AS-822-666-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822 -666/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Lietuvos antstolių rūmai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Lietuvos antstolių rūmai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „Lietuvos antstolių rūmai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paskelbti viešą konkursą antstolių pareigoms užimti šiose antstolių veiklos teritorijose: (i) Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1; (ii) Panevėžio miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje – 1; (iii) Akmenės, Mažeikių ir Skuodo rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1; (iv) Alytaus, Lazdijų ir Prienų rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1; (v) Biržų, Kupiškio ir Rokiškio rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1 (vi) Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1; (vii) Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Šilutės rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1; (viii) Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje – 1; (ix) Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje – 1.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovui vykdyti 2012 m. rugpjūčio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 64 paskelbtą viešą konkursą antstolių pareigoms minėtose antstolių veiklos teritorijose užimti.

Pareiškėjas paaiškino, kad būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų palankus pareiškėjui, priėmimas reikštų atsiradusią būtinybę Teisingumo ministrui antstolių skaičiaus klausimą ir kartu viešo konkurso antstolių pareigoms užimti išspręsti iš naujo. Tolimesnis konkurso vykdymas gali sukelti neigiamų teisinių padarinių, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą byloje, gali būti itin sudėtingas arba net nebeįmanomas, o galimybė visiškai (ar iš dalies) atkurti situaciją, kuri egzistavo iki tol, kol byla buvo neišnagrinėta, būtų itin apsunkinta. Įvykus konkursui, savo viešąsias paslaugas turėtų pradėti vykdyti 9 nauji antstoliai, o pripažinus atsakovo sprendimą dėl konkurso paskelbimo neteisėtu ir negaliojančiu, kartu tektų pripažinti, kad antstoliai buvo paskirti be teisinio pagrindo, tai reikštų, kad vykdymo veiksmai buvo atlikti asmenų, neteisėtai įgijusių teisę eiti antstolių pareigas. Vykdymo proceso dalyviai įgytų reikalavimo teisę į tokius asmenis, taip pat teisę reikalauti kompensuoti turtinę žalą, grąžinti sumokėtas vykdymo išlaidas ir pan. Be to, galėtų būti pažeisti ir kitų antstolių, dirbančių tose pačiose antstolių veiklos teritorijose, teisėti interesai, nes dėl naujai paskirtų antstolių jie patirtų nuostolių. Laikinai uždraudus atsakovui vykdyti paskelbtą viešą konkursą, būtų sutaupytos Teisingumo ministerijos ir pretendentų dalyvauti konkurse lėšos, susijusios su konkurso organizavimu bei dalyvavimu jame.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su antstolių sistemos funkcionavimu. Tai iš esmės yra atsakovo kompetencija (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 3 d., 6 str. 1 d., 26 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų 7 p.). Atsakovas, būdamas atsakingas už antstolių veiklos priežiūrą ir sistemos funkcionavimą, kartu turi galimybių atlikti ar neatlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą, įvertinant galimas kilti pasekmes. Teisiniu požiūriu, konkurso vykdymas teismo sprendimo vykdymui šioje byloje įtakos neturėtų, nes visos konkurso pasekmės gali būti pašalinamos administracine tvarka. Teismas sprendė, kad įvykdyti teismo sprendimą kliūčių nebūtų, todėl nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 93-97), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

1. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, būdamas atsakingas už antstolių veiklos priežiūrą ir sistemos funkcionavimą, kartu turi galimybių atlikti ar neatlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei prisiimti atsakomybę už pasirinkimą, įvertinant galimas kilti pasekmes. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I573-l0/2009) konstatavo, jog tai, kad tam tikras teisės norminis aktas nekonkretizuoja, kaip ir koks administracinis aktas (sprendimas) turi būti priimtas atitinkamoje situacijoje, dar nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas turi absoliučią (nevaržomą) diskrecijos laisvę. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012.

2. Ginčijamo sprendimo panaikinimas sukeltų teisinių pasekmių atsakovui ir kitiems asmenims, t. y. antstolių viešo konkurso dalyviams, asmenims, paskirtiems antstoliais, ir tretiesiems asmenims (priverstinio vykdymo proceso dalyviams – išieškotojams ir skolininkams).

3. Atsakovui įvykdžius antstolių viešą konkursą, patvirtinus jų rezultatus ir atsakovui paskyrus į pareigas naujus antstolius (konkurso laimėtojus), o vėliau išsprendus ginčą iš esmės ir teismui patenkinus pareiškėjo skundą, turėtų būti naikinami patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatai ir atleidžiami jau į pareigas paskirti asmenys (antstoliai) bei jų nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos perduodamos tolimesniam vykdymui kitiems antstoliams. Nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų perdavimo procedūra gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Laikinai neuždraudus atsakovui vykdyti paskelbtą antstolių viešą konkursą neabejotinai bus patirta didžiulių finansinių nuostolių.

Atsakovas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime remiamasi šiais argumentais:

1. Atskirajame skunde pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio samprotavimus dėl atsakovo turimos kompetencijos, galimų neigiamų viešo konkurso pasekmių bei finansinių pasekmių dėl viešo konkurso paskelbimo neteisėtu.

2. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų neadekvati siekiamam tikslui ir tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

3. Pritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonę, atsakovas daugiau kaip vienerius metus negalėtų skelbti viešo konkurso antstolių vietoms užimti bei tokiu būdu negalėtų įgyvendinti savo funkcijos – užtikrinti tinkamą vykdymo procesą.

4. Finansiniai sunkumui negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl atsakovo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo paskelbti viešą konkursą antstolių pareigoms užimti.

Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui vykdyti paskelbtą viešą konkursą antstolių vietoms užimti.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. jei, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas administraciniame procese yra susijęs su ABTĮ 92 straipsnyje nustatytomis akto panaikinimo teisinėmis pasekmėmis tokiu atveju, jeigu byloje būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principais. Be to, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, šiuo atveju draudimas atsakovui vykdyti paskelbtą viešą konkursą antstolių vietoms užimti, turėtų būti sietinas su išskirtinėmis pareiškėjo nurodytomis ir įrodymais pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neabejotinai pagrįstų aplinkybę, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, teismui priėmus jam palankų sprendimą, t. y. panaikinus ginčijamą atsakovo sprendimą, tai sukeltų neigiamų teisinių pasekmių pačiam atsakovui ir kitiems asmenims. Pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju turėtų būti naikinami patvirtinti antstolių viešo konkurso rezultatai ir atleidžiami jau į pareigas paskirti asmenys (antstoliai) bei jų nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos perduodamos tolimesniam vykdymui kitiems antstoliams, ši procedūra užtruktų itin ilgai, sukeltų finansinių nuostolių.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su antstolių sistemos funkcionavimu. Užtikrinus pareiškėjo keliamą reikalavimą, atsakovui būtų užkirstas kelias vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas, t. y. nustatyti antstolių skaičių ir priskirti antstoliams veiklos teritorijas (Antstolių įstatymo 2 str. 3 d.), tokiu būdu iš esmės būtų sutrikdyta antstolių sistemos veikla, o tai sukeltų neigiamų padarinių tiek viešajam interesui, tiek ir trečiųjų asmenų interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomi finansiniai nuostoliai iš naujo organizuojant viešąjį konkursą ir naujiems antstoliams pradėjus vykdyti pareigas, nepateisina būtinybės užtikrinti pareiškėjo reikalavimą. Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, dėl atsakovo sprendimo vykdymo kilusi žala galėtų būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo nurodomas tikslas išvengti galimų finansinių nuostolių ateityje pats savaime ABTĮ 71 straipsnio prasme nėra pagrindas pritaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-589/2008 suformuotą praktiką. Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjas byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/201, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad šiuo metu yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekiant užtikrinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimas netaikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neužkerta kelio nagrinėjant šią administracinę bylą ir esant poreikiui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – teismas bet kurioje proceso stadijoje ex officio ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tokią priemonę pritaikyti (ABTĮ 71 str. 1 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo asociacijos „Lietuvos antstolių rūmai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė