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus numatytoje naudoti gyventojų asmeniniam ūkui. Aktas nėra asmeniniam ūkiui suteiktos žemės paženklinimą patvirtinantis dokumentas ir tai nėra asmeninio ūkio teritorija, kurioje galėtų būti projektuojami tokie žemės sklypai. Be to, atsižvelgiant į teritorijoje galiojantį Detalųjį planą, ginčo teritorija laikytina valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nuosavybės teisių atkūrimas suteikiant asmeninį ūkį nėra galimas ir dėl šios aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo.

30. Pareiškėja savo teisę į asmeninio ūkio žemės sklypą grindžia Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu, kuriuo buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas, esantis Buivydiškių (duomenys neskelbtini) kaime.

31. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai suteikiant žemės sklypą ar vėliau sklypas buvo suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projektu turėtoje žemės valdoje, ar buvo nustatytos jo ribos bei plotas.

32. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

33. Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo 2010 m. birželio 1 d. aktas patvirtina, kad pagal dabartinį teritorinį paskirstymą žemės sklypas yra Vilniaus m. Pilaitės seniūnijos teritorijoje (b. l. 43–44). Todėl ginčui reikšminga aplinkybė ar žemės sklypas yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

34. Atsakovas 2019 m. vasario 18 d. rašte pareiškėjos atstovui iki pradedant teisminį ginčą, nurodė, kad ginčo sklypo buvimo vietoje yra parengtas detalusis planas ir teritorija nėra skirta asmeninio ūkio žemės sklypų formavimui bei nurodė teritorijos detalųjį planą, patvirtinta Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 (b. l. 6–9).

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, o pagal šios straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre kaupiami duomenys yra vieši.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o teismas jų pagrindų konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus (1 dalis). Įvertinus tai, kad Detaliojo plano registras yra viešas ir tai sudaro galimybę šalims savarankiškai rinkti įrodymus, yra pagrindas konstatuoti, kad šioje situacijoje pareiškėja turėjo galimybę teikti ir įrodinėti atsikirtimus į atsakovo poziciją, nes atsakovas savo prieštaravimą pagrindė viešai prieinamu Detaliuoju planu. Nesant tokio paneigimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pozicija pagrįsta.

37. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus) ir pagal šio straipsnio 6 dalį neurbanizuotose teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas detalieji planai nerengiami.

38. Šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta, kad urbanizuotoje arba urbanizuojamoje teritorijoje žemėtvarkos planavimo dokumentai nerengiami, todėl Vilniaus miesto tarybai 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtinus Detalųjį planą pareiškėjai toje teritorijoje žemėtvarkos projektu negali būti suformuotas asmeniniam ūkiui skirtas žemės sklypas.

39. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, kuris taikomas ir vykdant žemės reformą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miesto gyvenamosioms vietovėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, 2.6 papunkčiu nustatyta, kad teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.).

40. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už asmeninio ūkio žemės sklypą yra sumokėjusi valstybei, taip pat nepateikė duomenų, kad žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. ar, kad ji dalyvavo kuriame nors žemėtvarkos projekte ir buvo išreiškusi valią naudoti asmeninio ūkio žemę tam skirtoje teritorijoje, todėl pareiškėjai negali būti formuojamas žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projektu Vilniaus m. Pilaitės seniūnijoje.

41. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė