b934f2b3-51cc-463e-9d92-a737cab4e98b · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėja Bronė Vidzėnienė                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-134/2015                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S)                                                                         Teisminio sprendimo Nr. 1-50-9-00218-2014-3                                                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                       2015 m. gruodžio 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       dalyvaujant :prokurorei S. B.,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nuteistajam D.

B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Nukentėjusiajam K. G. priteista 50 EUR neturtinės žalos, A. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. IÅ¡ nuteistojo D. B. priteista nukentėjusiesiems A.

K. ir K. G. po 289,81 EUR kiekvienam atstovavimo iÅ¡laidų ir 42,10 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 17 d., apie 21.00 val., vieÅ¡oje vietoje – Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., po eismo įvykio, kai A. K., vairuodamas automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į pievÄ , tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius A.

K. ir K. G., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t.y., matant kitiems asmenims, sudavė kumščiu automobilyje sėdinčiam A. K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį petį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės kairėje pusėje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tinėmis žaizdomis ir kraujosruva, Å¡iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė A. K. sveikatÄ , toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , A.

K. automobiliu pavažiavus 200 metrų į pievÄ ir sustojus, sudavė galva prie automobilio stovinčiam K. G. vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, tuo padarydamas jam nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva ir muÅ¡tinėmis žaizdomis, Å¡iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė K. G. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu D. B. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, nes teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, jis nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius nevartojo ir jų sveikatos nesutrikdė.

Teismo iÅ¡vados, kad jis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius grindžiamos iÅ¡imtinai nukentėjusiųjų ir jų draugų parodymais, nepagrįstai atmetant kitų liudytojų parodymus, nurodant, kad jų parodymai neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar D. B. vartojo smurtÄ prieÅ¡ A. K. ir toks įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja LR BK 20 str. 5 d. įrodymų vertinimo taisyklėms, priimant vienai pusei palankius, nors daugumai bylos aplinkybių prieÅ¡taraujančius, įrodymus. Apeliantas nurodo, kad įvykis dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu buvo dienos metu, stebint daugeliui žmonių ir prasidėjo tuo, kad nukentėjusysis, girtas vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, pavojingai manevruodamas prie ėjusių kelio pakraÅ¡tyje žmonių.

Skunde teigia, kad nukentėjusiųjų veiksmai sukėlė žmonių iÅ¡gÄ stį bei pasipiktinimÄ , tai pripažino ir nukentėjusysis K. G., nurodęs, kad žmonės buvo pasipiktinę jo ir A. K. veiksmais ir jie bijojo bÅ«ti sumuÅ¡ti. Apylinkės teismas nevertino absoliučios daugumos konflikto vietoje buvusių liudytojų parodymų nurodydamas, kad jie nematė jokio jo smurtinio veiksmo, apsiribodamas teiginiu, kad jų parodymai neturi reikÅ¡mės vertinant įrodymus, ar jis vartojo smurtÄ , tačiau toks vertinimas yra nelogiÅ¡kas, nes negali bÅ«ti, kad matę šį konfliktÄ asmenys buvo neatidÅ«s ir nematė nei vieno asmens naudojamo smurto. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad jis du kartus sudavė į petį ar veidÄ A.

K. grindžiama tik paties nukentėjusiojo parodymais, nes daugiau nei vienas asmuo tokių aplinkybių nenurodė. Tai, kad jis tariamai A. K. smÅ«giavo vienÄ kartÄ parodė K. G. ir liudytoja M. V. ir nors Å¡is prieÅ¡taravimas dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinamas jų neatidumu, tačiau ir kitos A. K., K. G., M. V. nurodomos aplinkybės yra tiek prieÅ¡taringos, kad teismas jų parodymų negali laikyti patikimais jo kaltės įrodymais.Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklÅ«s: ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad tik jam nuvažiavus nuo kelio, jis pribėgo prie automobilio ir sakydamas “prisilakstei“ du kartus trenkė per pravertÄ langÄ kumščiu, nors teismo posėdžio metu nurodė, po to, kai buvo apklausta liudytoja M.

V., jis nurodė, kad pirmas smūgiavo D. K., tačiau nepateikė. Apelianto nuomone, tuo nukentėjusysis savo parodymus siekia priderinti prie kitų parodymų. Nukentėjusysis teigia, kad jis išlipo iš automobilio, tačiau kažkas jam patarė sėstis į automobilį, kad nebūtų blogiau ir tai atitinka jo parodymus, nes tai jis siūlė sėstis į automobilį ir laukti policijos. Apelianto nuomone, A. K. parodymai dėl esminių aplinkybių prieštarauja ir jo draugų parodymams, kurie tuo siekia jam padėti: nukentėjusysis A.

K. tvirtino, kad D. B. jam smÅ«giavo pasakęs tik vienÄ frazę apie prisilakstymÄ , tuo tarpu M. V. teigė, kad sudavęs smÅ«gį A. K. į veidÄ , D. B. dar mėgino jį iÅ¡tempti pro pravertas dureles iÅ¡ automobilio ir kvietė jį eiti pasimuÅ¡ti, tačiau tokių liudytojos M. V. parodymų nepatvirtino nei vienas asmuo, jų tarpe ir nukentėjusieji A. K. bei K. G.. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. V. yra nenuoÅ¡irdi ir duoda neteisingus parodymus.Be to, skunde apeliantas nurodo, jog nustatyta, kad prieÅ¡ingai nei nurodo A.

K., K. G., M. V., prie A. K. pirmas priėjo ne jis, o buvęs A. K. bendradarbis, liudytojas A. P., kuris kalbėjosi su A. K., tačiau Å¡ios reikÅ¡mingos aplinkybės neprisiminė nei abu nukentėjusieji, nei liudytoja M. V..Apeliantas pažymi, kad tuoj po automobilo nuvažiavimo nuo kelio, jis telefonu apie įvykį pranešė policijos pareigÅ«nams, todėl jis nebuvo tarp pirmųjų asmenų, priėjusių prie A. K., nes tuo laiko tarpu jis kalbėjo telefonu, todėl nelogiÅ¡ka, kad žinodamas, kad atvyksta jo paties iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, bÅ«tų vartojęs smurtÄ , todėl, apelianto nuomone, prieÅ¡ jį smurtÄ galėjo pavartoti kiti asmenys.Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojai K.

V. ir V. V. tvirtino, kad prieÅ¡ A. K. smurtÄ vartojo jiems nepažįstamas asmuo, kurį vėliau atpažino kaip D. K., tačiau jie nenurodė jokio jo smurtinio veiksmo, akistatoje su V., A. K. teigė, kad be jo niekas kitas daugiau jam nesmÅ«giavo.Apeliantas nurodo, kad liudytojas D. G., kuris yra nukentėjusiojo A. K. dėdė, tvirtino, kad A. K. smÅ«giavo ne jis, o kitas asmuo. Teismo posėdyje Å¡is liudytojas patvirtino savo parodymus sukonkretindamas juos ir nurodydamas, kad po D. K. smÅ«gių, kurių vienas pataikė, A.

K. užvedė automobilį ir pavažiavo apie 200 m. ir tai paneigia liudytojos M. V. bei nukentėjusiojo A. K. parodymus, kad pirmas tik mėgino A. K. suduoti D. K., o vėliau tariamai jam sudavė ir apeliantas. Apelianto nuomone, iÅ¡ surinktų įrodymų visumos galima spręsti, kad A. K. sveikatos jis nežymiai nesutrikdė. Apeliantas teigia, jog jo kaltė smÅ«giavus į galvÄ K. G. ir jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas grindžiamas nukentėjusiųjų bei liudytojo M. M. ir A. S. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, tačiau jų nepakanka, nes tų asmenų, kurie nurodė tariamai matė jo smurtinius veiksmus, parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl nepatikimi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. G. 2014-05-09 protokole pareiÅ¡kime nurodė, kad jis sudavęs jam 1 smÅ«gį rankos kumščiu į nosies sritį, o nukentėjusysis A. K. tos pačios dienos pareiÅ¡kime nenurodė jo jokio smurtinio veiksmo prieÅ¡ K. G., o vėliau apklausiamas liudytoju tÄ pačiÄ dienÄ jau nurodė, kad jis priėjęs prie jo draugo, sudavė keletÄ smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, 2014-05-26 apklausoje A. K. nurodė, kad jis sudavė K. G. vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir tik vėlesnėse apklausose jis nurodė kaltinimÄ atitinkiančias aplinkybes.Apelianto nuomone, tokia nukentėjusiųjų parodymų kaita leidžia spresti, kad kol nebuvo suderinę tarpusavyje tariamo smurto aplinkybių, nukentėjusieji jas nurodė skirtingai, vėliau K.

G. parodė, kad jis sudavė jam smÅ«gį ranka į nosį, tai patvirtino A. K., o kai K. G. pakeitė parodymus apie smurtinį veiksmÄ , nurodydamas, kad jis smÅ«giavo į nosį galva, atitinkamai parodymus pakeitė ir A. K., todėl jų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi.Apeliantas nurodo, kad teismo medicinos specialistas iÅ¡vadoje neneigia galimo K. G. nosies sužalojimo mechanizmo, tačiau jo iÅ¡vada tikimybinė ir jokie objektyvÅ«s duomenys neleidžia kategoriÅ¡kai spresti, kad K. G. nosis buvo sužalota smÅ«giu galva, o ne atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, (pvz. atsitrenkiant į automobilio salono detales, važiuojant nelygia kelio danga).

Nors liudytojai A. S., M. M. patvirtino paskutinę nukentėjusiųjų parodymų apie smurtinį veiksmÄ prieÅ¡ K. G. variacijÄ , tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų apie privažiavusius ir mačiusius K. G. sužalojimo aplinkybes jiems pažįstamus Å¡iuos liudytojus, Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡taravo ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodomai aplinkybei, kad po jo tariamo smÅ«gio K. G. į nosį, jis iÅ¡lipęs nebuvo iÅ¡ automobilio.

Å iÄ aplinkybę jis nurodė ir akistatoje su juo, kai tuo tarpu abu Å¡ie liudytojai tvirtino, kad abu nukentėjusieji stovėjo prie automobilio variklio dančio. Nors teismo posėdyje A. K. patvirtino, kad jis jau buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, tačiau tokia parodymų kaita vertintina kaip prisiderinimas prie jau esamų parodymų, .Apeliantas atkreipia dėmesį į akivaizdžius prieÅ¡taravimus liudytojo A. S., M. M. prieÅ¡travimus apie atsiradimo įvykio vietojue aplinkybes, be to, iÅ¡ daug įvykio vietoje buvusių asmenų nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad jis bÅ«tų smÅ«giavęs K.

G. į nosį. Jis iki įvykio nepažinojo nukentėjusiųjų, liudytojai A. S. ir M. M., kurie jį pažinojo, nurodė, kad jis labai panaÅ¡us į savo brolį, todėl jie negalėjo nurodyti, kuris iÅ¡ brolių sudavė K. G., jis nebuvo parodytas atpažinti tarp kitų panaÅ¡ių asmenų ir Å¡io trÅ«kumo iÅ¡taisyti nėra galimybės. Dėl jo pilietiÅ¡ko elgesio – praneÅ¡imo apie įvykį policijai, A. K. buvo nubaustas administracine tvarka, todėl neatmestina, kad nukentėjusieji jį gali apkalbėti dėl kerÅ¡to bei dėl savanaudiÅ¡kų paskatų - prisiteisti iÅ¡ jo neturtinės žalos.Apelianto nuomone, nuosprendyje iÅ¡dėstytais duomenimis neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. K. praÅ¡o D. B. skundÄ atmesti ir praÅ¡o priteisti atsikirtimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imo iÅ¡laidas. Atsikirtime nurodyta, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo iÅ¡vados grindžiamos tik nukentėjusiųjų ir jų draugų parodymais, liudytoja M. V. nėra nei jo ne kito nukentėjusiojo draugė, jos santykiai su apeliantu nėra prieÅ¡iÅ¡ki, nenustatyta duommenų, kurie leistų abejoti jos parodymais, jo ir kito nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jų parodymus patvirtina teismo medicinos iÅ¡vada, o apelianto pakviesti liudytojai negalėjo nei patvirtinti nei paneigti nustatytų aplinkybių.

Jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ suduodantį smÅ«gį apeliantui, jam bandė suduoti smÅ«gį D. K., tačiau jis nepataikė ir tai, kad apie jo suduotÄ smÅ«gį buvo nepaklausta, negali bÅ«ti vertinama kaip jo parodymų nenuoseklumas. Nei jis, nei kitas nukentėjusysis dėl patirto Å¡oko tiksliai neprisimena kas jiems buvo sakoma, neprisimena, kas prie jų buvo priėjęs ir tai negali bÅ«ti vertinama jų parodymų nenuoseklumu. Mano, kad nepagrįsta apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis galėjo susižaloti eismo įvykio metu.

Jis nederino savo parodymų prie kito nukentėjusiojo bei liudytojos parodymų. Nukentėjusysis teigia, kad teismas pagrįstai rėmėsi A. S. ir K. M. parodymais, o apeliantas nenurodo jokių argumentuotų motyvų kodėl jo parodymai nepatikimi. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str. 5 d., pagal kurias teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 reikalavimus, tai yra jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė: tiek kaltinantys tiek teisinantys turi bÅ«ti įvertinti sistematiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas. Teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, o jo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės galėjo paveikti teismo iÅ¡vadas, esant prieÅ¡taringiems įrodymams, turintiems reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms, motyvuotai nenurodė, kuo remdamasis priėmė tik kaltinančius įrodymus ir atmetė nustatytoms aplinkybėms prieÅ¡taraujančius įrodymus, įvertindamas juos kaip neturinčius reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar nuteistasis vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, byloje esančių prieÅ¡taravimų nėra galimybės paÅ¡alinti, todėl pirmos instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Nuteistasis D.

B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė vieÅ¡oje vietoje smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. K. ir K. G. ir parodė, kad jis telefonu pranešė policijos pareigÅ«nams apie nukentėjusiųjų įvykdytÄ pavojingÄ KET pažeidimÄ ir dar bekalbant telefonu matė, kaip iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sodybos iÅ¡bėgęs K. V. iÅ¡ karto smÅ«giavo automobilyje sėdinčiam A. K. apie 2-3 kartus, o R. V. smÅ«giavo automobilio keleivio pusėje sėdinčiam asmeniui, tačiau nematė, ar pataikė.

Jis patvirtino, kad jam priėjusius prie automobilio, nukentėjusieji buvo išlipę iš automobilio, jis pareikalavo, kad sėstų į automobilį ir lauktų iškviestų pareigūnų, o vėliau nukentėjusiems išvažiavus iš įvykio vietos, jis su broliu S. B. ir kaimynu D. K. juos pasivijo, neleisdami pasišalinti ir buvo šalia jų, kol atvyko policijos pareigūnai. Vertindamas šiuos nuteistojo D. B. parodymus teismas nurodė, kad jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusių parodymai bei liudytojos M.

V. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad D. B. smÅ«giavo A. K., o tai, kad D. B. ant tilto smÅ«giavo galva K. G. į veidÄ , patvirtino tai matę liudytojai M. M. ir A. S.. Teismas atmetė liudytojų K. V., R. V., D. G., V. V. parodymus, kuriuose jie nurodė, kad matė, kaip sėdinčiam automobilyje A. K. sudavė ne D. B., o D. K., nurodydamas, kad jie negalėjo nei paneigti nei patvirtinti, kad D. B. smÅ«giavo A. K., nes nestebėjo visų jo veiksmų, o pripažindamas, kad D. B. sudavė galva K. G. į nosį, rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų M.

M. ir A. S., kurie yra jų draugai, o M. M. A. K. giminaitis, neįvertino kartu su D. B. įvykio vietoje buvusių S. B. ir D. K. parodymų, kurie neigė nukentėjusiųjų ir nurodytų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl K. G. sužalojimo. Taip įvertindamas bylos duomenis, teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir nurodytų liudytojų parodymų, kurie patvirtina nuteistojo kaltę, motyvuotai nenurodė kodėl atmetė nuteistÄ jį teisinančius įrodymus, neatlikdamas visų byloje esančių įrodymų vertinimo ir nesusiedamas esančių įrodymų su kitais bylos duomenis, t.y. tinkamai neatlikdamas visų byloje esančių duomenų analizės, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.

  Nustatyta, kad įvykis, kurio metu tariamai D. B. sužalojo nukentėjusiuosius A. K. ir K. G. buvo dviejose vietose: A. K. buvo sužalotas tik sustojus jo vairuojamam automobiliui, o K. G. - kai nukentėjusieji automobiliu išvažiavę iš įvykio vietos, sustojo prie tilto. Dėl A. K. sveikatos sutrikdymo Apylinkės teismas, pripažindamas D. B. kaltu dėl S. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų rėmėsi nukentėjusiųjų ir liudytojos M. V. parodymais, kuriuos pripažino nuosekliais, tačiau, kaip teisingai nurodo skunde apeliantas, jų parodymai dėl pavartoto prieš juos D.

B. smurto nėra nuoseklÅ«s. Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu 3-jose apklausose ir akistatų metu skirtingai nurodė įvykio aplinkybes dėl jo sužalojimo: 2014-05-09 ir 2014-06-20 apklausose nurodė, kad tik jam nuvažiavus nuo kelio, pirmas pribėgo D. B. ir jam sėdinčiam automobilyje, pro pravertÄ langÄ , trenkė kumščiu į veidÄ ir kairį petį (b.l.36-37, 1 t.); 2014-05-27 apklausoje jis nurodė, kad D. B. jam du kartus trenkė į veidÄ (b.l.38, 1 t.). 2014-11-11 apklausoje jis nurodė, kad be D.

B. daugiau jam smÅ«gių niekas nesudavė (b.l.48, 1 t.), tai patvirtino ir akistatoje su V. V. (b.l.49, 1 t.). Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis sėdėdamas automobilyje Å¡alia A. K. matė, kaip D. B. sudavė A. K. kumšču į galvÄ , o kiti vyrai jam nieko nedarė (13 psl., 3 t.). Liudytoja M. V. taip pat tvirtino, kad matė, kaip D. B. sudavė vienÄ smÅ«gį sėdinčiam automobilyje A. K., mėgino iÅ¡tempti pro praviras automobilio dureles. Teismo posėdyje nukentėjusysis A.

K. nurodė, kad prieÅ¡ tai bandė suduoti smÅ«gį D. K., tačiau nepataikė ir tai prieÅ¡tarauja jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kai jis teigė, kad be D. B. jam daugiau niekas smÅ«gių nesudavė. Liudytoja M. V. patvirtino, kad ji matė, kai A. K. vienÄ smÅ«gį bandė suduoti D. K., bet nepataikė, kai D. B. buvo toliau ir kalbėjo telefonu ir po to, ji matė, kaip priėjęs D. B. sudavė vienÄ smÅ«gį automobilyje sėdėjusiam A. K. ir po smÅ«gio A. K. atsirado kraujo ( 63 psl., 2 t.), tačiau jų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Liudytojas K. V. parodė, kad jis įvykio metu stovėjo Å¡alia automobilio vairuotojo pusėje iki to momento, kol automobilis iÅ¡važiavo ir matė kaip D. B. kaimynas paėmęs viena ranka A. K. už maikės, o su kita ranka iÅ¡sitraukęs jį pro automobilio langÄ , trenkė į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas. Å is liudytojas nurodė, kad po D. K. smÅ«gio jo mama V. V. priekaiÅ¡tavo D. K., sakydama, kodėl muÅ¡atės, o D. B. stovėjo kaip ir kiti žmonės ir nieko nedarė (64-65 psl.,2 t.).

Liudytoja V. V. patvirtino liudytojo K. V. parodymus, nurodydama, kad ji matė, kai D. B. kaimynas D. K. pro langÄ prisitraukęs A. K. sudavė jam kumščiu, A. K. pasirodė kraujas ir ji tuo įsitikinusi, nes ji tuo metu buvo Å¡alia D. K. prie automobilio ir buvo, kol A. K. automobiliu iÅ¡važiavo. Ji pripažįsta, kad priekaiÅ¡tavo D. K. kam jis mušė A. K., o Å¡is atsakęs, kad privažiavo čia pijokų, kurie vos ant jo sÅ«naus neužvažiavo. Ji taip pat nurodė mačiusi, kai bÅ«damas toliau nuo automobilio D.

B. kalbėjo telefonu, o po to atėjo prie automobilio, tačiau ji nematė, kad jis suduotų smūgius A. K., o apie tai, kad D. B. sudavė A. K. jai neseniai pasakė dukra M. V. (67-68 psl, 3 t.). Liudytojas R. V. patvirtino, kad buvęs įvykio vietoje nuo pat pradžios, kad žmonės buvo pasipiktinę nukentėjusiųjų elgesiu, jis prie automobilio nematė jokio blogo D. B. poelgio ir jo elgesiu niekas nesipiktino (71 psl., 2 t.). Liudytojas D. G. patvirtino, kad jis, stovėdamas prie A. K. automobilio, matė, kaip D.

K. 2-3 kartus smogė sėdinčiam automobilyje A. K. ir vienas smÅ«gis tikrai pataikė į lÅ«pÄ ar žandÄ , o ar pataikė kiti du - nematė. Jis patvirtino kad kai sÅ«nėno A. K. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir sustojo, jis visÄ laikÄ stebėjo jo automobilį ir nematė, kad D. B. suduotų smÅ«gius A. K., o po to, kai D. K. sudavė smÅ«gius A. K., jis užvedė automobilį ir nuvažiavo (72-73 psl., 3 t.). Liudytojas J. G. patvirtino kad jis buvo Å¡alia D. B., kai jis skambino policijos pareigÅ«nams, praneÅ¡damas apie įvykį, o jis stovėdamas Å¡alia diktavo tiksliÄ Ä¯vykio vietÄ , po to, priėjęs prie automobilio D.

B. liepė sėsti į automobilį, neleisdamas nukentėjusiesiems pasiÅ¡alinti. Nors liudytojai K. V., D. G., V. V. patvirtino, kad įvykio vietoje smurtÄ prieÅ¡ A. K. panaudojo ne D. B., o kitas asmuo, liudytojai K. V. ir V. V. nurodė, kad po jo suduotų smÅ«gių matė ant jo veido kraujÄ , tačiau apylinkės teismas motyvuotai nenurodė, kodėl atmeta Å¡ių liudytojų parodymus, o nurodydamas, kad Å¡ių liudytojų parodymai neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ , ar D. B. pavartojo prieÅ¡ A.

K. smurtÄ , nes jie to negali nei paneigti nei patvirtinti, nepagrįstai vadovavosi tik kaltinimÄ patvirtinančiais nukentėjusiojo parodymais, nurodydamas bylos įrodymais nepagrįstÄ formuluotę „pats nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad jį sužalojo tik D. B.“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad nėra pagrindo abejoti liudytojų K. V., V. V., R.V., D. G. parodymais, nes jie bÅ«dami įvykio vietoje matė, kad nukentėjusįjį sužalojo ne D. B., o kitas asmuo, nenustatyta, kad jie bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nukentėjusiuosius ar sakyti netiesÄ , o liudytojas D.

G. yra nukentėjusiojo A. K. giminaitis, todėl abejoti Å¡iais jų parodymais nėra pagrindo. Å ių liudytojų parodymai dėl A. K. padaryto sužalojimo prieÅ¡tarauja nukentėjusiųjų bei liudytojos M. V. parodymams ir iÅ¡naudojus visas galimybes, nėra galimybės jų paÅ¡alinti, todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, pripažįstant, kad nenustatyta, kad nuteistasis naudojo smurtÄ prieÅ¡ A. K..       Dėl K. G. sveikatos sutrikdymo Skundžiamame nuosprendyje D. B. kaltė dėl K.

G. nežymaus sveikatos sutrikdymo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų grindžiama nukentėjusiųjų A. K., K. G. bei liudytojų A. S. ir K. M. parodymais, kurie teisme parodė, kad nukentėjusiesiems iÅ¡važiavus iÅ¡ įvykio vietos ir sustojus prie tilto, prie jų privažiavo D. B. su kitais asmenimis ir galva trenkė stovinčiam K. G. į nosį, taip jį sužalodamas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. G. tuoj po įvykio - 2014-05-20 dėl jam padarytų sveikatos sutrikdymų kreipėsi į policijos komisariatÄ , kur buvo suraÅ¡ytas protokolas – pareiÅ¡kimas, tačiau jame nurodytos jo sužalojimo aplinkybės neatitinka nukentėjusiųjų parodymų teisme:

K. G. nurodė, kad D. B. jam smogė vienÄ kartÄ kumščiu į nosį, o A. K. 2014-05-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodė, kad D. B. sudavęs jam smÅ«gius, priėjo prie draugo, kuris stovėjo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir jam sudavė keletÄ smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas (b.l.36-37, 1 t.), 2014-05-27 apklausoje nurodė, kad D. B. stovinčiam K. G. sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ (b.l.38,1 t.), todėl kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde tokie jų parodymai negali bÅ«ti pripažinti nuosekliais.

Nukentėjusysis K. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis netvirtina parodymų, kad smÅ«gis buvo suduotas ranka ir nurodė, kad jam iÅ¡ galvos į nosį trenkė S. B., o atsakydamas į posėdžio pirmininkaujančio patikslinantį klausimÄ , jis patvirtino, kad jam trenkė S. B. ( b. l.12,3 t.). Apklausti teisme liudytojai M. M. ir A. S. parodė, kad jie, sėdėdami automobilyje, stovėjusiame kitoje kelio pusėje, matė, kaip K. G. galva sudavė į veidÄ , tačiau abu liudytojai nurodė, kad jie negali nurodyti, ar tai buvo D.

B. ar S. B., nes jie yra labai panaÅ¡Å«s ir jie duodami parodymus, galėjo juos supainioti. Nustatyta, kad nukentėjusiesiems nuvažiavus prie tilto, paskui juos nuvažiavo D. B., S. B. ir D. K., tai patvirtina ir nukentėjusieji. Liudytojai D. K. ir S. B. nepatvirtino nukentėjusiųjų bei liudytojų K. M. bei A. S. parodymų apie K. G. suduotÄ smÅ«gį ir teigė, kad nuvažiuodami paskui nukentėjusiuosius jie siekė neleisti jiems pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos, nes tuo metu dėl jų padaryto KET pažeidimo buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

D. B., S. B. ir D. K. patvirtino, kad prie tilto laukiant policijos pareigÅ«nų, atvykus K. M. ir R. M., kilo susistumdymas, grasinimai dėl to, kad jie ėmė teigti, kad automobilį vairavo ne A. K., kuris buvo neblaivus, o K. M., siekdami, kad tokiu bÅ«du jis iÅ¡vengtų atsakomybės, o jie tam pasiprieÅ¡ino. Jie nurodė, kad atvykus policijos pareigÅ«nams ir paklausus kuris iÅ¡ jų vairavo automobilį, rankÄ pakėlė K. M., tačiau jie tam prieÅ¡taravo, nurodydami, kad automobilį vairavo A. K.. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja policijos pareigÅ«nė L.

B., kuri parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ pradžioje automobilio vairuotojas neigė vairavęs automobilį, o įvykio vietoje buvę žmonės pasakė, kad jis vairavo automobilį neblaivus. Už tai jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o automobilis iÅ¡vežtas tralu. A. K. pripažino, kad automobilį vairavo 1,39 promilių girtumo ir už tai jis nubaustas bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiųjų nurodytas jų sužalojimo aplinkybes patvirtino tik artimi draugai – M.

V., A. S. bei A. K. giminaitis M. M. (tai pripažino Å¡ie liudytojai bei nukentėjusieji), kurie yra suinteresuoti duoti nukentėjusiesiems naudingus parodymus, be to, yra pagrindo manyti, kad nukentėjusieji turėjo pretekstÄ apkalbėti D. B. dėl to, kad jis pranešė policijos pareigÅ«nams apie jo padarytÄ A. K. padarytÄ KET, neleido jam iÅ¡vengti atsakomybės ir už tai jis buvo nubaustas, todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusieji turėjo pretekstÄ apkalbėti D. B...           Esant tokioms aplinkybėms, kai nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių aplinkybių yra nenuoseklÅ«s ir tokius jų parodymus patvirtina tik jų draugai bei giminaitis, kurių parodymai prieÅ¡tarauja kitiems aptartiems liudytojų parodymams ir Å¡ių prieÅ¡taravimų, iÅ¡naudojus visas galimybes, negalima paÅ¡alinti, pripažintina, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad D.

B. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nežymiai sutrikdė A. K. ir K. G. sveikatÄ .. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Tokių duomenų byloje nesurinkta, todėl D. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).           Išteisinus D. B., nesant jo veikoje nusikaltimo ar nusižengimo sudėties, nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų A. K. ir K. G. turėtas atstovavimo išlaidas, pašto išlaidas ir jas priteisti. K. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a:           Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir dėl skundo priimti naujÄ nuosprendį: D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).          Panaikinti D.

B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.          K. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).                  Teisėjai                                                                                     Bronė Vidzėnienė                                                                                                           Sigitas Bagdonavičius                                                                                                            Algirdas Gaputis