b93f3a99-bb9c-4e0d-bbb6-13a2b402e107 · Kauno apygardos teismas

Bylos NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-285-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00632-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A.

K. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ Nr. LK-470 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su pateikta medžiaga, n u s t a t ė : A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus bausmę su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 4 metai 11 mėnesių ir 7 MGL (2210 Lt) bauda. Bausmės pradžia: 2013-03-13, bausmės pabaiga 2017-04-11.Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. LK-470 nutarta A. K. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 3 dalį ir nuteistÄ jį paleisti lygtinai, neatlikus 2 metų 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ Nr. LK-470 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad pagal visas aplinkybes spręstina, jog A. K. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu, net ir taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.Nesutikdamas su tokiu VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. K. skunde aukÅ¡tesniajam teismui praÅ¡o patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 3 dalį, nes jis neturi jokių tikslų ateityje nusikalsti.Skunde nurodoma, kad teismas, įvertinęs visas jį teigiamai charakterizuojančias Komisijos nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarė prieÅ¡ingÄ Komisijai iÅ¡vadÄ â€“ netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Nuteistasis pažymi, kad bausmių vykdymo kodeksas nereikalauja nuteistojo bÅ«ti visai pasitaisiusio, o tik bÅ«ti linkusio pasitaisyti. Skunde pažymėta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių protokolo Nr. 7, 4 straipsnis draudžia antrÄ kartÄ asmenį persekioti ar bausti už tÄ patį nusikaltimÄ , tačiau VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas Å¡io reikalavimo nesilaikė, iÅ¡kraipytai aiÅ¡kino BVK 157 straipsnį, apsunkindamas jo padėtį. Nepagrįstai nemotyvuota nutartimi, paremta tik iÅ¡ankstiniu nusistatymu, teismas parodė nuteistÄ jį kaip visiÅ¡kai degradavusį ir nepataisomÄ asmenį.PrieÅ¡ingai teismo nuomonei, bausmę vykdanti institucija, remdamasi jo elgesį individualiai stebėjusių ir vertinusių įvairių specialistų vertinimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo elgesys nekelia pavojaus visuomenei.

Å ios iÅ¡vados pagrįstos dokumentais. Be to, jo elgesį stebės ir jį kontroliuos elektronine stebėjimo priemone probacijos specialistai, o jis pats pasižada nenusikalsti, laikytis įstatymų bei patvirtinti teismo parodytÄ pasitikėjimÄ .Atsiliepimų į A. K. skundÄ negauta. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, ne tik iÅ¡ nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Toks materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių analizavimas negali bÅ«ti prilyginamas pakartotiniam nubaudimui už tÄ pačia nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Å iame straipsnyje nustatytas tik minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį bÅ«tina atlikti, kad apskritai bÅ«tų galima svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , tačiau tai absoliučiai nesÄ lygoja jo pritaikymo.

Bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė – nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, Å¡iuo atveju ketverius metus vienuolika mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas tokio dydžio bausmę teismas vertino, kad tik ji yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Taigi, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Lygtinio paleidimo taikymas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimÄ , kad nuteistasis atliktų tokiÄ bausmės dalį, jog bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad net ir taikant A. K. intensyviÄ priežiÅ«rÄ , pritaikius lygtinį paleidimÄ nebÅ«tų užtikrintas jam skirtos bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis teigia, kad teismas netinkamai įvertino jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, parodė jį kaip asmenį, visiÅ¡kai nelinkusį pasitaisyti, ir tuo apsunkino jo padėtį. Su Å¡iais nuteistojo argumentais negalima sutikti.

Pastebėtina, kad nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nepatvirtinimas niekaip nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, nes bausmė nėra nei padidinama, nei keičiama į sunkesnę, nuteistasis ir toliau atlieka tik tÄ bausmę, kuri jam buvo paskirta teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas nepadarė ir iÅ¡vados, kad nuteistasis absoliučiai nėra linkęs pasitaisyti, tačiau A. K. charakterizuojančios aplinkybės, visi lygtinio paleidimo taikymui svarbÅ«s faktoriai, kurie buvo iÅ¡analizuoti skundžiamoje nutartyje, Å¡iuo metu dar neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės teikiamus suvaržymus, ir bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti toliau jį taisant neizoliavus nuo visuomenės. Sutiktina su nuteistuoju, kad yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios aptartos ir skundžiamoje nutartyje.

Tačiau tai, kad jis nebaustas, vienÄ kartÄ skatintas, mokosi profesinio rengimo centre, kuria socialius gyvenimo planus, deklaruoja teigiamÄ nuostatÄ darbo atžvilgiu, turi realiÄ galimybę įsidarbinti, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat nėra absoliutus pagrindas Å¡velninti likusios bausmės vykdymo sÄ lygas, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl tokį elgesį vertinti kaip iÅ¡skirtinai pozityvų, nėra jokio pagrindo.Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, bÅ«tina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumÄ ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Nors A. K. bausmę atlieka už nesunkaus, BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymÄ , tačiau šį tyčinį nusikaltimÄ padarė turėdamas eilę neiÅ¡nykusių teistumų. Už šį nusikaltimÄ paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta, taip pat subendrinta, bausme, ir paskirta galutinė ketverių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. K. teistas 8 kartus, tarp jų ir už analogiÅ¡kus bei sunkius nusikaltimus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei.

Jo atžvilgiu ne kartÄ buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos teigiamo efekto nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė – A. K. ir toliau ignoravo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, gana didelis ankstesnių teistumų skaičių rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir sistemingai daryti nusikalstamas veikas, ir leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistÄ jį įmanoma taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Be to, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra vidutinis – 52 balai, iÅ¡lieka ir kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ .

Prie tokių veiksnių priskirta ir pastovių pajamų Å¡altinio nebuvimas, finansiniai sunkumai, taip pat kriminaliniai kompanionai, emocinės problemos, gyvenimo bÅ«do pasirinkimas ir savęs suvokimas. Atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai įvertino pakankamai didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, kuris neleidžia daryti iÅ¡vados, kad A. K., bÅ«damas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų.Sutiktina su nuteistuoju, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia visiÅ¡ko atleidimo nuo bausmės, nes jam bus taikoma priežiÅ«ra, tačiau pastebėtina, jog įvertinus A.

K. neatliktos bausmės dalies dydį ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo numatytÄ intensyvios priežiÅ«ros taikymo maksimalų terminÄ Â â€“ ji negali trukti ilgiau nei vieneri metai (28 straipsnis), darytina iÅ¡vada, kad pasibaigus intensyvios priežiÅ«ros taikymui, liktų pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, kurios metu nuteistojo priežiÅ«ra bÅ«tų minimali. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir yra linkęs į nusikalstamÄ elgesį, pritariama apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai ir 29 dienos (Komisijos posėdžio dienai) yra pakankamai didelė, lyginant su paskirtÄ ja, ir Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taisant nuteistÄ jį neizoliuotÄ nuo visuomenės. Ä® visas Å¡ias aplinkybes Komisija neatkreipė deramo dėmesio, tik formaliai savo nutarime iÅ¡vardindama vien teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, visiÅ¡kai nevertindama ir neanalizuodama neigiamų faktorių.

Todėl, priimdama A. K. palankų sprendimÄ , Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės suÅ¡velninimas gali suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencijos tikslų.AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad A.

K. atžvilgiu taikoma probacija gali bÅ«ti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobÅ«dis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, gana dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio rizikos lygis Å¡iuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog A.

K. gali sėkmingai taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir tuo nebÅ«tų pažeistas teisingumo principas, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų taikymo A. K.. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, dėl to paliekama galioti, nuteistojo A.

K. skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r ė : nuteistojo A. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                    Â