b92d8b11-155e-4d5c-b99c-8d24fa5cc5f5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1657-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32197-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.16. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniÅ¡kai apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui R.

S. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 908,73 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d. apie 16.00 val. policijos pareigÅ«nas V. V. kartu vyr. patruliu L. L. sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). V. V. priėjo prie automobilio, prisistatė bei paaiÅ¡kino vairuotojui sustabdymo priežastį, praÅ¡ydamas pateikti vairuotojo pažymėjimÄ bei automobilio dokumentus.

Vairuotojas pasakė, kad jis nieko nepažeidė ir nieko pareigÅ«nams nepateiks. V. V. dar kartÄ paprašė vairuotojo pateikti dokumentus arba prisistatyti. Pastarasis uždarė priekinį Å¡oninį vairuotojo pusės langÄ . PareigÅ«nas pabeldė į langÄ , praÅ¡ydamas vairuotojÄ jį atidaryti. Vairuotojui atidarius langÄ , V. V. pastebėjo, kad vairuotojas, sėdėdamas automobilyje, pradėjo filmuoti mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir ėmė klausinėti, kodėl jį sustabdė. PareigÅ«nas kelis kartus pakartojo sustabdymo priežastį, tačiau vairuotojas, sėdėdamas automobilyje elgėsi arogantiÅ¡kai: sakė, kad jis nieko nepažeidė ir vėl mėgino uždaryti langÄ .

V. V. ranka paėmė už lango stiklo ir Å¡is grįžo į pradinę padėtį. PareigÅ«nas dar kartÄ Ä¯spėjo ir pareikalavo, kad vairuotojas vykdytų teisėtus policijos pareigÅ«no reikalavimus pateikti savo dokumentus.

2. Vairuotojas, aiÅ¡kiai matydamas uniformuotÄ policijos pareigÅ«nÄ , tarnybinį automobilį su įjungtais Å¡vyturėliais, toliau ignoravo teisėtus reikalavimus bei nepateikė reikiamų dokumentų. Per atidarytÄ langÄ V. V. atidarė automobilio dureles. Vairuotojas, naudodamas fizinę jėgÄ , mėgino numuÅ¡ti pareigÅ«no rankÄ , kad Å¡is neatidarytų automobilio durelių. V. V. sugriebė vairuotojÄ už rankos ir atidarė automobilio dureles. Vairuotojas, laikydamas rankoje mobilųjį telefonÄ filmavo, nepateikė dokumentų ir neprisistatė žodžiu.

Pastarasis reikalavo uždaryti automobilio dureles, sakydamas, kad tada pateiks dokumentus. Durys nebuvo uždarytos, kadangi vairuotojas pažeidė KET, aiÅ¡kiai ignoravo valstybės tarnautojo reikalavimus, elgėsi agresyviai, todėl į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas pastiprinimas. Vairuotojas specialiai automobilio durelėmis, naudodamas fizinę jėga, bandė jas uždaryti ir sudavė pareigÅ«nui į deÅ¡inę kojÄ , taip sukeldamas pareigÅ«nui fizinį skausmÄ . PareigÅ«nas mėgino nedelsiant vairuotojÄ sulaikyti, tačiau Å¡is rankomis smÅ«giavo į V.

V. rankÄ , sukeldamas stiprų skausmÄ . PareigÅ«nas pareikalavo vairuotojÄ nutraukti neteisėtus veiksmus, įspėdamas, kad panaudos elektros impulsinį prietaisÄ ir kitas specialiÄ sias priemones. Vyras toliau prieÅ¡inosi, nevykdė teisėtų pareigÅ«no reikalavimų, todėl prieÅ¡ pastarÄ jį panaudojo tarnybines dujas. Vairuotojui buvo liepta atsisegti saugos dirÅ¾Ä , bet Å¡is to nepadarė, taip neleisdamas jo sulaikyti. PareigÅ«nas laikė ranka prispaudęs vyrÄ , kol atvyks pastiprinimas. Tuo pat metu pastarasis mėgino atsistumti nuo pareigÅ«no, todėl pareigÅ«nas panaudojo elektros impulsinį prietaisÄ kaip elektros Å¡okÄ .

Dar kartÄ pareikalavus atsisegti saugos dirÅ¾Ä , vairuotojas atsisegė. Naudojant jėgÄ , pareigÅ«nas vairuotojo galvÄ palenkė prie vairo, laikant jo kairę rankÄ , ant kurios užsegė antrankius. PastarÄ jį jėga iÅ¡laipinus iÅ¡ automobilio, jo abi rankos buvo surakintos. Sulaikius asmenį paaiÅ¡kėjo, kad tai R. S.. Jam matant automobilis buvo apžiÅ«rėtas, draudžiamų daiktų nerasta. Vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. pirmÄ jį PK. Pastarajam suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas.

Policijos komisariate V. V. skaudėjo kairę rankÄ , kuri buvo paraudusi, jam buvo iÅ¡mokėta 908,73 Eur kompensacija.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie sukeltų fizinį skausmÄ policininkui ar jį sužalotų. Jis nubaustas už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymÄ , o ne pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nui. Byla pagal BK 286 straipsnį jo atžvilgiu nutraukta. Policijos pareigÅ«nas V. V. patyrė sužalojimÄ , kai bandė jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio. Jis buvo sustabdytas policijos, durelių neatidarė, tik langÄ . Apsižodžiavo, tada policininkas V. V. liepė iÅ¡lipti, o atsakovui atsisakius tai padaryti, kiÅ¡o rankÄ pro langÄ , kad atidarytų automobilio duris, susižalojo, naudojo dujas ir elektros Å¡okÄ jo atžvilgiu, o atidarius duris, atsakovas durų rankenÄ traukė atgal, o policininkas į save ir taip susižalojo kojÄ . Atsakovas nurodo, kad neprisilietė prie policijos darbuotojo, kÅ«no sužalojimas atsirado, kai policijos darbuotojas bet kokiomis priemonėmis siekė atsakovÄ iÅ¡laipinti iÅ¡ automobilio.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino. 2020 m. vasario 13 d. teisme gautas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. V. 2018 m. gruodžio 9 d. tarnybos metu buvo sutrikdyta sveikata. 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G4454/2018 (01) nurodyta, kad V. V. padarytos kraujosruvos: kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje yra 4 cm x 2 cm kraujosruva, dešinio kelio vidiniame paviršiuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva.

IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 nustatyta, kad atsakovas R. S. 2018 m. gruodžio 9 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Policijos patruliui pasirodė, kad atsakovas R. S. vairuoja neprisisegęs saugos diržo, todėl jis pasivijo R. S. automobilį. Ä®vyko konfliktas, atsakovas bandė uždaryti automobilio langÄ , policininkas V. V. neleido, bandė atidaryti dureles iÅ¡ automobilio vidaus įkišęs rankÄ per langÄ , atidarius automobilio dureles, atsakovas jas bandė uždaryti, toliau policininkai naudojo dujas ir tazerį, siekė atsegti saugos dirÅ¾Ä , o iÅ¡traukus atsakovÄ iÅ¡ automobilio, jis buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai ir nuvežtas į policijos komisariatÄ .

Už Å¡io įvykio metu prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus atliktus veiksmus teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovÄ pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir skyrė jam 115 Eur baudÄ . IeÅ¡kovui pripažinus, kad policijos patrulis V. V. sužalojimÄ patyrė, atlikdamas tarnybines pareigas, ieÅ¡kovas V. V. iÅ¡mokėjo 908,73 Eur dydžio kompensacijÄ .

7. Teismas sprendė, kad nėra atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246 – 6.250 straipsniais). Nėra įrodyta, kad atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ , dėl ko Å¡is patyrė lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ . Policijos pareigÅ«nai, sulaikę atsakovÄ už vairavimÄ neprisisegus saugos diržo, naudojo fizinę jėgÄ , dujas, elektroÅ¡okÄ , buvo paguldę gruodžio mėnesį ant žemės, panaudojo antrankius, nuvežė į policijos komisariatÄ . Policijos patruliui V.

V. kraujosruvos galėjo atsirasti imantis fizinės prievartos priemonių, taikant spec. priemones asmeniui, kuris tik vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas fiziÅ¡kai prieÅ¡inosi policijos patruliui V. V.. Atsakovo padarytas Kelių eismo taisyklių ir administracinės teisės pažeidimas sulaukė neproporcingos jėgos panaudojimo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, ir taip elgiantis su atsakovu sužalojimai galėjo atsirasti traukiant jį iÅ¡ automobilio ir griaunat atsakovÄ ant žemės žiemÄ , laužiant rankas ir uždedant antrankius.

8. Teismas sprendė, kad yra neįrodyta, jog atsakovas naudojo fizinį smurtÄ policijos darbuotojo atžvilgiu, prieÅ¡inosi fiziÅ¡kai suduodamas smÅ«gius policijos darbuotojui. Kairio dilbio nugarinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje yra 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio rieÅ¡o nugariniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje yra 4 cm x 2 cm kraujosruva, deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva policijos patruliui V. V. galėjo atsirasti panaudojant fizinio poveikio priemones atsakovo atžvilgiu, traukiant atsakovÄ iÅ¡ automobilio.

Rankos dilbio ir rieÅ¡o sužalojimas, kojos kelio kraujosruva galėjo atsirasti įkiÅ¡us rankÄ pro langÄ ir siekiant atidaryti automobilio duris ar atsegant saugos dirÅ¾Ä , paguldant atsakovÄ ant žemės. Kraujosruvų dydis mažas. Darant prielaidÄ , kad atsakovas smÅ«giavo policijos pareigÅ«nui, tiek ant kojos, tiek ant rankos kraujosruvų skaičius turėtų bÅ«ti didesnis, pačios kraujosruvos turėtų bÅ«ti didesnio parametro. Neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp policijos darbuotojo sužalojimo ir atsakovo vartoto fizinio pasiprieÅ¡inimo.

Policijos pareigÅ«nas patyrė sužalojimÄ - sumuÅ¡imÄ vykdant tarnybines pareigas, bet nėra įrodymų, kad patirti sužalojimai yra atsakovo fizinio poveikio, tiesioginio pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui rezultatas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodo, kad vairuotojas, naudodamas fizinę jėgÄ , mėgino numuÅ¡ti pareigÅ«no rankÄ , kad Å¡is neatidarytų automobilio durelių.

V. V. sugriebė vairuotojÄ už rankos ir atidarė automobilio dureles. Vairuotojas, laikydamas rankoje mobilųjį telefonÄ filmavo, nepateikė dokumentų ir neprisistatė žodžiu. Vairuotojas specialiai automobilio durelėmis, naudodamas fizinę jėga, bandė jas uždaryti ir sudavė pareigÅ«nui į deÅ¡inę kojÄ , taip sukeldamas pareigÅ«nui fizinį skausmÄ . PareigÅ«nas mėgino nedelsiant vairuotojÄ sulaikyti, tačiau Å¡is rankomis smÅ«giavo į V. V. rankÄ , sukeldamas stiprų skausmÄ . 10. 2019 m. birželio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R. S. administracinio nusižengimo bylÄ Nr. Al 8-2683-1015/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad R. S. 2018 m. gruodžio 9 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«no V. V. reikalavimų pateikti vairuotojo pažymėjimÄ ir transporto priemonės dokumentus, atsikalbinėjo ir ginčijosi nepažeidęs KET, reikalavimo pareigÅ«no pateikti galimai padaryto teisės pažeidimo įrodymus, stengėsi uždaryti vairuotojo durelių langÄ , o vėliau ir pačias dureles, tarp kurių ir automobilio stovėjo V.

V.. Be to, R. S. rankomis kelis kartus bandė numuÅ¡ti V. V. rankÄ , kad Å¡is neatidarytų automobilio durų, ignoravo policijos pareigÅ«nų teisėtus reikalavimus (nurodymus) bei nepateikė praÅ¡omų dokumentų policijos pareigÅ«nams V. V. ir L. L.. Tokiais savo veiksmais R. S. atsisakė vykdyti teisėtus pareigÅ«no reikalavimus (nurodymus) bei tokiais veiksmais trukdė policijos pareigÅ«nams vykdyti savo tarnybinės pareigas, aktyviais veiksmais pasiprieÅ¡indamas policijos pareigÅ«nui V. V., padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 str. 4 d. numatytÄ nusižengimÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019).

11. Policijos veiklos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p. nustato, kad policija atlieka eismo automobilių keliais priežiÅ«rÄ ir patruliuoja vieÅ¡ose vietose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. nustato, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigÅ«nų ir už kelių priežiÅ«rÄ atsakingų institucijų įgaliotų pareigÅ«nų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus. Nustatant priežastinį ryšį pagal CK 6.247 str. nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, jog asmuo kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

12. Atsakovas R. S. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G4454/2018 (01) nurodyta, kad V. V. padarytos kraujosruvos: kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje yra 4 cm x 2 cm kraujosruva, dešinio kelio vidiniame paviršiuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 nustatyta, kad atsakovas R.

S. 2018 m. gruodžio 9 d. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Policijos patruliui pasirodė, kad atsakovas R. S. vairuoja neprisisegęs saugos diržo, todėl jis pasivijo R. S. automobilį. Ä®vyko konfliktas, atsakovas bandė uždaryti automobilio langÄ , policininkas V. V. neleido, bandė atidaryti dureles iÅ¡ automobilio vidaus įkišęs rankÄ per langÄ , atidarius automobilio dureles, atsakovas jas bandė uždaryti, toliau policininkai naudojo dujas ir tazerį, siekė atsegti saugos dirÅ¾Ä , o iÅ¡traukus atsakovÄ iÅ¡ automobilio, jis buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvežtas į policijos komisariatÄ .

Už Å¡io įvykio metu prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus atliktus veiksmus teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovÄ pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir skyrė jam 115 Eur baudÄ . IeÅ¡kovui pripažinus, kad policijos patrulis V. V. sužalojimÄ patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, ieÅ¡kovas V. V. iÅ¡mokėjo 908,73 Eur dydžio kompensacijÄ .

15. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ , įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Dėl to pagal analogijÄ taip pat galima taikyti LR CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.

Vadovaujantis LR CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Å i teisės norma aiÅ¡kintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 straipsnis).

Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

16. Å iuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kadangi nustatė, jog nėra atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (nėra įrodyta, kad atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ , dėl ko Å¡is patyrė lengvÄ sveikatos sutrikdymÄ , nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių egzistuojant visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti žalÄ , kuri, jo teigimu, atsirado dėl atsakovo panaudotų fizinių veiksmų prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , dėl kurių policijos pareigÅ«nui buvo padarytos kraujosruvos: kairio dilbio nugarinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio rieÅ¡o nugariniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 4 cm x 2 cm kraujosruva, deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas naudojo fizinius veiksmus prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ .

Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , tai yra dėl pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, tačiau atsakovas nebuvo baustas dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nui.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 yra nurodytos aplinkybės, kurios buvo nustatytos peržiÅ«rėjus pateiktus vaizdo įraÅ¡us. IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, jog atsakovas nereagavo į policijos pareigÅ«no reikalavimus, juos ignoravo, nevykdė teisėtų pareigÅ«no reikalavimų. IÅ¡ vaizdo įrašų nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų naudojęs fizinius veiksmus prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ , kurie bÅ«tų sukėlę byloje nustatytus policijos pareigÅ«no sužalojimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-2683-1015/2019 nustatyta, kad R. S. rankomis kelis kartus bandė numuÅ¡ti V. V. rankÄ , kad Å¡is neatidarytų automobilio durų, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės neįrodo, jog dėl atsakovo veiksmų policijos pareigÅ«nas buvo sužalotas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl to, jog atsakovas nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, pareigÅ«nas prieÅ¡ jį naudojo dujas, elektroÅ¡okÄ , surakino rankas antrankiais, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, paguldė ant žemės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepaneigta, jog kraujosruvos ant pareigÅ«no kairio dilbio nugarinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje, kairio rieÅ¡o nugariniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti pareigÅ«nui naudojant aktyvius veiksmus prieÅ¡ atsakovÄ jį sulaikant.

Apeliantas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo ir jų nepaneigė.

18. Apeliantas apeliaciniu skundu nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisingai. Apeliantas nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės. Apeliantas cituoja teisės aktų nuostatas, teismų praktikÄ , tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog policijos pareigÅ«nas buvo sužalotas dėl atsakovo fizinių veiksmų, panaudotų prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ . Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a :

IeÅ¡kovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Dainius Rinkevičius