b92ac6f3-c53e-453f-ac5f-a014ff41ff95 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-48-861/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44376-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovams M. M., O. S., jų atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei, Atsakovui A. L., Atsakovei D. L., jos atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, Liudytojams A.

M., G. J., A. M., S. M., A. M., D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų O. S. ir M. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. L. ir A. L. dėl gyvenamojo namo statybos defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų priteisimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 31 370,81 Eur nuostolių, 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ gyvenamÄ jį namÄ , Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Å iam turtui įsigyti suteiktas 86 000,00 Eur kreditas. PrieÅ¡ sudarydami sutartį ieÅ¡kovai ne kartÄ apžiÅ«rėjo bÅ«stÄ , jokių defektų nepastebėjo.

Namas baigtas statyti 2011 m., visi statybos darbai baigti, įrenginiai nauji. IeÅ¡kovai apsigyveno naujai įsigytame bÅ«ste ir nepraėjus metams laiko pastebėjo, kad bÅ«stas yra su paslėptais trÅ«kumais: pradėjo skilinėti ir trÅ«kinėti tiek vidinės, tiek iÅ¡orinės namo sienos, atsirado matomi nuo 1 kv. m. iki 5 kv. m. dydžio plote įtrÅ«kimai, plyÅ¡iai sienose. Minėtus defektus patvirtino draudimo bendrovės Seesam, kurioje ieÅ¡kovai yra apsidraudę įsigytÄ namÄ , ekspertas E. J.. Dėl netinkamos gyvenamojo namo kokybės yra pažeisti ieÅ¡kovų teisėti interesai, saugumas, o dideli sienų įtrÅ«kimai tiek vidaus, tiek iÅ¡orės sienose yra suprantami kaip paslėpti fiziniai trÅ«kumai, dėl kurių neįmanoma nekilnojamojo daikto ir su juo susijusių teisių civilinė apyvarta, t. y. ieÅ¡kovai negali parduoti Å¡io turto tretiesiems asmenims ir gauti pageidaujamÄ kainÄ , ne mažesnę nei 116 000 Eur, neatlikę namo remonto.

Atsakovai pardavė ieÅ¡kovams didelės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį galima naudoti tik investavus už remontÄ dideles sumas, paÅ¡alinant gyvenamojo namo statybos paslėptus trÅ«kumus. 2017-06-09 iÅ¡ atsakovo A. L. ieÅ¡kovai gavo atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ su praÅ¡ymu pateikti duomenis apie padarytÄ Å¾alÄ . Å iame atsakyme atsakovas pranešė, kad 2017-07-04 ketina atvykti ir susitikti su ieÅ¡kovais bei taikiu bÅ«du iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas. Atsakovams liepos 4 dienÄ atvykus į ieÅ¡kovų gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovai apžiÅ«rėjo suskilusias gyvenamojo namo sienas, pareiÅ¡kė, kad Å¡ie defektai atsirado ne dėl jų kaltės, jokių ginčo sprendimo bÅ«dų ieÅ¡kovams nepasiÅ«lė, žalos neatlygino.

Pažymėjo, kad parduoto daikto trÅ«kumai atsirado ne dėl ieÅ¡kovų kaltės, o dėl netinkamos darbų kokybės, t. y. atsakovų parduotas daiktas turėjo paslėptų trÅ«kumų. Netinkamos kokybės gyvenamojo namo pardavimas yra esminis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas. Teigia, kad specialistai nustatė, jog neatlikus geologinių tyrimų buvo netinkamai įrengtos pastato laikančios konstrukcijos, tai lėmė sienų įtrÅ«kimų atsiradimÄ . Specialistai iÅ¡vadoje nurodė, kad molio ir smėlio dariniai sklype yra pasiskirstę nevienodai, todėl norint iÅ¡vengti netolygių pastato nuosėdžių, namo poliai turėtų bÅ«ti įgilinti į stipriuosius gruntus, slÅ«gstančius nuo 1,8 iki 2,7 m gylio.

BÅ«sima defektų iÅ¡taisymo kaina sudarytų 21 370,81 Eur. Vertina, kad po polių sutvirtinimo yra bÅ«tina atlikti gyvenamojo namo iÅ¡orės ir vidaus remontÄ restauruojant mÅ«ro sienas, darbų kaina 10 000,00 Eur. IeÅ¡kovai, pirkdami gyvenamÄ jį namÄ nebuvo informuoti apie pastato pamatų bÅ«klę, pastatÄ laikančias konstrukcijas, kad namo pamatai ir jo sienos dėl neiÅ¡tirtų žemės sklypo, esančio po namu, savybių, gali deformuotis ir trÅ«kinėti. Atsakovas, statęs gyvenamÄ jį namÄ Å«kio bÅ«du, turėj­o tai numatyti.

Atsakovas A. L. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad namas ieÅ¡kovams parduotas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai dar iki avansinės sutarties pasiraÅ¡ymo kelis kartus apžiÅ«rėjo namÄ su specialistu, kuris iÅ¡mano apie statybas. Pažymėjo, kad namÄ statė iÅ¡ gerų medžiagų, prižiÅ«rint tiek techniniam prižiÅ«rėtojui, tiek patiems kontroliuojant, jog viskas vyktų pagal projektÄ . IeÅ¡kovų atsivežtas asmuo, suprantantis apie statybas, pasakė, kad dar namas juda ir pataisyti įtrÅ«kimus darant einamÄ jį remontÄ yra ne problema, visa kita yra gerai, pasiÅ«lė papildomai apÅ¡iltinti palėpę.

Patarė kol kas remonto nedaryti ir gyventi taip, nes namas dar juda. Taigi, ieÅ¡kovai nuo 2015 m. liepos iki 2016 m. sausio mėnesio laisvai, bet kuriu metu, suderinę su ieÅ¡kovais turėjo galimybė ateiti į namÄ , tÄ ieÅ¡kovai ir darydavo, ateidavo. Teigia, kad ieÅ¡kovai ne tik matė namo bÅ«klę, bet ir su ja sutiko. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovai, teigdami, jog namo pirkimo metu nematė jokių sienų įskilimų, nes neva viskas buvo naujai iÅ¡dažyta, taip nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos vengė iÅ¡siaiÅ¡kinti pačių iÅ¡keltÄ ir vis dar patikslintame ieÅ¡kinyje palaikomÄ versijÄ apie sienų perdažymÄ prieÅ¡ pardavimÄ , nes pirminis ginčas kilo dėl sienų perdažymo/neperdažymo fakto.

ApžiÅ«rint namÄ , pirkėjai buvo informuoti, kad parduodamas namas be remonto, kad pirkėjai matytų, kÄ perka už atitinkamÄ kainÄ . Pirmajam namo remontui, ieÅ¡kovų praÅ¡ymu, dėl vidaus sienų patvarkymo nuleido nuo namo kainos 4 000,00 Eur, kuri kaip matyti iÅ¡ eksperto pateiktos sÄ matos yra panaÅ¡i jo nurodytai vidaus remonto sÄ matai. Akcentavo, kad sutiko su ekspertize, sumokėjo pusę sumos, tačiau ekspertizė nedavė rezultatų, pateiktos kelios alternatyvios numanomos versijos. Ekspertizės metu nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai.

IeÅ¡kovai teigia, kad namo fiziniai trÅ«kumai atsirado dėl pastato konstrukcijos, pamatų, medžiagų kokybės, tačiau konkrečių duomenų nėra pateikta. IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tiesos. IeÅ¡kovų akcentuojamas architekto ir konstruktoriaus sudarytas ir pasiraÅ¡ytas vienas iÅ¡ dokumentų - polių armavimas aiÅ¡kiai yra pažymėtas, kad atliktas be geologinių tyrimų. Šį dokumentÄ , kaip ir visus kitus, sudarinėjo Å¡ios srities specialistai, kurie turi Å¡ios srities žinių ir patirties gyvenamųjų namų projektavime.

Teigia, kad namÄ statė taip, kaip yra nurodyta namo dokumentuose. Statybos leidimo iÅ¡davimui ar namo pridavimui reikėjo bÅ«tent tokių dokumentų, kurie ir buvo parengti. Tai, kad namas pagal jam iÅ¡duotÄ leidimÄ yra priduotas ir įregistruotas, rodo, kad jis pastatytas pagal parengtus dokumentus, o su jais susipažino ieÅ¡kovai dar iki namo pirkimo. Atkreipė dėmesį, kad apdailos įtrÅ«kimai jau buvo pirkimo-pardavimo metu. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog namo poliai yra blogi, tai nenurodyta nei pirmame, nei antrame ekspertizės akte.

Akcentavo, kad ekspertizės aktai nėra iÅ¡samÅ«s, juose pateiktos tik galimos, numanomos priežastys, lėmusios apdailos įtrÅ«kimus. IeÅ¡kovai pateikė sÄ matÄ dėl polių stiprinimo, kuri yra nepagrįsta ir nesutampa su eksperto pateikta sÄ mata. Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m., baigėsi 2016 m., o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai pateikė 2017 m. Atsakovė D. L. teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymėjo, kad iki namo pardavimo sutarties įforminimo ieÅ¡kovai ne kartÄ lankėsi name (3 kartus iki avansinės sutarties pasiraÅ¡ymo, po to 2 kartus iki raktų atidavimo, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (pardavimo sutarties sudarymo) - jau disponavo namu kaip savo). IeÅ¡kovai nuodugniai jį apžiÅ«rinėjo, domėjosi kaip jis pastatytas, kada pastatytas, iÅ¡ kokių medžiagų, koks Å¡io namo energinio naudingumo sertifikatas, fotografavosi namo dokumentus ir pan. Su ieÅ¡kovais buvo aptarta, kad namas nuo jo pastatymo yra gyventas nuolat su dviem mažamečiais vaikais, remontas name dar nedarytas, todėl matomi įskilimai, kuriuos su pirmuoju remontu nėra sunku sutvarkyti.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymu buvo sutarta nuleisti 4 000 Eur pirmam remontui. Namo pardavimas nebuvo susietas su jokia namo bÅ«kle ar stoviu, nebuvo jokių paslėptų trÅ«kumų, namas buvo statytas asmeniniam naudojimui. Bylos Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina aplinkybę dėl sienų trÅ«kumų, vieni juos įvardindami kaip buvusius, akivaizdžiai matytus bei žinotus ieÅ¡kovams pirkimo metu, kiti kaip paslėptus trÅ«kumus, nebuvusius pardavimo metu ar paslėptus po kosmetiniu remontu prieÅ¡ pardavimÄ . Akcentavo, kad ieÅ¡kovų kreipimasis į draudimo ekspertÄ , dėl tų pačių sienų įtrÅ«kimų, kurie buvo pirkimo metu, rodo, kad ieÅ¡kovai pirma nesÄ Å¾iningai siekė pasipelnyti iÅ¡ draudimo bendrovės, o nepavykus - savo nesÄ Å¾iningais reikalavimais kreipėsi į teismÄ atsakovų atžvilgiu.

Atkreipė dėmesį, kad pirminė 9 674,64 Eur sÄ mata, sudaryta D. M., buvo patikrinta dėl teisingumo skaičiavimo programa „Sistela“ ir paaiÅ¡kėjo, kad yra neteisinga. IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu taip pat pateikė UAB „Polista“ žiniaraÅ¡tį 21 370,81 Eur sumai neva pamatų stiprinimui ir remiasi eksperto 2020-05-21 iÅ¡vada, kad įtrÅ«kimai namo sienose galėjo atsirasti dėl keleto priežasčių: namo pamatų judėjimo, netinkamų pastato konstrukcijų įrengimo, netinkamai parengto projekto dėl neatliktų geologinių tyrimų, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti.

Pažymėjo, kad eksperto paskaičiuota polių stiprinimo sÄ mata yra 5 925,52 Eur, tačiau ja ieÅ¡kovai nesiremia, nors bÅ«tent dėl jos prašė skirti antrÄ jÄ ekspertizę ir skirti tÄ patį ekspertÄ , kuris apžiÅ«rėjo namÄ ir gerai žino situacijÄ dėl sÄ matos paskaičiavimo. IeÅ¡kovų nurodytos priežastys, jų vertinimu lėmusios įtrÅ«kimų atsiradimus, tokios kaip blogas projektas, blogas namo konstrukcijų įrengimas yra teorinės, nes nenurodė ir nekonstatavo, kas ir dėl ko yra blogai.

Todėl ieÅ¡kovų argumentas, kad ekspertas ekspertizės akte yra konstatavęs nekokybiÅ¡kÄ namo pastatymÄ , yra neteisingi. Geologinių tyrimų ataskaita patvirtino, kad grunto sudėtis po namu nėra iÅ¡skirtinė ar bloga, o pagal projektÄ suprojektuoti pamatai yra tinkami ir remiasi į stipriuosius gruntus. Å is geologinis grunto tyrimas neprivalomas namo pastatymo vietos adresu, nes sklypo geologinės sÄ lygos priskiriamos paprastoms, o statinys priskiriamas nesudėtingiems statiniams. BÅ«tent Å¡iuo atveju, sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka į tÄ teritorijÄ , kuriai privalomi geologiniai tyrimai prieÅ¡ statybas, o be tyrimų negalima statyti pastatų ant organinių, supiltų gruntų ir Å iaurės Lietuvos karstiniame rajone.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rado skelbimÄ dėl namo ir jį apžiÅ«rėjo kartu su žmogumi, kuris supranta statybas; matė, kad yra įtrÅ«kimų, bet tas asmuo nurodė, kad tai yra įprasta. Savininkai parodė dokumentus, ieÅ¡kovai nusifotografavo juos, po to kalbėjosi su specialistais. Liepos mėnesį pasirašė avansinę sutartį, kraustytis susitarė sausį. Per šį laikÄ dar kartÄ vežėsi į namÄ turto vertintojÄ , kuri taip pat nematė jokių trÅ«kumų.

Dėl kainos Å¡alys derėjosi, atsakovai padarė 4000 Eur nuolaidÄ . IeÅ¡kovai papildomai vyko matuoti baldų, tuo metu taip pat trÅ«kumų nematė. Raktus jie gavo po Kalėdų ir (duomenys neskelbtini) pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tuomet vasarÄ ar rudenį pastebėjo įtrÅ«kimus, bet galvojo, kad tai natÅ«ralu; jų daugėjo, tad kreipėsi į draudimÄ , jie sudarė aktÄ ir sakė, kad įvykis nedraudiminis, nes tai paslėpti defektai. Tik po pokalbio su advokate ieÅ¡kovai pamatė, kad neturi visų dokumentų, nurodė, kad Å¡iuo metu įtrÅ«kimų dar daugiau ir jų vis daugėja, atsirado ir iÅ¡orėje, o iÅ¡ pradžių buvo tik 2 įtrÅ«kimai – prie židinio kairėje ir ties sandėliuko durimis nedidelis įtrÅ«kimas, kuris didėja – buvo 20-30 cm, dabar per visÄ sienÄ , per rÅ«sį.

O prie židinio įtrÅ«kimas platėja. Papildė, kad įtrÅ«kimus pastebėjo nuo 2016 m. rudens, o įsikraustė 2015-12-31. Savininkai sakė, kad statė namÄ Å«kio bÅ«du, statė sau. Apie 2 įtrÅ«kimus kalbėjosi, ieÅ¡kovai mano, kad viskas buvo sutvarkyta pardavimui, nes savininkai gyveno nuo 2011 m. Nurodė, kad Å¡iuo metu namo vertės nežino, bet Å¡iaip turėtų kainuoti daugiau, nei kad pirko, jei namas bÅ«tų tvarkingas. Ä® klausimÄ dėl restitucijos atsakė, kad su tokiu pasiÅ«lymu nesutiktų.

Advokatė patikslino, kad ieÅ¡kovai dėl restitucijos teiravosi banke, kuriame yra pasiėmę paskolÄ , bankas nesutiko. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis turi kvalifikacijos atestatÄ vandentiekio darbams, o iÅ¡ kur ieÅ¡kovai nurodo, kad ieÅ¡kovas kartu su A. K. laikė egzaminÄ , nežino. Byloje esančios sÄ matos yra padarytos Sistela programoje, o įmonės pateikė savo pasiÅ«lymus. Dėl polių pagal Ekspertizės aktÄ pamatė, kad pamatai viduje nebus stiprinami, darbai bÅ«tų vykdomi tik lauko sienos polių.

Nurodė, kad yra įvairių metodų, bet įmonė siÅ«lo vienÄ iÅ¡ bÅ«dų; 1 polius – 1000-2000 Eur. Sutiko, kad rinkoje tai yra brangus darbas, o ieÅ¡kovai neatkreipė dėmesio, kad namas pastatytas be geologinių tyrimų, nesigilino, kad namas yra nuokalnėje, virÅ¡utiniai gruntai silpni, netoli, kažkur už 100-150 m yra kaip ir pelkė, o kad poliai netinkami, patvirtina 2020 m. Ekspertizės aktas. IÅ¡ pradžių name buvo keli skilimai, bet ieÅ¡kovai nematė reikalo daryti geologijÄ . Advokatė dėl senaties termino papildė, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m., pretenzija dėl trÅ«kumų yra pateikta 2017 m. gegužę, o ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovai padavė 2017 m. rugsėjį, tad pagal LR CK 6.338 str. 2 metų senaties terminas nėra suėjęs, be to, LR CK 6.698 str. nurodo, jog paslėptiems defektams yra 10 metų senaties terminas.

IeÅ¡kovas papildomai nurodė, kad Å¡iuo metu name yra granulių katilas, jis pastatytas name 2016 m. vasarÄ . Teismo posėdyje atsakovė papasakojo, kad name apsigyveno 2011 m., atsakovas 2013 m. apsigyveno kitur; ji pardavė namÄ , nes liko jame viena su vaikais, o 2015 m. dar patyrė traumÄ ir buvo per sunku. IeÅ¡kovai buvo patys pirmi interesantai, atvyko abu, domėjosi, žiÅ«rėjo, atsakovė davė visus dokumentus, jie fotografavo, su kažkuo konsultavosi telefonu, o vyrai viskÄ apėjo, kalbėjosi apie statybas.

Tuo metu dar kai kas buvo nebaigta, kai kÄ jau reikėjo remontuoti. IeÅ¡kovai grįžo dar kartÄ pasižiÅ«rėti namo ir susitiko su kitais pirkėjais, kuriuos taip pat buvo sutikę kituose parduodamuose namuose. IeÅ¡kovams namas patiko, norėjo duoti avansÄ , bet atsakovė pasakė, kad sandorio reiks palaukti, nes jai buvo lūžusi koja, negalėjo kraustytis. Jiems tai tiko, tik norėjo atsivežti kažkokį žmogų, kuris nusimano statybose; su juo atvažiavo dar 3 kartus, parodė sienų skilimus, bet tas žmogus pasakė, kad tai galima sutvarkyti.

ApžiÅ«rėjo viskÄ â€“ ir lauke, ir viduj, nutarė pirkti, o nuo avanso iki sandorio praėjo pusė metų. Per tÄ laikÄ buvo atvykę matuoti kambarių. Raktus atsakovai atidavė per Kalėdas, o sandoris įvyko 01-06. Po to atsakovė ieÅ¡kovų nematė, tik gavo pretenzijÄ nuo advokatės, sutarė susitikti; ieÅ¡kovai rodė įtrÅ«kimus, kurie buvo dar name gyvenant atsakovams, ir pokalbis baigėsi tuo, kad ieÅ¡kovai pasakė laukti ieÅ¡kinio iÅ¡ teismo. Atsakovė nurodė, kad namÄ statė sau, Å«kio bÅ«du, viskÄ braižė architektas, statė turėdami leidimÄ , projektÄ , be to, ieÅ¡kovams dar padarė nuolaidÄ , jie dėl to ir derėjosi, kad kai kur jau reikėjo remonto.

Ä® klausimÄ ar namas buvo be defektų, atsakė, kad namas buvo pastatytas pagal projektÄ , priduotas, padaryta kadastrinė byla, taigi, be defektų. Dėl Ekspertizės akto nurodė, kad jame defektų nerado, nes įtrÅ«kimų buvo per pardavimÄ , o ar jų atsirado naujų, atsakovė nežino. Patvirtino, kad prieÅ¡ pardavimÄ namo neremontavo, įtrÅ«kimų netaisė, o ekspertÄ kvietė todėl, kad bÅ«tų nustatyta, dėl ko atsirado įtrÅ«kimų, bet jie yra daugelyje naujų namų. Dėl to, kad nebuvo geologinių tyrimų atsakė, kad viskÄ rengė architektas, patys atsakovai tokių dalykų nesprendė, o dėl antrosios ekspertizės paaiÅ¡kino, kad polių stiprinti nereikia, nes jie nėra blogi, padaryti pagal projektÄ ir dar gilesni, nei reikalinga pagal į bylÄ pateiktÄ geologinę ataskaitÄ .

Yra architekto iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad poliai remiasi į tvirtÄ gruntÄ â€“ projekte 2 m, bet tai ne poliai, o armatÅ«ra, kuri dedama į polius. PaaiÅ¡kino, kad po namo pardavimo bÅ«stÄ nuomojosi, pagyveno pas brolį, o vėliau nusipirko butÄ . Atsakovas statėsi kitÄ namÄ . Akcentavo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovai teigia, kad defektai paslėpti, kad atsakovai melavo. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl polių – tvirtas gruntas yra 2,6 m gylyje, o name poliai yra 2,9 m gylio, taigi, jie pagal techninį projektÄ virÅ¡ija reikalavimus, jų stiprinti nereikia.

PaaiÅ¡kino, kad dėl sienų įtrÅ«kimų norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, surado įmonę, kuri tai padarytų, bet su tuo nesutiko ieÅ¡kovai. PaaiÅ¡kino, kad statybas baigė 2011 m., Å«kio bÅ«du, pagal projektÄ , buvo techninis prižiÅ«rėtojas, o 2013 m. atsakovai iÅ¡siskyrė, tad po kojos lūžio atsakovei buvo per sunku gyventi name, taigi, namÄ nusprendė parduoti. Nurodė, kad su ieÅ¡kove bendravo dėl Å«kio reikalų, dėl paÅ¡to, tačiau dėl įskilimų ji nieko nesakė. PaaiÅ¡kino, kad pats atitinkamo iÅ¡silavinimo statybų srityje neturi, tad visais klausimais konsultavosi su specialistais.

Nurodė, kad ant pamatų yra dekoras, tad jei skiltų pamatai, skiltų ir dekoras, o to nėra, Ekspertizės akte jokie pamatų skilimai nėra įvardinti. Paaiškino, kad palėpėje yra plikos sienos, ten sienos neįskilusios, o geologinių tyrimų atsakovai nedarė, nes statant ūkio būdu tai nėra privaloma, o ir architektas patarė nedaryti, nes gruntas yra įprastas. Papildomai nurodė, kad name jį pastačius buvo malkinis katilas ,,Žvakė‘‘. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A.

M. papasakojo, kad yra ieÅ¡kovų kaimynas, o su atsakovais taip pat buvo kaimynai, bet nebendravo. Žino, kad Å¡alių ginčas yra dėl sienų. PaaiÅ¡kino, kad tik užėjus į namÄ pamatė trÅ«kimus – ties sandėliuku, ties vaikų kambariu, o pas juos name sienos netrÅ«kinėja. Patvirtino, kad buvo problemų dėl grunto, jie tankino polių skaičių, juos gilino, kol pasiekė tinkamÄ gruntÄ . Pas ieÅ¡kovus įtrÅ«kimų tik daugėja, jie plečiasi per 2/3 namo, o taip neturi bÅ«ti.

Namai pastatyti ant žemės, kur yra Å¡lapių vietų, pelkėtų, reikia drenažo, bet liudytojas statant namÄ grunto netyrė, o žiÅ«rėjo jau statybų metu, konsultavosi. Poliai jo name prailginti nevienodai, tiesiog gręžti iki gero grunto, darė drenaÅ¾Ä , jo name įtrÅ«kimų nebuvo ir nėra. Kai statėsi savo namÄ , kaimynų namas jau stovėjo. Pas kaimynus labiausiai sutrÅ«kę sienos prie sandėliuko, židinio pusėje, o paskui eigoje, kadangi jam buvo įdomu, pastebėjo ir daugiau.

Liudytojas yra inžinierius, mano, kad įtrūkimų priežastis – pamatas, nes čia jau ne mikrohorizontalūs įtrūkimai, o vertikalūs, jie pavojingi. Patvirtino, kad gręžiant jo namo polius buvo šlapia, ne kaip šuliny, bet gruntas šlapias. Paaiškino, kad ties katiline yra uždėtas klinkeris ir jis uždėtas ant kampuočio, o tai reiškia, kad neišlaikyti matmenys, padaryta klaida. Papasakojo, kad pas kaimynus užėjo 2016 m. pavasarį ir gali pasakyti, kad įtrūkimai buvo mažesni, o paskui plėtėsi, ilgėjo ir dabar yra beveik dvigubai išsiplėtę.

Nurodė, kad jo namo poliai yra nuo 2 m iki 3 m, kai kur net virÅ¡ 3 m, o tarp jo ir ieÅ¡kovų namų per du sklypus yra kažkur 60-70 m atstumas. Nurodė, kad namų statybas skiria kažkur 3-4 m; namų projektai, medžiagos yra ne tos pačios. Patvirtino, kad name gyvenant atsakovams, buvo užėjęs vienÄ kartÄ , kada tiksliai, nepamena, bet įtrÅ«kimų nematė, jų nepamena, o dabar jie yra matomi iÅ¡ karto, net nereikia rodyti. Liudytoja S. M. paaiÅ¡kino, kad su atsakovais nebendravo, o su ieÅ¡kovais bendrauja, iÅ¡siÅ¡nekėjo, parodė 2 įtrÅ«kimus, o po to jau pati liudytoja klausė, kas čia yra, kodėl, nes jų atsirasdavo naujų, daugėjo; pradžioj buvo 2, dabar ir kitur atsiradę.

Nurodė, kad pas liudytojÄ namuose įtrÅ«kimų nėra. IeÅ¡kovai pasakė, kad yra byla, kalbėjosi, kad sklype Å¡lapia, sakė, kad įtrÅ«kimai gali bÅ«ti dėl pamatų, papasakojo bylos eigÄ . PaaiÅ¡kino, kad bendrauti pradėjo 2016 m. pavasarį, tada liudytojai ir papasakojo kaimynei, kad trÅ«kinėja sienos. Å iuo metu įtrÅ«kimai yra prie židinio, per visÄ sienÄ , yra ir lauke, terasoj, o priežasčių liudytoja nežino, tik iÅ¡ vyro girdėjo, kad nuo namo naudojimo atsirasti negali.

Su kaimynais bendrauja labai dažnai, bÅ«na, kad ir 5 kartus per savaitę matosi. Paskutinį kartÄ apie sienų įtrÅ«kimus kalbėjosi su kaimyne savaitgalį. Liudytoja G. J. paaiÅ¡kino, kad yra atsakovės kaimynė, matė, kaip buvo statomas namas, tvarkyta aplinka, atsakovai nuo liudytojos namo darėsi drenaÅ¾Ä , nes sklypas aukščiau. Po skyrybų name liko atsakovė, liudytoja matė, kad jau sunku, o viskas pasikeitė, kai ji susilaužė kojÄ â€“ liudytoja medikė, todėl padėjo atsakovei, kuri pasiguodė, kad palūžo, ryžosi parduoti namÄ .

Liudytoja nurodė, kad pažįsta ir ieÅ¡kovus, bendrauja kaimyniÅ¡kai, o kai lankėsi pas atsakovus, buvo naujas namas, bet įtrÅ«kimų matė, tik negali patikslinti, kokio dydžio ir kuriais konkrečiai metais. Ä®trÅ«kimai buvo svetainėje, virtuvėje prie sandėliuko, po palange, su vyru matė įtrÅ«kimÄ ir katilinėje, lubose, o remonto pas atsakovus nematė, kad bÅ«tų daromas, - nebuvo darbininkų, svetimų maÅ¡inų ar pan. Nurodė, kad iÅ¡orinėse namo sienose įtrÅ«kimų nematė, o kaip yra dabar, nežino, nes pas ieÅ¡kovus nesilanko.

Liudytoja A. M. nurodė, kad buvo ginčo name, atvyko apžiÅ«rėti pas atsakovus parduodamo namo. Namas labai patiko, bet atsakovai jau turėjo pirkėjus; liudytoja su vyru bÅ«tų pirkę namÄ . Tai buvo 2015-2016 m., tuo metu namo Å¡eimininkė buvo su koja gipse. Liudytoja su vyru matė name skilimus, kalbėjosi apie tai, kad tai įprasta, sutvarkoma, kad gal atsakovai dėl to sumažintų kainÄ , tuomet jie bÅ«tų darę kosmetinį remontÄ . Skilimų buvo beveik visur, visuose kambariuose, kokio jie buvo dydžio, nepamena, jie matėsi plika akimi; buvo virtuvėje, miegamajame, prie virtuvės, po virtuvės langu, valgomajame, didžiajame kambary Å¡one prie židinio.

Liudytojas A. M. nurodė, kad jis yra ginčo namo architektas, apie ginÄÄ Å¾ino iÅ¡ atsakovų. Sklypas yra Å¡alia gyvenamųjų namų, Å¡alia vandens telkinio nebuvo, pelkės ar panaÅ¡aus objekto taip pat. Namas 1 aukÅ¡to, konstrukcija paprasta, pamatai poliniai, geologija buvo nereikalaujama, tad projektavo vidutiniam gruntui, polius paskaičiavo 2,5 m moreniniam moliniam sluoksniui, rostverkas buvo 60 cm, o cokolis 20 cm nuo žemės. Atsakovas po statybų į liudytojÄ dėl jokių problemų nesikreipė, o dabar apžiÅ«rėjęs nuotraukas liudytojas nurodė, kad tai normalÅ«s įtrÅ«kimai, nekritiniai, nepavojingi, pagal pobÅ«dį tai matyti.

Jei sėda namo pamatai, skilimai bÅ«na horizontalÅ«s, o tokie kaip name įtrÅ«kimai leidžiami pagal STR reikalavimus. Poliai pagal gruntÄ yra pakankami, net buvo galima daryti trumpesnius, iki 2 m, o kai jis pamatė geologijÄ , suprato, kad gruntas geras, nieko ypatingo. Ant projekto yra ir konstruktoriaus paraÅ¡as, jis viskÄ skaičiavo, yra specialios programos, o grunto informacijÄ konstruktoriai ima iÅ¡ Geologijos tarnybos arba iÅ¡ Å¡alia esančių objektų. Žvalgybinių tyrimų nedarė, nes vieta urbanizuota, ne pelkė, ne prie vandens, o pagal dabartinę geologijÄ viskas bÅ«tų atlikta taip pat, užtektų 2 m polių.

Kiek gali sėsti pamatai, to projekte nenurodoma, nes konstruktorius iÅ¡ karto skaičiuoja su rezervu, tai yra reikalaujama ir pagal STR. Ä® klausimÄ , kodėl didėja įtrÅ«kimai atsakė, kad konstrukcijos naujos, jos ,,vaikÅ¡to‘‘, sklypas yra lygaus reljefo, panaÅ¡iame lygyje su kitais sklypais, augo beržas, bet kažkiek gal ir buvo lyginamas, o kritiniai įtrÅ«kimai nustatomi, kai jie didėja, yra horizontalÅ«s. Nurodė, kad projekto vykdymo priežiÅ«ros nevykdė, statybų neprižiÅ«rėjo, o kad sklypo lygis palyginus su kaimynų skiriasi 2 m, - namo vietoje to nėra, namo vietoje aukÅ¡tų gruntinių vandenų nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklaustas ginčo namo konstruktorius D. K. nurodė, jog turi 20 m., patirtį, o apie bylÄ sužinojo iÅ¡ liudytojo Mocevičiaus. Liudytojas matė abi byloje esančias ekspertizes, geologijÄ ir pagal tai perskaičiavo pamatų parametrus. Nors pamatus statant namÄ parinko be geologijos, dabar iÅ¡ naujų paskaičiavimų matyti, kad yra 25 proc. atsarga, tai reiÅ¡kia, pamatai yra 25 proc. stipresni, nei reikia. Taip nutiko dėl to, kad liudytojas pamatų parametrus prieÅ¡ statant namÄ skaičiavo blogiausiomis sÄ lygomis.

Akcentavo, kad statytojas manė, jog sutaupys geologijos sÄ skaita, bet jam iÅ¡brango pamatai. Pagal ekspertizę paaiÅ¡kino, kad yra skilusi apdaila, ne sienos, tai iÅ¡ viso niekaip nesusiję su konstrukciniais dalykais, konstrukcijos net neliečia. Pastatas yra gyvas, jis gyvena, o pamatų poveikis matosi jau statybų metu. Nurodė, kad vykdydamas konstrukcijos darbus jis į vietÄ vyksta iÅ¡skirtiniais atvejais. PaaiÅ¡kino, kad stipresni pamatai reiÅ¡kia geresnę laikomÄ jÄ galiÄ pagal apkrovas, o Å¡iuo atveju liudytojas vadovavosi Lietuvai bÅ«dingo grunto savybėmis, o 6 m gręžinys yra normalu, jis atitinka 2 – 2,5 m. polių ilgį.

Akcentavo, kad vykdydamas konstrukcijos darbus ir neturėdamas geologinių tyrimų, kaip pagrindÄ ima silpniausiÄ situacijÄ , kokia gali bÅ«ti, o dėl pelkės paaiÅ¡kino, kad projekto vadovas buvo vietoje, matė viskÄ ir jei bÅ«tų buvusi pelkės įtaka, tai bÅ«tų matoma iÅ¡ karto, statybų metu, darant rostverkÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad visi pamatai yra daromi pagal blogiausiÄ polių zondo parametrÄ , o pagal atliktÄ geologijÄ byloje yra normali, įprasta situacija, negalima pasakyti, kad yra nestabilus gruntas.

PaaiÅ¡kino, kad poliniai pamatai turi labai mažus nuosėdžius, todėl jie yra populiarÅ«s, gali sėsti tik apie 1 proc. nuo skersmens, o praktikoje nesėda visiÅ¡kai. Pagal bylos duomenis paaiÅ¡kino, kad teiginys ,,sutrÅ«kę sienų apdailos sluoksniai‘‘ – tai ne siena. Apdaila trÅ«ksta ne nuo pamatų, o nuo elementaraus naudojimo – drėgmės, temperatÅ«ros ir pan., yra ir iÅ¡oriniai veiksniai. Papildomai pakartojo, kad jei grunto stiprumas yra nevienodas, tai daromi visi pamatai pagal ilgiausiÄ polių, liudytojas projektavo 2,5 m polius, o bÅ«tų užtekę ir trumpesnių; projekte nurodyta 2,5 m, su rostverku 3,2 m.

Jei trÅ«kiai bÅ«tų vienoje sienoje, tai bÅ«tų nustatyta ekspertizės ir nurodyta, kad trÅ«ko dėl konstrukcijos, bet liudytojas nurodė, jog yra įsitikinęs, kad pamatai nesėda, nes sienų apdaila nesutrÅ«kusi garaže, kuris yra neÅ¡ildomas, tad reikia žiÅ«rėti, gal buvo temperatÅ«rų svyravimas. IeÅ¡kovai keitė Å¡ildymo sistemÄ , o tai gali bÅ«ti tiesioginis poveikis, nes jei keičiama namo Å¡ildymo aplinka, tai yra tiesioginis poveikis. BÅ«tent garaže buvo blogiausia grunto vieta, tad pagal jÄ ir daryti poliai, bet ten nėra nei vieno įtrÅ«kimo.

Nurodė, kad iÅ¡orėje yra trÅ«kusios plytelės, bet jų iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti, turėjo bÅ«ti apdailos tinkas, tad tai ne pamatų sėdimo reikalas. Kad įtrÅ«kimai gilėja, jų daugėja, nors katilas keistas seniau nurodė, kad tai visuomet vyksta pastate dėl įvairiausių priežasčių. Nurodė, kad apdaila nėra projektuojama, o dėl Å¡ildymo katilų liudytojas nėra specialistas. Baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovų advokatė nurodė, kad ieÅ¡kinį grindžia CK 6.399 str. - pagal nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartį ieÅ¡kovai įsigijo netinkamos kokybės namÄ . 2016 metais sausio 6 dienÄ ieÅ¡kovai namÄ Ä¯sigijo lygiomis dalimis bendros dalinės nuosavybės teisėmis su 86 000 Eur paskola, statybos pabaiga 2011 metai.

Pragyvenę mažiau nei metus laiko name, ieÅ¡kovai pastebėjo, kad pradėjo skilinėti gyvenamojo namo tiek vidinės, tiek iÅ¡orinės sienos, trÅ«kinėjimai laikui bėgant gilėjo. Byloje pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovai pradėjo su specialistais aiÅ¡kintis, dėl kokių priežasčių atsirado daugybiniai sienų įtrÅ«kimai ir 2017 m. kreipėsi į specialistÄ A. K., kuris patvirtino plyÅ¡ių faktÄ ir patikrinimo akte nurodė, kad jie yra plika akimi matomi, pastebėjo, kad plyÅ¡ys tarp valgomojo ir virtuvės yra bÅ«dingas esant pertvaros pamatų sėdimui ir preliminariai nurodė, kad darytina prielaida, jog atskirų vietų pertvarų pamatų sėdimas yra didesnis už sienų pamatų sėdimÄ , kad tai negali bÅ«ti kaip naujai pastatyto pastato sėdimas, kuris bÅ«na paprastai po 2-3 metų po statybos, nurodė, kad galbÅ«t netinkamai yra apskaičiuoti ir sukonstruoti pamatai, dėl to yra pažeistas STR 2.01.01(1):2005 mechaninis atsparumas ir pastovumas, kuris priskiriamas prie esminių pastato statybos reikalavimų.

Eksperto iÅ¡vadoje ekspertas D. Kalibatas patvirtino, kad galimai sienų skilinėjimai atsirado dėl nekokybiÅ¡ko statybinio darbo, t. y. netinkamo laikančių konstrukcijų įrengimo, kÄ patvirtina A. K. apžiÅ«ros akto iÅ¡vados, taip pat dėl galimai netinkamai parengto namo techninio projekto dėl neatliktų geologinių tyrimų. Advokatės nuomone aplinkybė, kad atsakovai nurodo, jog ginčo namo statybos metu nebuvo įtvirtinta taisyklė – bÅ«tinai atlikti grunto tyrimus – nepaneigia atsakovų griežtosios atsakomybės, kad jie privalėjo pasidomėti vietovės ypatumais, atlikti geologinius tyrimus siekiant pastatyti tvirtus namo pamatus.

IeÅ¡kovų iniciatyva UAB „Geofirma“ atliko ginčo namo sklypo geologinius tyrimus - buvo nustatyta, kad žemės sklypo geologinės sÄ lygos užstatymo ribose yra vidutiniÅ¡kai sudėtingos; vienur slÅ«gso vidutinio tankumo smėlis, kitur – molingas gruntas, be to, byloje pateiktos nuotraukos bei geomorfologinis žemėlapis, parodantys, kad namas Å¡iuo metu stovi netoli pelkingos vietos, kad žemuma prasideda vos už 100 metrų, taigi tikėtina, kad gruntiniai vandenys yra arti ir gyvenamojo namo, o parinkta vieta negali užtikrinti namo stabilumo.

Ä® visas Å¡ias aplinkybes, pasak advokatės, privalėjo atsižvelgti statytojas atlikdamas visus bÅ«tinus darbus, o geologiniai tyrimai ir grunto tyrimai – vieni svarbiausių bÅ«tinųjų pastato statybos kokybės rodiklių, kurių atsakovai neatliko. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės advokatas nurodė, kad ieÅ¡kovai kaltina atsakovus blogu parduotu namu, kuriame bijo gyventi, nes neva namas buvo parduotas su paslėptais defektais, nors ginčo namÄ jie laisva valia, nieko neverčiami, ne vienÄ kartÄ apžiÅ«rėję, atsivedę, kaip patys nurodė, statybų žinovÄ namo įvertinimui pirko (duomenys neskelbtini), o avansinę sutartį dėl namo pirkimo sudarė (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai nurodė, kad pirko namÄ be jokių įskilimų, jų nematė, viskas buvo naujai iÅ¡dažyta, nauja, nes suskilusias sienas atsakovai kosmetiÅ¡kai paremontavo prieÅ¡ pardavimÄ , kad jos turi paslėptų defektų vizualiai nustatyti nebuvo galima. Atsakovei pateikus į bylÄ fotonuotraukas, ieÅ¡kovės pozicija pasikeitė ir ji pripažino, kad prieÅ¡ pirkimÄ matė du sienų įskilimus. Advokatas akcentavo, kad atsakovai nieko neslėpė, nieko neapgaudinėjo, geranoriÅ¡kai, papraÅ¡ius ieÅ¡kovams, leido įsikelti ir gyventi name dar iki jo pirkimo nuo 2015 m.

Kalėdų iki (duomenys neskelbtini). Be to, iÅ¡sikraustymo metu - 2015 m. gruodį, atsakovai atitraukę ir iÅ¡nešę baldus iÅ¡ namų ruoÅ¡os, pastebėjo, kad viena siena yra su plėmu, todėl atsakovas, susisiekęs su ieÅ¡kove, pranešė, kad nori parodyti, kad viena vidinė siena, besiribojanti iÅ¡ kitos pusės su duÅ¡o kabina, yra su plėmu, panaÅ¡iu į sudrėkimÄ ir iÅ¡džiÅ«vimÄ . IeÅ¡kovai, susipažinę su Å¡iuo naujai paaiÅ¡kėjusiu plėmu ant sienos ir jį įvertinę, neatsisakė pirkti namo, nenutraukė avansinės sutarties, neprašė sumažinti kainos sienos perdažymui, o tÄ pačiÄ dienÄ atsiėmė namo raktus iÅ¡ atsakovo persikraustymui, nes 4000 Eur nuolaida nuo namo pirminės skelbimo kainos ir buvo suderėta bÅ«tent namo kosmetiniam remontui - sienų perdažymui.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų užsakytas ir atliktas geologinis tyrimas patvirtino, kad gruntas namo statymo vietoje yra geras, projektas yra tinkamai paruoÅ¡tas, namo pamatai yra suprojektuoti tinkamai ir remiasi į tvirtÄ gruntÄ . Pabrėžė, kad nemokėjimas skaityti polių brėžinio, privedė prie bÅ«tinybės kreiptis į architekto firmÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl pamatų polių matmenų projekte, nors akivaizdu, kad pagal projektÄ namo poliai yra 2,5 m, rostverkas yra 60 cm, t. y. visas pamato ilgis yra 3,10 m. ir tÄ patvirtino architektas 2021-05-10 teismo posėdžio metu.

Akcentavo, kad namas buvo statomas ne pagal ieÅ¡kovų užsakymÄ , ne įmones kaip statybos rangovo ir buvo parduotas ne naujas; pirkėjai turėjo teisę atsisakyti pirkti namÄ , jei jis jiems po apžiÅ«ros nepatiko toks, koks buvo, arba galėjo atlikinėti tyrimus iki namo pirkimo, jei jiems to reikėjo, susipažinus su namo dokumentacija ir pačiu namu. Pažymėjo, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir neaptarė su juo parduoto daikto trÅ«kumų, tačiau apdailos įtrÅ«kimai, dėl kurių inicijuota byla, yra atsiradę dar atsakovams gyvenant name, ir apdailos sluoksnio įtrÅ«kimai buvo ne tik vizualiai matomi, bet ir apžiÅ«rėti, aptarti su pirkėjais.

Dėl to pirkėjai dar iki avansinės sutarties pasiraÅ¡ymo, buvo pasikvietę statybų specialistÄ , kuris nurodė, kad tai bÅ«dinga visiems naujiems namams, todėl buvo taikyta 4000 eurų nuolaida remontui pardavimo metu; tÄ patvirtino ir liudytoja A. M., kuri nurodė, kad bÅ«tų praÅ¡iusi nuolaidos bÅ«tent dėl apdailos įtrÅ«kimų. Akcentavo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010-01-22 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurioje po statybvietės patikrinimo užfiksuota, kad statytojo A.

L. nebaigtas statyti statinys yra ind. gyv. paskirties (vieno buto) pastatas žemės sklype, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, o statinio bÅ«klė pažymos iÅ¡davimo metu yra pamatai, iÅ¡orinės sienos ir pertvaros, perdanga, stogo konstrukcija ir danga, iÅ¡orės apdaila, yra registruota VÄ® Registrų centre ir yra galiojanti. Be to, ekspertas aiÅ¡kiai įvardijo, jog visi įtrÅ«kimai yra tik dekoratyviniame (visiems matomame iÅ¡oriniame sienų, lubų) sluoksnyje, o ne konstrukcijose, todėl tai nėra paslėpti trÅ«kumai, taigi garantinis terminas – 5 m. ieÅ¡kinio pateikimo metu jau buvo praleistas, skaičiuojant nuo namo tinkamumo naudoti dienos (2011 m. + 5 m. = 2016 m.), todėl prašė taikyti CK 6.338 str. 3 d., Å«kio bÅ«du statytam namui taikant garantinį terminÄ ir atmesti ieÅ¡kinį dėl senaties.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovams suteikė visÄ informacijÄ apie namÄ , nieko nenuslėpė, o ekspertize nėra atskleista ginčo esmė, nėra sugretinti duomenys, nes į bylÄ pateiktos dar 2012 m. nuotraukos, kuriose matyti apdailos sluoksnio, dažų skilimai. Akcentavo, kad ieÅ¡kovai į bylÄ pateikė suklastotus geologinius žemėlapius. IeÅ¡kinys atmetamas. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovai (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypÄ ir pastatÄ gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).).

IeÅ¡kovai teigia, kad pragyvenus name mažiau nei metus laiko, paaiÅ¡kėjo, jog gyvenamasis namas yra su paslėptais trÅ«kumais, t. y. pradėjo skilinėti, trÅ«kinėti tiek iÅ¡orinės, tiek vidinės namo sienos. Atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovai ginčo namÄ laisva valia, nieko neverčiami, ne vienÄ kartÄ apžiÅ«rėję, atsivedę statybų žinovÄ namo įvertinimui pirko (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai apie įtrÅ«kusias apdailos sienas žinojo, matė. Nustatyta, kad Å¡alys avansinę sutartį dėl namo pirkimo sudarė 2015-07-14.

Ä® bylÄ pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2010-01-22 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurioje nurodyta, kad statytojo A. L. nebaigtas statyti statinys yra ind. gyv. paskirties (vieno buto) pastatas žemės sklype, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, o statinio bÅ«klė pažymos iÅ¡davimo metu yra pamatai, iÅ¡orinės sienos ir pertvaros, perdanga, stogo konstrukcija ir danga, iÅ¡orės apdaila.

Å is dokumentas yra registruotas VÄ® Registrų centre ir yra galiojantis. Baigus statyti namÄ , vyko pastato kadastrinės bylos rengimas namo pridavimui. VÄ® Registrų centre namas kaip baigtas užregistruotas 2011-11-08. Dokumentai patvirtina, kad namas yra pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto, yra priduotas ir įregistruotas VÄ® Regitrų centre. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o Å¡is – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 str. 1 d.).

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

Ä®statymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trÅ«kumai turi bÅ«ti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad Å¡is sudarytų sutartį. Tai, ar Å¡alys aptarė daikto individualius trÅ«kumus, sprendžiama vertinant, kokiÄ informacijÄ turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimÄ informacijÄ apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiÅ«ros metu gaunama informacija ir kita.

Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktÄ ir sprendimÄ dėl sutarties sudarymo. BÅ«tent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informacijÄ apie daiktÄ ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra svarbu, kad pardavėjas, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ , elgtųsi sÄ Å¾iningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktÄ turimÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Visgi dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Taigi, minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Ä®statymas nedraudžia parduoti ir netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trÅ«kumai turi bÅ«ti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad Å¡alys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad Å¡is sudarytų sutartį. Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ .

Šiuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki ginčo namo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki ginčo namo perdavimo. Kaip matyti iš namo pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.3 p., atsakovai patvirtino, kad name nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių namo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjai jį ketino naudoti arba dėl kurių pastato naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, nebūtų pirkę turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėję.

Pagal sutartį jie 6.2.1 p. pareiÅ¡kė, kad priėmė tinkamos kokybės turtÄ ir neturi pardavėjams pretenzijų dėl daikto bÅ«klės bei nereikalauja, kokių nors papildomų eksploatavimo garantijų, o 6.2.2 p. patvirtino, kad iki Å¡ios sutarties sudarymo kartu su pardavėjais apžiÅ«rėjo daiktÄ jų buvimo vietoje, susipažino su pastato technine bÅ«kle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų pardavėjams neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad jam gavus pretenzijÄ ir apie tai žodžiu informavus atsakovę, nuo pat atvykimo į ginčo namÄ pas ieÅ¡kovus, paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovai kelia pretenzijas dėl tų pačių namo sienų dekoratyvinio sluoksnio įtrÅ«kimo, dėl kurių namo pirkimo metu buvo suderėta 4 000 Eur nuolaida kosmetiniam remontui.

IeÅ¡kovai grįsdami ieÅ¡kinį teigė, kad sienų įskilimų nebuvo, nieko nematė, viskas buvo naujai iÅ¡dažyta. Atsakovė siekė, kad bÅ«tų iÅ¡tirtas sienų perdažymo/neperdažymo faktas, prašė nustatyti sienų apdailinio sluoksnio įtrÅ«kimų atsiradimo laikÄ . Atsakovė teigė, kad sienos neperdažytos, o apdailos įtrÅ«kimai, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje, yra atsiradę dar iki namo pardavimo. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad teiginiai, jog pirkimo metu nebÅ«tų sienų apdailos įtrÅ«kimų yra melagingi, sÄ moningi, pateikiant tik dalį jų ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo metu, o kitų nenurodant, tam, jog vėliau galėtų teigti, jog įtrÅ«kimų vis daugėja.

Pažymėjo, kad apdailos įtrūkimas po virtuvės lango palange buvo. Ieškovai teigė, kad jokių įtrūkimų nematė. Teismo posėdžio metu liudytoja G. J., ginčo namo kaimynė, patvirtino, kad dar atsakovei gyvenant name, ji lankėsi ir matė, kad prie virtuvės-sandėliuko, katilinėje, svetainėje virš paveikslų, po virtuvės langu, kuris nukreiptas į laukus, palange buvo sienos apdailos įtrūkimai, kurie akivaizdžiai matėsi. Nurodė, kad išorinėse namo sienose įtrūkimų nematė.

Ji nurodė, kad ir jų name, esančiame ginčo namo kaimynystėje, įskilimų tikrai buvo ir dar dabar yra. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė sienos įskilimÄ 2015 m. po virtuvės lango palange, nes su pardavėja tikrai aptarinėjo buitinę technikÄ virtuvėje, domėjosi virtuve ir Å¡is įtrÅ«kimas buvo akivaizdžiai matomas. Liudytoja pažymėjo, kad jie kaip potencialÅ«s pirkėjai apžiÅ«rėjo namÄ ir matė įtrÅ«kimus miegamuosiuose kambariuose, svetainėje, prie virtuvės sienos, skilimų buvo beveik visur, visuose kambariuose, kokio jie buvo dydžio, nepamena, jie matėsi plika akimi.

Liudytoja su vyru matė name skilimus, kalbėjosi apie tai, kad tai įprasta, sutvarkoma, kad gal atsakovai dėl to sumažintų kainÄ , tuomet jie bÅ«tų darę kosmetinį remontÄ . Atsakydama į ieÅ¡kovės užduotus klausimus nurodė, kad įtrÅ«kimai buvo ir geltonai iÅ¡dažytame kambaryje, į ieÅ¡kovės klausimÄ , kurioje vietoje buvo įtrÅ«kimas prie židinio, atsakė jog kairėje pusėje. Liudytoja nurodė, kad įtrÅ«kimai ginčo nebuvo kažkokie neįprasti, visuose apžiÅ«rėtuose namuose jų buvo, net ir dabartiniame nusipirktame name, todėl pasidarė remontÄ prieÅ¡ įsikeldami.

Liudytoja S. M. paaiÅ¡kino, kad su atsakovais nebendravo, o su ieÅ¡kovais bendrauja, iÅ¡siÅ¡nekėjo, parodė 2 įtrÅ«kimus, o po to jau pati liudytoja klausė, kas čia yra, kodėl, nes jų atsirasdavo naujų, daugėjo; pradžioj buvo 2, dabar ir kitur atsiradę. IeÅ¡kovai pasakė, kad sklype yra Å¡lapia, sakė, kad įtrÅ«kimai gali bÅ«ti dėl pamatų, papasakojo bylos eigÄ . PaaiÅ¡kino, kad bendrauti pradėjo 2016 m. pavasarį, tada liudytojai ir papasakojo kaimynė, kad trÅ«kinėja sienos.

Å iuo metu įtrÅ«kimai yra prie židinio, per visÄ sienÄ , yra ir lauke, terasoj, o priežasčių liudytoja nežino, tik iÅ¡ vyro girdėjo, kad nuo namo naudojimo atsirasti negali. Su kaimynais bendrauja labai dažnai, bÅ«na, kad ir 5 kartus per savaitę matosi. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad geltonam kambary įtrÅ«kimas tikrai buvo, tačiau S. M. teigė, kad tame pačiame vaikų kambaryje nebuvo jokio įtrÅ«kimo ir jis atsidaro vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo dokumentuose minėtas įtrÅ«kimas pažymėtas vaiko (geltoname) kambaryje.

IeÅ¡kovai teigė, kad ginčo namas pastatytas blogai, turi trÅ«kumų, nurodė, kad namas pastatytas ant nestabilaus supilto grunto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos statybų metu, matyti, jog namo statymo vieta ir teritorija aplink namÄ yra panaÅ¡iame lygyje. IeÅ¡kovai vertino, kad svetainės siena prie virtuvės, kurioje yra apdailos įtrÅ«kimas, pastatyta ant grindų be pamato. Ä® bylÄ atsakovų pateiktos fotonuotraukos iÅ¡ statybvietės patvirtino, kad pamatas Å¡iai sienai buvo padarytas ir siena pastatyta ne ant grindų, bet ant pamato.

Atsakovai teigia, kad statybų vietoje gruntas buvo senai nusistovėjęs, nesupiltas prieÅ¡ namo statybas. Ä®vertinus į bylÄ pateiktas fotonuotraukas, teismas laiko, kad statybvietei buvo paruoÅ¡ta vieta nuimant tik virÅ¡utinį dirvožemio sluoksnį, o ne jo pripilant. Kitokių duomenų ieÅ¡kovai nepateikė. IeÅ¡kovai taip pat teigė, kad statybų metu nepadarytas namo „žiedas“, todėl ginčo namas blogas. Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas vientisas, per visas namo iÅ¡orines sienas einantis, „žiedas“.

Atsakovai paaiÅ¡kino, kad jis yra raudonas, specialiai pagamintas iÅ¡ U formos blokelių, užpildytų vientisu betono užpildu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo namas bÅ«tų pastatytas su trÅ«kumais, nukrypstant nuo statybos reikalavimų. IeÅ¡kovai nurodė, kad prieÅ¡ namo projektavimÄ nebuvo padarytas privalomas geologinis grunto tyrimas. Teismo posėdžio metu architektas A. M., liudytojas A. M., taip pat namo konstruktorius D. K. patvirtino, kad geologinis grunto tyrimas prieÅ¡ projektuojant ginčo namÄ toje teritorijoje buvo neprivalomas.

Kitokių duomenų ieÅ¡kovai nepateikė, o tik deklaratyviai nurodė, jog jų manymu, toks tyrimas buvo privalomas. Ä® bylÄ pateikta 2019 m. UAB „GeoFirma“ geologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad gręžinio Nr. 1 vietoje silpnieji gruntai baigiasi 2,6 metrų gylyje nuo dabartinio žemės pavirÅ¡iaus, gręžinio Nr. 2 vietoje, silpnieji gruntai baigiasi 1,7 metrų gylyje nuo dabartinio žemės pavirÅ¡iaus, gręžinio Nr. 3 vietoje - silpnieji gruntai baigiasi 1,8 metrų gylyje nuo dabartinio žemės pavirÅ¡iaus.

Tyrimai parodė, kad po namu vyrauja vidutinio stiprumo gruntai, vadinasi gruntas namo statymo vietoje yra geras. Vertintina, kad projektas tinkamai paruoÅ¡tas, namo pamatai yra suprojektuoti tinkamai ir visi jie remiasi į tvirtus gruntus, kitokių duomenų byloje nėra. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad ginčo namo pamatai yra blogi. IeÅ¡kovai teigia, kad pagal namo projektÄ namo poliai yra 2 metrai ir jie yra per trumpi. Atsakovai nurodo, kad namo poliai yra 2,5 m, rostverkas yra 60 cm, t. y. visas pamato ilgis yra 3,10 m. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas architektas A.

M. nurodė, kad pamatÄ sudaro 2,5 metro polius ir 60 cm rostverkas, t. y. iÅ¡ viso pagal brėžinį pamatas yra 3,10 m gylio. Palyginus su naujai atlikta geologinių tyrimo ataskaita, visi namo poliai yra giliau įgilinti nei geologinėje ataskaitoje prasideda tvirtieji gruntai. Ataskaita rodo, kad namo poliai galėjo bÅ«ti tik 2 m, ten kur tvirti gruntai prasideda 1,8 m gylyje. Tai rodo, kad bÅ«tinybės jų stiprinti nėra nei remiantis geologine ataskaita, nei eksperto tarpiniu brėžiniu. Teismo posėdžio metu ginčo namo konstruktorius D.

K. patvirtino, kad poliai yra 2,5 m, o ne 2 pagal projektÄ , plius dar yra rostverkas, kas sudaro visÄ pamatÄ 3,10 m. Jis paaiÅ¡kino, kad įvertinęs jam pateiktas abi eksperto iÅ¡vadas, geologinę ataskaitÄ ir namo projektÄ , gali teigti, jog namo poliai yra suprojektuoti tinkamai, remiasi į visus tvirtus gruntus pagal geologiniai ataskaitÄ , gruntai pagal geologinę ataskaitÄ yra geri, o jeigu atsakovai butų atlikę geologinius tyrimus prieÅ¡ namo projektavimÄ , namo poliai bÅ«tų buvę suprojektuoti kur kas mažesni (1/4) ir atsakovai bÅ«tų sutaupę 25 proc. pamatų įrengimo iÅ¡laidų.

Jis kartu su architektu A. M. rengė ir pateikė atsakymÄ dėl papildomo paaiÅ¡kinimo namo brėžinių klausimu, jame yra sugretinti projektuoto namo brėžiniai su 2019 m. geologinių tyrimų ataskaita. Poliai buvo suprojektuoti 2,50 metro, o su rostverku visas pamatas 3,10 m, bet tokių didelių nereikėjo. D. K. iÅ¡analizavo eksperto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad nei vienoje iÅ¡ jų apie jokius namo konstrukcinius pakitimus, blogus paskaičiavimus ir pan. nėra pasisakoma, ekspertas, įvertinęs apžiÅ«rėtÄ namÄ , konstatavo apdailinio sluoksnio įtrÅ«kimus, kas visiÅ¡kai nėra susiję su konstrukcijomis.

PaaiÅ¡kino, kad apdailos įtrÅ«kimÄ lemia iÅ¡oriniai veiksniai ir jie gali kisti nuo temperatÅ«ros skirtumų dėl netolygaus Å¡ildymo iki didelės vibracijos netoli namo vietos, nuo netikėtų gamtos veiksnių iki namo netinkamos priežiÅ«ros ir pan. Nurodė, kad jeigu ieÅ¡kovai mano, jog tik po 5 metų pajudėjo namo pamatai ir juda iki Å¡iol dar 5 metus, tai jie klysta, nes jeigu poliai bÅ«tų buvę blogi ar namo vieta yra pelkėje - tai esant tokiai prielaidai namas iÅ¡ karto, vos tik susidėjo visos namo konstrukcijos, turėjo bÅ«ti įsmigęs toje vietoje, rostverkas turėjo skilti, o ne po 5 metų stovėjimo.

Akcentavo, jog duomenų apie nestabilų gruntÄ nėra nei eksperto iÅ¡vadose, nei geologinėje ataskaitoje. PrieÅ¡ingai - gruntas pagal geologinę ataskaitÄ yra geras ir tinkamas statyboms. Ä® bylÄ pateiktas UAB „ACIB“ 2020 m. spalio mėnesio raÅ¡tas – įrodymas, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo pamatÄ sudaro 2,5 metro polius nurodytas brėžinyje „Polių armavimas“ ir 60 cm rostverkas, nurodytas brėžinyje „Rostverko armavimas“, t. y. iÅ¡ viso pagal brėžinius pamatas yra 3,10 gylio.

Polių 2,5 m gylis yra nuo tuometinio žemės pavirÅ¡iaus – nejudinto grunto. Nors ieÅ¡kovai, remdamiesi ekspertizės aktais teigia, kad tokius pamatus polius reikia gilinti, tačiau teismas įvertinęs ekspertizės aktus, geologinę ataskaitÄ , eksperto, architekto ir konstruktoriaus teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad architektas ir konstruktorius nurodė, jog nėra visiÅ¡kai jokio poreikio stiprinti polius, kurie ir taip remiasi į tvirtus gruntus, vertina, kad ieÅ¡kovų teiginiai dėl polių ir pamatų stiprinimo atmestini kaip neįrodyti.

Konstruktorius akcentavo, kad eksperto Dariaus Kalibato atliktoje ekspertizėje nėra nurodyta, jog namo konstrukcijos yra blogos, arba, jog jos juda. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų pastebėjimai, kaip iÅ¡orėje užfiksuota įtrÅ«kusi apdailinė plyta neva rodo namo pamatų judėjimÄ , yra neteisinga, nes virÅ¡utinė apdailinė plyta nelaiko jokios namo konstrukcijos, ji dedama jau kai visas namas yra pastatytas ir bet kada gali bÅ«ti iÅ¡ardyta, pakeista kita plyta ar kita apdaila. Jos įtrÅ«kimas visiÅ¡kai nėra susijęs pamatais.

Paaiškino, kad net jeigu ir sklype būtų paviršiniai gruntiniai vandenys, jie įtakos pamatų stabilumui neturi, nes pamatų poliai remiasi ne į gruntinius vandenis, o į giliuosius gruntus. Liudytoju apklaustas architektas A. M. pažymėjo, kad apžiūrėjęs nuotraukas gali patvirtinti, jog tai normalūs įtrūkimai, nekritiniai, nepavojingi, pagal pobūdį tai matyti. Jei sėda namo pamatai, skilimai būna horizontalūs, o tokie kaip name įtrūkimai leidžiami pagal STR reikalavimus. Byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. 2019 m.

Dariaus Kalibato sudarytas ekspertizės aktas (toliau – Aktas 1), kuriame yra užfiksuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų apdailos sluoksnio sutrūkimai, lubų apdailos sluoksnio sutrūkimas, angokraščio apdailos sluoksnio įtrūkimai namo viduje. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas nurodė, jog tai yra būtent apdailos sluoksnio įtrūkimai, ne sienų suskilimai, ar plyšiai. Atsakovai pabrėžė, kad įtrūkimo lauko sienoje nebuvo, ekspertas įtrūkimo sienoje neužfiksavo bei akte nenurodė.

Akte užfiksuotas vienos klinkerio plytos (apdailos) sutrÅ«kimas, tačiau jokio lauko sienos įtrÅ«kimo nėra, apdailinė plyta nelaiko namo konstrukcijos. Teismas įvertinęs eksperto aktÄ 1 vertina, kad ekspertizės akte yra tam tikrų prieÅ¡taravimų, o teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas aiÅ¡kiai negalėjo atsakyti į teismo užduodamus klausimus. Akte 1 ekspertas negalėjo nustatyti, kada atsirado namo sienų apdailinio sluoksnio įtrÅ«kimai (iki namo pardavimo ar po), ar sienos buvo perdažytos, jeigu taip – kada perdažytos, nebuvo atsakytas klausimas, ar įtrÅ«kimai yra paslėpti defektai.

IÅ¡vados 61 lape (apraÅ¡ymas 58 lape) ekspertas 6 klausimo atsakyme nurodo 4 galimas priežastis, lėmusias įtrÅ«kimų atsiradimÄ , o teikdamas tÄ patį atsakymÄ , dėl kokių priežasčių atsirado įtrÅ«kimai (1 klausimas) ekspertas nurodo, jog be geologijos į šį klausimÄ negali atsakyti. Vis dėlto, ekspertizės akte pateiktos 3 priežastys, lėmusios įtrÅ«kimų atsiradimÄ . Teismas vertina, kad pateiktos tik galimos, teorinės priežastys, galėjusios lemti įtrÅ«kimų atsiradimÄ , tačiau kas konkrečiai juos lėmė ir kada jie atsirado ekspertas nustatyti negalėjo.

Esant prieÅ¡taringam ekspertizės aktui, teismas jį vertina kritiÅ¡kai. 2020 m. buvo atlikta dar viena Dariaus Kalibato ekspertizė ir suraÅ¡ytas ekspertizės aktas (toliau – Aktas 2). Jame pateiktos 3 iÅ¡vados: 1 iÅ¡vada, polių stiprinimo lokalinė sÄ mata 5 926 Eur, 2 iÅ¡vada, kad gerbÅ«vio atstatymo darbų lokalinė sÄ mata 878 Eur; 3 iÅ¡vada, jog defektų lokalinė sÄ mata yra 5 221 Eur. Akcentuotina, kad ekspertizės akte nėra atsakyta į iÅ¡keltÄ uždavinį iÅ¡tirti ir nustatyti, kuriuos gyvenamojo namo pamatų polius pagal gyvenamojo namo projektinius duomenis ir atliktus geologinių tyrinėjimų rezultatus tikslinga stiprinti, siekiant iÅ¡vengti netolygių pastato nuosėdžių.

Ekspertas raudonai apibraukė vietas, kur reikia stiprinti tam tikrus polius, tačiau tame pačiame ekspertizės akte taip pat nurodo, kad „pagal gyv. namo projektinius duomenis ir atliktus geologinių tyrinėjimų rezultatus ekspertas negali tiksliai nustatyti, kuriuos polius reikia stiprinti, kadangi esamų polių gylis faktiškai nėra ištirtas ir tiksliai žinomas“. Vertintina, kad akte 2 nėra pateikta išvadų dėl apdailos įskilimų priežasčių nustatymo. Atsakovai akcentavo, kad ekspertas nepateikė išvados, jog poliai yra blogi ir juos reikia stiprinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į draudimo bendrovę siekdami gauti iÅ¡mokÄ . Draudimo 2017-05-15 Nekilnojamojo turto techninės apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pastebėti vidaus sienų ir fasado apdailinių plytų skilimai, plane nurodyta 18 tokių fiksuotų vietų. 2017-05-31 sudarytas gyvenamojo namo techninės bÅ«klės patikrinimo aktas, pasiraÅ¡ytas techninio prižiÅ«rėtojo A. K.. Akte nurodyta, kad ginčo name buvo apžiÅ«rėta 11 vietų, kur fiksuoti įskilimai.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje kviestas dalyvauti liudytoju A. K., į teismÄ liudyti neatvyko, todėl nebuvo galimybės apklausti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje kilusius neatitikimus. Teismas iÅ¡analizavęs A. K. aktÄ , jį vertina kritiÅ¡kai. Ä® bylÄ pateikta D. M. sudaryta lokalinė sÄ mata 9 674,64 Eur sumai, buvo pasiraÅ¡yta asmens kaip projekto vadovo, tačiau nepateikti duomenys, ar jis turi sÄ matininko pažymėjimÄ . Å i sÄ mata buvo kvalifikuoto sÄ matininko M. Å . patikrinta dėl teisingumo skaičiavimo programa „Sistela“.

Nustatyta, kad D. M. sudarytoje sÄ matoje gaunama suma yra ne 9 674,64, o 7 853 Eur; joje yra sudubliuoti tie patys darbai (6 p. ir 12 p.). Teismas akcentuoja, kad byloje kviestas dalyvauti liudytojas D. M., kuris teikė į bylÄ dokumentus, kuriais kaip įrodymais rėmėsi ieÅ¡kovai, į teismÄ liudyti neatvyko, todėl nebuvo galimybės apklausti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje kilusius neatitikimus. Vertintina, kad D. M. pateiktos sÄ matos buvo neteisingai apskaičiuotos. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad ieÅ¡kovai namÄ Å¡ildo granulėmis taip pat kaip ir jis.

Atsakovai akcentavo, kad parduotas namas buvo pastatytas ir pritaikytas Å¡ildymui malkomis, atsakovai namÄ nuo pastatymo iki pardavimo Å¡ildė malkomis, be to dar parduodant namÄ buvo paliktos visam kitam sezonui nupirktos malkos malkinėj. Å ildymÄ malkomis paliudijo ir liudytojos A. M., G. J.. Po namo pardavimo, buvo pakeistas namo Å¡ildymas iÅ¡ malkinio į granulinį Å¡ildymÄ , teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas tai patvirtino. Atsakovų vertinimu, tai galėjo turėti įtakos įtrÅ«kimų didėjimui, bÅ«tent dėl netinkamo Å¡ildymo sistemos pakeitimo, nesureguliavimo.

A. K. namo apžiÅ«ros akte yra paminėta, kad namas jau neskilinėja ir galima daryti remontÄ . Vadinasi, sienų apdaila trÅ«kinėjo tik 2016-2017 m. Å¡ildymo sezonÄ (nuo rudens iki pavasario). Teismo posėdžio metu ginčo namo konstruktorius D. K. pažymėjo, kad apdailos įtrÅ«kimus labai įtakoja vidiniai ir iÅ¡oriniai veiksniai, o jei namas 5 metus turėjo nusistovėjusiÄ jo Å¡ildymo tvarkÄ , Å¡ildymo sistemos pakeitimas turi didelę ir tiesioginę įtakÄ apdailos skilinėjimui, nes net 1 laipsnio temperatÅ«ros pakėlimas nuo įprastinio buvusio ilgamečio nusistovėjimo, duoda naujÄ sienos ir apdailos sÄ ryšį, pasidaro įtrÅ«kiai.

NeÅ¡ildomoje patalpoje - garaže, kuri pagal geologinę ataskaitÄ patenka į Gręžinio Nr. 1 vietÄ , ekspertas nerado jokių įskilimų, nes ten nėra Å¡ildymo ir temperatÅ«rų svyravimų, be to tai parodo, kad poliai yra suprojektuoti tinkami, o jie projektuoti visam namui vienodai, kokie įmanoma didžiausi, o programa juos parenka pagal giliausiai daromo polio dydį. IeÅ¡kovai taip pat į bylÄ teikė 2 žemėlapius, iÅ¡ kurių vienas yra Geomorfologinis žemėlapis M 1:200 000. Jo virÅ¡uje kairėje pusėje yra juodi žymenys „Lietuvos Geologijos tarnyba“, el. paslaugos, žemėlapio vieta yra (duomenys neskelbtini), o žemėlapio viduryje juodai nubrėžti ovalai, kurių vienas yra su paaiÅ¡kinimais „AukÅ¡tas vandens lygis.

Iki pat sklypo eina žemuma su labai nestabiliu gruntu“, taip pat žemėlapyje yra raudonai nubraižytas kvadratas, nuo jo einanti raudona linija ir raudonas užraÅ¡as „Namo vieta“. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnybos turimais duomenis portale www.lgt.lt, www.geoportal.lt, pastebėta, jog per epaslaugas www.lgt.lt išėmus tokį patį – identiÅ¡kÄ Geomorfologinį žemėlapį M 1:200 000 toje pačioje identiÅ¡koje Alytaus vietoje, jame nėra jokių ovalų ir juose nėra jokių raÅ¡ytinių duomenų „AukÅ¡tas vandens lygis.

Iki pat sklypo eina žemuma su labai nestabiliu gruntu“, orientuotų į (duomenys neskelbtini) esantį namÄ . Ä® bylÄ atsakovė pateikė tos pačios vietos Geomorfologinį žemėlapį M 1:200 000, kuriame matyti, kad jame nėra jokių prierašų, komentarų, ovalų ir pan. Esant dviem skirtingiems, prieÅ¡taringiems Geomorfologiniams žemėlapis, teismas jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir neaptarė su juo parduoto daikto trÅ«kumų.

IeÅ¡kovai patvirtino, kad dar iki avansinės sutarties pasiraÅ¡ymo buvo pasikvietę ir savo statybų specialistÄ , kuriam rodė ir klausė kÄ daryti su apdailos įsikilimais, specialistas nurodė, kad tai bÅ«dinga visiems naujiems namams ir jaudintis nereikia, viskas bÅ«tų sutvarkoma. Vertintina, kad namo nusidėvėjimo, nebaigtų darbų, apdailos įtrÅ«kimų vietos su pirkėjais buvo aptartos ir buvo pasiÅ«lyti sprendimo bÅ«dai – 4 000 Eur nuolaida remontui pardavimo metu. Liudytoja A. M. patvirtino, kad bÅ«tų praÅ¡iusi nuolaidos bÅ«tent dėl tų apdailos įtrÅ«kimų.

Atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovai pirko ne naujÄ namÄ , ne jiems kÄ tik pagal užsakymÄ pastatytÄ namÄ , ne iÅ¡ pardavėjo-statybos rangos užsakovo, o Å«kio bÅ«du atsakovų sau pasistatytÄ namÄ , kuriame buvo gyventa nuo 2011 m. iki jo pardavimo, todėl negali kelti reikalavimų kaip naujam daiktui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai pripažino, kad susipažino su namo dokumentais ir gavo 4 000 Eur nuolaidÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai teigė, kad prieÅ¡ jiems perkant ginčo namÄ , atsakovai perdažė sienas, todėl buvo paslėpti trÅ«kumai, kurių ieÅ¡kovai nematė.

Atsakovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2015 m. gruodį, jie atitraukę ir iÅ¡nešę baldus, pastebėjo, kad viena siena yra su dėme, todėl atsakovas, susisiekęs su ieÅ¡kove, pranešė, kad nori parodyti, kad viena vidinė siena, besiribojanti iÅ¡ kitos pusės su duÅ¡o kabina, yra su dėme, panaÅ¡ia į sudrėkimÄ ir iÅ¡džiuvimÄ . Å io fakto nebuvo matyti iki baldų iÅ¡neÅ¡imo, todėl pirmos namo apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovai negalėjo matyti, o atsakovai – negalėjo žinoti, todėl 2016 m. gruodį atvykę ieÅ¡kovai apžiÅ«rėjo Å¡iÄ vietÄ , apsitarė, kad reiks sutvarkyti.

Apie šį papildomÄ ir naujai paaiÅ¡kėjusį dalykÄ iÅ¡sikraustant, paliudijo ir ieÅ¡kovė. Labiau tikėtina, kad sienos nebuvo perdažytos, nes dėmė, esanti tame pačiame kambaryje, už pusės metro nuo sienos apdailos įtrÅ«kimo vietos, bÅ«tų buvusi sutvarkyta tariamo perdažymo metu. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2015-06-26 fotonuotrauka, t. y. namo pardavimo skelbimo nuotrauka, kurioje užfiksuotas sienos prie virtuvės įtrÅ«kimas bendrame svetainės-virtuvės vaizde ir ji iÅ¡vieÅ¡inta skelbimų portale skelbiu.lt skaitmenine forma.

Matomas prie virtuvės esančios sienos įtrÅ«kimas, kuris tęsiasi per visÄ sienÄ . Ä® bylÄ taip pat pateikta 2012-12-26 fotonuotrauka, kurioje matosi, jog svetainėje prie virtuvės sienos yra tas pats sienos apdailos įtrÅ«kimas, kuris buvo iÅ¡vieÅ¡intas parduodant namÄ , darant bendrÄ namo vidaus vaizdÄ , jo kontÅ«rai yra tokie patys kaip ir 2015-06-26 nuotraukoje. Akcentuotina, kad liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nematė Å¡io įtrÅ«kimo, kai pirmÄ kartÄ lankėsi ginčo name, ten gyvenant atsakovui, tačiau taip pat teigė, jog net praeinant įtrÅ«kimai pastebimi, yra akivaizdÅ«s. Tokie teiginiai vertintini kaip prieÅ¡taringi, todėl teismas juos vertina kritiÅ¡kai.

Teismas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtino, jog ieÅ¡kovė žinojo apie sienų apdailos įskilimus iki namo pirkimo. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytoja G. J., liudytoja A. M.. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovai į bylÄ neteikė fotonuotraukų, kurios įrodytų įskilimų atsiradimo laikÄ nuo atsikėlimo į namÄ (kai nebuvo nei vieno įtrÅ«kimo) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui ir jų dinamikÄ . Teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog į bylÄ nėra pateikta užfiksuotų gražių, perdažytų sienų, kaip teigė ieÅ¡kovai, ir po to pradėjusių atsirasti trÅ«kinėjimų, kaip tęstinumo įrodymo.

Akcentuotina, kad ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pirko namÄ be jokių įskilimų, jų nematė, viskas buvo naujai iÅ¡dažyta, atsakovai suskilusias sienas kosmetiÅ¡kai paremontavo prieÅ¡ pardavimÄ , kad jos turi paslėptų defektų vizualiai nustatyti nebuvo galima; laikėsi pozicijos, kad nebuvo nei vieno apdailos įtrÅ«kimo, ieÅ¡kovai nieko nematė apžiÅ«rėję namÄ 5 kartus nuo pirmojo atvykimo į namÄ iki įsikėlimo ir pirmuosius metus gyvenant name. Atsakovei pateikus į bylÄ fotonuotraukas, ieÅ¡kovės pozicija pasikeitė, ji pripažino, kad prieÅ¡ pirkimÄ matė du sienų įskilimus.

IeÅ¡kovas nepripažino, kad matė sienų apdailinio sluoksnio įskilimus prieÅ¡ namo pirkimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovų pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, iÅ¡ esmės keitėsi, taip pat į Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, liudytojų, eksperto, architekto, konstruktoriaus paaiÅ¡kinimus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , ieÅ¡kiniams dėl parduotų daiktų trÅ«kumų taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

Jis pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovų sužinojimo apie jų teisių pažeidimÄ dienos. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie sužinojo, jog ginčo namas parduotas su trÅ«kumais 2016 m. rugsėjo mėnesį.

IeÅ¡kovai teigia, kad jie 2017-05-31 su pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo ir 2017-06-09 gavo atsakymÄ , jog atsakovai netenkins pretenzijos, laiko, jog senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovai suvokė, jog jų teisės pažeistos ne nuo atsakymo į pretenzijÄ gavimo, o nuo tada, kai jie kreipėsi į draudimo bendrovę dėl jų pažeistų teisių gynimo. Tai, kad pirkėjas į pardavėjÄ â€žoficialiai“ kreipėsi tik su 2017-05-31 pretenzija, nepanaikina fakto, kad ieÅ¡kovai jau tuo metu, kai 2017-05-12 kreipėsi į draudimo bendrovę, ir 2017-05-16 gavo neigiamÄ atsakymÄ , kad draudimas neturi pagrindo iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apie sienų įtrÅ«kimus žinojo.

Atsakovas pretenzijÄ gavo 2017-06-06, į jÄ atsakė ieÅ¡kovų atstovei registruotu paÅ¡tu 2017-06-08, ieÅ¡kovai nurodė, kad atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ gavo 2017-06-09. Vertinant, kad apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovai sužinojo 2017-06-09, laikant, kad tÄ dienÄ prasidėjo 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, terminas suėjo 2017-12-09 (Å¡eÅ¡tadienį). IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė 2017-12-11 (pirmadienį). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Ieškinį atmetus, atsakovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 4 295,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 1 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (165,39 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur) iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 165,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, t. y. po 82,70 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 295,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 2 147,50 Eur iš kiekvieno, atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. po 700,00 Eur iÅ¡ kiekvieno, atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 165,39 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 82,70 Eur iÅ¡ kiekvieno. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei) Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė