2023-10-18 Nr. AB-18325-3-65-3-00042-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1083-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00042-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.2; 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. P.) dėl administracinio sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 14-86 „Dėl V. P. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad TLK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-96 patvirtintų Draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundų nagrinėjimo teritorinėse ligonių kasose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.8 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo patenkino V. P. skundą ir įpareigojo Ligoninę atlyginti V. P. 520 Eur dėl sumokėtos priemokos patirtas išlaidas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas nesilaikant tokio pobūdžio dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, netinkamai pritaikant jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir netinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad V. P. priemoką sumokėjo jo ir Ligoninės sudarytos sutarties, grįstos ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintos sutarties sudarymo laisvės principo pagrindu. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka) 3 priedo 7.5 punktu ir nurodė, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra į tai atsižvelgta, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl V. P. sutartiniais pagrindais sumokėto brangesnės procedūros kainų skirtumo įmokos ir pareiškėjo prievolės grąžinti šias lėšas. Pareiškėjas kritiškai vertino Sprendimo įpareigojimą grąžinti pinigines lėšas ir teigė, kad toks nurodymas neatitinka Taisyklių nuostatų, nustatančių TLK teisių apimtį, bei tiesiogiai prieštarauja VLK direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. IK-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatoms, reglamentuojančioms TLK prievoles ir teises atliekant Ligoninės veiklos patikrinimą.

4. Pareiškėjas vadovavosi Aprašo 6 punktu ir pažymėjo, kad Sprendime nėra užfiksuota ne tik kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumo pažeidimų, bet ir nepagrįsto kompensuojamų lėšų gavimo fakto, o V. P. suteiktos paslaugos apimtį ir eigą patvirtino priešoperacinio etapo paciento klinika ir suteiktos asmens pageidaujamos gauti sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. atliktos operacijos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas, kuriame yra išvardintos V. P. pageidautos paslaugos, atliktą tikrinimą reguliuojančios normos, savo turiniu ir prasme perteikia tik TLK nepagrįstą nuomonę dėl V. P. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos poreikio ir šio asmens pageidautos apimties laiko atžvilgiu taikymo. Kaip reikšmingą aplinkybę pareiškėjas vertino tai, kad, teikiant V. P. sveikatos priežiūros paslaugas, iki Ligoninės patiriamų sąnaudų bei įkainio apimties nustatymo VLK 2021 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 4K-3338 nebuvo tinkamai išaiškinta dėl venų šalinimo operacijos naudojant šviesolaidį. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus 9-tojo leidimo TLK-10-AM, Medicininių intervencijų (ACHI) ir Kodavimo standartams, sisteminio intervencijų sąrašo 8 skyrius buvo papildytas nauju, tiksliau atliekamą intervenciją apibūdinančiu kodu „32520-00 Endoveninis venos nutraukimas“, ši operacija buvo įrašyta į Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą ir priskirta VI apmokėjimo grupei, o iki 2016 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje galiojo 6-ojo leidimo TLK-10-AM ir ACHI klasifikacija, išsiplėtusių venų gydymo lazeriu operacijos Ligoninėje atliekamos nuo 2015 m., jos buvo atliekamos bei apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) lėšomis ir iki 2017 m. sausio 1 d. koduojamos ACHI 727 bloke nurodytais kodais, kurie buvo įtraukti ir į tuo metu galiojusį Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą, jos buvo priskirtos VI apmokėjimo grupei, gydymo atvejai, kaip ir nuo 2017 m. sausio 1 d., buvo priskiriami DRG grupei „F20Z Venų perrišimas ir ekstirpacija“.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad sveikatos priežiūros paslauga V. P. buvo teikiama po jo apžiūros ir jo personalios klinikos tam momentui nustatymo, kadangi Ligoninė visada vertina esamą paciento kliniką ir tik tada parenka konkrečią sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metodiką, tai nesaistė galimybės V. P. kojos venų varikozę gydyti atliekant gydymą flebektomijos metodu. Pareiškėjas nurodė, kad teikiant tokią gydymo paslaugą, atsižvelgus į paciento kliniką, yra taikomi ir kitokie sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo būdai, kadangi gydymo būdo pasirinkimas yra gydančio gydytojo rekomendacija, pagrįsta paciento sveikatos stoviu, tolesnės gyvenimo kokybės gerinimu, vertinant ir tai, kad, taikant venų varikozės gydymui flebektomijos metodą, mažinama paciento pooperacinio periodo nedarbingumo trukmė.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šio fakto V. P. suteiktos paslaugos patikrinimas ir jo skundo tyrimas nepaneigė. Pareiškėjas tvirtino, kad išsiplėtusių venų gydymo lazeriu sveikatos priežiūros paslauga atliekama ne visiems pacientams be išimties, šios paslaugos atlikimo būtina sąlyga yra atitinkama paciento klinika, be to, ne visoms Ligoninėje gydomoms išsiplėtusių venų patologijoms taikoma ir Sprendime nurodyta V. P. atlikta flebektomija. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisėtai, tinkamai, reikiama apimtimi ir rašytinai supažindina kiekvieną pacientą su galima jam taikytina paslauga, jos atlikimo apimtimi, eiga, kai tai atitinka pastarojo klinikai, pasiūlo pacientui galimybę pasirinkti pranašesnį jo išsiplėtusių venų gydymo metodą, o pacientas pats apsisprendžia ir pasirenka, ar jam bus atlikta klasikinio metodo sveikatos priežiūros paslauga, po kurios jis bus ilgą laiką nedarbingas, ar jis kitą dieną po suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos flebektomijos metodu, asmeninio indėlio priemokos pagrindais ir įsigyjant papildomą, būtent jo operacijai reikalingą priemonę, kitą dieną galės įprastai vaikščioti ir gyvens visavertį gyvenimą.

Pareiškėjo teigimu, paslaugos bendro kodifikavimo pakeitimas, specifiškiau užkodavus pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos esmę, nesuponuoja pareiškėjo prievolės visiems pacientams ir visais atvejais taikyti vien pranašesnį išsiplėtusių venų gydymą flebektomijos metodu, o jo taikymo atveju neatima teisės pacientui pasiūlyti asmeninėmis lėšomis įsigyti papildomų operacijai reikalingų priemonių ir jų panaudoti paslaugos suteikimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad vien paslaugos ACHI kodifikavimo keitimas, neaprašius ir aiškiai neapibrėžus bei nekonkretizavus paslaugos teikimo metu naudotinų medicinos priemonių, nenurodžius ir nekonkretizavus visų galimai kodui priskirtinų būtinų priemonių taikymo, jų visų neįvardijus, nelemia pareiškėjo prievolės nuosavomis lėšomis įsigytas operacijos atlikimui reikalingas papildomas priemones bei būtiną jų panaudojimo įrangą naudoti nemokamai, nekompensuojant iš dalies panaudojus paciento priemoką, kai jis išreiškia tokį norą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog V. P. raštu nurodė, kad pageidauja gauti papildomas, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, o Sprendime nurodytos paslaugos kode nėra išvardintos konkrečios naudotinos priemonės, jų gamintojai ir kita bet kuriai priemonei būtina ir ją identifikuojanti informacija.

6. Pareiškėjo teigimu, Sprendime suformuluotos išvados paremtos siauru teisės aktų aiškinimu, neatsižvelgus į tai, kad įstatymo, kito teisės akto normas gali aiškinti tik pats įstatymo leidėjas ar teisės normą priėmusi institucija, o Aprašas ir kiti VLK veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia TLK teisės taikant teisės aktus, juos komentuojant, priimant sprendimus, rūpintis ar atstovauti veiksniems tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodė, kad suteikė V. P. pageidaujamą mokamą sveikatos priežiūros paslaugą bei, vadovaudamasis Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų flebektomiju priemones“, panaudojo paciento priemoką šiai priemonei įsigyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytas įsakymas nėra panaikintas ar pripažintas kaip prieštaraujantis teisės aktams, o Ligoninės teikiamų mokamų paslaugų įkainių kainodaros klausimai, priklausantys steigėjo kompetencijai, nėra kvestionuojami TLK ir VLK veiklą reglamentuojančiais dokumentais.

7. Atsakovas TLK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus V. P. skundą, Ligoninės pateiktus medicinos dokumentų įrašus, pateiktus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančius vidaus dokumentus, paaiškinamųjų raštų medžiagą, buvo nustatyta, jog V. P. skundas yra pagrįstas. Atsakovo teigimu, Ligoninė, 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4K-101 priskyrusi endoveninį venos nutraukimą lazeriu (ACHI kodas 32520-00) prie brangesnių paslaugų, nesivadovavo sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 1.2 punktu, pažeidė Tvarkos 7.5 punktą ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-668 patvirtinto Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimai ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 27 ir 28 punktų nuostatas; 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. Paciento (paciento atstovo) sutikimais neinformavusi pasirašytinai V. P. su skirtumais tarp Ligoninės teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos bei negavusi šio asmens sutikimo sumokėti už pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti būtinas paslaugas, pažeidė Tvarkos 9.4 punktą. Atsakovas vadovavosi Tvarkos 11 punktu ir darė išvadą, jog mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant šioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui.

9. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 53 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsniu, TLK direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-141 patvirtintais Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punktu, Tvarkos 13.3 punktu, Taisyklių 33 punktu, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, teigė, kad TLK pavesta spręsti draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų, todėl darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir neviršijo įstatymuose apibrėžtų įgaliojimų.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl jo įgaliojimų nagrinėti draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundus, rėmėsi Konstitucijos 19 straipsniu ir Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendime pateiktu jo aiškinimu, Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsniu, Tvarkos 3, 7.1, 7.2, 7.5, 9 ir 11 punktais, Ligoninės ir TLK 2019 m. vasario 26 d. sudarytos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. 10-310 (toliau – Sutartis Nr. 10-310) Bendrųjų sąlygų 2.2, 2.9 ir 2.22 punktuose nurodytais Ligoninės įpareigojimais ir teigė, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ir LNSS įstaigos) yra teikiama nemokamai ir iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.

Atsakovas nurodė, kad išsiplėtusių kojų venų operacija gali būti atliekama atviru būdu ir naudojant lazerį; naudojant lazerį, šiai operacijai yra suteiktas ACHI kodas: 32520-00, Endoveninis venos nutraukimas, ir ji yra kompensuojama iš PSDF biudžeto lėšų; V. P. suteiktos paslaugos nuo 2017 m. sausio 1 d. yra įtrauktos į dienos chirurgijos paslaugų sąrašą ir yra teikiamos nemokamai; į dienos chirurgijos paslaugų kainas įskaičiuotos visų reikalingų diagnostinių ir gydomųjų priemonių, vaistų, operacijos (įskaitant anestezijos), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos, išskyrus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių sąnaudos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, skirtomis centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, t. y. tik centralizuotai įsigyti vaistai neįeina į paslaugos kainą.

Atsakovas tvirtino, kad pacientui atliekamos išsiplėtusių kojų venų operacijos apmokėjimui iš PSDF biudžeto yra nesvarbus pasirinktas operacijos atlikimo būdas, t. y. tiek operacijos atlikimas atviru būdu, tiek naudojant lazerį (ACHI kodas: 32520-00 Endoveninis venos nutraukimas) priskiriami DRG grupei F20 Venų perrišimas ir šalinimas; išsiplėtusių kojų venų gydymo operacijos, atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, priskiriamos VI apmokėjimo grupei, už kurią mokama vidutinės trukmės gydymo atveju kaina, t. y. nepriklausomai nuo gydymo trukmės (ar pacientas atvyksta ir išvyksta tą pačią dieną, ar išrašomas kitą dieną); už suteiktas dienos chirurgijos paslaugas į iš PSDF biudžeto mokamą kainą yra įskaičiuotos visos su paslaugos teikimu susijusios sąnaudos ir tik tais atvejais, kai pacientas savo iniciatyva pasirenka įstaigoje siūlomas brangesnes medicinos pagalbos priemones (pvz., šviesolaidžius su tulpės tipo antgaliais ir pan.), įstaigai gali būti sumokamas šių priemonių bazinių kainų skirtumas.

Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad visais atvejais, gydytojui įvertinus paciento būklę ir nusprendus taikyti venų operaciją lazeriu, pacientai turi sumokėti priemoką, pripažino, jog neužtikrino aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų.

10. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, nurodė, kad ši teisė nėra absoliuti, kadangi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Atsakovas paaiškino, kad iš biudžeto lėšų mokama V. P. atliktos operacijos kaina buvo 647,62 Eur, todėl Ligoninei iš PSDF biudžeto už šiam pacientui suteiktas paslaugas buvo apmokėta 1 295,24 Eur (647,62 Eur x 2), tačiau pareiškėjui V.

P. papildomai sumokėjo 520 Eur, nors už suteiktas dienos chirurgijos paslaugas į iš PSDF biudžeto mokamą kainą yra įskaičiuotos visos su paslaugos teikimu susijusios sąnaudos. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai konkrečiai nustato, kokiais atvejais pacientai turi susimokėti už suteiktas paslaugas, todėl V. P. galėjo papildomai susimokėti už pageidaujamas gauti papildomas, t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas, arba, jei jis pasirinktų brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovas teigė, kad prie paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kai pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva, kai negalima pasirinkti tarp nemokamos ir mokamos procedūros, o jeigu paslauga yra apmokama iš PSDF biudžeto, pacientas, būdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę ją gauti ir jam negali būti siūloma suteikti paslaugą kaip brangiau kainuojančią, nes tai prieštarauja teisės aktams. Atsakovas pabrėžė, kad prieš teikiant mokamas paslaugas, sveikatos priežiūrą teikianti įstaiga privalo suteikti visą informaciją ir pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų ir procedūrų bei brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų ir procedūrų kaina, kiekiu, pranašumais ir pan. bei užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu.

Atsakovas nurodė, kad V. P. buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jis turėjo LNSS įstaigos gydytojo siuntimą asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, t. y. pagrindinei ligai gydyti, jam gydymo būdą parinko Ligoninės gydytojas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu Ligoninė buvo sudariusi sutartį su TLK dėl šio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, todėl darė išvadą, kad Ligoninė, pažeisdama Tvarkos nustatytas sąlygas, nesuteikė alternatyvos V. P. gauti venų operacijos, atliekamos lazeriniu būdu ir apmokamos tik iš PSDF biudžeto, t. y. be priemokos.

Atsakovo teigimu, Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

13. Pasisakydamas dėl TLK kompetencijos priimti Sprendimą, teismas vadovavosi Nuostatų 4 punktu, Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4.1, 4.2 punktais, Tvarkos 13.3.2, 29, 33 punktais, Aprašo preambule ir darė išvadą, kad Aprašo nuostatos reglamentuoja VLK ir jos struktūrinių padalinių veiklą vykdant jiems priskirtą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, t. y. kompensuojamųjų paslaugų, atitikties nustatytiems reikalavimams ir vaistų, medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, išrašymo, išdavimo (pardavimo) ir kitos su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą – jos tikslą, vykdymo tvarką ir šią priežiūrą vykdančių asmenų teises bei pareigas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje sprendžiama dėl Sprendimo, suprantamo kaip teritorinės ligonių kasos direktoriaus atsakymo į draudžiamojo asmens skundą, darė išvadą, jog TLK buvo kompetentinga išnagrinėti V. P. skundą ir priimti Sprendimą.

14. Vertindamas Sprendimo pagrįstumą, teismas vadovavosi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsniu, Tvarkos 1, 3.1–3.3, 4 punktais, Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų flebektomijų priemones“ 1, 2.1 punktais, nustatė, kad Ligoninė paaiškinime, pateiktame TLK V. P. skundo tyrimo metu, patvirtino, kad šio įsakymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veikloje nebetaiko. Teismas vadovavosi Sąrašo 25, 27, 28, 2.1, 7 punktais ir darė išvadą, kad Panevėžio TLK pagrįstai Sprendime konstatavo, jog Ligoninė, priskyrusi V. P. atliktas dešinės ir kairės kojų venų varikozės flebektomijas lazeriu prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nesivadovavo aukštesnės galios teisės aktu – sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, Normatyvinės gydymo trukmės ir Giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos tvirtinimo“ nuostatomis, pagal kurias, endoveninis venos nutraukimas lazeriu, kuriam suteiktas ACHI kodas 32520-00, yra apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, pažeidė Sąrašo 27 ir 28 punktus, Tvarkos 7.5 punktą, sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. V-164 1.2 punktą.

15. Teismas vadovavosi CK 6.727 straipsnio 1 dalimi, 6.730 straipsniu, Tvarkos 7.5, 9.3.1, 9.3.2, 9.4 punktais, nustatė, kad V. P. pasirašė: 1) 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. Sutikimus informacijai teikti ir tyrimo bei gydymo rašytinį patvirtinimą, kurių skiltyje „Tyrimo ir gydymo sutikimas“, kad pacientas suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus išsamiai supažindintas, be kita ko, ir su galimais alternatyviais gydymo metodais, galimais rezultatais ir komplikacijomis ir kitomis aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos gydymo rezultatams bei pasekmėms atsisakius siūlomo gydymo; su siūlomu tyrimu, gydymu bei jų pakeitimais, pasikeitus klinikinei situacijai, pacientas sutiko; 2) 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. analogiško turinio „Paciento (paciento atstovo) sutikimas“, kuriuose nurodyta, kad sutinka mokėti už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kadangi pageidauja gauti papildomas, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas (tyrimus, procedūras, medikamentus, konsultacijas ir pan.); kad apmokėjimo tvarka yra žinoma; kad yra informuotas, jog neįvykdžius finansinio atsiskaitymo, skola gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka; abiejuose dokumentuose nurodyti mokėjimo kvitų numeriai.

V. P. pasirašyti 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d.analogiško turinio „Paciento (paciento atstovo) sutikimas“ buvo įdėti į gydymo stacionare ligos istorijas. Išanalizavęs V. P. pasirašytų „Paciento (paciento atstovo) sutikimų“ turinį, teismas darė išvadą, kad šie dokumentai neinformatyvūs, kadangi juose nėra pateikta išsami informacija, kokios konkrečios papildomos, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinos paslaugos bus suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui; juose nėra aiškiai nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo supažindintas su tuo, jog Ligoninėje teikiamos dienos chirurgijos paslaugos – venų varikozės flebektomija lazeriu (ACHI kodas 32520-00 Endoveninis venos nutraukimas) yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, t. y. kad jis turi teisę ir galimybes nurodytą paslaugą gauti įstaigoje nemokamai, o prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, nebuvo pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų skirtumais.

Teismas sprendė, kad Ligoninė tinkamai neįvykdė įstatymo nustatytos paciento informavimo pareigos. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Tvarkos 9.4 punkto taikymą, pagal kurią pareiga pacientą aiškiai ir suprantamai informuoti, už ką jis, turėdamas teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas, turi papildomai sumokėti, nustatyta sveikatos priežiūros įstaigai.

16. Teismas konstatavo, kad Panevėžio TLK pagrįstai Sprendime padarė išvadas, jog V. P., pasirašydamas2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. „Paciento (paciento atstovo) sutikimus“, nedavė sutikimo sumokėti už pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti būtinas paslaugas, o Ligoninė, pasirašytinai neinformavusi V. P. apie skirtumus tarp šios sveikatos priežiūros įstaigos teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos bei negavusi paciento sutikimo sumokėti už pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti būtinas paslaugas, pažeidė Tvarkos 9.4 punktą.

17. Teismas vadovavosi Tvarkos 11 punktu ir darė išvadą, jog TLK pagrįstai suformulavo sprendimą patenkinti V. P. skundą ir įpareigoti Ligoninę atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui 520 Eur dydžio išlaidas, patirtas sumokant priemoką už atliktas venų varikozės flebektomijas lazeriu (ACHI kodas 32520-00 Endoveninis venos nutraukimas) operacijas, kurios buvo apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus: jį priėmė viešojo administravimo subjektas, turintis jam suteiktus įgaliojimus; viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą priėmė išnagrinėjęs gautą paciento, apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu, skundą; Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–3, 7 ir 8 punktų ir 6 dalies formaliuosius reikalavimus; Sprendimas motyvuotas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, t. y. jame nurodytas šio administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Teismas neturėjo pagrindo naikinti Sprendimą.

III. 18. Pareiškėjas Ligoninė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia

dėmesį, kad pats pacientas (trečiasis suinteresuotas asmuo) pageidavo sveikatos priežiūros paslaugos atlikimo taikant papildomas, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas paslaugas (tyrimus, procedūras, medikamentus, konsultacijas ir pan.), o suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, pastarasis apmokėjo jo pasirinktos papildomos paslaugos suteikimą. Pareiškėjas paaiškina, kad sveikatos priežiūros paslauga V. P. buvo teikiama po jo apžiūros Ligoninėje ir jo personalios klinikinės situacijos tam momentui nustatymo. Pareiškėjas pažymi, kad Ligoninė, teikdama paties paciento pateiktame siuntime nurodytą sveikatos priežiūros paslaugą, visada vertina esamą paciento klinikinę situaciją ir tik tada parenka konkrečią sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metodiką ir nėra saistoma pareigos pasiūlyti paciento kojos venų varikozės negalavimą gydyti tik vienu iš galimų sveikatos priežiūros paslaugos metodų. Teikiant tokio susirgimo gydymo paslaugą, atsižvelgiant į paciento klinikinę situaciją, yra taikomi ir kitokie sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo būdai, ypač jeigu jie yra pažangesni ir pacientui mediciniškai labiau priimtini. Gydymo būdo pasirinkimas – gydančio gydytojo rekomendacija, pagrįsta paciento sveikatos būkle bei tolesnės gyvenimo kokybės gerinimu, vertinant ir paciento pooperacinio periodo nedarbingumo trukmės mažinimą. Būtent dėl šių priežasčių pacientas pasirinko atitinkamą gydymo metodą, taikant venų varikozės gydymui flebektomijos (lazeriu) metodą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog pasirašyti „Paciento (paciento atstovo) sutikimai“ yra neinformatyvūs, kadangi juose nėra pateikta išsami informacija, kokios konkrečios papildomos, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinos paslaugos bus suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui.

19. Pareiškėjas pažymi, kad ginčas kilo ne dėl iš PSDF biudžeto naudojimo teisinių santykių, o iš pareiškėjo teisės teikti papildomas apmokamas paslaugas ir už jas gauti užmokestį, konkrečiu atveju trečiajam asmeniui pačiam sumokėjus už sutartiniais pagrindais suteiktas paslaugas. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas neįvertino to, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų kontrolę, nenumatyta atsakovo teisė įpareigoti grąžinti pinigus trečiajam asmeniui suteikus jam paciento lėšomis apmokėtas paslaugas. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktai nenumato atsakovo teisės vertinti fiziniam asmeniui galimai padarytą turtinę žalą (nepagrįstai sumokėtą permoką) ir įpareigoti ją paėmusią įstaigą grąžinti nepagrįstai gautas lėšas. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas, nenustatęs žalos PSDF biudžetui, negalėjo priimti Sprendimo ir įpareigoti pareiškėjo gautas lėšas grąžinti jas sumokėjusiam asmeniui.

20. Atsakovas TLK atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas vadovaujasi Nuostatų 4 punktu, Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4.1, 4.2, 29, 33 punktais, Tvarkos 13.3.2 punktu, Aprašu, nurodo, kad byloje sprendžiama dėl TLK sprendimo, suprantamo kaip teritorinės ligonių kasos direktoriaus atsakymas į draudžiamojo asmens skundą, ir daro išvadą, kad teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog TLK buvo kompetentinga išnagrinėti V. P. skundą ir priimti Sprendimą. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai konstatavo, kad TLK pagrįstai padarė išvadą, jog Ligoninė, priskyrusi V. P. atliktas dešinės ir kairės kojų venų varikozės flebektomijas lazeriu prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nesivadovavo aukštesnės galios teisės aktu, t. y. sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, Normatyvinės gydymo trukmės ir Giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos tvirtinimo“ nuostatomis, pagal kurias, endoveninis venos nutraukimas lazeriu, kuriam suteiktas ACHI kodas 32520-00, yra apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, bei pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovas pažymi, kad TLK pagrįstai padarė išvadas, jog V. P., pasirašydamas 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. „Paciento (paciento atstovo) sutikimus“, nedavė sutikimo sumokėti už pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti būtinas paslaugas, o Ligoninė, pasirašytinai neinformavusi V. P. apie skirtumus tarp šios sveikatos priežiūros įstaigos teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos bei negavusi paciento sutikimo sumokėti už pagrindinei ligai diagnozuoti ir gydyti būtinas paslaugas, pažeidė Tvarkos 9.4 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 14-86 „Dėl V. P. skundo“, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs Panevėžio TLK Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad nesutinka su teismo sprendime pateiktu paciento sutikimų vertinimu, nurodant, kad jie yra neinformatyvūs, kadangi juose nėra pateikta išsami informacija, kokios konkrečios papildomos, pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinos paslaugos bus suteiktos trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat nurodo, kad pacientas pats pasirinko papildomas paslaugas jam diagnozuotos ligos gydymui, todėl ir turėjo papildomai apmokėti už jas. Taip pat akcentavo, kad ginčas kilo ne dėl iš PSDF biudžeto naudojimo teisinių santykių, o iš pareiškėjo teisės teikti papildomas apmokamas paslaugas ir už jas gauti užmokestį, konkrečiu atveju trečiajam asmeniui pačiam sumokėjus už sutartiniais pagrindais suteiktas paslaugas. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino to, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų kontrolę, nenumatyta atsakovo teisė įpareigoti grąžinti pinigus trečiajam asmeniui suteikus jam paciento lėšomis apmokėtas paslaugas.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra, pirmosios instancijos teismas jas nustatė tinkamai, todėl teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, tikrina tik teisės taikymo klausimus.

28. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

29. TLK kontrolės funkcijos yra įtvirtintos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje, pagal kurį TLK kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat, ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (6 punktas); Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (8 punktas); savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę (10 punktas), taip pat Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkte, pagal kurį TLK atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir PSDF biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo.

30. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ir LNSSĮ) teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio; jeigu pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai jų faktinių kainų ir nemokamų bazinių kainų skirtumą apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; jeigu pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys (5 dalis), LNSSĮ privalo teikti informaciją gyventojams apie nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, jų teikimo mastą ir kainas (6 dalis).

31. Pagal Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 1 punktą, LNSSĮ, nurodytos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, turi teisę pagal šią Tvarką teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – mokamos paslaugos), už kurias jų gavėjai turi sumokėti; pagal 3.2 papunktį mokamos paslaugos yra tos, kurių išlaidos nekompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. LNSSĮ pareigos, susijusios su mokamų paslaugų teikimu, įtvirtintos Tvarkos 9 punkte, t. y. užtikrinti, kad mokamos paslaugos būtų teikiamos tik Tvarkoje nurodytomis sąlygomis (9.2 papunktis); prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais (kaina, kiekis, pranašumas ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu, prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos) (9.4 papunktis); medicinos dokumentuose turi būti įdėtinis lapas su apmokėtų paslaugų sąrašu, kuriame nurodoma: paciento patvirtintas parašu sutikimas (prašymas) dėl mokamų paslaugų teikimo, suteiktos mokamos paslaugos pavadinimas ir jos teikimo pagrindas, paslaugos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento numeris ir data (9.5.1–9.5.3 papunkčiai); mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant Tvarkoje nustatytų reikalavimų, laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui (11 punktas).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, bei tvirtina pareiškėjas, šiame paciento pasirašytame sutikime nėra detalizuoti brangiau kainuojančių paslaugų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainų, kiekio, pranašumo skirtumai. Minėtame sutikime tik bendrai nurodoma, nuo ko priklauso „pagerintos slaugos“ dydis, tačiau nėra aišku, kokias konkrečiai brangiau kainuojančias paslaugas iš nurodytų šiuo konkrečiu atveju gauna pacientas pasirinkdamas ir mokėdamas 520 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutikimo turinį konstatuoja, kad jis yra neinformatyvus ir abstraktaus pobūdžio, nes iš jo visiškai neaišku, kokią konkrečiai sumą pacientas sumokėjo už paslaugos pagerinimą. Pagal Tvarkos 9.4 punktą, šis paciento supažindinimas su brangiau kainuojančių paslaugų ir iš PSDF biudžeto kompensuojamų paslaugų kainų skirtumu pasirašytinai atliekamas medicinos dokumentuose. Nagrinėjamu atveju pacientas V. P. nebuvo aiškiai ir suprantamai informuotas, už ką jis, turėdamas teisę gauti nemokamas medicinos paslaugas, papildomai sumokėjo.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ligoninė pažeidė Tvarkos 9.4 papunkčio nuostatas, tinkamai neinformuodama paciento V. P. apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. aiškiai pasirašytinai nesupažindino paciento su konkrečios nemokamos paslaugos ir brangiau kainuojančios paslaugos skirtumais, nesupažindino su skirtumu tarp Klinikos teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos, netinkamai informavo pacientą apie galimybę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be priemokos, taigi, pažeidė Tvarkos 9.4 papunkčio reikalavimus: prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų ir brangiau kainuojančių paslaugų skirtumais (kaina, pranašumais), užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicininiuose dokumentuose patvirtintų parašu.

34. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, atlikęs Ligoninės patikrinimą, Sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė Tvarkos 9.4 papunkčio pažeidimą bei, vadovaudamasis Tvarkos 11 punktu, nurodė veiksmus, kuriuos Ligoninė privalo atlikti paciento atžvilgiu, ir pasekmes, jų neatlikus. Teismas pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3 straipsnio 1 dalis), pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (5 straipsnio 1 dalis), tačiau pastaroji trečiojo suinteresuoto asmens (paciento) teisė buvo pažeista, nes Ligoninė nesuteikė jam išsamios, visapusiškos, aiškios ir teisingos informacijos apie jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

35. Įsakymu Nr. V-668 patvirtinto Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo (ginčui aktuali 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija) 25 punkte nustatyta, kad dienos chirurgijos paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, jei atitinka apraše nurodytus reikalavimus (įskaitant papildomas sąlygas) ir atlikta intervencija, kuri žymima Dienos chirurgijos paslaugų sąraše nurodytu ACHI kodu; 27 punkte nurodyta, kad dienos chirurgijos paslaugos klasifikuojamos pagal giminingų diagnozių grupių metodą bei apmokamos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, Normatyvinės gydymo trukmės ir Giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos tvirtinimo“ patvirtintomis kainomis; pagal 28 punktą į dienos chirurgijos paslaugų kainas įskaičiuotos visų reikalingų diagnostinių ir gydomųjų priemonių, vaistų, operacijos (įskaitant anestezijos), ikioperacinės ir pooperacinės priežiūros sąnaudos, išskyrus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių sąnaudos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, skirtomis centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti.

36. Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo priede – Dienos chirurgijos paslaugų sąraše – Endoveninis venos nutraukimas (ACHI kodas 32520-00) nurodytas skyriuje Nr. 8 „Širdies ir kraujagyslių sistemos procedūros“, priskirtas VI apmokėjimo grupei. Taigi, Z. T. 2019 m. kovo 28 d. suteikta sveikatos priežiūros paslauga endoveninis venos nutraukimas lazeriu, kuriam suteiktas ACHI kodas 32520-00, jos atlikimo metu buvo apmokama PSDF biudžeto lėšomis.

37. Panevėžio ligoninės direktorius 2017 m. vasario 23 d. priėmė įsakymą Nr. K4-101 „Dėl priemokų už lazeriu atliekamų flebektomijų priemones“, kuriuo nustatė, kad priemonių atlikti lazerinei flebektomijai 1 komplekto kaina yra 260,00 Eur (1 punktas); priemoka taikoma pacientui pageidaujant ir pasirinkus lazeriu atliekamos flebektomijos metodą (2.1 punktas). Tuo tarpu Tvarkos 7.5 punkte numatyta, kad už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu pacientas moka tuo atveju, jeigu pasirenka brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas; prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų priskiriami atvejai, kai pacientas savo iniciatyva, leidus gydančiam gydytojui, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, tyrimus, vaistus, medicinos pagalbos priemones, procedūras; šiuo atveju pacientas apmoka pasirinktų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, tyrimų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, procedūrų kainų skirtumą. Tvarkos 9.4 punkte numatyta, kad prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medžiagų, procedūrų skirtumais (kaina, kiekis, pranašumas ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų raštu. Tiek Tvarkos 7.5 punkte, tiek 9.4 punkte įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad prie brangiau kainuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva (negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos). Tvarkos 11 punktas nustato, kad mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant šioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, yra laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Panevėžio TLK ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino Tvarkos 9.4 papunktyje įtvirtintų reikalavimų. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paciento V. P. pasirašyti 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. analogiško turinio sutikimai „Dėl mokesčio už pagerintą slaugą“, yra neinformatyvūs ir abstraktaus pobūdžio. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys