b93f1ee1-b4f1-4b33-a159-dc2f79a464bf · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-231-1024/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01171-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 21 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėja Ieva JuodvirÅ¡ytė, sekretoriaujant Ingai Paulikaitei, Jurgitai Trumpulytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo A. P. atstovui advokatui Mariui Griciui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. P. ir A. S. dėl dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei 12 543,75 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. ieÅ¡kovei 512,06 Eur kompensacinių palÅ«kanų; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei 5 % dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, jog 2019 m. gegužės 12 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala Highways England priklausančiam turtui. Eismo įvykį sukėlė transporto priemonės „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S.. Å ios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi Å¡ios transporto priemonės valdytojas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimÄ , transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytÄ nuostolį ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 25 087,49 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovo A. P. ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nebus naudojama kelių eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje, taip pat nebus naudojama eisme dešine kelio puse, kai jos vairas yra dešinėje automobilio pusėje (1.5.2.3 punktas), taipogi nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (1.5.2.4 punktas).

Nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei vykdant draudimo sutartį draudėjas ar apdraustasis nepranešė ieÅ¡kovei apie tai, kad transporto priemonė naudojama kitomis, nei numatyta draudimo sutartyje, sÄ lygomis, t. y. ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Kadangi atsakovai nepranešė ieÅ¡kovei apie draudimo rizikos padidėjimÄ , pažeidę draudimo sutartyje numatytas draudėjo pareigas, atsakovai turi pareigÄ solidariai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, t. y. 12 543,75 Eur.

3. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. 3.1. Nurodo, kad jis Å¡ioje byloje yra nepagrįstai paskirtas atsakovu, nes atsakingas už eismo įvykį yra automobilį vairavęs A. S., kuriam jis pardavė automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Naujajam transporto priemonės savininkui pereina visos draudimo sutarties bendrojoje ir specialiojoje dalyse nustatytos teisės ir pareigos nuo to momento, kai draudėjas jam perduoda dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis. IÅ¡ to seka, kad regresas gali bÅ«ti nukreipiamas tik į A. S., kuris galimai neįregistravo įsigytos transporto priemonės, norėdamas pasinaudoti dar galiojančiu draudimu, tačiau neinformavo draudiko apie draudimo sÄ lygų pasikeitimÄ . 3.2.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkos 63 punktas numato, kad grÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi vien tik formalus TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje numatytų draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali bÅ«ti teisėtu pagrindu reikalauti iÅ¡ draudėjo 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Iš šių nuostatų yra aišku, kad ieškovė visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai taiko atsakomybę draudėjui, nenustačius priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Akivaizdu, kad 2019 m. gegužės 12 d. eismo įvykis neturi jokio ryšio su padidėjusia rizika, nes eismo įvykis įvyko dėl kilusio gaisro, kas neturi nieko bendro su faktu, kad automobilis buvo eksploatuojamas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje.

4. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimus, kuriais iÅ¡ esmės su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka. Patvirtina, kad automobilis yra jo, jis eismo įvykio metu vairavo automobilį ir, kad prisiima visÄ atsakomybę. Keleivių ir krovinių pervežimÄ galėjo ir gali vykdyti, nes yra įregistravęs Å kotijoje įmonę. Teigia, kad transporto priemonės padegimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis buvo tyčinis kitų asmenų, nes atsakovas buvo gavęs grasinimų. Bendradarbiaujant su ieÅ¡kove dėl įvykusio eismo įvykio, atsakovas nurodė ieÅ¡kovei, kad mikroautobuso padegimas buvo tyčinis, tačiau ieÅ¡kovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl autoįvykio iÅ¡siaiÅ¡kinimo. Su pateikta draudimo ieÅ¡kinio suma dėl žalos atlyginimo nesutinka.

5. IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovais į bylÄ Ä¯traukti tiek A. P., tiek A. S., nes pagal draudimo sutarties nuostatas pareiga praneÅ¡ti apie draudimo rizikos padidėjimÄ tenka ne tik draudėjui, bet ir apdraustajam. Å iuo atveju A. P. laikomas draudėju, nes jis sudarė draudimo sutartį, o be to, iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų matyti, kad bÅ«tent jis eismo įvykio metu buvo transporto priemonė savininkas. A. S. laikomas apdraustuoju, nes jis vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu.

Pagal civilinį kodeksÄ vieÅ¡i duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jeigu ir įvyko transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris, kad atsakovas A. P. perdavė A. S. draudimo dokumentus. Taip pat, byloje nėra nenuginčijamų duomenų apie tai, kad nuosavybės teisės į automobilį buvo perleistos. Policijos pažymoje nėra nurodyta transporto priemonės savininko duomenys, todėl ieÅ¡kovės nuomone Å¡i aplinkybė rodo, kad transporto priemonės savininkai nebuvo pasikeitę.

IeÅ¡kovė nesako, kad ginčo automobilis apskritai negalėjo bÅ«ti naudojama keleivių pervežimui, tačiau pažymi, kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos draudimo įmokai. Å uo atveju, draudėjas ir savininkas yra atsakingas, kad transporto priemonė bÅ«tų naudojama pagal draudimo sutarties sÄ lygas. Pasikeitus automobilio eksploatavimo sÄ lygoms, draudėjas turėjo pakankamai laiko informuoti draudikÄ , tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir mėnesį laiko transporto priemonė buvo naudojama kitomis sÄ lygomis.

Kai įvyko eismo įvykis buvo vykdoma keleivių pervežimo veikla, todėl dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė mano, kad turi teisę praÅ¡yti maksimalios iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimo.

6. Atsakovo A. P. atstovas advokatas Marius Gricius nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakomybė už draudimo sutarties sÄ lygų pasikeitimo nepraneÅ¡imÄ draudikui pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnį kyla draudėjui, o ne transporto priemonės valdytojui. Ä® bylÄ pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri atitinka visus Å¡ios sutarties tipui keliamus reikalavimus. Å alys Å¡ios sutarties neginčija, jos neginčija ir ieÅ¡kovė, todėl sutartis yra galiojanti.

Vyriausybės patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkte numatyta draudiko teisė reikalauti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė duomenų ir argumentų, kodėl pasirinko bÅ«tent maksimaliÄ reikalaujamÄ sumÄ . Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad yra pagrindas taikyti sankcijas nors ir nesant priežastiniam ryÅ¡iui, o tik formaliam draudimo sutarties pareigų nevykdymui, iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimas galėtų bÅ«ti nuo 1 procento iki 20 procentų.

Atsakovas A. P. dėl automobilio iÅ¡registravimo į „Regitra“ nesikreipė, nes sutarė, kad Å¡iuos veiksmus atliks A. S.. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties metu A. P. perdavė A. S. visus automobilio dokumentus, įskaitant ir automobilio registracijos liudijimÄ , ir draudimo polisÄ .

7. Atsakovui A. S. buvo žinoma apie teismo posėdžių vietÄ , datÄ ir laikÄ , galimybę posėdyje dalyvauti nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ , tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavo, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ jo negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. Didžiosios Britanijos kelyje užsidegė atsakovo A. S. vairuojamas automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala Highways England priklausančiam turtui (apgadinta važiuojamoji dalis ir SOS dėžutė). Automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė 2019 m. balandžio 10 d. Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – Draudimo sutartis) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi Å¡ios transporto priemonės valdytojas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimÄ , Draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytÄ nuostolį ieÅ¡kovė 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimais iÅ¡mokėjo 25 087,49 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

9. Iš Draudimo sutarties turinio matyti, jog draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama: kelių eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje, taip pat nebus naudojama eisme dešine kelio puse, kai jos vairas yra dešinėje automobilio pusėje (1.5.2.3. punktas); mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (1.5.2.4. punktas).

10. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai nei Draudimo sutarties sudarymo, nei vykdant Draudimo sutartį nepranešė ieÅ¡kovei, apie tai, kad transporto priemonė naudojama kitomis nei numatyta Draudimo sutarties 1.5.2, 1.5.2.3, 1.5.2.4 punktų sÄ lygomis, todėl vadovaujantis TPVCAPDÄ® 22 straipsniu, atsakovai turi pareigÄ solidariai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 12 543,75 Eur.

11. Atsakovo A. P. atstovas su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka iÅ¡ esmės dėl dviejų aspektų: pirma – teigia, kad atsakovas A. P. į bylÄ atsakovu įtrauktas nepagrįstai, antra – ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai taiko atsakomybę draudėjui, nenustačius priežastinio ryÅ¡io su eismo įvykiu. Dėl atsakovų atsakomybės už draudimo sutarties sÄ lygų nevykdymÄ 12. IeÅ¡kovė teikdama teismui ieÅ¡kinį dėl dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovu įtraukė A.

P., tačiau pastarajam pateikus atsiliepimÄ ir nurodžius, kad jis dar iki eismo įvykio ginčo automobilį pardavė A. S., ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį patikslino ir atsakovais įtraukė tiek A. P., tiek A. S.. IeÅ¡kovė tokį savo procesinį sprendimÄ Ä¯traukti abu atsakovus į bylÄ motyvuoja tuo, kad A. P. laikomas draudėju, nes jis sudarė Draudimo sutartį ir iÅ¡ vieÅ¡o registro duomenų matyti, kad bÅ«tent jis eismo įvykio metu buvo transporto priemonė savininkas, o A. S. laikomas apdraustuoju, nes bÅ«tent jis vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu.

13. Sprendžiant klausimÄ dėl automobilio savininko registravimo teisinės reikÅ¡mės pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas Å¡ios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas; vieÅ¡o registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimÄ atsakovÄ TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos; vieÅ¡o registro informacija apie transporto priemonės savininkÄ paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018).

14. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki bylos iÅ¡nagrinėjimo buvo registruotas atsakovo A. P. vardu. Atsakovas A. P. teigdamas, kad jis dar iki eismo įvykio ginčo automobilį pardavė atsakovui A. S., į bylÄ pateikė 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad A. P. parduoda jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., o pastarasis šį automobilį perka iÅ¡ A. P.. Sutartyje taip pat nurodyta, kad A. S. įsipareigoja pats vienasmeniÅ¡kai įregistruoti automobilį VÄ® „Regitra“.

15. Nors ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu kvestionavo Å¡iÄ pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad sandoris galimai sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, tačiau Å¡iuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės argumentų, kad tikrasis automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo A. P., kuris kaip savininkas nurodytas ir vieÅ¡ajame registre, yra tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. Eismo įvykio atskaitos formoje nėra nurodyta transporto priemonės savininko duomenys.

Tačiau teismas Å¡iÄ ieÅ¡kovės prielaidÄ vertina kritiÅ¡kai, kadangi tame pačiame Eismo įvykio atskaitos formos lape nurodyta ir tai, kad vairuotojas (A. S.) yra savininkas, todėl teismo nuomone, vien Å¡i ieÅ¡kovės nurodoma prielaida, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad tikrasis automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo A. P.. Dar daugiau, nei pačios pirkimo-pardavimo sutarties, nei aplinkybės, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo ne A. P. neginčija ir pats atsakovas A.

S.. Taigi, teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ bei kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės pozicija dėl automobilio savininko, todėl sprendžia, kad automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovui A. S..

16. TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį. Å iuo atveju atsakovo A. P. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties metu A. P. perdavė A. S. visus automobilio dokumentus, įskaitant ir automobilio registracijos liudijimÄ , ir draudimo polisÄ . Å ių aplinkybių, t. y. kad A. P. perdavė dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį naujajam savininkui, atsakovas A. S. neginčijo, Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylÄ nepateikė ir ieÅ¡kovė, todėl A. S. įsigijus iÅ¡ A. P. automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo jam visos draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ Draudimo sutartį.

17. Esant Å¡ioms teismo padarytoms iÅ¡vadoms (Å¡io sprendimo 15, 16 punktai) ir atsižvelgiant į tai, kad pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį už draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ atsako tik draudėjas, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys A. P. atžvilgiu pareikÅ¡tas nepagrįstai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai jo atžvilgiu atmetami.

18. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 512,06 Eur kompensacinių palÅ«kanų. Å iuo atveju pagrindinis reikalavimas A. P. atžvilgiu yra atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovės praÅ¡omų kompensuojamųjų palÅ«kanų. Dėl reikalavimo priteisti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrįstumo 19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui.

Toks Å¡ios sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . TPVCAPDÄ®, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobÅ«dį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigÄ pateikti visÄ draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieÅ¡ sudarant sutartį, Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, taip pat apžiÅ«rėti transporto priemonę (TPDCAPDÄ® 6 straipsnio 3 dalis).

20. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimÄ , suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėjÄ reikalauti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grÄ Å¾inimÄ , 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisykles (toliau – Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo taisyklės), atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).

22. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sÄ lygų, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

23. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ ieÅ¡kovės suformuotos pozicijos (sprendimo 9, 10 punktai) matyti, kad vienas iÅ¡ aspektų, dėl kurio ieÅ¡kovė sieja draudimo rizikos padidėjimÄ (Draudimo sutarties sÄ lygų netinkamu vykdymu) yra tai, kad automobilis buvo eksploatuojamas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje.

24. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti (Incidento valdymo formos ir 2019 m. gegužės 13 d. Eismo įvykio atskaitos formos), matyti, jog eismo įvykis įvyko dėl kelyje užsidegusio automobilio, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo pozicija, kad eismo įvykis dėl kilusio gaisro, neturi nieko bendro su aplinkybe, kad automobilis buvo eksploatuojamas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios Draudimo sÄ lygos nesilaikymas – automobilio eksploatavimas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje, nėra susijusi su ginčo eismo įvykiu.

25. Kitas aspektas, dėl kurio ieÅ¡kovė sieja draudimo rizikos padidėjimÄ (Draudimo sutarties sÄ lygų netinkamu vykdymu) yra tai, kad transporto priemonė buvo naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais marÅ¡rutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Atsakovo A. P. atstovas su tokia ieÅ¡kovės pozicija taip pat nesutinka, kvestionuojant tuo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas eismo įvykio metu teikė mokamas keleivių vežimo paslaugas. Taip pat teigia, kad net ir nustačius šį formalų pažeidimÄ ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp Draudimo sutarties sÄ lygų nesilaikymo ir atsiradusios žalos. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo atstovo pozicija dėl žemiau nurodomų motyvų.

26. IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos nuotraukos iÅ¡ internetinės svetainės matyti, jog internete patalpintas skelbimas, kad (duomenys neskelbtini) teikia Keleivių, siuntų, gyvÅ«nų, automobilio pervežimo paslaugas Lietuva-Anglija-Å kotija, LT (duomenys neskelbtini), UK (duomenys neskelbtini). Nei atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovai neginčijo Å¡io skelbimo, o skelbime nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) sutampa su 2019 m. gegužės 13 d.

Eismo įvykio ataskaitos formoje esančiu A. S. nurodytu telefonu, todėl teismui nekyla abejonių, kad atsakovas A. S. teikė Å¡ias paslaugas Didžiojoje Britanijoje. Be to, A. S. ir pats Å¡ias aplinkybes patvirtino teikdamas atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad keleivių-krovinių pervežimÄ galėjo ir gali vykdyti, nes yra įregistravęs įmonę Å kotijoje. Sprendžiant klausimÄ ar eismo įvykio dienÄ atsakovas A. S. ginčo transporto priemonę naudojo mokamam keleivių pervežimui pažymėtina, jog iÅ¡ 2019 m. gegužės 13 d.

Eismo įvykio ataskaitos formos matyti, kad A. S. teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio nurodė, kad „transporto priemonė visiÅ¡kai sudegė, vairuotojas ir keleiviai atkabino priekabÄ , kad ji nesudegtų“. Taigi, pirmiau paminėtos aplinkybės, suteikia pagrindo teismui darytina iÅ¡vadÄ , kad A. S. eismo įvykio dienÄ transporto priemonę naudojo mokamam keleivių pervežimui, taip pažeisdamas Draudimo sutarties 1.5.2.4. punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais marÅ¡rutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų.

27. Kaip jau minėta, Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo taisyklių 62.2 punkte nurodyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. GrÄ Å¾inamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (63 punktas).

28. Å iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų maksimalų Žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo taisyklėse numatytÄ â€“ 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydį, tačiau atsakovo atstovo nuomone, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių praÅ¡omo priteisti dydžio pagrįstumÄ . Taip pat mano, jog ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp draudimo sutarties sÄ lygų nesilaikymo ir atsiradusios žalos.

29. Teismas su tokia atsakovo atstovo pozicija nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju draudėjo draudikui neatskleista aplinkybė – kad transporto priemonė bus naudojama mokamam keleivių pervežimui, nulėmė ženklų draudimo rizikos padidėjimÄ , lyginant su draudimo sutartyje nustatyta rizika. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi Å¡ie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan.

Å iuo atveju vertinant nustatytų pareigų pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir į kokio dydžio draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimÄ Ä¯gijo teisę draudikas, atsižvelgiama į tai, jog atsakovas A. S. užsiima pervežimo/perkaustymo paslaugomis, byloje nėra duomenų, kad atsakovas Å¡ia veikla užsiimtų tik epizodiÅ¡kai, paslaugas teikiamos dideliais atstumais ir net tarp valstybių. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad apdraustu automobiliu eismo įvykio metu buvo faktiÅ¡kai vykdoma keleivių pavėžėjimo veikla.

Teismas, įvertinęs veiklos, didinančios draudimo rizikÄ , intensyvumÄ , jos vykdymo laikotarpį, ryšį su eismo įvykiu (eismo įvykis įvyko didinančios draudimo rizikÄ veiklos vykdymo laikotarpiu), sprendžia, kad ieÅ¡kovė pilnai įrodė priežastinį ryšį tarp draudimo sutarties sÄ lygų nesilaikymo ir atsiradusios žalos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl maksimalios (50 procentų) draudimo iÅ¡mokos dalies – 12 543,75 Eur grÄ Å¾inimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

30. Teismas taip pat pasisako ir dėl atsakovo A. S. atsiliepimuose pateiktų argumentų/nuogÄ stavimų, kad automobilio padegimas galimai buvo tyčinis kitų asmenų, tačiau ieÅ¡kovė nesiėmė jokių priemonių Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti. Teismas tokiÄ atsakovo pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma, draudikai netiria nusikalstamų veikų, o yra žalÄ administruojantis subjektas. Antra, atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad informavo draudikÄ apie galimÄ tyčinį automobilio padegimÄ , tačiau nenurodo, ar buvo pateikta draudikui kokių nors objektyvių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Trečia, atsakovas turėdamas pagrįstų įtarimų, kad automobilis galėjo bÅ«ti padegtas kitų asmenų, turėjo imtis ir pats iniciatyvos bei kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tokių duomenų atsakovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo pareigos nevykdymas nepraneÅ¡ant ieÅ¡kovei apie draudimo rizikos padidėjimÄ kuomet atsakovui buvo parduotas automobilis. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ios pareigos nevykdymo ir yra kildinama atsakovo padaryta žala. Dėl procesinių palÅ«kanų 31.

IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. S. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Kadangi ieškinys atsakovo A. P. atžvilgiu atmestas, todėl iš ieškovės atsakovui A. P. priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34. IÅ¡ į bylÄ pateikto atsakovo advokato Mariaus Griciaus praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovas A. P. patyrė 1 000 Eur (100 Eur įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui + 700 Eur atsiliepimo į ieÅ¡kinį ruoÅ¡imas + 200 Eur atstovavimas teisme) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytas ribas ir yra mažesnės už nustatytÄ galimÄ maksimalų užmokestį, bÅ«tinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

35. Ieškinys A. S. atžvilgiu dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė patyrė 362,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro: 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ir 292 Eur žyminis mokestis (už reikalavimÄ priteisti 12 543,75 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ), todėl ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu tenkinus visiÅ¡kai, Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo A. S.. IÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

37. Be to, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė UAB „Domus Lingua“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ skirtÄ ieÅ¡kovei 408,10 Eur sumos apmokėjimui už dokumentų vertimÄ , tačiau duomenų (bankinio mokėjimo nuoraÅ¡o, pinigų priėmimo kvito ir pan.) apie Å¡ių iÅ¡laidų realumÄ nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. 12 543,75 Eur (dvylikos tÅ«kstančių penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt trijų eurų 75 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (12 543,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 362,08 Eur (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų eurų 08 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui A.

P.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. Teisėja Ieva Juodviršytė