b93e97ba-7378-43fb-aa2a-4ab4e2a45cf9 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-31-227/2017 Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02187-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-839/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „Automeda“ ieÅ¡kinį atsakovams V. Å . ir G. Å ., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų IÄ® „Romantas“ ir UAB „Dolvera“, dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB ,,Automeda“ ieÅ¡kiniu, pakeitus atsakovus, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V.

Š. ir G. Š. 22 298,42 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje bei prašyme dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nurodė, kad 2013-04-23 kelte kilus gaisrui buvo apgadinti ieškovei priklausantis autovilkikas Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – autovilkikas) ir jo puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – puspriekabė), visiškai sudegė šiuo autovilkiku perpardavimui gabentos transporto priemonės, dėl to buvo padaryta ieškovei žala. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad gaisro židinio zona yra kito autovilkiko priekabos pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo automobilis) variklio skyriuje, o gaisro kilimo priežastis – techninė, avarinis darbo rėžimas transporto priemonės KIA SOUL variklio skyriaus elektros instaliacijoje. Å iaulių apylinkės teismo pripažinta, kad Å¡ios transporto priemonės pirkėju buvo V. Å .. Kadangi lengvasis automobilis įgytas po V. Å . ir G. Å . santuokos sudarymo, jis laikytinas atsakovų bendra nuosavybė ir jie už padarytÄ Å¾alÄ atsakingi solidariai. Lengvojo automobilio savininkai atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ , nes bÅ«tent, jie nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, transportuodami jiems priklausantį lengvÄ jį automobilį bei žinodami, jog jis yra naudotas, neatjungė elektros įtampos laidų nuo akumuliatoriaus, tokiu bÅ«du nesiėmė priemonių galimai rizikai sumažinti.

Dėl gaisro patirtÄ Å¾alÄ sudaro jo metu apgadinti ieÅ¡kovei priklausantys autovilkikas bei puspriekabė, kurių remonto iÅ¡laidos iki bÅ«klės, buvusios prieÅ¡ gaisrÄ , sudarė 19360 Lt (5607,04 EUR) sumÄ . Taip pat gaisro metu buvo nepataisomai sugadinti ieÅ¡kovo įsigyti perpardavimui 5 lengvieji automobiliai, kurie įsigyti už 15 550 EUR sumÄ , o pardavus nepataisomai sugadintas transporto priemones kaip metalo lauÅ¾Ä atgauta tik 4372 Lt (1266,22 EUR) suma, taigi patirtas nuostolis 13 883,80 EUR. IÅ¡laidos turto vertinimui – 1694 Lt (490,62 EUR) ir nuostoliai dėl neįvykusio reiso – 2316,96 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovės UAB ,,Automeda“ naudai iÅ¡ V. Å . 21 268,66 EUR nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo 21 268,66 EUR sumos už laikotarpį nuo 2016-04-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 401,58 EUR patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Taip pat iÅ¡ atsakovo priteisė 18,08 EUR iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ , valstybei, 380 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų IÄ® „Romantas“ naudai.

Panaikino atsakovės atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Nustatė, kad 2013-04-23 ieškovės autovilkikas su puspriekabe 2013-04-23 buvo transportuojamas keltu „Victoria Seaways“, maršrutu Kylis - Klaipėda. Ieškovės autovežiu su priekaba buvo gabenami kroviniai – lengvieji automobiliai 2000 m. Ford Galaxy, 2006 m. VW Golf, 2001 m. OPEL Zafira, 2009 m. OPEL Vivaro, 2003 m. Ford Focus ((1 t., 10, 12, 17-18, 22-24, 49, 2 t. 152 b.l.). Įvykį tyrę priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiūros protokolo specialisto išvadose konstatavo:

„pagal apžiÅ«ros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukÅ¡te stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Vilkikas-autovežis Renault Premium, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IÄ® „Romantas“. Klaipėdos apskr. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl kilusio gaisro, konstatavus, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iÅ¡ to kilusios pasekmės atsirado ne dėl kieno nors įvykdytos nusikalstamos veikos, bet dėl atsakovo automobilio elektros instaliacijos gedimo, lėmusio Å¡io automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimÄ , peraugusį į gaisrÄ (1 t. 11-12 b.l.).

5. Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 26 d. Å iaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu c.b. Nr. 2-271-901/2016, pripažinta, kad gaisro metu sugadintos transporto priemonės KIA SOUL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėju pagal 2013-04-17 pirkimo-pardavimo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 4010437 buvo V. Å . (1 t. 33-35, 3 t. 55-60 b.l.). Nors automobilis įgytas atsakovų santuokos metu, atsižvelgė į tai, kad naudotų automobilių pardavimas yra atsakovo vykdoma veikla, automobilis įsigytas perpardavimui bei sprendė, kad solidarios sutuoktinių atsakomybės Å¡iuo atveju nėra.

6. Atmetė V. Å . teiginį, jog jis nėra tinkamas atsakovas, pažymėjo, kad nors jis ir buvo teisiniuose santykiuose su IÄ® ,,Romantas“, tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie atsakovo kaltės nebuvimÄ . Sutiko su V. Å . atsikirtimais, kad apie grėsmę dėl tokios bÅ«klės automobilio gabenimo galėjo žinoti ar suprasti ir vežėjas IÄ® ,,Romantas“, tačiau atsakovo ir trečiojo asmens santykių vertinimas nėra Å¡ios bylos dalykas, o V. Å . atlyginus ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , jam iÅ¡lieka teisė reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį IÄ® ,,Romantas“ (CK 6.280 str. 1-2 d.).

7. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249, 6.270 straipsnių nuostatomis bei pripažino įrodytu, kad V. Å . pažeidė įstatyminę pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kuomet jis aukcione, veikdamas kito asmens vardu, kaip verslininkas įsigijo sugadintÄ lengvÄ jį automobilį, kurio pargabenimas buvo perduotas vežėjui IÄ® ,,Romantas“. Atsižvelgė į atsakovo gyvenimiÅ¡kÄ ir profesinę patirtį bei darė iÅ¡vadÄ , kad jam yra gerai žinomos sugadintų automobilių savybės, kuomet esant netvarkingai elektros instaliacijai, tolimesnis jo naudojimas yra ypač pavojingas.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie susitarimo dėl kokio nors specialaus automobilio paruoÅ¡imo pervežimui sudarymÄ , iÅ¡ trečiojo asmens IÄ® „Romantas“ R. B. paaiÅ¡kinimų ir liudytojo D. J. parodymų matyti, kad jokių papildomų praÅ¡ymų dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų nebuvo gauta. Sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis pareikalavo autovežio vairuotojÄ atjungti automobilio akumuliatorių ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su automobilio paruoÅ¡imu transportavimui, o pagal teisminę praktikÄ gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra iÅ¡oriniai ir akivaizdÅ«s krovinio trÅ«kumai, kuriuos vežėjas turi patikrinti ir pastebėti.

Pripažino, kad automobilio fotonuotraukos nepatvirtina buvus akivaizdų automobilio elektros instaliacijos sugadinimÄ . Todėl atsakovas galėjo ir privalėjo imtis veiksmų, siekiant iÅ¡vengti žalos dėl galimų paslėptų krovinio trÅ«kumų, t. y. pats ar pavesti kitiems atjungti vežamo automobilio akumuliatorių, o to nepadaręs, pažeidė pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai.

8. Pripažino, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra pakankami atsakovo atsakomybei konstatuoti, tyrimo metu nustatyta, jog kelte kilusio gaisro židinio zona buvo atsakovui priklausančio, vilkiko priekabos pirmame aukÅ¡te stovėjusio, automobilio variklio skyriuje. Å iÄ aplinkybe patvirtina Klaipėdos apskr. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyti duomenys, PAGD prie VRM gaisrinių tyrimų centro Ekspertizių skyriaus vyriausiojo specialisto iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl atsakovo automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Laikė įrodytu, kad gaisras kelte kilo dėl automobilio KIA SOUL elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, t.y. Å¡io automobilio defekto, o dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos atsakingu pripažintinas atsakovas V. Å ., kaip teisėtas sugadinto automobilio savininkas.

9. Pažymėjo, kad nors atsakovas teigė nebuvus jokių duomenų, jog ieÅ¡kovės perpardavimui įsigyti automobiliai buvo įsigyti už kainÄ , kuri nurodyta įsigijimo dokumentuose, tačiau duomenų, kad jų vertė ir kaina rinkoje įsigijimo metu buvo kitokia, nepateikė. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktose transporto priemonių vertinimo ataskaitose nekeliama abejonių dėl turto vertės pagal įsigijimo dokumentus, ieÅ¡kovės buvo pateikti įsigijimo dokumentų originalai. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos duomenų, automobilių vertinimo nustatė, kad lengvieji automobiliai visiÅ¡kai sugadinti, jų remontas netikslingas. Atsakovui nepaneigus Å¡ių duomenų priteisė ieÅ¡kovės nurodyto dydžio iÅ¡laidas už įsigytus automobilius bei turto vertinimÄ .

10. Pripažino, kad išlaidos patirtos dėl nepavykusio reiso, kurias sudaro vairuotojui mokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos, išlaidos kurui, užmokestis už kelto paslaugas, draudimas (1 t. 48-58, 2 t. 8-12 b.l.) pagrįstos dokumentais, atsakovo nepaneigtos. Tačiau atsižvelgė į tai, kad ieškovės vykdyto reiso metu buvo gabenti 9 automobiliai, o apgadinta ir nuostoliai patirti dėl 5 automobilių, todėl priteistina suma proporcingai sumažinta iki 1287,20 EUR.

11. Atmetė atsakovo argumentus, kad autovežio priekaba nebuvo apgadinta. Nurodė, kad pirminė apžiūra buvo atliekama kelto viduje, kai vilkikai stovėjo arti vienas kito, todėl ji negalėjo būti tokia detali ir išsami kaip matyti fotonuotraukose, darytose aikštelėje. Jose matyti, kad priekabos dalis, buvusi į gaisro židinio pusę yra ženkliai nukentėjusi, t.y. ne tik aprūkę ir nudegę dažai, bet ir sudegusi paskirstymo dėžė, nutrūkę bei nudegę hidraulinės jungtys, apsauginės tvorelės atitvarai nutrūkę ir išsiklaipę.

Sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog esant gaisro paveiktoms metalinėms priekabos dalims nebuvo paveiktos guminės, elektros sistemos, hidro sistemos dalys. 2013-05-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , konstatuota, kad visiÅ¡kai sudegė arba gaisro smarkiai buvo apgadinta Å¡iais autovilkikais (prieÅ¡ tai paminėta vilkikai Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenti 12 naudotų lengvųjų automobilių, autovilkikų priekabos bei patys autovilkikai (krovininė dalis)“.

Kadangi dėl puspriekabės remonto kreiptasi nedelsiant po gaisro, nematė pagrindo abejoti, jog ji nukentėjo kažkur kitur, o remonto darbų ir detalių kainų atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo. Todėl priteisė nuostolius dėl priekabos remonto. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos sumažinimo, nes atsakovas veikė kaip verslininkas, vykdoma veikla ilgametė, nuo 2013 m. atsakovas turi įsteigęs MB „Automotogb“ veiklai vykdyti. Patenkinus pagrindinį reikalavimÄ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tenkino reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.

IeÅ¡kinį patenkinus 95 procentais, iÅ¡ atsakovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Å . praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, padarė procesinių teisės normų pažeidimų bei netinkamai pritaikė materialines teisės normas.

14. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , taip pat, kad jis pažeidė įstatyminę pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kadangi atsakovas, nusipirkęs automobilį jį parvežti į LietuvÄ užsakė pas vežėjÄ UAB „Dolvera”, užsakymÄ perdavė Å¡ios bendrovės vadybininkui D. J.. Aplinkybę, kad minėtas asmuo dirbo ir IÄ® „Romantas“ sužinojo tik teisme, iÅ¡ IÄ® „Romantas“ pervežimo paslaugų nepirko, nebuvo informuotas, kad Å¡i įmonė gabens automobilį.

Pagal Tarptautinių kroviniu transportavimo važtaraÅ¡tį CMR 0142116 tiek siuntėjas, tiek vežėjas ir gavėjas yra IÄ® “Romantas”, kuris turėjo automobilį paruoÅ¡ti pervežimui, nes, kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų, Å¡is buvo su akivaizdžiu defektu, matėsi automobilio elektros instaliacijos pažeidimas. Å iÄ aplinkybę patvirtino Å iaulių apylinkės teisme pervežimÄ vykdęs IÄ® “Romantas” vairuotojas K. M., kurį atsakovas prašė apklausti liudytoju nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas tokio praÅ¡ymo netenkino, kas rodo jo Å¡aliÅ¡kumÄ .

15. IÄ® “Romantas” neįvykdė pareigos imtis visų saugumo priemonių, todėl Å¡iuo atveju galimai yra vežėjo atsakomybė, taip pat ir UAB “Dolvera” nepasirÅ«pino saugiu automobilio pargabenimu. CMR konvencijos prasme siuntėjas yra vežimo užsakovas, o Å¡iuo atveju siuntėjas ir vežėjas yra IÄ® “Romantas”, kuri nepasirÅ«pino atjungti akumuliatoriaus, matydama akivaizdžius automobilio elektros instaliacijos pažeidimus, tai pat nenurodė apie krovinio (automobilio) trÅ«kumus priimdama automobilį pervežimui. UAB “Dolvera” buvo perduotas didesnio pavojaus Å¡altinio - automobilio valdymas, įmonė užsiima automobilių gabenimu, yra Å¡ios srities profesionalas, todėl ji ir privalėjo pasirÅ«pinti saugiu automobilio parvežimu, jai kyla atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 str.).

16. Teigia, kad apžiÅ«ros protokole 2013-04-23 specialisto iÅ¡vadoje neatlikus jokio tyrimo yra nurodoma, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. ApžiÅ«ros metu buvo paimti elektros instaliacijos laidų fragmentai, tačiau laidų tyrimas nebuvo paskirtas, todėl konkreti gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Atsakovas apie tyrimÄ nebuvo informuotas, o Å¡iuo metu laidai yra sunaikinti. Kadangi kelte degė ne vienas automobilis, o atsakovo automobilio laidų tyrimas neatliktas, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių specialisto labiausiai tikėtinÄ gaisro kilimo priežastį.

Mano, kad iÅ¡vadÄ dėl gaisro priežasties galėjo bÅ«ti patvirtinta tik atlikus elektros instaliacijos laidų ekspertizę (specialisto tyrimÄ ). Teismo iÅ¡vada, kad gaisras kilo dėl atsakovo automobilio defekto, neobjektyvi ir nepagrįsta, neatlikę tyrimo Å¡ios iÅ¡vados negalėjo padaryti net specialistai, kad rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir sprendimo neteisėtumÄ .

17. Nesutinka su tuo, kad ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atlyginama priekabos remonto metu naujų pakeistų detalių vertė 3562,33 EUR sumai, nes priekaba nebuvo nauja, turėjo bÅ«ti paskaičiuotas nusidėvėjimas. Taip pat ieÅ¡kovei nepagrįstai priteista PVM suma pagal sumokėtÄ sÄ skaitÄ UAB “Medra”, t.y. 3360 Lt (973,12 EUR), nors ieÅ¡kovė yra PVM mokėtoja ir vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į PVM atskaitÄ , kuria gali sumažinti į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ PVM sumÄ arba jÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto. Priteisus žalÄ su PVM ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų.

18. Teigia, kad mokėjimo nurodymuose Nr. 595, 599, 685, 712 nėra jokių duomenų, jog jie atlikti pagal sudarytÄ darbų atlikimo sutartį 2013-04-26 Nr.01 su UAB “Medra”, kad apmokama bÅ«tent 2013-05-02 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. MDR000002600, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nėra jokių duomenų apie tai, už kÄ pervedami pinigai, todėl Å¡ie įrodymai nepatvirtina dėl priekabos remonto patirtos žalos fakto ir dydžio.

19. IeÅ¡kovės pareiga buvo įrodyti padarytos žalos dydį dėl sudegusių lengvųjų automobilių kainos, tačiau ji, esant praÅ¡ymui, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad už automobilius buvo sumokėtos pardavėjams sumos, nurodytos transporto priemonių pirkimo -pardavimo sutartyse, tik nurodė, kad pardavėjai tokių dokumentų neiÅ¡duoda. Kadangi transporto priemones pirko įmonė, todėl privalo bÅ«ti dokumentai, pagal kuriuos pinigai iÅ¡laiduoti iÅ¡ įmonės kasos ar sÄ skaitos automobilių įsigijimui įmonės darbuotojams.

Tačiau teismas vadovavosi transporto priemonių vertinimo ataskaitomis, kuriose pridėti dokumentai - transporto priemonių registravimo liudijimų kopijos, transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartys be vertimo į lietuvių kalbÄ . Nors buvo praÅ¡oma, tačiau vertimai nepateikti, iÅ¡ transporto priemonių registravimo liudijimų neįmanoma suprasti, kas buvo jų ankstesni savininkai, pirkimo-pardavimo sutartys neįrodo pinigų sumokėjimo fakto, dalis jų pasiraÅ¡yta tik pirkėjo, kuris galėjo pats nurodyti kainas.

Mano, kad nesant pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinančių įrodymų, nėra įrodytas nuostolių dydis dėl lengvųjų automobilių sugadinimo.

20. IeÅ¡kovė UAB „Automeda“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, sprendimÄ palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Nurodo, kad kitose iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose yra nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) apie tai, kas ir kokiomis sÄ lygomis užsakė ginčo transporto priemonės pervežimÄ , kas atliko Å¡ios transporto priemonės pervežimÄ , dėl kokių pervežimo sÄ lygų Å¡alys tarėsi, taip pat, kad vežėjo IÄ® „Romantas“ veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų nebuvo, nes jokių praÅ¡ymų dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų ji negavo. Kad automobilio pervežimÄ atsakovas užsakė pas IÄ® „Romantas“ patvirtino 2016-07-11 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D.

J. ir Å¡ios aplinkybės atsakovas niekaip įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.). Kėdainių rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014 nurodyta, kad Å¡is liudytojas dirbo IÄ® „Romantas“ ir gavo užsakymÄ pervežti ginčo automobilį, jokio praÅ¡ymo dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų nebuvo gauta. Tai paneigia teiginius dėl susitarimo su UAB „Dolvena“ bei patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kad automobilį perveÅ¡ IÄ® „Romantas“.

Be to, atsakovo ir vežėjo santykių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

22. Taip pat minėtoje byloje pripažinta, kad gaisro židinio zona buvo vilkiko priekabos pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL variklio skyriuje, byloje nenustatyta, jog IĮ „Romantas“ būtų įsipareigojusi paruošti krovinį pervežimui ar būtų gavusi iš krovinio siuntėjo atitinkamus nurodymus (instrukcijas) dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų, o gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turi patikrinti ir pastebėti vykdydamas savo, kaip vežėjo, pareigas.

Tiek Kėdainių rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas 2015-05-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-426-264/2015, kuria sprendimas paliktas nepakeistu, sprendė, kad negalima pripažinti, jog IÄ® „Romantas“ bÅ«tų pažeidusi pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, todėl nėra jos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti. Å ioje byloje pažymėta, kad automobilio savininkė bei pervežimo paslaugos užsakovė buvo R.

L., jai automobilio įsigijimo bei pargabenimo aplinkybės buvo žinomos. Vėliau Å iaulių apylinkės teismo pripažinta, kad automobilio pirkėju pagal 2013-04-17 pirkimo – pardavimo sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 4010437 buvo V. Å ..

23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis perdavęs ginčo automobilį pervežimui, nebetapo jos valdytoju, todėl jis negali bÅ«ti atsakingu už kilusiÄ Å¾alÄ pagal CK 6.270 straipsnį, tačiau toks teiginys laikytinas nauju atsikirtimu, kuris nebuvo keliamas pirmos instancijos teisme (CPK 312 str.), be to, atsakovas pats sau prieÅ¡tarauja – tai teigia, kad užsakė įsigytÄ transporto priemonę pervežti, vėliau nurodo, kad perleido jÄ valdyti ir naudotis vežėjui. Byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad transporto priemonė bÅ«tų buvusi kitais pagrindais perduota kokiam nors trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis. Kadangi atsakovas nusipirko automobilį, jis yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir jam atsakomybė kyla be kaltės, jis yra atsakingas už gaisro metu kilusias pasekmes, nes nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai transportuojant naudotÄ , daužtÄ automobilį, vežėjui jokių sÄ lygų pervežimui nenurodė.

24. Už transporto priemonės techninę bÅ«klę – elektros instaliacijos defektus - atsakingi jų valdytojai - savininkai, kuriems taikomi griežti daikto saugumo reikalavimai, užtikrinti, kad daiktas nepadarytų žalos tretiesiems asmenims, kas yra nustatyta LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo neveikimas tiesiogiai nulėmė nuostolių atsiradimÄ .

25. Atlikus gaisravietės apžiÅ«rÄ buvo nustatyta aiÅ¡ki ir konkreti gaisro židinio kilimo zona, t.y. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo specialisto iÅ¡vados skiltyje konstatavo sekančiÄ iÅ¡vadÄ : „pagal apžiÅ«ros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukÅ¡te stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje“, o taip pat, kad neaptikta daiktinių įrodymų ar kitų požymių, leidžiančių manyti, kad gaisras kilo dėl padegimo, t.y. kokių nors trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Gaisro židinio vieta nustatyta ir nenuginčyta tiek Å¡ioje byloje, tiek iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina teismo nurodyti duomenys. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Atsakovo V.

Š. apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

28. Byloje nustatyta, kad 2013-04-23 ieškovės autovilkikas su puspriekabe 2013-04-23 buvo transportuojamas keltu „Victoria Seaways“, maršrutu Kylis - Klaipėda. Ieškovės autovežiu su priekaba buvo gabenami kroviniai – lengvieji automobiliai 2000 m. Ford Galaxy, 2006 m. VW Golf, 2001 m. OPEL Zafira, 2009 m. OPEL Vivaro, 2003 m. Ford Focus ((1 t., 10, 12, 17-18, 22-24, 49, 2 t. 152 b.l.), kurie gaisro metu sudegė, taip pat buvo apgadinti autovežis su puspriekabe.

29. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui (ieškovei), kuomet vežėjui (trečiajam asmeniui IĮ ,,Romantas“) gabenant atsakovui V. Š. priklausantį automobilį, dėl galimų jo defektų kilo gaisras ir dėl to nukentėjo ieškovės bei kitų asmenų kelte gabenami automobiliai, autovežis su puspriekabe.

30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepagrįstai sprendė, kad civilinė atsakomybė kyla atsakovui, kaip automobilio savininkui, o ne IĮ „Romantas“, kuri Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštyje nurodyta kaip siuntėjas, vežėjas, gavėjas ir kuri nevykdė pareigos imtis visų saugumo priemonių bei paruošti pervežimui automobilį su akivaizdžiu išoriniu defektu. Taip pat teigia, kad atsakovo pareiga pagal CK 6.270 straipsnį negalima ir dėl to, kad UAB „Dolvera“ atstovui buvo perduoti duomenys dėl automobilio paėmimo, šiai įmonei perduotas automobilio valdymas ir jai kilo pareiga pasirūpinti saugiu automobilio su aiškiais išorės, elektros instaliacijos pažeidimais, pervežimu. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

31. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos sÄ lygos atsakovo atsakomybei atsirasti.

32. Teismas byloje laiko nustatytu ir įrodytu bei apelianto įrodymais nenuneigtu, kad bÅ«tent atsakovui V. Å . atsiranda civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ . Jis, bÅ«damas automobilio savininku (Å¡is faktas byloje neginčijamas Å¡alių, nustatytas Å iaulių apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimu), pažeidė įstatyminę pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Taip jis aukcione veikdamas R. L. vardu įsigijo sugadintÄ lengvÄ jį automobilį , kuris po to buvo perduotas vežėjui (trečiajam asmeniui) IÄ® ,,Romantas“ pargabenimui į Lietuvos RespublikÄ , nepasirÅ«pino, kad esant akivaizdžiai netvarkingai automobilio elektros instaliacijai bÅ«tų užtikrintas jos saugus gabenimas ir iÅ¡vengta turtinės žalos atsiradimo.

Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad lengvasis automobilis jo pervežimo metu buvo trečiojo asmens IÄ® ,,Romantas“ žinioje ir Å¡i įmonė CMR važtaraÅ¡tyje nurodoma kaip siuntėjas, vežėjas, gavėjas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone atsakingu dėl ieÅ¡kovės turtui padarytos žalos laikytinas bÅ«tent atsakovas V. Å ., kaip lengvojo automobilio teisėtas savininkas. Aplinkybė, kad atsakovas tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje įsigytos transporto priemonės valdymÄ buvo perdavęs trečiojo asmens IÄ® ,,Romantas“ darbuotojui, nereiÅ¡kia, kad esant nurodytai situacijai, jis negalėjo daryti įtakos tinkamam sugadinto automobilio pargabenimui.

33. Pripažintini nepagrįstais atsakovo V. Å . argumentai, jog ginčo atveju ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti trečiasis asmuo IÄ® ,,Romantas“. Atsakovas pats patvirtino, kad su D. J., kuris, kaip jam tapo žinoma vėliau buvo IÄ® ,,Romantas“ vadybininkas, derino visas su automobilio pargabenimu susijusias sÄ lygas, Å¡iam asmeniui buvo pavesta iÅ¡spręsti automobilio pervežimo į LietuvÄ klausimus. Todėl laikytina, jog jis savo iniciatyva darė įtakÄ trečiajam asmeniui, kurio darbuotoju buvo D.

J., gabenančiam į LietuvÄ V. Å . priklausančiÄ transporto priemonę. Kadangi atsakovas V. Å . pastoviai gabena įsigytus sugadintus automobilius į LietuvÄ , tai, atsižvelgiant į jo gyvenimiÅ¡kÄ ir profesinę patirtį, manytina, jog jam buvo žinomos visos su tokių automobilių pargabenimu susijusios sÄ lygos. Atsakovas V. Å . aiÅ¡kiai suvokė, kad vežėjas nėra jam perduotos transporto priemonės savininkas, o tik valdytojas, sugadinto automobilio netvarkingos elektros instaliacijos faktas buvo akivaizdus, tÄ atsakovas patvirtina ir apeliaciniame skunde.

Atsakovas veikė kaip verslininkas, kuriam yra gerai žinomos sugadintų automobilių savybės, kuomet esant akivaizdžiai netvarkingai elektros instaliacijai, tolimesnis jo naudojimas yra ypač pavojingas, todėl jo pareiga buvo pasirÅ«pinti ar įpareigoti kitus asmenis užtikrintini saugų automobilio pristatymÄ , nesukeliant kitiems asmenims žalos, ko jis nepadarė.

34. Aplinkybė, kad atsakovas buvo teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu IÄ® ,,Romantas“ nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡vadai apie jo kaltės nebuvimÄ . Atsakovas V. Å ., kaip profesionalus verslininkas, gabendamas trečiųjų asmenų transporto priemonėmis nupirktus sugadintus lengvuosius automobilius, kuriuose nėra atjungti akumuliatoriai, kartu su Å¡iais asmenimis, turėjo pagrindÄ suvokti, kad jam gali kilti atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis (kitų autotransporto priemonių savininkus) tuo atveju, jeigu automobiliai užsidegtų.

35. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikytos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios nacionalinės teisės normos. PrieÅ¡ingai apeliantui, jo nurodytos CMR konvencijos normos, nustatančios vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ sÄ lygas, netaikytinos Å¡ios bylos ginčui, nes ieÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo vežimo teisiniai santykiai. Nors galimai apie gresianti tokio automobilio eksploatacijos pavojų žinojo ir vežėjas, tačiau pagrįstai teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens santykių vertinimas nėra Å¡ios bylos dalykas. Atsakovui nėra užkirstas kelias ateityje reikÅ¡ti regresinį ieÅ¡kinį IÄ® „Romantas“ bei įrodinėti aplinkybę, jog vežėjui turėjo bÅ«ti akivaizdus automobilio eksploatacijos pavojus.

36. Apeliaciniu skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo apklausti IÄ® „Romantas“ vairuotojÄ K. M., kuris kitoje byloje patvirtino matęs, jog automobilis buvo su iÅ¡oriniais, matomais defektais. Teismas 2016-07-11 posėdyje atmetė praÅ¡ymÄ tuo pagrindu, kad apklausa bÅ«tų nereikÅ¡minga, byloje yra pakankamai duomenų dėl krovinio gabenimo ir bylos nagrinėjimo dalykas bei pagrindas nėra susijęs su Å¡io asmens galimai žinomomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyto asmens apklausa nagrinėjamoje byloje, kurioje nesprendžiamas klausimas dėl vežėjo atsakomybės atsakovui, nebuvo tikslinga, nes liudytojo nurodytos aplinkybės neturėtų įtakos sprendžiant ginÄÄ dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovei.

Kadangi teismo pareiga yra paÅ¡alinti iÅ¡ bylos tai, kas nėra susiję su nagrinėjama byla, siekiant ekonomiÅ¡kumo, koncentracijos principų įgyvendinimo bei greitesnio ginčo iÅ¡sprendimo, pagrįstai atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ dėl liudytojo apklausos. Ta aplinkybė, jog teismas netenkino jo praÅ¡ymo apklausti liudytojÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Kitų aplinkybių, galinčių sukelti abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, apeliantas nenurodo.

37. Apelianto skundo teiginiai, jog UAB „Dolvera“ atstovui buvo perduoti duomenys dėl automobilio paėmimo, Å¡iai įmonei perduotas automobilio valdymas pripažintini nepagrįstais jokiais įrodymais bei deklaratyviais (CPK 178 str.). Atsakovas pats sutinka, kad D. J., su kuriuo buvo derintos visos automobilio pervežimo detalės, dirbo ir IÄ® ,,Romantas“ vadybininku, kuris suorganizavo automobilio pervežimÄ pasitelkiant IÄ® „Romantas“. IÅ¡ liudytojo D. J. parodymų, trečiojo asmens UAB „Dolvera“ atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas, susisiekęs su D. J., buvo jo informuotas, jog UAB „Dolvera“ neturi tinkamo transporto ir kad automobilio pervežimas bus atliekamas IÄ® „Romantas“, dėl ko jis neprieÅ¡taravo. Aplinkybė, kad praeityje atsakovui automobilius gabendavo ir UAB „Dolvera“, nepatvirtina to fakto, kad atsakovas ir Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pavedęs organizuoti automobilio pervežimÄ Å¡iai įmonei.

38. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad gaisras kilo dėl atsakovo automobilio defekto, teigia, kad ji yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes neatlikę tyrimo Å¡ios iÅ¡vados negalėjo padaryti net specialistai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog kelte gaisras kilo dėl Kia Soul elektros gedimo, lėmusio Å¡io automobilio variklio užsiliepsnojimÄ , kuris peraugo į gaisrÄ . Ä®vykį tyrę prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo specialisto iÅ¡vadose konstatavo:

„pagal apžiÅ«ros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukÅ¡te stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Vilkikas-autovežis Renault Premium, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IÄ® „Romantas“. Klaipėdos apskr. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl kilusio gaisro, konstatavus, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iÅ¡ to kilusios pasekmės atsirado ne dėl kieno nors įvykdytos nusikalstamos veikos, bet dėl atsakovo automobilio elektros instaliacijos gedimo, lėmusio Å¡io automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimÄ , peraugusį į gaisrÄ (1 t. 11-12 b.l.).

Pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įrodymus teismas vertino visų nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jie patvirtina, jog žala atsirado būtent dėl atsakovo automobilio defekto sukelto gaisro. Nors apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas neatliko išsamaus tyrimo, jo išvada nepagrįsta, jis priešingų įrodymų, paneigiančių gaisro kilimo priežastį, nepateikė (CPK 178 str.). Iš liudytojo D. J. parodymų nustatyta, kad atsakovas iš karto po kilusio gaisro apie tai buvo informuotas, todėl jis, būdamas profesionalus verslininkas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis vykusiu tyrimu dėl gaisro priežasties nustatymo, bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais.

Tačiau atsakovas elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyta, jo nuomone, tikroji gaisro priežastis, todėl jo teiginys, kad gaisro židinys buvo ne jam priklausantis automobilis, liko neįrodytas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie vertintini kaip rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog gaisro židinio zona buvo atsakovo automobilio variklio skyriuje.

39. Pastebėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014, kurioje kito žalÄ patyrusio asmens (UAB Transtira“) buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo vežėjui IÄ® „Romantas“; Å iaulių apylinkės teismo 2016-07-22 neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-217-772/2016 pagal ieÅ¡kovės UAB „Transtira“ ieÅ¡kinį atsakovams R. L. ir V. Å . dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taip pat yra konstatuota, kad gaisro židinio zona buvo bÅ«tent lengvojo automobilio KIA SOUL (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Nors Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios, nes atsakovas nebuvo bylos šalimi, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegija įvertina, kad teismai laikėsi tos pačios pozicijos, jog gaisro kilimo priežastis yra aiški iš ikiteisminio tyrimo duomenų.

40. Apeliantas nurodo, kad didesnių, nei faktiÅ¡kai patyrė, nuostolių atlyginimas dėl autovežio bei puspriekabės remonto ieÅ¡kovei, reikÅ¡tų jos nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Tokį teiginį grindžia tuo, kad ieÅ¡kovei neturėtų bÅ«ti atlyginama priekabos remonto metu naujų pakeistų detalių vertė 3562,33 EUR sumai (nurodo sumÄ be PVM), nes priekaba nebuvo nauja, turėjo bÅ«ti paskaičiuotas nusidėvėjimas. Taip pat teigia, kad ieÅ¡kovei nepagrįstai priteista PVM suma pagal sumokėtÄ sÄ skaitÄ UAB “Medra”, t.y. 3360 Lt (973,12 EUR), nors ieÅ¡kovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitÄ .

41. Žala reiÅ¡kia vienos ar kitos teisės saugomos vertybės (jos dalies) praradimÄ , sumažėjimÄ ar kitokį neigiamÄ poveikį jai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, patirtos iÅ¡laidos bei negautos pajamos. Tam, kad žala bÅ«tų atlyginta, bÅ«tina įrodyti ne tik jos faktÄ , bet ir dydį, t. y. ji turi bÅ«ti apibrėžta. Deliktinės civilinės atsakomybės esmę sudaro padarytos žalos kompensavimas, t. y. pažeistos vertybės atkÅ«rimas į buvusiÄ bÅ«klę. Ginčo atveju ieÅ¡kovė reikalauja, kad atsakovas jai padarytÄ Å¾alÄ atlygintų ne natÅ«ra, o iÅ¡mokėdama piniginę kompensacijÄ , todėl svarbu nustatyti žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , t. y. nuostolius.

42. Atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio. Nuostolių dydis įrodinėjamas Å¡alių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Teisėjų kolegija laiko pakankamais ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, kad dėl puspriekabės remonto ji patyrė iÅ¡laidų, kurios sudarė 5607,04 Eur (19360 Lt) atkuriant Å¡iÄ transporto priemonę iki bÅ«klės, buvusios prieÅ¡ gaisrÄ .

TÄ patvirtina 2013-05-02 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. MDR000002600 (t.1, b.l. 41), iÅ¡raÅ¡yta įvykdžius darbų atlikimo sutartį 2013-04-26 Nr.01 su UAB “Medra” (t.1, b.l. 40). Nors apeliantas nurodo, kad neaiÅ¡ku, ar mokėjimo nurodymais Nr. 595, 599, 685, 712 apmokėta minėta sÄ skaita, nes jose nėra jokių duomenų, jog jie atliekami pagal sudarytÄ sutartį, nenurodyta, už kÄ pervedami pinigai, tačiau atsakovui neginčijant nurodytų remonto darbų atlikimo bÅ«tinybės, faktinio darbų atlikimo, neneigiant, kad sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta bÅ«tent už puspriekabės remonto darbus, įvertinus, kad mokėjimai atlikti didesnei sumai nei nurodoma sÄ skaitoje-faktÅ«roje po remonto darbų, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ieÅ¡kovės nurodytomis patirtomis už transporto priemonių remontÄ .

43. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų tuo atveju, jeigu bÅ«tų pilnai priteistos jos patirtos iÅ¡laidos dėl puspriekabės remontui panaudotų naujų detalių ir jų kainÄ bÅ«tų paskaičiuota neatsižvelgiant į pakeistų detalių nusidėvėjimÄ . Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita — abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-166/2009). Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkÅ«rimas (remontas) yra ekonomiÅ¡kai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas; taip pat atlyginama keičiamų detalių naujomis vertė, kuri turėtų bÅ«ti sumažinama, atsižvelgiant į sugadintų detalių susidėvėjimÄ .

44. Tačiau apeliantas, ginčydamas priteistos žalos dydį, nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Apeliantas skunde nepateikia jokių paskaičiavimų, nenurodo, koks senų detalių nusidėvėjimo laipsnis, kaip jo nuomone turėtų būti mažinamas žalos dydis. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad sprendžiant dėl autovežio puspriekabės remonto metu patirtų išlaidų turėjo būti įvertinamas senų detalių nusidėvėjimas ir atitinkamai sprendžiamas klausimas dėl tikrųjų nuostolių dydžio nustatymo.

Todėl pripažintina, kad apeliantas skunde pateikia naujus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Tokie jo teiginiai nedetalizuoti ir neparemti jokiais įrodymais, todėl laikytini samprotavimais. Ši bylos kategorija nepriskirta prie bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus. Byloje įrodymų, leidžiančių šį skundo teiginį pripažinti pagrįstu ir įrodytu.

45. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad pagal 2013-04-26 darbų atlikimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Medra“, vykdytojas įsipareigojo suremontuoti autovežį taip, kad jis atitiktų techninės apžiÅ«ros reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad iki gaisro autovežio puspriekabės detalės buvo nusidėvėjusios taip, jog priekaba neatitiktų techninės apžiÅ«ros reikalavimų. Fakto, kad iki gaisro autovežio puspriekabei buvo atlikta techninė apžiÅ«ra ir ji pripažinta atitinkanti techninius reikalavimus, atsakovas neneigė.

Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl senų detalių nusidėvėjimo ar detalių kainų paskaičiavimo įvertinus detalių nusidėvėjimÄ . Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas nepaneigė, jog ieÅ¡kovės patirta žala dėl autovežio puspriekabės remonto sudarė 5607,04 Eur (19360 Lt) atkuriant Å¡iÄ transporto priemonę iki bÅ«klės, buvusios prieÅ¡ gaisrÄ .

46. Apelianto teigimu, transporto priemonių remonto iÅ¡laidos, kaip ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, turėtų bÅ«ti priteisiami be PVM, kuris sudarė 3360 Lt (973,12 Eur). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, apmokėdama pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už remontÄ , kartu sumokėjo ir PVM, todėl sumokėtas PVM laikytinas tiesioginiais ieÅ¡kovės nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė turi teisę į PVM atskaitÄ , kadangi ji yra PVM mokėtoja.

47. Tačiau pažymėtina, kad faktas, jog asmuo yra PVM mokėtojas, savaime nereiÅ¡kia, kad jis turi teisę už paslaugas sumokėtÄ pirkimo PVM susigrÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 57 str.), kadangi Å¡i PVM mokėtojo teisė priklauso nuo tam tiktų sÄ lygų. Pagal PVMĮ 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtÄ pirkimo PVM susigrÄ Å¾ina iÅ¡ biudžeto. Tačiau Å¡i jo teisė nėra absoliuti, ji priklauso nuo tam tikrų sÄ lygų.

Pagal PVMĮ 2 straipsnyje pateiktus sÄ vokų apibrėžimus PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetÄ ar padidinama grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto PVM suma. PVM atskaita gali pasinaudoti tik asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veiklÄ . Tokiu bÅ«du per PVM atskaitÄ užtikrinama, kad PVM, sumokėtas (mokėtinas) tiekėjams už iÅ¡ jų įsigytas prekes arba gautas paslaugas, taip pat importo PVM, sumokėtas už importuotas prekes, neturėtų įtakos savikainai tų PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas turi mokėti į biudžetÄ nustatyto dydžio PVM, taip pat kitų prekių ir paslaugų, kurios nurodytos 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

48. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta (apelianto neįrodinėta), kad juridinis asmuo (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė) atitiktų nurodytas sÄ lygas ir bÅ«tų įgijusi teisę susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ PVM, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės turėtos remonto iÅ¡laidos jai turėjo bÅ«ti priteistos be PVM. Pažymėtina, kad tokiais kriterijais vadovaudamasis klausimÄ , ar asmens turėtos trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos jam turėtų bÅ«ti priteisiamos be PVM, sprendė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015.

49. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad turėtų bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kurioje kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu. Å ios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nesutampa. Pirmiau nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių, ir buvo sprendžiama dėl to, ar, atsižvelgiant į Transporto priemonių draudimo taisyklėse pateiktÄ draudžiamojo įvykio metu patirtų nuostolių apibrėžimÄ , į minimalias iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, ar ne.

Joje nebuvo sprendžiama dėl pagal rangos sutartį atliktų remonto darbų išlaidų atlyginimo ir jų dydžio. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 šio teismo nėra pasisakoma dėl PVM atskaitos, o pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiama dėl būsimų remonto išlaidų atlyginimo, todėl nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.

50. Nors apeliantas teigia, jog ieškovė neįrodė, kiek sumokėjo už gaisro metu sugadintus pervežamus automobilius, tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas, pats jokių duomenų, kad automobilių vertė ir kaina rinkoje įsigijimo metu buvo kitokia nei nurodyta jų įsigijimo dokumentuose, nepateikė. Ieškovės pateiktose transporto priemonių vertinimo ataskaitose nekeliama abejonių dėl turto vertės pagal įsigijimo dokumentus, taip pat ieškovė buvo pateikusi įsigijimo dokumentų originalus. Apeliantas šių įrodymų kitais įrodymais nepaneigė. Jis skunde neginčija, kad lengvieji automobiliai buvo visiškai sugadinti ir kad jų remontas nebuvo tikslingas, taip pat, kad automobilių įsigijimo sandoriai būtų negaliojantys.

51. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma (ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai, vertinimo ataskaita, transporto priemonių įsigijimo dokumentai) patvirtina, kad ieÅ¡kovė dėl sugadintų gaisro metu automobilių patyrė ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio nuostolius.

52. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos teisingai pritaikius materialinės teisės normas, nepažeidus įrodymų vertimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Teisėjai Margarita Dzelzienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė