b93b538e-022a-4f7e-8acb-e649cc1f57d8 · Tauragės rajono apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. e2-30-220/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02066-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.2.2.; 1.3.9.4. (S)                                                                                      TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant A.

V., dalyvaujant ieÅ¡kovui L. L., jo atstovui advokatui V. S., atsakovo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui V. S. ir advokato V. S. padėjėjai I. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui, dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų bei delspinigių priteisimo, n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas teisme pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumo dalį – 12813,25 Eur, bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2015-09-11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vidutinį 1621,87 Eur, mėnesinį darbo užmokestį, priteisti 0,07 procento delspinigių už kiekvienÄ mėnesį nuo neiÅ¡mokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11 viso 4967,41 Eur, bei visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat ieÅ¡kovas atsisako nuo pradiniame ieÅ¡kinyje pateikto reikalavimo priteisti iÅ¡eitinę Å¡eÅ¡ių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijÄ , sudarančiÄ 1563,96€, nes kompensacija yra įskaičiuota į į paskaičiavimÄ apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. IÅ¡ pateikto patikslinto ieÅ¡kinio( t.1 b.l. 133) ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 m. vasario 17 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį( t1.b.l. 5-11) Nr. 48 (toliau tekste – darbo sutartis), sudarytÄ 2009-02-17 d., dirbo direktoriaus pareigose pas atsakovÄ .

Darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti mėnesinį atlyginimÄ 5600,00 Lt, t.y. 1621,87 Eur, iÅ¡mokant vienÄ kartÄ per mėnesį. 2009-06-26 atsakovo valdybos posėdyje nuspręsta patvirtinti bendrovės darbuotojų, planuojamÄ mažinti darbo užmokestį bei etatų skaičių( t. 1b.l. 55-59). Apie planuojamÄ mažesnį darbo užmokesčio nustatymÄ ieÅ¡kovas 2009-07-21 raÅ¡tiÅ¡ku sutikimu, vadovaujantis 2009-06-26 valdybos posėdžio protokolu Nr. 09/07(55), sutiko, kad nuo 2009-08-01 d., bÅ«tų pakeistos jo darbo apmokėjimo sÄ lygos – mėnesinis darbo užmokestis bÅ«tų 4700 Lt.

IeÅ¡kovas nurodė, jog sutiko su sumažintu atlyginimu iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Å ilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ . Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymÄ Tauragės regione baigta įvesti nuo 2012-04-01( t. 1 b.l. 73,75), todėl nuo Å¡ios datos atsakovas privalėjo atstatyti buvusį darbo užmokestį 5600,00 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad ne kartÄ reikalavo darbdavio, kad bÅ«tų atstatytas darbo užmokestis, tačiau tai padaryta nebuvo.

BÅ«damas įmonės direktoriumi ieÅ¡kovas šį klausimÄ iÅ¡kėlė žodžiu 2014-06-27 Stebėtojų tarybos posėdžio metu, kur buvo pažadėta ateityje šį klausimÄ iÅ¡spręsti( t. 1 b.l. 28-30), tačiau iki Å¡iol Å¡is klausimas yra neiÅ¡spręstas. RaÅ¡tu nesikreipė, nes bijojo prarasti darbo vietÄ , kadangi, netgi ir iÅ¡reiÅ¡kus žodžiu reikalavimus ieÅ¡kovas sulaukė didelio nepasitenkinimo iÅ¡ kai kurių valdybos narių. Yra kalbėjęs su valdybos direktoriumi A.

M. apie sumažintų algų atstatymÄ , tačiau niekas Å¡io klausimo reikiamai nesprendė. Nuo 2015-09-11 d., jo darbo santykiai su atsakovu nutrÅ«ko( t. b.l. 86). Nurodo, kad ieÅ¡kininė senatis nepasibaigė, nes ir toliau atsakovas jam nebuvo sumokėjęs reikiamo dydžio atlyginimo skirtumo. O jeigu ieÅ¡kinio senatis bus laikoma pasibaigusia, tai ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinio senatį atnaujinti( t. 1 b.l. 132). Atsakovo atstovai su ieÅ¡kiniu nesutinka ir paaiÅ¡kino, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Dėl piniginių paskaičiavimų teisingumo ginčo nekyla. Taip pat atsakovas savo atsiliepime i nurodė, kad ieÅ¡kovui darbo apmokėjimo sÄ lygos buvo pakeistos iki vietinės rinkliavos įvedimo Tauragės regione. Vietinė rinkliava buvo įvesta nuo 2012-04-01, tačiau atsakovas dėl svarbių ekonominių priežasčių egzistavimo neturėjo galimybės atstatyti ieÅ¡kovui sumažintÄ darbo užmokestį. Ä®monės balansas už 2012, 2013 ir 2014 metus patvirtina, kad atsakovas dirbo nuostolingai.

Apie galimybę atstatyti darbo užmokestį ieÅ¡kovui tapo žinoma nuo 2012-04-01, tačiau ieÅ¡kovas darbo užmokesčio atstatymo klausimo nekėlė. IeÅ¡kovo teiginys, kad jis 3 metų termino nepraleido, nes jos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį laikotarpis baigiasi 2015-09-11, yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais leistinais įrodymais. Be to, ieÅ¡kovas buvo bendrovės direktorius ir turėjo rÅ«pintis bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiu, o taip pat ir savo darbo užmokesčiu. Vadinasi jis nesiėmė reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų atstatytas darbuotojų darbo užmokestis, o tuo pačiu ir jam, todėl jam negali bÅ«ti priteisti vidutinis darbo užmokestis už pavėluotÄ atsiskaitymÄ nei delspinigiai.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ Å¡alių pateiktų dokumentų, bei ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad L. L. nuo 2009 m. vasario 17 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 48 pradėjo dirbti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre, direktoriaus pareigose (1 t.b.l. 5). IÅ¡ darbo sutarties nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas 5600,00 Lt (1621,87 Eur) mėnesinis atlyginimas. Nuo 2009-08-01, ieÅ¡kovo sutikimu, remiantis 2009-06-26 valdybos posėdžio protokolu Nr. 09/07(55), jam buvo pakeistos darbo apmokėjimo sÄ lygos, sumažinant darbo užmokestį iki 4700 Lt per mėnesį (1 t.b.l 11, 55).

Darbo sutartyje bei minėtame valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad nuo 2009-08-01 nustatomas 4700,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Å ilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ â€œ. IÅ¡ Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-102 (1 t.b.l. 31), Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-386 (1 t.b.l. 30), Å ilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-407 (1 t.b.l. 32), Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-145 (1 t.b.l. 33), nustatyta, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ Ä¯vedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Å ilalės savivaldybės – nuo 2012-04-01.

IÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nustatyta, kad ieÅ¡kovui iki jo atleidimo buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (1 t.b.l. 25-26). 2015-09-11 ieÅ¡kovo darbo santykiai su atsakovu nutrÅ«ko.IeÅ¡kovas 2015-10-06 ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo - paskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio skirtumo 12813,25 Eur sumÄ už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki jo atleidimo iÅ¡ darbo, tai yra iki 2015-09-11; vidutinį darbo užmokestį 1621,87 Eur už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra 2015-09-11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 0,07 procento delspinigių už kiekvienÄ mėnesį nuo neiÅ¡mokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11, pagal byloje pridėtus atitinkamus paskaičiavimus.Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyta kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu.

IeÅ¡kovas pagal 2009-02-17 pagal darbo sutartį su  UAB „ Tauragės rajono atliekų tvarkymo centras“ , atstovaujamo bendrovės valdybos pirmininko buvo priimtas į darbÄ minėtos bendrovės direktoriaus pareigoms, todėl pagrįstai bendrovė yra patraukta Å¡ioje byloje atsakove. Taip pat nustatyta, kad dėl paskaičiuotų paskaičiavimų teisingumo Å¡alys ginčo nekelia. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. Kaip matyti iÅ¡ bylos esančios medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, numatyto DK 27 str. 2 d. taikymo. IeÅ¡kovas teigia, kad jo reikalavimui priteisti 12813,25 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11, nėra suėjęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovo atstovas teigia, kad ieÅ¡kovas praleido DK 27 str. 2d. numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes dėl savo pažeistų teisių gynimo turėjo kreiptis vėliausiai 2015-04-01 ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2012-04-01, kai ieÅ¡kovas sužinojo apie galimybę reikalauti buvusio darbo užmokesčio atstatymo, nes bÅ«tent 2012-04-01 buvo įvesta paskutinė   vietinė rinkliava iÅ¡ gyventojų už komunalinių atliekų surinkimÄ Jurbarko ir Å ilalės rajonų savivaldybėse ir jau nuo tada pagal direktoriaus priimtÄ Ä¯sakymÄ turėjo bÅ«ti atstatyti ankstesni atlyginimai.

O ieÅ¡kovas dėl savo teisių gynimo kreipėsi į teismÄ 2015-10-06 praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl jo teisės negali bÅ«ti ginamos, nes atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.  DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Bendras ieÅ¡kinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo darbo ginčuose galioja CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi patikrinti, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ . Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .  Byloje nustatyta, kad sumažintas 1361,21 Eurų (4700 Lt) darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo nustatytas iki tam tikrų aplinkybių, tai yra iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Å ilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ .

Minėtų Savivaldybių sprendimai patvirtina, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ Ä¯vedė nuo 2012-01-01 (1 t.b.l. 31, 33), o Jurbarko ir Å ilalės savivaldybės - nuo 2012 m. balandžio 1 d (1 t.b.l. 30, 32). Kaip matyti, bÅ«tent nuo 2012-04-01 ir pasibaigė ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimas mokėti L. L. sumažintÄ atlyginimÄ ir atsirado sutarta sÄ lyga pradėti mokėti ankstesnį didesnį darbo užmokestį. Å alys teigia, kad po Å¡io termino nebuvo jokio susitarimo dėl tolimesnio sumažinto atlyginimo mokėjimo, to nėra nurodyta ir darbo sutartyje.

To nepadarius, laikytina, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d., L. L. turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ir mokamas darbo sutartyje nustatytas 1621,87 Eur (5600,00 Lt) darbo užmokestis. Tačiau atsakovas ir toliau, tai yra nuo 2012-04-01 iki Å¡alių darbo sutarties nutraukimo( 2015-09-11) mokėjo ieÅ¡kovui sumažintÄ atlyginimÄ , neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Nors atsakovo atstovas tvirtina, kad įvedus vietines rinkliavas, įmonės finansinė padėtis nepasikeitė, įmonė ir toliau dirbo nuostolingai, nebuvo lėšų atstatyti darbo užmokesčio, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos, nes atsakovas L.

L. darbo sutartyje numatė, kad sumažintas atlyginimas mokamas ne iki pagerės įmonės finansinė padėtis, o iki Tauragės regiono savivaldybės įves vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų tvarkymÄ . Sužinojimo apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ diena teismų praktikoje paprastai pripažįstama su darbo užmokesčiu susijusių sumų iÅ¡mokėjimo asmeniui diena. IÅ¡ L. L. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad jis žinojo, jog nuo 2012-04-01 visose Tauragės regiono savivaldybėse yra įvestos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ .

KiekvienÄ mėnesį mokamÄ sumažintÄ darbo užmokestį, ieÅ¡kovas sužinodavo kitÄ mėnesį, kai jam bÅ«davo iÅ¡mokamas atlyginimas. Remiantis CK 1.127 str. 2 d., 5 d., yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvienÄ mėnesį, prasidėjo kiekvienÄ mėnesį, kai ieÅ¡kovui mokant atlyginimÄ nebuvo iÅ¡mokėta jam priklausanti atlyginimo dalis. Taigi, ieÅ¡kovui mokant atlyginimÄ už 2012m. balandžio mėnesį, jau gegužės mėnesį buvo žinoma, kad jis negauna ankstesnio atlyginimo, vadinasi ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â už balandžio, gegužio, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nes į teismÄ ginti savo teises kreipėsi 2010-10-06.

Taigi trejų metu ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, apėmė tris metus tai yra iki 2012m. spalio 6d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas laiko, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimams pareikÅ¡ti dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 spalio 6 d. yra praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas (CK 1.131 str.1d.).

Teismas neturi pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, apie svarbias ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad jis bijojo anksčiau kreiptis į teismÄ , kad nebÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, tačiau tai nelaikytina pakankamu pagrindu pateisinti įstatymo nustatyto senaties termino praleidimÄ , nes tokių duomenų nėra nustatyta. Be to, liudytojas A. M. patvirtino, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę oficialiai kreiptis į stebėtojų tarybÄ dėl darbo užmokesčio atstatymo.

Sprendžiant klausimÄ dėl neiÅ¡mokėtos nuo 2012-04-01 darbo užmokesčio padidintos dalies, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Už darbÄ turi bÅ«ti mokamas atitinkamas įstatymų numatytas darbo užmokestis, kuris turi bÅ«ti sumokamas laiku. Å i asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė( Konstitucinio teismo 2004-12-13 , 2011-02-14 nutarimai).

Kadangi ieÅ¡kovui, atsiradus įstatymo nustatytai teisei gauti ankstesnį atlyginimÄ nuo 2012-04-01, nes apie tai buvo nurodyta jo darbo sutartyje ir jokių pakeitimų susijusių su anksčiau nustatytos mažesnės algos mokėjimu aptarta nebuvo, todėl atsakovas, vadovaudamasis Darbo kodekso nuostatomis, privalėjo mokėti ieÅ¡kovui ankstesnį didesnį darbo užmokestį( DK 186 str.). Tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas bendrovės direktorius, nepakankamai ėmėsi priemonių atstatyti bendrovės darbuotojams ir sau sumažintÄ darbo užmokestį, nepanaikina jo teisėtos teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo teisėto darbo užmokesčio atlyginimo ir atsakovo pareigos mokėti aptartÄ atlyginimÄ po atitinkamos sÄ lygos atsiradimo.

Kaip matyti iÅ¡ bendrovės įstatų( t.1.b.l. 96-108), ieÅ¡kovo atlyginimÄ nustatė bendrovės valdyba ir jis pats savarankiÅ¡kai negalėjo įgyvendinti savo teisės gauti atlyginimÄ be valdybos suderinimo, jis tik galėjo aktyviau reikalauti savo ir kitų darbuotojų pažeistų teisių gynimo ne vienÄ kartÄ teikiant klausimÄ svarstyti valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiuose. IeÅ¡kovo elgesys, siekiant atstatyti buvusį atlyginimÄ , gali bÅ«ti vertintinas tik sprendžiant jo ieÅ¡kinyje nurodytų iÅ¡mokų, susijusių su uždelsimu atsiskaityti nutraukiant darbo sutartį su darbdaviu, dydžio klausimÄ .

 Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagal pridėtus paskaičiavimus L. L. iÅ¡ atsakovo priteistina neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., viso, remiantis atsakovo pateikta darbo užmokesčio paskaičiavimo pažyma (t. 119-120) , priteistina 11514,19 Eur, o likusi ieÅ¡kinio suma atmestina, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis numato, kad pasibaigus darbo santykiams, darbdavys turi prievolę su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai atsiskaityti.

Å io straipsnio dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Toks teisinis reguliavimas nustato pareigÄ darbdaviui mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , jei nekonstatuojama Å¡iÄ pareigÄ paÅ¡alinanti sÄ lyga – darbuotojo kaltė.

Jei darbdavys tokios pareigos nevykdo arba nagrinėjant ginÄÄ dėl darbo užmokesčio, mokėtino atleidžiamam darbuotojui, dydžio, paaiÅ¡kėja, kad, atleidžiant darbuotojÄ , Å¡iam nebuvo iÅ¡mokėta visa priklausanti suma, teismas turi spręsti jo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo klausimÄ . AiÅ¡kindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa.

Pirma, Å¡ioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ (ar atitinkamÄ Ä¯statyme ar Å¡alių susitarime nustatytÄ dienÄ ). Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

Sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio, bÅ«tina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumo principu. Å ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, į darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimÄ kitų darbuotojų interesų pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

L. v. UAB ,,Fleming baldai“,bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. , priimtÄ civilinėje byloje M. V. ir kt. v. UAB „Vitransa“, bylos Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. G. v.VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-262/2015).              Bylos medžiagoje nustatyta, kad ieÅ¡kovui iÅ¡einant iÅ¡ darbo jam buvo iÅ¡mokėta Å¡eÅ¡ių mėnesių darbo užmokesčio kompensacija (1 t.b.l. 27), kuriÄ paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo pagal sumažintÄ darbo užmokestį.

Tačiau iÅ¡ anksčiau iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovas neiÅ¡mokėjo jam visų priklausančių piniginių sumų, kaip numatyta DK 141 str. 2d., tai yra jam neiÅ¡mokėjo 11514,19 Eur priklausiusios darbo užmokesčio dalies. Taigi, byloje yra įrodyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su ieÅ¡kovu nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta. IÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos apie L. L. vidutinį darbo užmokestį, nustatyta, kad ieÅ¡kovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 77,54 eurų, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1631,44 eurų (1 t.b.l. 63).

Teismo sprendimo priėmimo dienÄ (2016 m. birželio 10 d.) atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu (terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo11 d.) aÅ¡tuonis mėnesius ir 22 darbo dienas, taigi, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ dydis sudaro 14757,40 eur (1631,44 eur x 8 mėn =13051,52 eur bei 77,54 eur x 22 d. =1705,88 eur).             Teismas, atsižvelgdamas į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei anksčiau nurodytÄ Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos ir apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , dydžius, buvusio atlyginimo neatstatymo priežastis, į tai, kad ieÅ¡kovas pats buvo bendrovės vadovas ir turėjo rÅ«pintis darbo užmokesčio atstatymo klausimais bei Å¡iuos klausimus spręsti aktyviau, tai yra ne tik vienÄ kartÄ kreiptis į stebėtojų tarybÄ , kad bÅ«tų įtruktas darbo užmokesčio atstatymo klausimai į darbotvarkes, ( t. 1b.l. 28-30), bet ir daugiau kartų bei reaguoti į stebėtojų tarybos priimtus sprendimus dėl Å¡io klausimo sprendimo.

Taip pat teismas laiko, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę raÅ¡tu kreiptis ir į bendrovės valdybÄ , kad bÅ«tų sprendžiamas darbuotojų ir tu pačiu jo darbo užmokesčio atstatymo klausimai, o ne apsiriboti neoficialias pokalbiais su valdybos pirmininku. Tai, kad dėl tų klausimų kėlimo ieÅ¡kovui bÅ«tų kažkaip tai grasinta ar bandyta jį kažkaip paveikti, tokių byloje duomenų nėra. Todėl teismas laiko, kad ieÅ¡kovas nepakankamai tinkamai vykdė savo pareigas organizuoti tinkamÄ bendrovės valdymÄ darbo užmokesčio klausimais.

Taip pat yra atsižvelgiama į bendrovės sunkiÄ padėtį, kad ji negauna pakankami pelno, į tai, kad nutraukiant darbo sutartį ieÅ¡kovas neprašė jam iÅ¡mokėti sumažintos darbo užmokesčio dalies. Ä®vertinus visas aplinkybes, teismas laiko, kad apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp priteisiamo darbo užmokesčio, nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, o taip pat bÅ«tų pateisinamas nelabai aktyvus bendrovės vadovo elgesys bendrovės darbo užmokesčio organizavimo klausimais siekiant atstatyti sumažintus atlyginimus.

Teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principais, mažina apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2015-09-11 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo iki dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio, sudarančio 3262,88 eurų iÅ¡mokÄ .( LAT 2013-03-15 nutartis Nr. 3K-3-87/2013). Likusi Å¡ios dalies ieÅ¡kinio suma atmestina. Dėl delspinigių priteisimo. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 0,07 procento delspinigių už kiekvienÄ mėnesį nuo neiÅ¡mokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11 sudaro 4967,41 Eur tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje yra nustatyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11 tai yra nuo kada ieÅ¡kovui atsirado teisė į buvusį didesnį atlyginimÄ , iki jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, ieÅ¡kovui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, kurie apskaičiuojami pagal 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ . Delspinigių dydį pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ sudaro 0,06 procento priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, darbo sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ .

Ä®statymo nustatytas delspinigių dydis kartÄ per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Al-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo", patvirtino, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. įsigalioja indeksuotas delspinigių dydis - 0,07 proc. (toks delspinigių dydis Socialinės apsaugos ir darbo ministro kasmetiniais įsakymais yra patvirtintas ir galioja iki Å¡iol).Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tol, kol darbuotojÄ , kuriam nustatytu laiku nebuvo iÅ¡mokėtas atitinkamas darbo užmokestis ir darbdavį sieja darbo santykiai, t.y. pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos darbo sutartyje numatytu terminu turėjo bÅ«ti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti kol darbuotojui iÅ¡mokamos pavėluotos iÅ¡mokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių, su iÅ¡mokas pavėlavusiu iÅ¡mokėti darbdaviu, pabaigos, t.y. ne ilgiau kaip iki darbo sutarties nutraukimo dienos.

IÅ¡Â teismui pateikto delspinigių paskaičiavimo( t.1 b.l. 124-125) matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-30, kurie sudaro 4967,41 Eur. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas Å¡ioje bendrovėje buvo bendrovės vadovas nuo pat teisės į anksčiau gauto atlyginimo atstatymo įgijimÄ , ieÅ¡kovas tik kartÄ buvo pateikęs klausimÄ svarstyti stebėtojų tarybai dėl atlyginimo atstatymo. Visos kitos jo pastangos, tai buvo neoficialÅ«s pokalbiai su valdybos pirmininku ir kitais nariais.

Be to, ieÅ¡kovas atleidžiant jį iÅ¡ darbo, raÅ¡tu nepareikalavo su juo atsiskaityti pagal buvusį didesnį darbo užmokestį. O tik darbo sutarčiai nutraukus kreipėsi į teismÄ dėl visų priklausančių iÅ¡mokų, susijusių su neatstatytu ankstesniu atlyginimu priteisimo. Kadangi byloje yra nustatyta, kad be teisinio pagrindo darbuotojams, o taip pat ir bendrovės direktoriui nebuvo mokamas atlyginimas, o atsiskaičius iÅ¡ darbo  su ieÅ¡kovu pilnai nebuvo atsiskaityta, todėl teismas laiko, kad atsakovas pažeidė įstatymÄ , todėl turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotini delspinigiai. Sprendžiant ir delspinigių dydžio priteisimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes kaip ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užtikrinti darbo teisinių santykių stabilumÄ , teismas turi ginti ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesus nuo nepagrįstai uždelstų reikalavimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas, pagal pateiktÄ delspinigių paskaičiavimÄ priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30d., viso 247,75 Eur. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Taip pat priimtinas ieÅ¡kovo atsisakymas pareikÅ¡tas teismo posėdžio metu ( t. 1 b.l. 131) nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dalies pradiniuose ieÅ¡kiniuose ( t. 1 b.l. 1-4, 121-124) dėl Å¡eÅ¡ių mėnesių iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo, sudarančios 1563,96 Eur, nes kompensacija yra įskaičiuota į į paskaičiavimÄ apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, ir Å¡ioje dalyje civilinė byla nutuktina.( CPK 293 str. 1d. 4p.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktų praÅ¡ymų bei dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 871,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi priteisimo iÅ¡ atsakovo tenkintinos iÅ¡ dalies . Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne didesnės nei patvirtintos rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.Bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai bei atsižvelgus į Å¡alių procesinį elgesį ir bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis ( CPK 92,93,96, 98 str.).

Bendras ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui sudaro 32538,06Eur.( 12813,25Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 14757,40 Eur (1631,44 eur x 8 mėn. =13051,52 eur bei 77,54 eur x 22 d. =1705,88 eur) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iki teismo sprendimo priėmimo, 4967,06 Eur delspinigiai, o priteistina suma sudaro 15024,82 Eur.IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai – 46,17 %, tai yra 498,64 eurus iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1080 Eur x 46,17 % = 498,64 Eur). Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai – 53,83 %, tai yra 416,78 eurus iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (871,20 Eur x 53,83 % = 468,97 Eur).Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, į ieÅ¡kovui priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ Ä¯skaitytina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui viso priteistina 29,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.IÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad procesiniai dokumentai pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis priteista bendra suma 15024,82X3proc=451X 75prox= 338€ur.)(CPK 96 str.1d. 80 str. 7d.).

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ieÅ¡kovui L. L. 11514,19 Eur, neatskaičius mokesčių, neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, 247,75 Eur delspinigių ir 3262,88 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priimti ieÅ¡kovÄ atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl Å¡eÅ¡ių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijos, sudarančios 1563,96 Eur priteisimo, ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.Priteisti iÅ¡ UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ieÅ¡kovui L.

L. 29,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro valstybei 338 Eur žyminio mokesčio (sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Edmundas Žukauskas