2022-01-05 Nr. AB-342-3-61-3-04385-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-49-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04385-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir NŽT Molėtų skyrius) 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. SFP-438-(14.40.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 2019 m. spalio 8 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2363-18.5 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektui, 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde, jos atstovas ir įgaliotas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 konstatavo, kad Žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, juridinis faktas nustatytas namo atstatymo ir sodybos atkūrimo tikslu. Pareiškėja siekia pertvarkyti miškų ūkio paskirties Žemės sklypą, padalijant į du žemės sklypus, suformuojant kitos paskirties žemės sklypą (buvusiai sodybai atstatyti) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą.

Molėtų skyrius nusprendė rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja, gavusi iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijos, NŽT Molėtų skyriaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, sudarė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Geoplėtra“ sutartį, kuri pagal nurodytų institucijų išduotus reikalavimus parengė pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas) ir jį per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė derinimui.

NŽT Molėtų skyrius 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atsisakė derinti Projektą, nurodydamas vienintelį argumentą, jog Projektas prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms. NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-2363-18.5 konstatavo, kad NŽT Molėtų skyrius pagrįstai atsisakė derinti Žemės sklypo Projektą, dar papildomai nurodydama, kad Projektas neatitinka jo rengimo tikslų. NŽT Molėtų skyrius ir NŽT viršijo savo kompetenciją, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 62.2.1 punktą, ar Projektas atitinka Miškų įstatymo reikalavimus pritaria arba nepritaria Valstybinė miškų tarnyba, o pagal Taisyklių 62.1 punktą Saugomų teritorijų direkcija, bet ne NŽT, dėl ko buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai.

Pagal pateiktą Projektą atidalijus Labanoro regioninio parko tvarkymo plane nurodyto Žemės sklypo rekreacijos teritoriją (kita paskirtis), sudarančią 1,6823 ha (projekto Nr. 353-2) ir neviršijančią 2 ha, o kitą atidalijamą miškų ūkio paskirties Žemės sklypą sudaro 8,1966 ha (projekto Nr. 353-1), parengtas Projektas atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Molėtų skyriaus, atsiliepime į skundą prašė skundo reikalavimus atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Iškeltam ginčui aktualios Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.), Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatos.

5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos Projekto sprendiniuose yra nurodyta, kad atidalijama viena sklypo dalis, t. y. 1,5118 ha yra miškas, o tai prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms, nes negali po padalijimo būti mažesnė žemės sklypo dalis negu 5 ha. Be to iš Labanoro regioninio plano matyti, kad Žemės sklypo dalis projekto Nr. 353-2 yra įtraukta į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonę. Taigi pareiškėjos žemės sklypas patenka į valstybinio draustinio teritoriją. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad visas žemės sklypas, kurį siekiama atidalinti yra Labanoro regioninio parko rekreacinio prioriteto zonoje, o pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą viena žemės sklypo dalis patenka į rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną) teritoriją, kurioje gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ar jų grupės, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Pareiškėja galimo pritaikymo visuomenės poreikiams ir naudojimo rekreacijai tikslu siekia pertvarkyti Žemės sklypą, atidalinti Labanoro regioninio parko tvarkymo plane išskirtą NRu3 teritoriją Žemės sklype. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 10 dalies 3 punktas numato galimybę pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype atidalinti visą išskirtą NRu3 teritoriją ir pakeisti šios teritorijos paskirtį, tačiau to nenumato Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis, 11 straipsnio 1 ir 3 dalys ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, numatytais Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos Žemės sklypo ribose esančią ne miško žemės teritoriją, patenkančią į išskirtą NRu3 teritoriją, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 8 dalies 5 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindu, yra galimybė atidalinti suformuojant kaip atskirą žemės sklypą visuomenės poreikių pritaikymui ir naudojimui rekreacijai, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos statybai pagal saugomų teritorijų režimą ir statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus arba, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype yra nustatyta galimybė atkurti buvusią sodybą, ne miško žemės teritoriją atidalinti suformuojant kaip atskirą žemės sklypą buvusios sodybos atstatymui.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, priteisė pareiškėjai iš NŽT 562,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentavęs Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, iš NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo turinio nustatė, kad šiuo sprendimu buvo atsisakyta derinti Žemės sklypo Projektą, nes turi būti taisomi jo sprendiniai, kurie prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

10. Teismas pažymėjo, kad Projektas buvo rengiamas tikslu padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant miško valdą buvusiai sodybai atstatyti. Iš atsakovo sprendimo nėra aišku, kodėl nurodytas tik vienas Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas išimtinis atvejis, kai po atidalijimo privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas galėtų būti mažesnis nei 5 hektarai, t. y. kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktai numato ir kitus išimtinius atvejus.

11. Teismas nurodė, kad iš atsakovo sprendimo turinio nėra aišku, kokių konkrečių teisės normų neatitiko pareiškėjos pateikto Projekto sprendiniai, kokie būtent Projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, todėl nėra aišku, kokius Projekto sprendinius reikia taisyti. Ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), visiškai nemotyvuotas.

12. Teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra neaiškus, tinkamai nemotyvuotas, dviprasmiškas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų. Toks NŽT Molėtų skyriaus sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ir jai sukelia teisines pasekmes.

13. Teismas akcentavo, kad adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas individualiame administraciniame akte laikytinas esminiu trūkumu. Atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, turėjusių užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

14. Teismas ginčijamus NŽT Molėtų skyriaus ir NŽT sprendimus panaikino ir, atsižvelgdamas į tai, kad teismas viešojo administravimo funkcijų neatlieka, iš dalies tenkino išvestinį skundo reikalavimą – įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl Projekto derinimo.

15. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, įvertinęs pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą šias išlaidas patvirtinančių dokumentų ir Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio kontekste, sprendė, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisti 540 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 22,50 Eur žyminį mokestį, iš viso 562,5 Eur.

III. 16. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Molėtų skyriaus, apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu.

17. Atsakovas, akcentuodamas ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nurodo, kad teismas deklaratyviai vertino NŽT Molėtų skyriaus pačio rašto formą, kas nedaro jokios įtakos rašto esmei ir siektinam rezultatui. Ne kartą buvo žodžiu su matininku aptartas pareiškėjos Projektas ir jo atitikimas teisės aktams. Projekto autorius buvo žodžiu informuotas apie tai, kad Projektas neatitinka reikalavimų ir nukrypstama nuo teisės aktų, be to Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimas buvo adresuotas ir siunčiamas ne pareiškėjai, o matininkui, kuris kaip kvalifikuotas specialistas yra atsakingas už tinkamo projekto parengimą.

18. Atsakovas, pabrėždamas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teigia, kad teismas paviršutiniškai analizavo NŽT Molėtų skyriaus rašto parengimą. Teismas neįsigilino, kad NŽT Molėtų skyriaus rašte yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kurių neatitinka pareiškėjos Projektas ir kas taisytina. Pareiškėjos Projekto sprendiniuose yra nurodoma, kad atidalijama viena sklypo dalis, t. y. 1,5118 ha yra miškas, o tai prieštarauja Miško įstatymo nuostatoms, nes negali po padalijimo būti mažesnė dalis negu 5 ha. Be to, iš Labanoro regioninio tvarkymo plano matyti, kad žemės sklypo dalis, projekto Nr. 353-2, yra įtraukta į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonę. Žemės sklypas patenka į valstybinio draustinio teritoriją. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies reikalavimų kontekste draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir mišku ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

19. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai ir atsakingam matininkui už Projekto rengimą NŽT Molėtų rašte yra aiškiai nurodyti teisės aktai ir kriterijai, kuriais remiantis Projektas turi būti tikslinamas. NŽT Molėtų skyriaus raštas yra konstatuojamojo pobūdžio, kuriuo aiškinama, kad miškų sklypo negalima dalinti. Kol Valstybinė miškų tarnyba dalyje sklypo neištaksuos sklypo ir nepanaikins miškų apribojimų, pareiškėjai bus duodamas neigiamas atsakymas dėl Projekto sprendinių, jei jie nebus keičiami ir Projektas nebus koreguojamas.

20. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja nurodo, kad apeliacinis skundas yra tapatus atsiliepimui į jos skundą, atsiliepime į skundą nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismas yra tinkamai įvertinęs.

22. Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodo, kad kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kai jis atitinkamu procesiniu būdu bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į skundą, juo labiau atsakovo apeliaciniame skunde.

23. Pareiškėja akcentuoja, kad NŽT Molėtų skyrius ginčijamu sprendimu, kuriam pritarė NŽT, atsisakė derinti Projektą vieninteliu teisiniu argumentu, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Taisyklių kontekste buvo keliamas klausimas ne dėl Projekto tvirtinimo, o dėl derinimo. Ar projektas atitinka Miškų įstatyme nustatytus reikalavimus sprendžia Valstybinė miškų tarnyba, o ar atitinka Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus – Saugomų teritorijų direkcija. NŽT pateikto Projekto sprendinius turėjo įvertinti tik savo kompetencijos ribose, t. y. ar Projektas atitinka NŽT Molėtų skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, o jeigu neatitinka, nurodyti teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis (Taisyklių 58 punktas). Ginčijami NŽT Molėtų skyriaus ir NŽT sprendimai priimti viršijant kompetenciją bei neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuoti.

24. Pareiškėja teigia, kad Projektas atitinka Miškų įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus ir dėsto tai pagrindžiančias aplinkybes, akcentuoja Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusių sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 nustatytų faktų reikšmingumą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, akcentuodamas, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę bei tuo pačiu sprendžia, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas, dėl ginčo dalyku esančių sprendimų turinio atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamiems reikalavimams nepasisako.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo atsisakyti derinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl minėto NŽT skyriaus sprendimo atmestas, bei NŽT įpareigojimo pritarti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš esmės vieninteliu pagrindu, kad ginčijamas NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai suteikė reikšmę ginčijamo sprendimo formai. Projekto matininkui yra žinomas Projekto neatitikimas teisės aktams. Be to, skundžiamame NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendime yra nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimų neatitinka Projektas ir kas taisytina, konstatuojama, kad miškų sklypo negalima dalinti.

30. Nustatyta, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo NŽT Molėtų skyriui 2017 m. spalio 27 d. pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant miško valdą buvusiai sodybai atstatyti, nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį miškų ūkio ir kitos paskirties žemės sklypui. NŽT Molėtų skyriaus vedėjas 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu nusprendė rengti projektą ir 2017 m. gruodžio 8 d. buvo išduoti projekto rengimo reikalavimai. NŽT molėtų skyrius 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu atsisakė derinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto sprendinius, kadangi Projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Projekto autorius 2019 m. rugsėjo 26 d. pakartotinai pateikė prašymą suderinti Projektą, pateikdamas aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad Žemės sklypas atidalinamas pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, suformuojamas rekreacinės paskirties žemės sklypas su galimu pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai. NŽT Molėtų skyrius 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atsisakė derinti Projektą, nurodydamas, kad turi būti taisomi jo sprendiniai, nes jie prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

31. NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 63 ir 69 punktais, atsisakoma derinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Prašoma taisyti Projekto sprendinius, kadangi sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

33. Šių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste įvertinus NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo turinį, nustatyta, kad jame yra nurodytas teisinis sprendimo atsisakyti derinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pagrindas (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.; Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 63 ir 69 p.). Akcentuota, kad Projekto sprendiniai taisytini, nes prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas administracinis aktas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: jame yra nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo neatitinka konkretaus Žemės sklypo, kuriuo formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakyta derinti, sprendiniai. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šioje byloje ginčijamu administraciniu aktu buvo išnagrinėtas pakartotinis prašymas derinti Žemės sklypo Projektą. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai pagrindai yra aiškūs, teisinė situacija pakankamai apibrėžta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą išspręsti priimdamas sprendimą iš esmės, t. y. vertinti priimtą ginčijamą sprendimą jame pateikto turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, be kita ko, įvertinant skundo argumentus dėl atsakovo kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą ir subjektų, kurie, pareiškėjos teigimu, turi dalyvauti derinimo procese.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

36. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ryti Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė